Technologijos veržiasi į ES karinę pramonę: Lietuvos įmonėms – neeilinė galimybė sustiprinti šalies gynybą

„Jeigu anksčiau technologijos ateidavo iš karybos srities į civilinį pasaulį, dabar dažniausiai yra atvirkščiai – technologijos veržiasi į karybą.

Lietuvos įmonės turi dideles galimybes būti šio proceso dalimi“, – sako Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos Tyrimų ir technologijų skyriaus vedėjas Laurynas Mockaitis.

Jis ir kiti krašto apsaugos sistemos žinovai pasidalino savo įžvalgomis apie šiemet Europos Komisijos atverto Europos gynybos fondo reikšmę.

Tikslas – stiprinti ir bendrinti ES karinę pramonę

Europos Komisija pradžią Europos gynybos fondui davė liepos pradžioje – projektus pagal 23 temines sritis jam teikti gali mokslo institucijos ir įmonės, įskaitant mažas ir vidutines bendroves.

2021–2027 metų laikotarpiui šiam fondui yra numatytas 7,9 mlrd. eurų biudžetas, kuriuo sudaromos sąlygos stiprinti Europos Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą ir strateginę autonomiją.

Europos gynybos fondu siekiama stiprinti ES piliečių apsaugą ir valstybių gynybą, o skatinant pažangiausių gynybos technologijų kūrimą yra plėtojamas ir bendradarbiavimas tarp gynybos pramonės įmonių bei ES šalių.

Fondas finansuoja gynybos sektoriaus mokslinius tyrimus bei įveda į ginkluotės ir karinės įrangos tiekimo grandinę naujus ūkio subjektus. Tai ES valstybėms sukurs ir galimybę sutaupyti.

„ES karinėje pramonėje yra labai daug skirtingų technologijų: skirtingų tankų, skirtingų laivų, skirtingų ginkluotės sistemų, kurias šalys gaminasi sau. Tai yra labai neveiksminga ir labai brangu.

Europos gynybos fondo tikslas yra sujungti šalis tam, kad jos vystytų ir pirktų bendrai, šalys naudotų tą patį gaminį ir tai būtų masto ekonomija. Pavyzdžiui, kad lenkai ir lietuviai nekurtų savo karinių technologijų atskirai, o kurtų vieną bendrą, o iš to ateis ir suderinamumas, ir palankesnė kaina, ir kiti pliusai“, – pasakoja L. Mockaitis.

Teikti projektų paraiškas Europos gynybos fondui gali konsorciumai, sudaryti iš trijų subjektų iš trijų skirtingų ES šalių. 2,7 mlrd. eurų iš bendro biudžeto bus skiriami gynybos srities moksliniams tyrimams, o likusi 5,3 mlrd. eurų dalis – pajėgumų vystymo projektams.

Kadangi siekiama atrasti naujai prie karinės pramonės prisidėti galinčių įmonių, ypatingai fonde yra skatinamos mažos ir vidutinės įmonės, kurių galimybės varžybose dėl finansavimo yra šiek tiek didesni.

„Nemažai įmonių galimai nedrįsta siekti tokio finansavimo, nes galvoja, kad gynybos sektorius yra užsidaręs ir į jį neįmanoma įeiti. Taip, dažnai gynybos technologijos gali būti susijusios su paslaptimi, tačiau gerokai dažniau jos nėra riboto naudojimo.

Įprastai tos technologijos gali būti dvigubos paskirties – lazerių sektorius, elektronikos sektorius, dirbtinis protas, autonominės sistemos, vaizdų atpažinimas ir taip toliau. Karyboje gali būti pasitelkiamos ir technologijos, kurios naudojamos kuriant kompiuterinius žaidimus“, – sako L. Mockaitis.

Pirmenybes nustato Krašto apsaugos ministerija

Mokslinių tyrimų ar pajėgumų vystymų projektiniai pasiūlymai Europos gynybos fondo finansavimui gauti turi atitikti ES gynybos pirmenybes. Europos komisija yra numačiusi 23 temines sritis, pagal kurias įmonės gali teikti savo pasiūlymus.

ES šalių gynybos ministerijos pagal nacionalines irmenybes suformuluoja poreikius, o jei pasiūlymai atitinka šiuos poreikius, ministerijos dalyvauja projektuose rengdamos reikalavimus kuriamam gaminiui bei gali projektui skirti ir papildomą finansavimą.

Krašto apsaugos ministerija iš Europos Komisijos paskelbtų temų išsigrynino tris pirmenybines temas: žinių pranašumas, sausumos pajėgų kovos veiksmai bei pajėgų apsauga ir mobilumas.

„Tai yra stambios temos. Jei mūsų šalies įmonės teiks pasiūlymus ar dalyvaus konsorciumuose pagal šias temas, labai daug galimybių, kad mūsų ministerija parems ir dalyvausime projektų teikimuose kartu.

Tris pirmenybines temas išsirinkome atsižvelgdami į nacionalinius pajėgumų vystymo ir strateginius veiklos planus, bendravome su kariuomenės atstovais ir klausėme, kas jiems svarbu.

Taip pat bendravome su pramonės atstovais ir išsiaiškinome, kur pačios įmonės gali reikšti savo siekį“, – dėsto L. Mockaitis.

Europos gynybos fondo finansavimą laimėjęs įmonių konsorciumas gautą sumą dalinsis pagal darbo pakete numatytą darbų pasiskirstymą.

Vis dėlto, Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos Tyrimų ir technologijų skyriaus patarėja Domilė Lideikytė teigia – kad ir kokį indėlį projektuose turės Lietuvos įmonės, svarbus laimėjimas joms visada yra protinė nuosavybė.

„Jei Lietuva vadovauja projektui, tai nebūtinai reiškia, kad Lietuvos įmonei atiteks didžioji finansavimo dalis. Projektuose dalyvauja mažiausiai trys įmonės, kurios finsansavimą ir pasidalina – viskas priklauso nuo projekto specifikos, įmonės indėlio.

Viena valstybė galimai ir neturėtų pajėgumų įgyvendinti tam tikrus projektus, todėl susiburia įmonės iš kelių šalių ir gauna finansavimą, o rezultatą gauna visi. Kad ir kiek prie projekto prisidės lietuviai, jie bus projekto bendrasavininkai ir turės išskirtines teises“, – sako D. Lideikytė.

Bandymas – pavykęs, galimybės – didelis

Prieš atveriant Europos gynybos fondą, buvo vykdoma parengiamoji testinė Europos gynybos pramonės plėtros programa, kuri gynybos plėtros projektams numatė 500 mln. eurų paramą. Taigi, pagal išmoktas pamokas sukurtas Europos gynybos fondas yra gerosios praktikos atkartojimas.

Vertinant bendrus Europos gynybos pramonės plėtros programos rezultatus, šiemet finansavimą gavo 7 iš 19 pateiktų Lietuvos įmonių pasiūlymų.

Lietuvos įmonės dalyvauja kuriant gynybos technologijas, skirtas kibernetiniam saugumui, oro erdvės stebėjimui ir kovoms, karinių bepiločių sistemoms, ginkluotei, taip pat – vystys dirbtinio proto sprendimus.

Vienas didžiausių pasiekimų – 9,3 mln. eurų dotacija Lietuvos įmonių vadovaujamam konsorciumui CYBER4DE, kuris kurs pirmąjį Europoje daugiafunkcinį kibernetinio saugumo įrankių rinkinį.

Kuriamas gaminys bus ypač naudingas ES Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) projekte Lietuvos sumanymu įsteigtoms ES Kibernetinėms greitojo reagavimo pajėgoms, tačiau juo galės naudotis ir kitos karinės bei civilinės paskirties institucijos, siekiančios greitai ir efektyviai suvaldyti kibernetines atakas.

Anot Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės analitiko Tado Šakūno, gautieji devyni milijonai yra pakankama suma įrankių rinkinio paruošimui.

Be to, tai yra viena pirmųjų dotacijų kibernetinio saugumo techninių pajėgumų vystymui iš ES lėšų apskritai. Dotacija skirta ne tik gaminio vystymui, bet ir įrankių rinkinio testavimui pratybose bei žinovų apmokymui juo operuoti.

„Kilnojamas kibernetinio saugumo įrankių rinkinys yra pažangiausia kompiuterinė ir programinė įranga, kuri leis greičiau nustatyti ir suvaldyti kibernetinius nusikaltimus.

Įrankių rinkinys bus sudarytas iš keturių pagrindinių dalių: darbo vietos įrangos, sensorių duomenų surinkimui, remiančio aptarnavimo ir debesijos (angl. cloud) pajėgumų.

Šis rinkinys padės sujungti skirtingų ES šalyse naudojamų programų sąsajas ir atakų valdymo praktikas.

Svarbiausia, kad įrankių rinkinys bus vystomas pagal Lietuvos ir PESCO Kibernetinių greitojo reagavimo komandų poreikius, o Krašto apsaugos ministerija gaus reikiamą įrankių rinkinių kiekį – taigi, pastiprinimą gaus ne tik PESCO reagavimo komanda, bet ir Lietuvos kariuomenė bei Nacionalinis kibernetinio saugumo centras.

Viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo dėka laimėtas projekto finansavimas stiprina Lietuvos, kaip kibernetinio saugumo pirmumą regione“, – sako T. Šakūnas.

L. Mockaitis pabrėžia, kad toks Lietuvos laimėjimas tikrai nėra paskutinis – Lietuvos gynybos pramonė sulauks reikšmingų injekcijų ir ateityje, o Lietuvos įmonės turėtų rimtai apsvarstyti galimybes tuo pasinaudoti.

„Pirmas svarbus žingsnis žengtas – buvo įrodyta, kad Lietuva gali būti tarptautinio projekto pirmūne ir įgyvendinti rimtus uždavinius.

Tikimės, kad veiklą pradedant Europos gynybos fondui lietuviškos įmonės pasiūlymus teiks aktyviau: laukiame ir daugiau įmonių, ir daugiau pasiūlymų.

Galimybės didelės, tiesiog reikia įmonių aktyvumo. Ant stalo – dideli pinigai ir galimybės pakelti ES gynybos pramonę į naują lygį“, – sako L. Mockaitis.

Visas svarbias žinias apie paskelbtus Europos gynybos fondo kvietimus bus galima rasti Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje www.gra.lrv.lt.