Rugpjūčio 15 d. eidamas 93-iuosius metus mirė legendinis kardiochirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, diplomatas, visuomenės bei politinis veikėjas Jurgis Brėdikis.
J. Brėdikis gimė 1929 m. balandžio 30 d. Prahoje, kurioje diplomatu dirbo jo tėvas. 1933 jo šeima grįžo į Kauną. 1946 m. J. Brėdikis baigė Kauno 4-ąją vidurinę mokyklą. 1946-1952 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1951 m. buvo Lietuvos sunkumų kilnojimo vicečempionas. Vienas banglenčių sporto pradininkų Lietuvoje.
Nuo 1952 m. buvo Kauno medicinos instituto (KMI, o nuo 1998 m. KMU) dėstytojas. 1954–1957 m. Pirmojo Maskvos I. Sečenovo medicinos instituto aspirantas. 1963 m. medicinos mokslų daktaras. 1964–1990 m. KMI Hospitalinės chirurgijos katedros vedėjas; 1966 m. profesorius. 1985–1990 m. vadovavo Sąjunginiam sudėtingų širdies ritmo sutrikimų chirurginio gydymo ir elektrostimuliacijos centrui Kaune. 1991–1993 m. kardiochirurginės klinikos vadovas. Nuo 2006 m. LSMU profesorius emeritas.
1993–1994 m. Adolfo Šleževičiaus Vyriausybėje ėjo Lietuvos sveikatos apsaugos ministro pareigas. Buvo pirmuoju Lietuvos Ambasadoriumi Čekijoje ir Vengrijoje (1995–1998 m.), o 1995–1997 m. dar ir Turkijoje.
Nuo 1986 m. buvo Rusijos medicinos mokslų akademijos, nuo 1994 m. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Lietuvos mokslų akademijos labdaros ir paramos fondo „Mokslas ir visuomenė“ valdybos pirmininkas. Europos kardiotorakalinės chirurgijos, Tarptautinės širdies elektrostimuliavimo ir elektrofiziologijos ir Tarptautinės chirurgijos draugijų narys. VDU Atkuriamojo Senato narys. 2009 m. asociacijos „Šviesuva“ įkūrimo vienas iniciatorių ir valdybos pirmininkas. 1972 m. spaudoje pasmerkė Romo Kalantos susideginimą.
Mokslinė veikla
J. Brėdikis buvo elektrostimuliacijos ir tachikardijos chirurginio gydymo pradininku ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Tyrė ir taikė kardiochirurgijoje elektronikos metodus, lazerį, sukūrė naujų diagnostikos ir gydymo būdų. Kaune įkūrė širdies elektrostimuliacijos ir aritmijų chirurgijos mokyklą. Domėjosi Rytų tradicine medicina. Buvo daugiau nei 60-ies išradimų autoriumi, parašė 13 vadovėlių bei monografijų!
Kūrybinė veikla
Išleido dvi grožinės literatūros knygas: „Ne dievai“, 2006 m., „Ties riba“, 2009 m., mokslo populiarinimo knygą „Kitokiu žvilgsniu“, 2015 m., memuarų knygą „Likimas leido“, 2013 m.
J. Brėdikis apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės medaliu, LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.
Užuojautą pareiškė šalies vadovai
Užuojautą dėl J. Brėdikio mirties pareiškė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Ministrasė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Netekome Lietuvai ypatingai nusipelniusios šviesios asmenybės, kurios indėlis į širdies chirurgijos plėtrą Lietuvoje ir pasaulyje neįkainojamas. Šio legendinio mediko moksliniai pasiekimai ir išradimai garsino šalies vardą ir padėjo išsaugoti šimtus tūkstančių gyvybių. Šis žmogus visą širdį atidavė širdies medicinai, mokslui, žmonėms ir Lietuvai, paliko tvarų pėdsaką ne tik medicinos, bet ir politiniame bei visuomeniniame Lietuvos gyvenime“, – rašoma šalies vadovo užuojautoje.
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen savo užuojautoje rašo: „Tai didžiulė netektis medicinos mokslui. Jurgis Brėdikis pirmasis Lietuvoje bei Rytų Europoje pradėjo širdies elektrinės stimuliacijos ir tachikardijos chirurginį gydymą. Šis atsidavęs mokslininkas paliko per 60 išradimų, parašė daugybę vadovėlių, monografijų ir net grožinės literatūros kūrinių. Mūsų atmintyje jis liks ir kaip pirmasis atkurtos Lietuvos ambasadorius Čekijoje bei Vengrijoje, buvęs sveikatos apsaugos ministras“.
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė: „Anapilin iškeliavo talentingas medikas, visą savo gyvenimą paskyręs sveikatos apsaugai, žmonių gyvybių gelbėjimui. Medikų bendruomenė ir visa Lietuva neteko aktyvaus, plačios erudicijos visuomenininko. Dėl Jurgio Brėdikio mirties reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems, bičiuliams ir visiems, kam teko pajusti šios asmenybės šviesą“.
