Strateginis elektros energetikos projektas – elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ – juda be kliūčių. LR Vyriausybės posėdyje pritarta „NordBalt“ kabelio tiesimui šalies pajūrio juostoje bei išskirtinėje ekonominėje zonoje. Šis sprendimas yra būtinas elektros jungties statybos leidimui gauti.
Lietuvos energetiniam savarankiškumui būtina elektros jungtis su Skandinavija bus tiesiama per pajūrio juostos dalį Klaipėdoje ir Kuršių nerijoje bei Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje. Linijai pasirinktas techninis sprendimas – 300 kV nuolatinės srovės elektros kabelis – leis išvengti neigiamo poveikio gamtai, nebus pakeistas kraštovaizdis.
„Vyriausybės pritarimas – labai svarbus projekto parengiamųjų darbų žingsnis. Gavus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos statybos leidimą, 2013 m. rudenį vyks kabelio tiesimo parengiamieji darbai, o kabelio tiesimo po jūra darbai prasidės 2014 metų pavasarį“, – sakė „Litgrid“ generalinis direktorius Virgilijus Poderys.
Rengiantis „NordBalt“ jungties įgyvendinimui, projektas buvo derinamas su Saugomų teritorijų tarnyba, Kuršių Nerijos Nacionalinio parko administracija ir visuomene.
„NordBalt“ bus trečia pagal ilgį pasaulyje jūrinės elektros jungtis. Ji sieks apie 450 kilometrų. Jungtį sudarys du greta pakloti kabeliai, tad iš viso jo bus pagaminta 900 kilometrų. Tam skirtą kabelį Švedijoje gamina pasaulinė energetikos ir automatikos bendrovė ABB. Jau pagaminta daugiau kaip 100 km aukštos įtampos nuolatinės srovės kabelio.
Projekto darbai vyksta pagal numatytą grafiką. Sausį gautas Klaipėdos rajono administracijos leidimas statyti vieną pagrindinių jungties elementų – nuolatinės srovės keitiklį. Nuo 2014 m. Klaipėdos transformatorių pastotėje bus pradėtos jo statybos. Nuolatinės srovės keitiklio paskirtis – per Baltijos jūrą nutiestu kabeliu perduodamą nuolatinę srovę keisti į kintamąją ir atvirkščiai.
Tarpsisteminė elektros jungtis „NordBalt“ leis techniškai integruoti Lietuvos elektros rinką į bendrą Baltijos jūros regiono valstybių rinką. 2015 m. pabaigoje pradėjus jungties eksploataciją, Lietuvai bus užtikrinta galimybė prekiauti elektra su Šiaurės Europa.
Susiję straipsniai:
- Rusija privertė Lietuvą gamintis 3 kartus brangesnę elektros energiją
- Atokiose sodybose elektros lemputės įsižiebia pirmą kartą
- Vyriausybė galutinai apsisprendė dėl neteisėtų statinių Kuršių Nerijoje likimo?
- Pirmieji bandymai termofikacinėje jėgainėje
- A.Butkevičius teigia, kad renovacijos reikalai jau pajudėjo
- Pristatyti tarptautinių ekspertų siūlymai dėl Lietuvos ateities mokslo, studijų ir inovacijų prioritetų nustatymo
Viskas būtų šaunu, tik vat keitiklis turi būti prie Visagino, o ne Klaipėdoj ir Alytuje. Dabar vistiek išliekam ruskių įtakos sferoje. Niekas iš to nesikeičia tik per mus kacapai pardavinės savo elektra. Kas mums iš to ? Jokios naudos.
Ekonominė nauda akivaizdi: tranzitu pumpuosim Kaliningrado AE energiją švedams ir nieko nedarant į Lietuvos biudžetą plauks pinigėlai iš Rusijos (dabar mes plukdom Rusijai už dujas). Blogesnis dalykas apie kurį nekalbama yra tai, kad Švedija pas save įrengs specialų atjungėją atkerantį jų sistemą nuo šuolinės avarijos Lietuvoje. Esant būsimos IAE gedimui (apsaugokit Dievai), jungtis nepadės! Švedai visų pirma apie save galvoja. Dar kartą, nauda iš elektros jungties yra, o išdujotakio su Lenkija – nėra, nes tada lenkai mums brangiau perpardavinėtų rusiškas dujas ir tiek, nes su skalūninėmis Lenkijoje panašu išeina šnipšt- amerikonai ne veltui pabėgo.