D. Kreivys. Žingsnis po žingsnio rengiama dirva Astravo AE pagamintos elektros energijos pirkimui Lietuvoje

Artėjant Astravo atominės elektrinės (AE) atidarymui, Lietuvos valdžios viršūnėse vyksta nelauktas, mįslingas, bet labai spartus esminių politinių nuostatų pokytis.

Vengiant nereikalingo viešumo nuosekliai, žingsnis po žingsnio rengiama dirva Astravo AE pagamintos elektros energijos pirkimui Lietuvoje.

Nepaisydama prieš trejus metus patvirtinto antiastravinio įstatymo, Energetikos ministerija ruošiasi įteisinti elektros pirkimą iš Astravo elektrinės ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės panaudojimą Astravo jėgainei reikalingam galios rezervui užtikrinti.

Šios antiastraviniame įstatyme draudžiamos veiklos bus įteisintos patvirtinus Energetikos ministerijos viešam svarstymui pateiktą elektros prekybai su trečiosiomis šalimis (Rusija) skirtą metodiką.

Metodikoje numatoma, kad elektros srautą į Lietuvą iš Astravo užtikrins Latvijos prekybos zonoje atliekami sandoriai su Rusijos tiekėjais. Siekiant išlaikyti įstatymo galiojimo regimybę, griebiamasi apgaulės: sakoma, kad Lietuvos prekybos zonoje tiesioginės elektros prekybos su Baltarusija nebus ir esą iš Rusijos elektros tiekėjų bus reikalaujama kilmės garantijų.

Bet tai nė kiek nekeičia projektuojamos tikrovės: numatomas milžiniškas ne mažesnis nei trijų teravatvalandžių metinis elektros srautas tiesiogiai iš Astravo elektrinės vartotojams Lietuvoje ir Lenkijoje. Tik už ją Astravo statytojams sumokėsime netiesiogiai – per Latvijos biržą.

Šis elektros srautas sudarys daugiau kaip ketvirtadalį visos Lietuvoje suvartojamos elektros energijos. Numatoma tokiu būdu pirkti elektrą iš Astravo ne mažiau kaip penkerius metus, per kuriuos į Astravo sąskaitą sumokėsime per pusę milijardo eurų.

Kadangi elektros iš Astravo srautai bus įteisinti mūsų pačių rankomis ir valdomi pagal BRELL žiedo valdymo reglamentus, nebus jokių galimybių neleisti naudoti mūsų rezervinių galių, pirmiausia Kruonio HAE, Astravo AE galios rezervui užtikrinti. Patys baltarusiai tokio rezervo neturi, taigi pasiims iš mūsų, nors įstatymas tai draudžia.

Dabar dėmesį bandoma nukreipti į kažkokias elektros kilmės garantijas, kurios esą patvirtintų, kad iš Baltarusijos į Lietuvos elektros rinką pateksianti elektra nėra iš Astravo, o yra iš Rusijos. Bet elektros srautams galioja fizikos dėsniai, o ne politikų klijuojami figos lapeliai.

Kai tik Astravo jėgainė bus įjungta, Lietuvos energetikos sistemą užplūs būtent Astravo AE pagaminta elektra, nes ji yra čia pat už sienos, o su kontinentine Rusija Lietuva apskritai nesiriboja ir tiesioginių linijų nėra. Kadangi faktinis Astravo AE faktinis valdytojas yra „Rosatom“, nebus jokio sunkumo išduoti kitoje „Rosatom“ valdomoje elektrinėje pagamintos elektros kilmės garantijas, o jau paskui finansiniai srautai bus sutvarkyti taip, kaip reikia.

Dėl kokių priežasčių pasikeitė Lietuvos valdžios požiūris, nėra atskleidžiama, į pateikiamus klausimus niekas neatsako.

Tarsi jausdama kažkokį nepatogumą dėl antiastraviniame įstatyme įtvirtintų elektros nepirkimo nuostatų bei draudimo naudoti Kruonį Astravo reikmėms atsisakymo, valdžia stengiasi dėl to neprisiimti atsakomybės, mėto šį klausimą tarsi karštą bulvę kam pakliuvo.

Lietuvoje jokia institucija nėra priėmusi jokio sprendimo dėl metodikos projekto. Vasaros pradžioje vyko svarstymai Vyriausybėje ir Prezidentūroje, tačiau jam nebuvo pritarta, tiksliau nebuvo priimta jokio sprendimo.

Ministerija, kuri dėl projekto lyg ir derėjosi su Latvija ir Estija ir dabar „Litgrid“ rankomis lyg ir skelbia dėl jo viešas (?) konsultacijas, projekto taip pat nesisavina.

Sprendimą, kaip skelbiama, esą priėmė kažkokia mistinė Baltijos Ministrų Taryba, kurios sudėtis niekur neskelbiama. Kas rengė patį metodikos projektą, nėra žinoma, jo niekas nepasirašė. Ar turėjo Lietuvos pareigūnai reikiamus įgaliojimus ir pavedimą sulaužyti galiojantį įstatymą, jei jokių sprendimų valdžios institucijose nebuvo priimta, taip pat nežinoma.

Taigi matome, kad skaidrumo ir įstatymo viršenybės standartai Lietuvos tikrovėje tampa tokie pat, kaip ir Rytų kaimynų, paklūstame jų taisyklėms, apgaudinėjame savo piliečius, bet tuo pat metu vaidiname skaidruolius ir visiškai rimtu veidu piktinamės jų elgesiu su savo protestuojančiais piliečiais.

Gal pirmiausia išsiaiškinkime, kas yra papuvę mūsų pačių karalystėje?

Gal prisiminkime rinkėjams duotus pažadus ir pabandykime išsiaiškinti, kokius sprendimus įteisiname ir kas iš tiesų vyksta po kilimu?