Momentinį elektros energijos rezervą Lietuvai turinčių užtikrinti kaupimo įrenginių operatore paskirta energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės „EPSO-G“ valdoma bendrovė „Energy cells“. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Vyriausybė, patikėjusi bendrovei valdyti elektros kaupimo įrenginių sistemą.
„Tai nacionalinės reikšmės objektas, užtikrinsiantis naują kokybinį tinklo atsparumo lygį. Siekiame, kad kaupikliai šalyje pradėtų veikti per trumpiausiai įmanomą laiką, todėl būtina užtikrinti sklandų projekto įgyvendinimą – tokia operatoriaus užduotis“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Energy cells“ kitąmet Lietuvoje įdiegs keturis energijos kaupimo įrenginius po 50 MW, kurių bendra suminė galia ir talpa sieks mažiausiai 200 megavatų ir 200 megatvalandžių.
Šie įrenginiai tarnaus kaip pirminis rezervas užtikrinant patikimą ir stabilų Lietuvos elektros energetikos sistemos darbą iki sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais, o ateityje – sparčiai augančių atsinaujinančių energijos šaltinių integracijai.
Baterijos bus įrengtos Vilniaus, Šiaulių, Alytaus ir Utenos transformatorių pastotėse. Šiuo metu vyksta viešas tarptautinis energijos kaupiklių projektavimo, gamybos ir prijungimo bei priežiūros paslaugų pirkimo konkursas.
Lietuvoje vis daugiau elektros gaminant iš atsinaujinančių šaltinių, kaupikliai galės saugoti ir prireikus į tinklą patiekti saulės arba vėjo pagamintą elektrą.
„Naujieji energijos kaupimo įrenginiai naudos klimatui neutralias technologijas, o tai leis prisidėti prie šalies klimato kaitos mažinimo tikslų, nes sumažės perdavimo sistemos valdymui reikalingų konvencinius energijos šaltinius naudojančių generatorių paslaugų poreikis“, – teigia „Energy cells“ vadovas Rimvydas Štilinis.
Kauno technologijos universiteto mokslininkų parengtos studijos vertinimu, energijos kaupikliai reikšmingai prisidės prie Lietuvos elektros energijos sistemos stabilumo užtikrinimo. „Energy cells“ diegiami didelės talpos įrenginiai galės užtikrinti patikimą energijos pateikimą į elektros tinklą iki bus paleisti papildomi elektros gamybos šaltiniai.
Lietuvai užsitikrinti elektros energijos rezervą aktualu ruošiantis 2025 metais palikti Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos BRELL žiedą, kuriame elektros dažnis reguliuojamas Rusijoje, ir planuojant prisijungti prie kontinentinės Europos elektros tinklo.
Susiję straipsniai:
- Elektros teikėją rinktis bus paprasčiau
- Vyriausybė nuo kitų metų žada mažinti elektros kainą
- Eurokomisarė pažadėjo paramą Lietuvai atsisakant baltarusiškos elektros
- Vyriausybė sudarė komisiją ir darbo grupę, užtikrinsiančią saugų elektros patekimą į rinką
- Elektros tinklų apsaugos zonoje esantys aukšti medžiai galės būti pašalinami
- Pasitelkus Baltijos jūrinį vėją ketinama ženkliai sumažinti elektros poreikį iš svetur
- ESO diegs daugiau kaip milijoną išmaniųjų elektros skaitiklių
- Vyriausybė leido tiesti elektros jungties „NordBalt“ kabelį pajūrio juostoje
- D. Kreivys. Žingsnis po žingsnio rengiama dirva Astravo AE pagamintos elektros energijos pirkimui Lietuvoje
- E. Sabutis. Į elektros ir dujų kainų nustatymą Vyriausybė negali kištis. Bet ar tikrai taip?
- Ketinama jungti ministerijas ir panaikinti aplinkosaugos ministeriją
- D. Kreivys: Baltarusijos atsisakymas bendradarbiauti su ENSREG – visiškai nepriimtinas
- Lietuva imsis veiksmų dėl Astravo AE paleidimo
- Lietuva rengs atskiras taisykles prekybai elektra iš trečiųjų šalių
- D. Kreivys: Kodėl Andriukaičiui taip rūpi užkurti Astravo branduolinę krosnį?
