Sekmadienis, 5 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Netekome partizanų ryšininko Bronislovo Jungaičio

2020-04-16 07:00:16
9
Bronislovas Jungaitis | veteranai.lt nuotr.

Bronislovas Jungaitis (1929-2020) | veteranai.lt nuotr.

Bronislovas Jungaitis | veteranai.lt nuotr.
Bronislovas Jungaitis (1929-2020) | veteranai.lt nuotr.

Atsiremsiu, sakau,
Į nedidelį žemės sklypelį,
vadinamą Lietuva.
Žvilgsnį, mintį ir širdį
joje panardinsiu
Just. Marcinkevičius

Balandžio 13 d. užgeso Kalvarijos krašto

šviesuolis, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, Kalvarijos garbės pilietis Bronislovas Jungaitis (1929 09 09 – 2020 04 13).

Bronislovas Jungaitis gimė 1929 metais rugsėjo 9 d. Kalvarijos apskrityje, Liubavo valsčiuje, Mantrimų kaime, tuomet

vadinamoje Tremtinių apylinkėje. Bronislovo tėvas buvo Lietuvos savanoris. Kai Skaisčių dvaro žemę išdalino savanoriams, tėvas gavo 9 hektarus žemės, įsikūrė, augino šešis vaikus. 1944 metais traukiantis vokiečiams Jungaičiai su savo šeima buvo priversti trauktis į Vakarus. Besitraukdami pasiekė Vigrelių kaimą. Aplink gūdūs miškai – tokiose vietose slėptis buvo geriausia. Apsigyveno tuščioje vokiečio Binkio sodyboje ant ežero kranto.Vėliau traukėsi Vištyčio link ir apsigyveno Pavištaičiuose Branto ūkyje.

Užėjus vokiečių žandarams tėvą surado besislapstantį, suėmė ir išsivarė darbams į stovyklą. Vėliau persikėlėme iš Pavištyčio miškų į Vigrelius, nes ten buvo įkurta darbo stovykla. Bronislovas su mama buvo nuėję į darbo stovyklą ir prašė vokiečių žandarų, kad tėvą paleistų, mainais pasiliktų Bronislovą už jį dirbti. Kadangi tik tėvas mokėjo vokiečių kalbą ir lietuviams darbininkams vertėjavo, žandarai tėvo neišleido. Artėjo rusų frontas. Praėjus frontui Bronislovas Jungaitis, dar būdamas paauglys, su bendraamžiais bunkeriuose rasdavo daug ginklų, šaudmenų, kuriuos rinko ir slėpė, galvodami, gal kada prireiks. Frontams praėjus 1944 metais prasidėjo partizaninė veikla.

Sustiprėjus jai 1945–1946 metais Liubavo valsčiuje įsikūrė stribų štabas kovai su partizanais. Lietuviai slapstėsi nuo sovietų, kad neimtų į armiją. Jie geriau ėjo į miškus ir stojo į partizanų gretas. Vieną slėptuvę partizanai įkūrė pas Jungaičių kaimynus Kvietkauskus. Vėliau slėptuvių atsirado ir kitose vietose. B. Jungaitis padėdavo partizanams, rinko informaciją. Taip pat buvo ir tokių lietuvių, kurie ėjo stribauti, nes jiems buvo žadėta, kad neims į armiją. Šiuose kraštuose slapstėsi partizanas Aleksas Keleris-Tigras iš Reketijos kaimo. Jį vadindavo „leimonuku“, nes jis gyveno prie Lenkijos pasienio pas Leimoną. Vėliau Bronislovas susipažino su Keleriu, jam perdavinėdavo žinias, susidraugavo, sužinojo jo tikrą pavardę. Aleksas Keleris su grupe partizanų ne kartą kirto sieną į Vakarus, vedinas partizano Juozo Lukšos-Daumanto.

1945 metais B. Jungaitis davė partizaninę priesaiką. Tų pačių metų birželį, per Sekmines, Bronislovas gamino sprogdinimo įtaisą ir jis sprogo rankose. B. Jungaitis neteko plaštakos ir tapo invalidu. Gydėsi Kalvarijos ligoninėje. Grįžęs iš ligoninės tęsė savo draugystę su partizanais. Kai kaimynų išduotas partizanas Keleris-Tigras buvo suimtas ir nuvežtas į Liubavo valsčių, žinias B. Jungaitis perdavinėdavo partizanui Rutkauskui-Sakalui. Partizanas Rutkauskas 1952 metų gegužės 21 dieną buvo išduotas ir suimtas, o lapkričio 26 dieną sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje. Jį išdavė užverbuotas partizanas Bieliūnas Valeras-Kabelis. Jungaičiai draugavo su Skaisčių kaime gyvenančiais Kvietkauskais.

Po partizano Kelerio suėmimo suėmė ir išvežė į Sibirą Sigitą Kvietkauską. B. Jungaitis buvo atvežtas dalyvauti kaip liudytojas Kvietkauskų šeimos ištrėmime ir matė, kaip stribai plėšė, niokojo, draskė jų ūkį. Liubavo valsčiuje buvo įrengtas partizanų bunkeris pavadinimu „Pelių karalystė“ ir 1947 metais iš čia partizanai ėjo į Vakarus ir grįžo atgal. 1948metų vasario 13 dieną buvo numatytas dviejų partizanų grupių susitikimas pas Antaną Aleksą Būdviečiuose. Viena grupė – Bieliūno, o kita Rutkausko-Miškinio. Turėjo dalyvauti apie 18 partizanų. Tačiau partizanai buvo išduoti. Po susišaudymo iš devynių partizanų liko gyvi tik du: Algis Rutkauskas ir Kostas Anza. Partizanų susitikimą išdavė Antanas Aleksa, bendradarbiavęs su Kalvarijos saugumo viršininku Ūsu. Albinas Bieliūnas Valeras-Kabelis, buvęs partizanų būrio vadas, 1952 metais užverbuotas saugumo, sekė partizanus ir juos išdavinėjo. Po 1952 metų Bronislovas su žmona Brone slapta rinko medžiagą apie Kalvarijos krašto partizaninę veiklą, jų žūties aplinkybes, partizanų likimus.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Bronislovas su žmona ypač aktyviai įsijungė į partizaninės kovos istorijos išsaugojimo veiklą. Gavęs vietinės valdžios leidimą bei reikiamą pagalbą Bronislovas rinko partizanų palaikus iš jų žūties ir užkasimo vietų, laikė juos Kalvarijos ligoninės morgo patalpose. Tačiau pasigirdus komunistuojančių žmonių apkalboms, neva Jungaitis laiko „banditų kaulus“ ir iškilus grėsmei juos prarasti, Bronislovas pasitaręs su žmona palaikus parsivežė ir laikė savo sodyboje. Iš viso buvo surasti ir iškasti 45 Kalvarijos krašte žuvusių partizanų palaikai. Gavus Kalvarijos mero Alfonso Daraškevičiaus leidimą ir vietą, kapinėse buvo pastatytas paminklas partizanams, o jų kauleliai su karstais garbingai palaidoti bendrame kape. Šalia paminklo ant memorialo iškaltos 124 Kalvarijos apylinkių partizanų pavardės.

Bronislovas Jungaitis Kalvarijos kapinėse prie jo pastatyto memorialo Lietuvos partizanams | Sigitos Palionienės nuotr.
Bronislovas Jungaitis Kalvarijos kapinėse prie jo pastatyto memorialo Lietuvos partizanams | Sigitos Palionienės nuotr.

Per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį B. Jungaitis yra surengęs apie 30-ies paminklų  skirtų partizanams statybą, prisidėdamas ir asmeninėmis lėšomis. Tai vienas iš Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Kauno skyriaus projekto „Lietuvos partizanų gyvosios istorijos sklaida. „I ciklas“ siužetų apie partizanų ryšininkus, jų rėmėjus. Ši istorinė medžiaga, užfiksuota vaizdo juostoje, išliks ateities kartoms.

(Ištrauka iš „Tremtinys“ Nr. 46 (1164), 2015 12 11. Gintautas Tamulaitis „Partizanų ryšininkas Bronislovas Jungaitis“)

Laidotuvės vyks balandžio 18 d., šeštadienį, 11 val. Kalvarijos Naujosiose kapinėse (Ramybės g. 21, Kalvarija).

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Netekome partizanų ryšininkės, politinės kalinės, tremtinės Onos Staugaitienės
  2. Netekome etnologės Marijos Miliuvienės
  3. Netekome etnografės Linos Būdienės
  4. Netekome fiziko Vlado Valentinavičiaus
  5. Netekome filosofo, profesoriaus Jono Balčiaus
  6. Netekome talentingo skulptoriaus Jono Jagėlos
  7. Netekome žymaus skulptoriaus Antano Kmieliausko
  8. Netekome kraštotyrininko, biochemijos mokslininko Alfonso Juškos
  9. Netekome istoriko, muziejininko Aloyzo Každailio (video)
  10. Netekome archeologo Donato Butkaus (1952-2018 m.)
  11. Netekome garsaus mecenato ir filantropo Sauliaus Karoso
  12. Netekome žymaus metalo skulptoriaus Jono Žuko
  13. Netekome muzikologo Karolio Rimtauto Kašponio (nuotraukos, video)
  14. Netekome žymios visuomenininkės Ritos Redos Dagienės-Dovydaitytės
  15. Netekome legendinio partizano Vytauto Balsio-Uosio (nuotraukos)
  16. Netekome lietuvybės švietimo ir blaivybės puoselėtojo Alfonso Čekausko
  17. Netekome žymaus Lietuvos istoriko, profesoriaus Mečislovo Jučo
  18. Netekome pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvio Vytauto Andziulio (video)
  19. Netekome Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direktoriaus Sauliaus Vadišio
  20. Netekome žinomos švietimo darbuotojos, veiklios visuomenininkė Birutės Ramonienės

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. Albinas Vaškevičius says:
    3 metai ago

    Bronislovas Jungaitis daug metų dirbo ūkvedžiu Kalvarijos ligoninėje. Be galo darbštus nors sprogus sprogmeniui neturėjo dešinės rankos plaštakos ir kairės akies. Su viena akimi ir dešine ranka be plaštakos, retai kam padedant, sugebėjo pastatyti 30 paminklų Lietuvos miško broliams. Buvo dar ir labai nuoširdus žmogus. Savo namą pavertęs laisvės kovų muziejumi.

    Atsakyti
  2. Vilna says:
    3 metai ago

    Kalbiškai ir istoriškai yra įdomi ir pačios pavardės – Jungaitis – kilmė. Mat, Vyteno laikų kryžiuočių šaltiniai mini garsią lietuvių pilį vardu Junigėda, kurią šie dažnai puolė, buvo sudeginę, bet ji vis būdavo atstatoma. Tada ėjo Lietuvai svarbi kova dėl Užnemunės teritorijos ribos, tad Junigedos pilies vietos būtų pagrindo ieškoti Liubavo -Kalvarijos – Vištyčio kraštuose. Šia prasme turėtų pagrindo ir gilesni Jungaičių pavardės kaip kalbiškai giminingos pilies vardui kilmės tyrinėjmai. Iš teksto nėra aišku, ar Bronislovo tėvas kaip savanoris, gavęs žemės dalinant Skaisčių dvarą, gyveno Užnemunėje nuo seno, ar atsikėlė iš kažkur toliau.

    Atsakyti
  3. Žemyna says:
    3 metai ago

    Nuoširdi užuojauta Artimiesiems!

    Vis mažiau lieka tų, kas savo kūnu ir širdimi, savo sveikatos ir gyvybės kaina Tėvynę gynė.
    ———————
    Atrodo, praeitą savaitę ?LRT radijo laidą savo skambučiu pagerbė vienas toks Subata (kažkaip panašiai) ir pareiškė, jog laikas liautis banditus didvyriais vadinus…
    Ar ir a.a. Bronislovo Jungaičio atveju jo liežuvis apsivertų tokiu žodžiu Velionį „pagerbti”?
    Žmogus suseno, bet taip ir nesuprato, kas bandito vardu „pagerbiamas”.
    Įdomu, kodėl matuška Rasieja nuo totorių-mongolų ir kitų gynėsi; jeigu tie, kas savo žemę ir valstybę gina, yra banditai?

    Atsakyti
  4. Gustavas says:
    3 metai ago

    Tikras Tėvynės sūnus. Nuoširdi užuojauta artimiesiems!

    Atsakyti
  5. Albinas Vaškevičius says:
    3 metai ago

    Vieną kartą manęs kláusė Zigmas: kam Kalvarijoje reiktų statyti paminklą. Atsakiau, kad mokytojui Juozui Armaliui. Dabar atsakyčiau Juozui Armaliui ir Bronislovui Jungaičiui.

    Atsakyti
    • Gustavas says:
      3 metai ago

      Ten, Kalvarijos kapinėse ant jo pastatyto memorialo Didvyriams paminklinės lentos, vietos ir jam paminėti atsirastu. Tiek nedaug reikia.

      Atsakyti
  6. Bartas says:
    3 metai ago

    Žodžiais nenusakomas pasišventimas savo Tėvynei. Šlovė Garbiam Lietuviui.

    Atsakyti
  7. Žemyna says:
    3 metai ago

    Skaitant ir apmąstant A.A. gyvenimo istoriją, Jo auką dėl Lietuvos Laisvės, sukrečiančias kitų partizanų istorijas, patirtas kančias, dar šlykštesni tampa postringavimai, klykavimai ir veiksmai tų, kas drįsta rengti visokias provokacijas prieš Laisvės Kovotojų atminimą, kas stengiasi juos ištrinti iš istorijos. Šių poelgiai – menkystų strykčiojimai prieš dvasios milžinus, kurie rado savyje valios jėgų tiek metų ištverti viską, kas jų daliai teko, o vėliau gyventi su ten įgytų sunkių ligų ar neįgalumo našta.
    Kai palygini mūsų spygaujančius „tolerantiškus visiems”, kuriems net ir vos mėnesį ar porą pabūti užsidarius ŠILTUOSE BŪSTUOSE SU VISAIS PATOGUMAIS (kad šia savo „neišmatuojama auka” prisidėtų prie VISŲ piliečių sveikatos ir gyvybės saugumo), yra „nepakeliama kančia”, ŽMOGAUS TEISIŲ „PAŽEIDIMAS”,
    su tų laikų dėl VISOS Lietuvos save asmeniškai aukojusių vyrų ir moterų, po daugybę metų tūnojusių rūsiuose, lapinėse, žeminėse, ištvėrusių ten didžiausius šalčius, lietuviško rudens bei atlydžių šaltą, kūną naikinančių drėgmę, palygini su jų ne išsigalvota, o TIKRA kančia, su JŲ AUKA…
    Ar dabar jie, amoralūs savo senelių bei prosenelių kartos atminimo niekintojai, bent kruopelytę ko nors suvoks?

    Atsakyti
  8. Žemyna says:
    3 metai ago

    Kankiūkų skerdynių minėjimo vaizdo įrašas:
    – vult-my.sharepoint.com/:v:/g/personal/kostas_ivanauskas_mf_vu_lt/ERRnET4eEv9FqgnrXbZX_acB8iG4x0exdl8KE4JSz8gL-w?e=lUAqKg

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Albinas Ramanauskas 2017 m. kovo 11 d. Lazdijuose atidengiant paminklą Adolfui Ramanauskui - Vanagui | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

Mirė Adolfo Ramanausko – Vanago brolis Albinas Ramanauskas

2023 01 29
Knygos „Laisvės kronikos“ pristatymas | V. Tamašauskienės nuotr.

Z. Tamakauskas. Laisvės gynėjų dienos išvakarėse pristatyta knyga „Laisvės kronikos“

2023 01 20
Vytas Miliauskas | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

Mirė tremtinys, politikos ir visuomenės veikėjas Vytas Miliauskas

2023 01 03
https://i.imgur.com/gacQ6X3.jpeg

Romuvos dvasia: Virginijus Kašinskas apie šventąją Ugnį (III)

2022 12 27
Etnotapytojas Virginijus Kašinskas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Romuvos dvasia: Virginijus Kašinskas apie šventąją Ugnį (II)

2022 12 23
Alma Radvilė | asmeninė nuotr.

Mirė švietimo darbuotoja Alma Radvilė

2022 12 21
Pakeliui į Lenkiją. J. Krikščiūnas-Rimvydas ir J. Lukša-Skirmantas | LGGRTC fondų nuotr.

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Du sėkmingiausi Lietuvos partizanų žygiai į Vakarus

2022 12 15
Kazimiero Pyplio-Mažyčio portreto mįslės | punskas.pl nuotr.

Kazimiero Pyplio-Mažyčio portreto mįslės

2022 12 10
Vincenta Svitojus | asmeninė nuotr.

Netekome kapelos „Gegužio žiedai“ įkūrėjo ir ilgamečio vadovo Vincento Svitojaus

2022 12 08
Adolfo Ramanausko-Vanago | LGGRTC nuotr.

Minime A. Ramanausko-Vanago žūties 65-asias metines

2022 11 30
Rodyti daugiau

Naujienos

Daržovės, bulvės | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vasario 5 minima Pasaulinė cepelinų diena

2023 02 05
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai keliones planuoja apgalvotai

2023 02 04
Ukraina nepasiduoda | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų

2023 02 04
Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių | M. Plepio nuotr.
Kultūra

Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių

2023 02 04
Siaurukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

2022-ieji – geriausi Siauruko gyvavimo metai

2023 02 04
Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai

2023 02 04
Šlovė Ukrainai! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją

2023 02 03
Dariaus ir Girėno stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionui – UEFA 4 kategorija

2023 02 03
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Teddrymn apie D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių
  • Armandina apie A. Žarskus. Kita laisvių ir teisių pusė
  • Zakdrymn apie D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių
  • Pauldrymn apie A. Slapšytė-Maknavičienė. Aš čia, Aukštaitijaj. Poezija tarmiškai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasario 5 minima Pasaulinė cepelinų diena
  • Lietuviai keliones planuoja apgalvotai
  • Susitrenkus galvą blogiausia – nekreipti dėmesio
  • Daržovių blyneliai – sveikai ir pigiai vakarienei
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Mirė Adolfo Ramanausko – Vanago brolis Albinas Ramanauskas

by daiva
2023 01 29
0
Albinas Ramanauskas 2017 m. kovo 11 d. Lazdijuose atidengiant paminklą Adolfui Ramanauskui - Vanagui | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

2023 m. sausio 28 d., eidamas 100-uosius gyvenimo metus, mirė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16...

Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Laisvės gynėjų dienos išvakarėse pristatyta knyga „Laisvės kronikos“

by daiva
2023 01 20
0
Knygos „Laisvės kronikos“ pristatymas | V. Tamašauskienės nuotr.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse – Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko Ingos Stepukonienės sudarytos knygos „Laisvės kronikos“ pristatymas. Knygos autorė...

Skaityti toliau

Mirė tremtinys, politikos ir visuomenės veikėjas Vytas Miliauskas

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 03
0
Vytas Miliauskas | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

2022 gruodžio 31 dieną, eidamas 82-uosius metus, mirė tremtinys, buvęs Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos valdybos pirmininkas Vytas Miliauskas.

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Teddrymn apie D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių
  • Armandina apie A. Žarskus. Kita laisvių ir teisių pusė
  • Zakdrymn apie D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių
  • Pauldrymn apie A. Slapšytė-Maknavičienė. Aš čia, Aukštaitijaj. Poezija tarmiškai
  • Evadrymn apie Baltijos šalių konferencija Kembridže aptars svarbiausius švietimo klausimus
Kitas straipsnis
Bunda itin vertingus vaisius vedantys augalai

Bunda itin vertingus vaisius vedantys augalai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai