2016 m. vasario 4 d., nesenai atnaujintoje bibliotekoje (Žirmūnų g. 6 ) įvyko pirmas viešas Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) informacinio leidinio „Etninė kultūra“ 9-tojo numerio pristatymas.

Diskusijoje ir leidinio pristatyme pasisakė leidinio redkolegijos nariai, autoriai, pašnekovai: prof. dr. Daiva Vyčinienė, prof. dr. Libertas Klimka, Milda Ričkutė, Virginijus Jocys, Rimantas Micka ir kt., Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, miesto bendruomenių, kraštiečių draugijų ir klubų atstovai. Renginio dalyvius bibliotekos administracijos vardu pasveikino skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Tautvilė Jurgelevičienė.

„2015 metai Lietuvai buvo ypatingi. Šiais metais šventėme atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės 25-metį. Šie metai reikšmingi ir Etninės kultūros globos tarybai kaip LR Seimo ir Vyriausybės ekspertei etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais, kuri minėjo savo veiklos 15-os metų sukaktį. Šios datos ir intencijos atsispindi pristatomame leidinyje. Pagrindinis dėmesys šiame leidinyje skiriamas etnografiniams regionams, etninės kultūros globos įstatyminei bazei prieš 15 metų ir šių dienų situacijai“, – sakė leidinio sudarytojas EKGT pirmininkas V. Jocys pristatydamas leidinį.

2016 metai – Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti Vietos bendruomenių ir bibliotekų metais. Etninės kultūros globos taryba, matydama bendruomenes kaip vieną iš tvariausių darinių (po šeimos), kurios puoselėja tradicines ir kalendorines šventes ar nori tai daryti intensyviau, pakvietė diskusijai „Etninė kultūra bendruomenių gyvenime – tradicijos, šiandiena“.

Leidinio sudarytojas EKGT pirmininkas V. Jocys pristatydamas šį leidinį pabrėžė, kad reikia atkreipti didesnį dėmesį ir į didžiųjų miestų vietines bendruomenes, padrąsinti ir paskatinti jas burtis ne tik ūkinių klausimų sprendimui, bet ir bendrakultūrinių poreikių tenkinimui. Norėdamas paskatini ir pagyvinti bendravimą ne tik tarp kaimiškų vietovių, bet ir miestų bendruomenių narių, EKGT vardu V. Jocys kvietė švenčiant tradicinę Užgavėnių šventę prisijungti prie akcijos – „Išsikepk užgavėnių blyną sau ir kaimynui“, kurios pagrindinė mintis – bendrystė, dėmesys, atjauta. Buvo pakviestos šeimos, laiptinių, kiemų bei vietinės bendrijos, darbo kolektyvai kartu dalyvauti blynų kepimo ir vaišinimosi šventėje, kultūringai praleisti laiką su dainomis, šokiais, šmaikščiu žodžiu ir pasipuošus Užgavienių kaukių drabužiu viltingai varyti žiemą iš kiemo ir viltingai laukti pavasario.

Vilniaus Balsių bendruomenės ir Vilniaus bendruomenių asociacijos pirmininkas Rimantas Micka pasidžiaugė savo bendruomenės susitelktumu tvarkant gerbūvį ir švenčiant kalendorines šventes. Apgailestavo, kad miestų bendruomenes išgirstų ir jas vertinų valdiškos institucijos, reikia įdėti daugiau pastangų nei kaimiškoms bendruomenėms, kurių savivaldybės linkusios daugiau įsiklausyti ir bendrai spręsti kilusias gyvenimiškas ir kultūrines problemas.

Savo patirtimi veikiant miesto erdvėje pasidalino Pilaitės bendruomenės pirmininkė Janina Gadliauskienė, tarybos narė Dalia Tarailienė, Žirmūnų bendruomenės buvęs ilgametis pirmininkas Petras Demšė, EKGT narė ir Antakalnio bendruomenės tarybos narė Nijolė Balčiūnienė, Vilniaus žemaičių kultūros draugijos naujasis pirmininkas Alvydas Striška. Užvirė diskusijos kaip daugiau į visuomeninę, kultūrinę veiklą įtraukti naujų bendruomenės narių, kurie jaustųsi tikri, o ne laikini savo miesto, gatvės, kvartalo gyventojai. Vilniaus etninės kultūros centro direktorė Milda Ričkutė pritarė minčiai, kad šių metų Kaziuko mugės eisenoje gali aktyviau dalyvauti vietinės bendruomenės ir kraštiečių draugijos su tam tikrų personažų kaukėmis, taip ugdydami konkrečios bendruomenės bendrystę. Renginio metu EKGT perdavė Vilniaus miesto savivaldybės centrinei bibliotekai ir jos filialams naują leidinį. Naujomis knygomis ir kompaktinėmis plokštelėmis bibliotekos fondus papildė ir Šilalės kraštiečių draugija, jau 25 metus gyvuojanti Vilniuje ir leidžianti vertingus leidiniu.

Renginyje muzikavo ir dainavo folkloro ansamblių „Tyklė“ (vad. Vitalija Brazaitienė) „VISI“ vad. Evaldas Vyčinas), nariai.

Buvo demonstruojamas filmas „Žemė – žmogus – žirgas (diena su žygeiviais apie Lietuvą)“. Aut. Rita Ščiglinskienė. Prieš filmą savo įspūdžiais žygeivių vardu pasidalino raitelis Česlovas Marcinauskas, užsimindamas, kad su senoviniais žemaitukų žirgų kinkiniais Kaziuko mugėje žada dalyvauti šio sumanymo autorius Vaidotas Digaitis ir kiti žirgininkai.

Kadangi šiame renginyje visi alsavo Užgavėnių šventės nuotaikomis, tai prie bibliotekos įėjimo, ant senovinės „červinių“ blynų keptuvės keptus Renato ir Austėjos blynus visi ragavo, jau galvodami apie Užgavėnių renginius ir persirengėlių kaukes.

Savaitgalį per visą Lietuvą nuvilnijo Užgavėnių šurmulys, o EKGT pati vykdydama akciją – „Išsikepk Užgavėnių blyną sau ir kaimynui“, vasario 9 d. ryte 7. val. Vilniuje prie įstaigos jau kaitino keptuvę ir su pasveikinimais plėšė iškeptus blynus širdelėmis ir vaišino praeivius, bičiulius, EKGT tarybos narius, linkėdami gražaus pavasario ir kilnių darbų.

Naująjį leidinio „Etninė kultūra“ numerį sudaro 4 skyriai. Skyriuje Vertinimai, įžvalgos trumpai apžvelgiamos Etninės kultūros globos tarybos ištakos, reikšmingesni jos veiklos etapai. Čia pat pateikiama ir 2009–2013 m. Tarybos kadencijos veiklos ataskaita. Plačiau analizuojamas Etninės kultūros plėtros valstybinės programos 2010–2014 m. vykdymas, teigiami pokyčiai, problemos įvairiose etninės kultūros vystymo srityse. Atkreiptas dėmesys į etninės kultūros ugdymo specialistų poreikį bei jų rengimo problemas, remiantis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedros 25 metų veiklos patirtimi. Atskirai bandoma pažvelgti į etninės kultūros vertybes kaupiančių įstaigų situaciją Lietuvoje. Nagrinėjant Lietuvos etnografinių regionų savitumo išsaugojimo problemas atliktas palyginimas su kaimynais latviais.

Skyriuje Mokslo darbai pristatomi keturi recenzuoti moksliniai straipsniai apie etnografinių regionų sampratos ištakas, jų geografinę apibrėžtį pagal atskiras jų savybes: tarmes, etnoarchitektūrą, kraštovaizdį, muzikinius ypatumus, regioninę savimonę ir tam tikrų kalendorinių papročių išskirtinumus, plačiau pristatoma viena iš ryškesnių tarmių – žemaičių. Šie moksliniai ir kiti apžvalginiai straipsniai buvo parengti, remiantis skaitytais pranešimais.

Skyriuje Ištakos ir gyvoji tradicija per įvairias patirtis ir etnokultūrinių reiškinių įžvalgas stebima etninės kultūros ir kalendorinių papročių raida regionuose, kaimiškose vietovėse bei miestuose. Skyriuje Etninės kultūros sklaida ir kitos aktualijos bandoma paliesti vieną iš aktualesnių temų – informacinę sklaidą apie įvykusius ir būsimus renginius. Etninės kultūros ugdymas – viena iš jautriausių sričių etninės kultūros suvokimui įvairaus amžiaus grupėms. Taip dedami ne tik bendrakultūriniai pagrindai, bet ir tapatybės pamatas bei pilietiškumo turinys. Norint giliau suprasti ir diskutuoti dėl lietuviškų kalendorinių ir valstybinių švenčių statuso, pateikiama visa šventinių dienų Europos valstybėse panorama.

Leidinio pabaigoje pristatoma Lietuvos etnografinių regionų savitumų suvestinė, kuri dėl nepilno ištirtumo nėra baigtinė. Apipavidalinant šį leidinį didesnis dėmesys skirtas žirgui. 2015 m. vyko nacionalinės žemaitukų veislės žirgų ir 10 raitelių žygis „Žemė–žmogus–žirgas“ apie Lietuvą. Visuose regionuose vyko susitikimai su vietinėmis bendruomenėmis, neštos etnografinių regionų vėliavos. Žirgas – Vytis, esantis istorinėje vėliavoje ir herbe, tai ta istorinė, etnokultūrinė jungtis, kuri sujungia mūsų protėvių baltų palikimą su šiandiena – XXI amžiaus Lietuva.