Šešėlinė vyriausybė pasisako prieš nepaprastosios padėties paskelbimą ir siūlo kitas išeitis

Rugpjūčio 5 d. šešėlinė Vyriausybė pateikė 10 pagrįstų pasiūlymų vadinamai „nelegaliai migracijai“ ir jos neigiamoms pasekmėms mažinti.

Vertindama, jog Ingridos Šimonytės Vyriausybės koordinuojama užsienio politika valstybei neduoda jokių apčiuopiamų vaisių, o nelegalios migracijos problema nesprendžiama iš esmės – su Baltarusijos hibridinės atakos veiksmais sukelta nelegalių migrantų krize dirbama tik epizodiškai, reaguojant tik į pasekmes, neturint nuoseklaus kilusios krizės suvaldymo plano, nebendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis, kuriose vis daugiau nerimo, ir kol dar Lietuva nesusidūrė su didesniais iššūkiais, šešėlinė Vyriausybė kreipiasi į valdančiuosius ir siūlo nedelsiant imtis šių veiksmų:

1. Ambasadoriaus ES skyrimas. Šešėlinio ministrų kabineto nuomone, reikalingos sutelktos visos ES pastangos kalbantis tiek su Iraku, kitomis kilmės valstybėmis, tiek ir su Baltarusija. Lietuvos ambasadoriaus ES skyrimas yra esminis planuojant diplomatinę ES pagalbą nelegalios migracijos krizei suvaldyti. Kito kelio, kaip diplomatinis veikimas, panaikinti nelegalios migracijos priežastis Lietuva neturi.

2. Kreipimasis į ES, NATO sąjungininkus ir kitus potencialius tarpininkus (pvz. žinomus politinius lyderius, trečiąsias valstybes). Prašant, jog šie dėtų diplomatines pastangas darant spaudimą Baltarusijos rėžimui bei kilmės valstybėms.

3. Baltarusijos oro erdvės apribojimas. Baltarusijos oro erdvė išlieka pagrindiniu Baltarusijos vykdomo hibridinio karo, kurio metu į Lietuvą organizuojami nelegalūs migrantai, įrankiu. Dėl to, bendradarbiaujant su Tarptautinės civilinės aviacijos organizacija bei Europos aviacijos saugos agentūra, demokratinėmis Baltarusiją supančiomis valstybėmis, būtina siekti, kad būtų uždaryta Baltarusijos oro erdvė.

4. Fizinio barjero statymas. Šiuo metu priimtas sprendimas – fizinis neįleidimas, siūlant pereiti sieną pasienio kontrolės punkte arba kreiptis į ambasadą, nėra efektyvus bei atgrasantis, nes, nevykdant visos sienos fizinės kontrolės, nelegaliai migruojantys asmenys ją lengvai pereina kitoje vietoje. Fizinis barjeras palengvintų sienos kontrolę, ir, nors iš esmės ir nesustabdytų nelegalios migracijos, veiktų atgrasančiai, o taip pat būtų naudingas ir ilgalaikėje perspektyvoje tiek dėl geopolitinių priežasčių, tiek ir dėl kontrabandos užkardymo.

Fizinio barjero statymui galima būtų išnaudoti inžinerinį šalies potencialą sukauptą valstybės įmonėse (pvz. AB „Kelių priežiūra“, AB „Lietuvos geležinkeliai“) , o taip pat kariuomenės pajėgumus (pvz. kariuomenės logistikos batalionas). Vyriausybė šiuo metu turi dėti visas pastangas, kad prie fizinio barjero finansavimo prisidėtų ES, užuot jį stačiusi skolintomis lėšomis. Įvertinus tai, kad siena yra būtina krašto gynybai hibridinės atakos metu, svarstytinas ir šiuo metu pagal NATO įsipareigojimus skiriamo 2 proc. nuo BVP biudžeto gynybos reikmėms panaudojimas. Taip pat turi būti kuriami mechanizmai lėšų panaudojimo skaidrumui užtikrinti.

5. Nelegalių migrantų prieglobsčio prašymų nagrinėjimo laiko trumpinimas ir reguliarus atsiskaitymas visuomenei apie iš šalies išsiųstus asmenis. Nelegalių migrantų krizės metu padėtis, kai birželio mėn. Migracijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos išnagrinėjama vos 100 prašymų (š. m. birželio mėn. duomenys), t.y. per vieną mėnesį išnagrinėjama prašymų mažiau, nei per vieną dieną ateina migrantų, yra neadekvati.

Papildomos darbuotojų pajėgos gali būti pasitelktos ir perkeliant darbuotojus dėl tarnybinės būtinybės iš kitų valstybės įstaigų. Visuomenė turi matyti, kiek migrantų išsiunčiama. Be to, jų išsiuntimas siųstų aiškią žinią kilmės valstybėms, jog nelegali migracija per Lietuvą yra neįmanoma.

6. Susitarimas ES lygmeniu dėl nelegalių migrantų skaičiaus Lietuvoje, nuo kurio įsijungia savitarpio pagalbos mechanizmai ir dalį nelegalių migrantų perima kitos ES šalys narės. Vidaus reikalų ministerija turėtų nedelsiant inicijuoti žingsnius tokiam sutarimui pasiekti Teisingumo ir vidaus reikalų sudėties Taryboje.

7. ES teisyno ir tarptautinės teisės pokyčių inicijavimas. Pasitelkiant ES Vadovų Tarybą, kitus diplomatinius kanalus pradėti diskusijas dėl ES teisyno ir tarptautinės teisės pokyčių, siekiant, įtvirtinti hibridinės atakos apibrėžimą tarptautinėje teisėje bei užtikrinti, kad hibridinės atakos metu vienų valstybių organizuojamiems asmenų srautams į kitas valstybes nebūtų taikomos tarptautinės pabėgėlių teisės normos.

Tai ateityje leistų nesvarstyti asmenų, hibridinės atakos metu atvykusių iš Baltarusijos, prieglobsčių prašymų, išskyrus tuos atvejus, jei prieglobsčio Lietuvoje prašo Baltarusijos piliečiai, o ir kitoms ES valstybėms narėms suteiktų efektyvų instrumentą gintis nuo panašių hibridinių atakų išpuolių.

8. Baltarusijos hibridinės agresijos tarptautinio pripažinimo ir žalos, padarytos Lietuvai neteisėtais Baltarusijos veiksmais, išieškojimo inicijavimas. Tyčiniai Baltarusijos veiksmai organizuojant hibridinę ataką prieš Lietuvą ne tik didina nelegalių migrantų skaičių Lietuvoje, bet ir daro tiesioginę finansinę žalą valstybei: nelegaliems migrantams apgyvendinti tenka pritaikyti esamą infrastruktūrą, rūpintis jų maitinimu, sveikatos priežiūra ir pan. Tenka stiprinti ir pasienio apsaugą, investuojant į fizinio barjero statymą.

Dėl to jau dabar valstybei privalu siekti tarptautinio teisingumo įgyvendinimo ir rengtis kreipimuisi į Jungtinių Tautų Teisingumo Teismą, prašant tarptautiniu mastu pripažinti Baltarusijos vykdomą agresiją prieš Lietuvą, o taip pat siekti išsiieškoti jos padarytą žalą.

9. Detalaus nelegalios migracijos krizės valdymo plano sukūrimas ir pristatymas visuomenei, Nacionalinio lygmens ekstremalių situacijų ir krizių valdymo centro (NKVC) kūrimo spartinimas. Nors Frontex duomenimis rizika, kad nelegalių migrantų srautus Baltarusija panaudos hibridinei atakai prieš Lietuvą, žinoma dar nuo praėjusių metų rudens, Vyriausybė nėra parengusi nelegalios migracijos krizės valdymo planų ir veikia stichiškai bei epizodiškai.

Be to, lygiagrečiai vyksta COVID-19 pandemija. Todėl būtini nuoseklūs krizių valdymo planai. Naujai steigiamo NKVC pilnas operacinis pajėgumas planuojamas tik 2023 metų II ketvirčiui. Šie terminai, įvertinus šalyje susidariusią padėtį, turėtų būti sutrumpinti.

10. Darbas su bendruomenėmis. Visos aukščiau nurodytos valdžios pastangos bus bevaisės, jei Lietuvos žmonės nesijaus saugūs, nebus su jais šnekamasi, jiems teikiama savalaikė tiksli informacija, girdimi jų lūkesčiai ir nuomonė. Žinant, koks yra nepasitikėjimas valdžia, slopinant konfliktus būtinas ir mediatorių, krizių valdymo specialistų pasitelkimas.

„Šešėlinė Vyriausybė šiuo metu nemato nei sąlygų, būtinų nepaprastosios padėties paskelbimui, nei faktinės nepaprastosios padėties naudos, išskyrus bandymą apriboti protestuojančių bendruomenių narių teises bei asmenų disponavimą turtu, užuot valdžiai su jais tarusis.

Pritariame Prezidento iniciatyvai įstatymu plėsti Lietuvos kariuomenės veiklos galimybes ir esame pasirengę svarstyti kitus reikalingus teisės aktus, kurie, neįvedant šiuo metu perteklinio nepaprastosios padėties rėžimo, spręstų realias kylančias problemas. “ – sako šešėlninis Premjeras Ramūnas Karbauskis.

Šešėlinė Vyriausybė prašo I. Šimonytės Vyriausybės apsvarstyti šiuos pasiūlymus ir, jei būtų jiems nepritarta, pateikti motyvuotus paaiškinimus.