Etninės kultūros globos taryba (EKGT) kartu su savo padaliniais – Regioninėmis etninės kultūros globos tarybomis – šiemet pažymi 20 metų veiklos sukaktį. Ta proga 2021 m. spalio 1 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje įvyko EKGT 20-mečio šventė.
Šventėje susitiko EKGT ir Regioninių tarybų nariai, buvę EKGT vadovai, specialistai bei garbės svečiai. Jubiliejaus proga EKGT sveikino Lietuvos Respublikos Seimo nariai Robertas Šarknickas, Kęstutis Vilkauskas ir Rimantė Šalaševičiūtė, Kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Nacionalinio švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė, Lietuvos liaudies buities muziejaus direktorė Gita Šapranauskaitė.
EKGT pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė pristatė svarbiausius per 20 metų EKGT nuveiktus darbus. Reikšmingiausias iš jų – nuolat teikiami siūlymai Seimui ir Vyriausybei dėl etninės kultūros integravimo į bendrąją kultūros politiką. Šių siūlymų pagrindu kalendorinės šventės – Rasos, Kūčios ir Vėlinės – įgijo šventinės dienos statusą, sukurti etnografinių regionų herbai ir vėliavos bei gerokai pasistūmėjo jų įteisinimo procesas, sukurta tautinio paveldo produktų plėtros sistema. EKGT iniciatyva paskelbti atmintini Tarmių, Tautinio kostiumo, Vietovardžių, Tautodailės metai paskatino visuomenę įsisąmoninti šių reiškinių kultūrinę vertę ir ieškoti teisinių bei ekonominių prielaidų jų plėtrai. EKGT ir toliau ketina tęsti pradėtus darbus dėl etninės kultūros integravimo į švietimo sistemą, etnokultūrinio turizmo ir etnosporto plėtros.
Regioninių tarybų pirmininkai ir kiti atstovai kalbėjo apie svarbiausias regionų etnokultūrininkus jaudinančias problemas ir užduotis.
Žemaitijos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys pabrėžė būtinybę toliau dirbti saugant Lietuvos istorinius vietovardžius. Jo pavaduotojas prof. dr. Juozas Pabrėža akcentavo, kad žemaičių etnokultūrinės tapatybės esminis elementas yra žemaičių kalba; jo nuomone, svarbiausia Žemaitijos etnokultūrininkų užduotis šiandien yra deramo statuso jai suteikimas.
Mažosios Lietuvos tarybos pirmininkė Vilma Griškevičienė pabrėžė Mažosios Lietuvos etnografinio regiono išskirtinę situaciją ir istoriją. Ji pakvietė visus susitelkti kuriant šio krašto heraldiką ir įteisinant regiono bendruomenės pasirinktą simboliką.
Suvalkijos (Sūduvos) tarybos pirmininkės Rimos Vasaitienės atstovas Valentinas Jazerskas atkreipė dėmesį, kad šio krašto etnokultūrininkams svarbiausia problema yra krašto pavadinimo išgryninimas ir įteisinimas.
Dzūkijos (Dainavos) tarybos pirmininkas Marius Galinis atkreipė dėmesį į pastaraisiais metais atsiradusias naujas etninės kultūros puoselėjimo formas – jaunimą pritraukti pajėgiančius etnokultūrinius festivalius, edukacijas ir t. t. Jis paragino tęsti naujų etninės kultūros perteikimo formų paieškas, kuriant sąlygas į šį lauką ateiti naujiems kūrybingiems, iniciatyviems žmonėms.
Aukštaitijos tarybos pirmininkės Dalios Urbonienės atstovė dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė pasidžiaugė, kad Etninės kultūros globos tarybos rėmuose susidaro puiki galimybė susitelkti plačiai ir aktyviai Aukštaitijos regiono etnokultūrininkų bendruomenei.
Etninės kultūros globos taryba nuoširdžiai dėkoja savitą Lietuvos etnografinių regionų folklorą šventėje pristačiusiems muzikantams – aukštaičių sutartinių tradiciją puoselėjančioms Kupiškio folkloro ansamblio „Kupkėmis“ sutartinių giedotojoms, Mažosios Lietuvos krašto folkloro atlikėjams – Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansambliui „Kuršiukai“, Suvalkijos (Sūduvos) kankliavimo tradicijos tyrinėtojai Laurai Lukenskienei ir šio krašto armonikieriui Albinui Vaškevičiui, žemaičių muzikinių tradicijų žinovams – Telšių kultūros centro folkloro ansambliui „Čiučiuruks“.
Etninės kultūros globos taryba yra Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja sprendžiant strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos formavimo bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimus. Ji vykdo Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisės sistemoje įtvirtintos etninės kultūros valstybinės globos įgyvendinimo priežiūrą. Tarybos tikslas – etninės kultūros valstybinės globos stiprinimas, tautinės savimonės išsaugojimas ir etninės kultūros tęstinumas bei lygiavertis Lietuvos dalyvavimas pasaulio tautų kultūriniame gyvenime.
Parengta pagal EKGT pranešimą
ar pavydžiu buvusiems salėje?
O tą dantukus rodančią mergytę ir berniuką būčiau taip stipriai apkabinus už tai, kad dalyvauja, muzikuoja!..
Nijolė Laurinkienė. Prigimtinė kultūra ir religija – pripažinti, puoselėti ar leisti sunykti?
– delfi.lt/news/ringas/lit/nijole-laurinkiene-prigimtine-kultura-ir-religija-pripazinti-puoseleti-ar-leisti-sunykti.d?id=88316093
,,Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad Lietuva pažeidė „Romuvos“ teises ir įpareigojo Seimą atkurti teisingumą. Rudens sesijoje Seime „Romuvos“ klausimas turėtų būti vėl svarstomas.”