Kaip dirbtinis protas pakeis švietimą?

Dirbtinis protas (DI), reiškiantis kompiuterio ar tam tikros kompiuterinės programos gebėjimą savarankiškai mokytis ir įgyvendinti tam tikrus uždavinius, labai dažnai minimas tarp daugiausiai pritaikymo galimybių turinčių šių dienų technologijų.

Klasikiniais DI pavyzdžiais galime laikyti įvairius išmaniųjų namų sprendimus, telefonų balso padėjėjus ir socialinių tinklų algoritmus, tačiau įvairūs žinovai mano, kad bene daugiausiai galimybių turi dirbtinio proto pritaikymas švietime – tai galėtų šią sritį visiškai pakeisti ir smarkiai pagerinti besimokančiųjų rezultatus.

Dirbtinio proto vaidmuo švietime

„Huawei Technologies“ vadovo Šiaurės Europos šalyse Keneto Fredrikseno (Kenneth Fredriksen) nuomone, DI galėtų įgyvendinti tai, apie ką jau ne vieną dešimtmetį kalba švietimo profesionalai – individualizuotą ir maksimaliai veiksmingą mokymąsi.

Pažangūs dirbtinio proto sprendimai galėtų elektroninėje erdvėje vykstančio mokymosi proceso metu aptikti mokinio žinių spragas ir parinkti tinkamiausią būdą jas užpildyti.

„DI paremtos mokymosi sistemos nuolat analizuos mokinio ar studento atliekamas užduotis stebėdamos, į kokius klausimus asmeniui sekasi sunkiau atsakyti, kokius pratimus atlikdamas jis užtrunka ilgiau laiko, bei įsimins net ir mažiausias jo padarytas klaidas.

Visuose šiuose duomenyse DI ieškos ryšių ir įvairių sąsajų, kurios padės nustatyti, ką tiksliai ir iš kokios temos jam reikia pasikartoti“, – pasakoja K. Fredriksenas.

Be to, DI sistemos ateityje sugebės pagal besimokančiojo daromas klaidas automatiškai sugeneruoti įvairius pratimus ir užduotis, kurias atlikęs asmuo galėtų užpildyti savo žinių spragas.

Dėl šios priežasties DI paremti virtualūs mokymosi padėjėjai ar susirašinėjimo programėles primenančios aplinkos, įgalinančios savarankišką mokymąsi, ateityje galėtų pakeisti korepetitorius ir smarkiai palengvinti darbą mokytojams bei dėstytojams.

Daug patrauklesnis mokymosi procesas

Pasak K. Fredrikseno, dirbtinio proto naudą mokymosi procese pajustų ne tik jo rengėjai, bet ir patys mokiniai ar studentai.

DI gebės nustatyti, kuriomis valandomis besimokantysis yra geriausiai susitelkęs bei veiksmingiausiai dirbantis, ir pagal tai sukurs individualų mokymosi tvarkaraštį. To naudą pajus tiek anksti besikeliantieji, tiek aktyvumu vakare pasižymintys asmenys.

Žinovas taip pat pabrėžia kur kas geresnį mokinių įsitraukimą dėl parenkamų individualių užduočių ir tik jiems skirtų mokymosi patarimų.

Be to, kadangi DI praremtas mokymasis bus visiškai savarankiškas ir individualizuotas, besimokantieji nebejaus spaudimo, lygindami save su bendramoksliais ir matydami, kad tos pačios užduotys jiems sekasi prasčiau arba joms atlikti reikia daugiau laiko.

Tikėtina, kad dėl to smarkiai pagerėtų mokymosi rezultatai ir didesnė dalis besimokančiųjų rinktųsi toliau studijuoti ar plėsti savo profesinius gebėjimus.

Fredriksenas įsitikinęs, kad DI pakeis ir mokytojų vaidmenį: „Šiuo metu dėstytojai ir mokytojai atlieka labai daug administracinio darbo – kuria testus, juos taiso, vertina, analizuoja mokinių klaidas.

Ateityje visu tuo pasirūpins DI, o dėstytojai ir mokytojai galės susitelkti į ugdymo plano rengimą ir jo tobulinimą.“ Tai švietimožinovams suteiks daugiau laiko gilinti savo profesines žinias ir kurti geresnes mokymosi programas.

„Huawei Technologies“ vadovas Šiaurės Europos šalyse Lietuvos studentus, norinčius pasisemti daugiau žinių apie DI pritaikymą švietime ir kitose srityse, pakvietė dalyvauti „Seeds for the Future“ – naujoviškoje tarptautinėje mokymosi programoje.

Jos rengėjai siekia didinti susidomėjimą informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriumi, plėsti šios srities studentų akiratį apie naujausius technologinius pasiekimus ir pabrėžti nuolat augantį skaitmeninės bendruomenės bei IRT profesionalų vaidmenį.

Registracija į „Seeds for the Future“ vyksta svetainėje ir tęsis iki rugsėjo 1 dienos.