Mirė rašytojas Henrikas Algis Čigriejus (video, audio)

Liepos 1 dieną, eidamas 84-uosius metus Vilniuje mirė žymus lietuvių rašytojas, poetas, prozininkas, vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys Henrikas Algis Čigriejus.

Henrikas Čigriejus gimė 1933 metų kovo 6 dieną Vidugiriuose, Pasvalio rajone. Baigęs Saločių vidurinę mokyklą 1953 metais įstojo į Vilniaus universitetą, kuriame 1958 metais baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. Nuo 1960 iki 2003 metų dėstė lietuvių literatūrą, estetiką ir kultūros istoriją Vilniaus aukštesniojoje kooperacijos mokykloje (dabar – Vilniaus kooperacijos kolegija).

Pirmuosius eilšraščius spaudoje paskelbė 1957 metais, vėliau kūrinius publikavo įvairiuose žurnaluose, almanachuose, įvairiose antologijose ir rinktinėse. Pirmąją knygą – eilėraščių rinkinį „Metų šviesos“ išleido 1971 metais. Antrasis rinkinys – „Nedylanti lauko delčia“ – pasirodė 1977 metais, o iš viso poetas paliko dvylika poezijos rinkinių. 1996 metais Henrikas Čigriejus novelių rinkiniu „Vieškeliukas pro dobilas“ prabilo kaip subtilus prozininkas, vėliau išleidęs dar keletą prozos knygų. Prieš keletą dienų Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje pasirodė paskutinioji rašytojo knyga – novelių rinkinys „Savi ir pažįstami“. Nuo 1977 metų Henrikas Čigriejus buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

Henriko Čigriejaus kūryba buvo versta į įvairias kalbas ir įvertinta garbingiausiomis Lietuvos literatūrinėmis premijomis – jis buvo Jotvingių, “Poezijos pavasario“, J. Paukštelio, P. Cvirkos, Žemaitės, D. Poškos, A. Miškinio, G. Petkevičaitės-Bitės ir kitų premijų laureatas. 2004 metais jam buvo skirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija, o 2011 metais rašytojas buvo apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija už donelaitišką gyvenimo refleksiją šiuolaikinės lyrikos kalba, už žodžio ir etikos dermę.

Lietuvių literatūra neteko puikaus žodžio meistro, savito, nesupainiojamo balso poeto, jautraus ir gilaus novelisto, įžvalgaus, geranoriško kolegos, be galo šilto ir šviesaus žmogaus.

Henrikas Čigriejus K. Nastopkos vakare, 2015 m.:

Henrikas Algis Čigriejus Poezijos pavasario laureatų vakare, 2013 m.:

Henrikas Algis Čigriejus Vilniaus mokytojų namuose, 2009 m.:

Liepos 2 d. dėl H. Čigriejaus mirties užuojautas rašytojo artimiesiems ir visai Lietuvos literatūros bei kultūros bendruomenei pareiškė Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir premjeras Algirdas Butkevičius.

Prezidentės užuojautoje rašoma, kad rašytojo kūrybos, jo savitos lyrikos šaltinis buvo gimtasis Pasvalio kraštas ir ypatingas sugebėjimas žvelgti į šiuolaikinį pasaulį donelaitišku žvilgsniu.

Seimo Pirmininkės L. Graužinienės užuojautoje rašoma: „Lietuva neteko iškilios asmenybės. Rašytojo Henriko Algio Čigriejaus talentą liudija garbingiausios Lietuvos literatūrinės premijos, taip pat jo kūrybos vertimai į įvairias kalbas, o labiausiai – skaitytojų meilė už jo kūrybos savitumą ir gelmę, už jo žodžio ir vidinio pasaulio dermę, už žmogiškąjį jo jautrumą ir nuoširdumą. Telydi Velionį Amžinybės šviesa, o jo artimuosius – dvasios stiprybė ir paguoda“.

„Sunkią netekties valandą reiškiu nuoširdžią užuojautą Velionio artimiesiems, bičiuliams ir bendražygiams, visai Lietuvos literatūros ir kultūros bendruomenei. Tegul šviesus jo atminimas išlieka visų jį pažinojusiųjų atmintyje“, – rašoma premjero A. Butkevičius užuojautoje.

Henrikas Čigriejus pašarvotas Šv. Jonų bažnyčios koplyčioje sekmadienį, liepos 3 d. nuo 14 val., laidotuvės Antakalnio kapinėse pirmadienį, liepos 4 d. Šv. Mišios Šv. Jonų bažnyčioje 12 val., karstas išnešamas 13 val.

***

H. A. Čigriejus. Eilėraščiai:

Rugpjūčio mėnulis ir šuo

Tuoj patekės mums raudonas raudonas
Rugpjūčio mėnulis, seniau jis tekėdavo virš ąžuolėlio,
Tuoj panorėsim ir mes uždainuot graudžiai graudžiai
Kaip tasai va kaimyno šunelis.

Kaip šunelis, sakai? Ak, supykt už tą žodį
Nereikia nereikia – žvėrelis apkeltas
Turi kaip mes, tau galiu garantuoti,
Liūdną pasiutusiai širdį – – –

Pasisodinsim ant slenksčio mėnulį,
Margį dar pasisodinsim
Ir žiūrėsim žiūrėsim ilgai į palaukę,
Per kurią ir išeisim

Gal ir netrukus visai, sukuždės tik pelynas,
Sugirgždės Grigo ratai, senasis klojimas
Tols tik ir tols akyse, o raudodams šunėkas
Pleškins jo šiaudus.

***

Ar dar turite laiko skaityti geras knygas?
Turite. Na, tai skaitykit apie didžiuosius žmones,
Biografijas išmoningas, taip sakant, – ten bus
parašyta:
Ten ir ten (dar tada ir tada) šitas gimė,
O pačioj pabaigoj: ten ir ten (dar tada ir tada)
Ėmė ir mirė.

Na, o per vidurį šimtą ne vieną
Puslapių galit praleisti – ar baisiai reikšminga,
Kur tas žarstė rieškučiomis garbę ir gėrė kur vyną,
Per slaptas dureles greitai nešė kudašių, ragus
kam įtaisęs,
Keršijo broliui ar draugui, ar šaudės, ar badės,
Buvo sutaupęs turtelio, turtelį prašvilpęs,
Korespondavo net su karaliais,
Bet va kaip apuokas
Vienądien
Ėmė ir mirė.

***

Tas šaltas, bet saulėtas vėjas
Šokinėja dabar po ražieną,
Laksto, ieško žmogelio, kurs ką tik
Su armonika ėjo.

Ir dar – kur dabar tos vestuvės,
Kur dar dabar tos krikštynos,
Tik akmenys šypsos ir tyli,
Tik geltonuoja pievos – –

Bet, žinok, dar yra ir kantrybė,
Ta, kai laukia, tai ir sulaukia,
Pats mačiau: net sugriūdama grįžo
Kitų ekvinokcijų saulė.