Antradienis, 31 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

Poeto V. P. Bložės eilių klausysis angelai

Eglė Valionienė, www.valstietis.lt
2017 01 09 09:00
0
Poeto V. P. Bložės eilių klausysis angelai
vytautas-p-bloze_p-lileikio-nuotr
Vytautas Petras Bložė | P. Lileiko nuotr.

Paskutinę praėjusių metų dieną mirė ypatingo likimo poetas, vertėjas ir dainų tekstų autorius Vytautas Petras Bložė. Šių metų vasarį poetas būtų šventęs 88-ąjį gimtadienį. Kaip ir kiti jo kartos poetai, V.P.Bložė buvo įsitikinęs, kad poezijos tikslas – liudyti kitų, bebalsių ir nutildytų, žmonių likimus: „Poetas turi teisę kalbėti/visų vardu/netgi tų, kuriems atimta balso teisė/arba jie nebyliai.“

Laisvo žodžio skonis

V.P.Bložė gimė 1930 m. vasario 9 d. Baisogaloje (Radviliškio r.). Jo tėvas – vaistininkas ir bitininkas, mokėjęs groti ir kai kuriais muzikos instrumentais. Būsimas poetas augo pilnoje kultūros, gana turtingoje aplinkoje, kuri gabiam vaikui turėjo garantuoti išsilavinimą, ateitį. Mokėsi Kėdainių, Šeduvos, Kauno gimnazijose. Visi dalykai jam ėjosi lengvai, neįdedant daug pastangų. Kai poeto tėvai buvo išvežti į Sibirą, V.P.Bložė nutraukė mokslus. Vėliau Vilniaus pedagoginiame institute studijavo rusų filologiją, dirbo Grožinės literatūros leidykloje, buvo įsidarbinęs monteriu, buhalteriu.

Literatūroje V.P.Bložė pirmiausia pasirodė kaip poezijos vertėjas. Prieš jauną, kūrybingą žmogų vėrėsi pasaulio poezija, kuri buvo kitokia, negu ta, kurią oficialiai tuo metu leido Lietuvoje. Rašytojas jau tada suprato, kas ir kokia yra laisva kūryba. Jis išvertė ir publikavo Viljamo Šekspyro, Michailo Lermontovo, Aleksandro Puškino, Nikolajaus Nekrasovo, Fridricho Šilerio, Rainerio Marijos Rilkės, Česlovo Milošo ir kitų autorių kūrinių.

Dvilypė kūryba

Į literatūrą V.P.Bložė atėjo vėliau nei jo kartos poetai ir joje sunkiai skynėsi kelią. Nors Lietuvos rašytojų sąjungos nariu jis tapo dar 1956-aisiais, literatūroje debiutavo septintojo dešimtmečio pradžioje (pirmoji knyga „Septyni šienpjoviai“, 1961 m.) oratoriškais, plataus mosto eilėraščiais.

Panaši kūryba buvo ir antrojoje rašytojo knygoje „Nesudegantys miestai“, išleistoje 1964 m. Ir tik atgavus Nepriklausomybę paaiškėjo, kad beveik tuo pat metu poetas rašė skaudžią, elegišką lyriką apie pokarį, partizanų kovas ir tremtį. Dalį jos V.P.Bložė, baimindamasis represijų, sunaikino arba paslėpė, o išlikusią dalį paredagavęs 1994 m. paskelbė knygoje „Sename dvarely“.

Naują V.P.Bložės kūrybos etapą žymi eilėraščių rinkiniai „Iš tylinčios žemės“ (1966 m.) ir „Žemės gėlės“ (1971 m.). Juose nuspėjamą sovietinę retoriką keičia vizualūs, bet mįslingi kadrai, netikėtos asociacijos, o veržimąsi į šviesią komunistinę ateitį – klaidžiojimas po baugias, smurto ir mirties kupinas istorijos erdves. Tiesa, po Prahos pavasario sovietinis režimas suskato griežčiau varžyti neortodoksinę kūrybą ir V.P.Bložę tai palietė tiesiogiai – 1972-aisiais netikėtai buvo uždrausta jo knyga „Preliudai“. Iš knygos daug tikėjęsis poetas patyrė didelį sukrėtimą, ilgai sirgo.

Žinomas ir nepažįstamas

Rašytojas nedalyvavo viešajame gyvenime. Daugeliui, kurie skaitė jo knygas ir mylėjo jo eilėraščius, poetas buvo nematytas, nepažįstamas, gyvenantis kažkur toli. Iki šiol plačiajai visuomenei V.P.Bložės pavardė pirmiausia asocijuojasi su populiarių estradinių dainų („Senas jūrininkas“, „Tu man atleisk“ ir kt.) tekstais. Tačiau šie dainuojamosios lyrikos pavyzdžiai – tik dar vienas daugiabriaunio poeto talento įrodymas. Viešumoje buvo matoma tik dalis rašytojo kūrybos.

Cenzūros ,,priimti“ eilėraščiai ir per radiją nuolat skambėjusių dainų tekstai ilgai slėpė nežinomą poetą, rašiusį skaudžius eilėraščius su tikros biografijos žymėmis. Kaip ir kiti nekonformistiniai sovietinės epochos poetai, V.P.Bložė dažnai naudojosi užuominomis, elipsėmis, alegorijomis. Akivaizdus buvo jo polinkis mėtyti pėdas, slapukauti, mistifikuoti.

V.P.Bložės poezijoje ryškus menininko, kaip visuomenės atstumtojo, keistuolio ar net bepročio, motyvas. Todėl tokios svarbios jam buvo Vincento van Gogo ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio asmenybės. Po Nepriklausomybės atgavimo išleistose rašytojo knygose matyti paprastinimo tendencija – kai kur pasakojimas tampa beveik dokumentinis, o gamtos lyrika meditatyvi.

Netrūko išbandymų

Aštuntojo dešimtmečio viduryje Bložė apsigyveno Švendubrėje prie Druskininkų. Jo žmona ir ištikima pagalbininke tapo rašytoja Nijolė Miliauskaitė. 2002-aisiais mirus žmonai, poetas persikėlė gyventi į Palangą, vėliau – į Kauną.

N.Miliauskaitės mirtį poetas išgyveno itin sunkiai. „Su Nijole išgyvenome 27 metus ir nė karto nesame susipykę. Net nesiginčydavome. Be jos man buvo taip sunku, kad norėjau ir aš išeiti ten, kur ji“, – viename iš retų savo interviu yra sakęs V.P.Bložė.

Literatūros tyrinėtojų teigimu, V.P.Bložė yra tikras lietuvių poezijos reformatorius, poetinėmis technikomis (paradoksu, ironija, siurrealizmu, sąlygiškumu, žaidimu žodžių reikšmėmis, sapno poetika ir pan.) atnaujinęs lietuvių poeziją ir iki šiol tebedarantis įtaką jauniesiems lietuvių poetams.

Jo eilėraščiai išversti į rusų, ukrainiečių, latvių, lenkų, anglų ir kt. kalbas. V.P.Bložė apdovanotas „Poetinio Druskininkų rudens“ Jotvingių premija (1986 m.), Nacionaline kultūros ir meno premija (1991 m.), yra tapęs „Poezijos pavasario“ laureatu (1997 m.), apdovanotas už poezijos vertimus į lietuvių kalbą.

Režisierius, rašytojas Vytautas V.Landsbergis apie šį iškilų Lietuvos poetą, jo gyvenimą yra sukūręs keletą dokumentinių filmų: „Tėvas“ (1989 m.), „Koncertas“ (1990 m.), „Švendubrės šamanas“ (2001 m.).

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seime pristatoma paroda apie poeto J. Marcinkevičiaus gyvenimą ir kūrybą
  2. Lietuva už valstybės sienos – poeto, fotografo, leidėjo Sigito Birgelio kūryboje
  3. Dūkštų Ąžuolyne Plūkių dienos šventėje bus skaitomos P.Širvio eilės
  4. V.Kaziela: Poezijos skaitymas yra artimas pokalbis su įdomiu žmogumi
  5. Kuo Maironis galėtų būti svarbus mokiniui?
  6. 2013 metais minime Bernardo Brazdžionio 106-ąsias gimimo metines
  7. Vincas Mykolaitis-Putinas – tautotyros pradininkas Lietuvoje
  8. Mirė poetas Vytautas Vilimas Skripka (eilėraščiai)
  9. Į amžinybę iškeliavo aktorius Antanas Žekas
  10. Pristatoma virtuali paroda skirta M. Martinaičio 80-osioms gimimo metinėms
  11. Mirė rašytojas Henrikas Algis Čigriejus (video, audio)
  12. R. Stankevičius. Nusilenkimas V. Bložei (video)
  13. Mirė Stasys Daunys
  14. Lietuva minės 300-ąsias Kristijono Donelaičio gimimo metines
  15. Nesulaužęs žalio lapo priesaikos
  16. Jaunimo teatre skambės T. Dirgėlos trumposios dramos
  17. Šimulyno grafikos darbų paroda kviečia į Veliuoną
  18. Netekome armonikieriaus Gedimino Giriūno (video)
  19. Netekome iškilaus kalbininko Algirdo Sabaliausko
  20. Netekome kraštotyrininko, biochemijos mokslininko Alfonso Juškos

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Albinas Ramanauskas 2017 m. kovo 11 d. Lazdijuose atidengiant paminklą Adolfui Ramanauskui - Vanagui | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

Mirė Adolfo Ramanausko – Vanago brolis Albinas Ramanauskas

2023 01 29
Vytas Miliauskas | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

Mirė tremtinys, politikos ir visuomenės veikėjas Vytas Miliauskas

2023 01 03
Alma Radvilė | asmeninė nuotr.

Mirė švietimo darbuotoja Alma Radvilė

2022 12 21
Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Vydūnas. Senovė ir mes

2022 12 20
Leonas Milčius | E. Mališausko nuotr.

Kovo 11 Akto signatarui Leonui Milčiui – 80 SVEIKINAME!

2022 12 11
Vincenta Svitojus | asmeninė nuotr.

Netekome kapelos „Gegužio žiedai“ įkūrėjo ir ilgamečio vadovo Vincento Svitojaus

2022 12 08

Netekome kraštotyrininkės, pogrindininkės Vitalijos Žvikaitės

2022 11 29
Anupras Gauronskasc 1938–2022 | asmeninė nuotr.

Mirė Karaliaučiaus lietuvių sielovadininkas kunigas Anupras Gauronskas

2022 11 22
Poetas Pranas Raščius | šeimos albumo nuotr.

G. Steponėnaitė. Gamtos dainiaus Prano Raščiaus knyga „Paragauki sulos“ – lyrinė kelionė po Lietuvą

2022 11 17
Aplinkos ministerija kviečia teikti darbus žurnalistų kūrybinėms varžytuvėms „Žmogus ir aplinka“ | lrv.lt nuotr.

Kviečiama teikti darbus žurnalistų kūrybinėms varžytuvėms „Žmogus ir aplinka“

2022 11 08
Rodyti daugiau

Naujienos

Moksleiviai prie kompiuterių | vilniausplanas.lt nuotr.
Lietuvoje

Moksleiviai turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą

2023 01 31
Eifl apdovanojimas | rengėjų nuotr.
Kultūra

Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas

2023 01 31
Policija | policija.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Daliai vairuotojų saugumas vis dar nerūpi

2023 01 30
„Palangos stinta“ | palanga.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

„Palangos stinta“ stebins naujais skoniais

2023 01 30
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.
Lietuvoje

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Elektrinis autobusas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvos regionuose daugėja elektrinių autobusų

2023 01 30
Vėjo jėgainės | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarti galimi vėjo energetikos iššūkiai

2023 01 30
Maskoliai bus sutriuškinti | www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Šolco pagaliai į NATO ratus

2023 01 30
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • klausimas apie Šolco pagaliai į NATO ratus
  • Alvydas Butkus apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • >jo apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • jo apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Moksleiviai turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą
  • Visuomenei atverti skaitmenizuoti kultūros paveldo duomenys
  • Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia teikti nusipelniusius apdovanojimui gauti
  • Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Mirė Adolfo Ramanausko – Vanago brolis Albinas Ramanauskas

by daiva
2023 01 29
0
Albinas Ramanauskas 2017 m. kovo 11 d. Lazdijuose atidengiant paminklą Adolfui Ramanauskui - Vanagui | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

2023 m. sausio 28 d., eidamas 100-uosius gyvenimo metus, mirė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16...

Skaityti toliau

Mirė tremtinys, politikos ir visuomenės veikėjas Vytas Miliauskas

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 03
0
Vytas Miliauskas | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

2022 gruodžio 31 dieną, eidamas 82-uosius metus, mirė tremtinys, buvęs Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos valdybos pirmininkas Vytas Miliauskas.

Skaityti toliau

Mirė švietimo darbuotoja Alma Radvilė

by Jonas Vaiškūnas
2022 12 21
0
Alma Radvilė | asmeninė nuotr.

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) pranešė, kad gruodžio 18 d., eidama 53-uosius gyvenimo metus, po sunkios ligos, mirė medikė, edukologė, socialinė...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • klausimas apie Šolco pagaliai į NATO ratus
  • Alvydas Butkus apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • >jo apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • jo apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Supratau apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai

Kitas straipsnis
Juozas Augutis | VDU nuotr.

J. Augutis. Reikia keisti mokytojų rengimo sistemą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai