Liepos 5 d., pirmadienį, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su jo kvietimu į Lietuvą atvykusiu Europos Vadovų Tarybos (EVT) Pirmininku Šarliu Mišeliu (Charles Michel). Susitikime daugiausiai dėmesio buvo skirta pandemijos suvaldymo, nelegalios migracijos, Baltarusijos, Astravo atominės elektrinės klausimams aptarti.
„Stebime kaip Baltarusijos režimas naudoja nelegalią migraciją kaip politinės manipuliacijos įrankį. Šioje situacijoje itin svarbus yra ES institucijų vaidmuo ir pagalba Lietuvai suvaldant nelegalių migrantų srautus ir stiprinant ES išorinės sienos apsaugą. Todėl tikimės, kad ES institucijos suteiks visą reikalingą paramą tiek pasienio su Baltarusija apsaugos stiprinimui, tiek kalbantis su nelegalios migracijos kilmės šalimis”, – sakė Prezidentas.
„Mūsų Vyriausybė turi imtis neatidėliotinų darbų stiprinant ES išorinės sienos infrastruktūrą ir techninį pareigūnų aprūpinimą, tariantis dėl ES lėšų spartesnio panaudojimo šiems tikslams, tariantis dėl papildomos paramos iš ES „FRONTEX“ tarnybos ir Europos prieglobsčio paramos biuro, nedelsiant susisiekiant su Irako ir Turkijos Vyriausybėmis dėl nelegalių migrantų readmisijos“ – sakė G. Nausėda.
EVT pirmininkas Š. Mišelis pažadėjo, kad visos ES šalys dirbs bendrai ir, kad bus skirti reikiami „FRONTEX“ pajėgumai padėsiantys Lietuvos pareigūnams šią nelegalią migracija suvaldyti“.
G. Nausėda pripažino, kad Lietuva per pastaruosius 10 metų pati kai kurių darbų nepadarė tam, kad sienos būtų saugesnės.
„Šiandien turime apie 60 proc. Lietuvos sienos su Baltarusija, kuri tiesiog neatitinka minimalių kokybinių reikalavimų ir todėl ši problema tik gilėja. Todėl būtina kaip galima greičiau finansuoti sienos kokybės ir kontrolės užtikrinimą, tikintis ir ES finansinės paramos“ – sakė G. Nausėda.
Anot jo, Lietuva taip pat turi gerinti sąlygas į Lietuvą patekusiems žmonėms, kad jie, pasak jo, galėtų čia būtų „civilizuotomis sąlygomis“.
G. Nausėda atkreipė dėmesį į sąsajas tarp sankcijų, kurias ES pritaikė Baltarusijai ir veiksmų, kurių Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka ėmėsi prie sienos su Lietuva. Lietuvos Prezidentas taip pat atkreipė EVT Pirmininko dėmesį į tai, kad Lietuvos pasienyje stūkso dar viena Baltarusijos keliama grėsmė – nesaugi Astravo atominė elektrinė.
„Kaip ir sutarėme Europos Vadovų Taryboje, ES turi spręsti elektros energijos, pagamintos nesaugiose atominėse elektrinėse patekimo į ES vidaus rinką užkardymo klausimą. Europos Komisija kartu su Lietuvos Vyriausybe privalo kaip galima greičiau surasti visus sprendimus, leisiančius užtikrinanti patikimą ES elektros vidaus rinkos veikimą ”, – sakė Prezidentas.
Susitikime Lietuvos vadovas pabrėžė Rytų partnerystės šalių eurointegracijos siekių paramos svarbą: skatinant demokratines reformas Ukrainoje, Moldovoje, Gruzijoje, palaikant pilietinę visuomenę Baltarusijoje.
G. Nausėda pabrėžė, kad ES susitelkimas ir solidarumas padėjo užtikrinti sklandų skiepų nuo KOVID-19 tiekimą, o dabar turime sustiprinti savo pastangas visuomenės informavimo srityje.
Dvišaliame susitikime Lietuvos Prezidentas G. Nausėda ir EVT Pirmininkas Š. Mišelis taip pat kalbėjo apie santykius su Rusija, Kinija ir JAV, aptarė ES vidaus rinkos, konkurencingumo ir naujovių politikos klausimus.
Susiję straipsniai:
- G. Nausėda siūlo Baltarusijos klausimą svarstyti artimiausioje Europos Vadovų Taryboje
- ES vadovų susitikime – ekonomikos atsigavimas
- Europos vadovų taryboje – klimato kaita, Baltarusijos ir Rusijos klausimai
- Prezidentas paragino Europos Vadovų Tarybos Pirmininką padėtį Baltarusijoje svarstyti ES lygiu
- G. Nausėda: Krizės atveju būtinos bendros ES asmenų judėjimo taisyklės
- Prezidentas susitiks su Europos Vadovų Tarybos pirmininku
- S. Tichanovskaja kreipėsi į Europos Vadovų Tarybą (video)
- Vengrija dėl valstybinės sienos pažeidimų paskelbė nepaprastąją padėtį (video)
- Donaldas Tuskas perrinktas Europos Vadovų Tarybos prezidentu (video)
- Prezidentas laikosi nuostatos, kad Lietuva tikisi teisingo ES daugiamečio biudžeto
- Lukašenkos užgrobtas lėktuvas grįžo į Lietuvą (video)
- A.Butkevičius neatmeta galimybės, kad Lietuvą pasieks daugiau nei 325 migrantai
- Lietuva ir Lenkija sutarė dėl pagrindinių regioninės politikos tikslų
- Prezidentas: bendraminčių ketvertas – Lietuva, Lenkija, Ukraina ir baltarusių tauta
- Įvertinta Baltarusijos opozicijos veikla: EP skyrė Sacharovo premiją, Lietuva ketina skirti 2020 m. Laisvės premiją
- Darbo partija: pabėgėlių priėmimas į Lietuvą yra klaida
- Dėl migrantų plūstančių į Lietuvą paskelbta ekstremalioji situacija
- Susitarti dėl ES finansinės programos reikės daugiau laiko, sako Prezidentas
- Prezidentas pragino ES glaudžiau bendradarbiauti kovojant su koronavirusu
- Prezidentas ragina EVT pirmininką imtis veiksmų dėl Astravo AE grėsmės ir blogėjančios žmogaus teisių padėties Baltarusijoje
- D.Grybauskaitė: Rusija mėgina perbraižyti Europos žemėlapį (video)
- L. Kukuraitis: Tiesiogiai į savivaldybes pabėgėlius ketinama perkelti nuo balandžio
- Kelte „Kaunas Seaways“ aptikti migrantai išskraidinti namo
- Vilniečiai surengė Baltarusijos protestuotojų palaikymo eisena (nuotraukos)
- Aptartos Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo galimybės
- Laisvės premija skirta Baltarusijos demokratinei opozicijai
- Prezidentas su aplinkos ministru aptarė pasirengimą EVT
- Seimas paragino ES duoti atkirtį terorizmo aktą įvykdžiusiam Baltarusijos režimui (video)
- Raudonasis Kryžius perspėja dėl migrantų srauto iš Baltarusijos
- Baltarusijos pasienyje – ir FRONTEX pareigūnai
Be abejonės prie saugumo neprisideda ir tas faktas, kad už ES lėšas tvarkant Rytų sieną, Druskininkai tapo palikti be susisiekimo geležinkeliu su sostine, kai tereikėjo nuo sienos su Baltarusija patraukti apie 15 km. geležinkelio liniją. Taip ir laikoma jau 30 metų Druskininkai atkirsti nuo Vilniaus, Vilnius, Lietuva nuo jų. Tai ar čia gerovės valstybė, juk Druskinnkai buvo tokia lietuvių pamėgta vieta. Viskas tas palikta sumalta šitiek metų, kai, antai, Kaune nuo stoties iki Palemono nutiesta apie 15 km. geležinkelio, atseit prie centriniu pavadinto terminalo, ir tai sakyta, kai centriniai terminalų darymas viduryje šalies yra praeitų amžių, atgyvenusi idėja. Kam Utenai vykti į Kauną, kai ji krovinius gali pasiimti ar pristatyti į Panevėžį, arba vėl kam Alytui vežtis iš Kauno, kai tai galima iš Šeštokų ir t.t. ir pan.
Tai va kokios valdžių galvos sprendė ir sprendžia saugumo užtikrinimo, žalios gerovės klausimus. Pridaryta nei į tvorą, nei į mietą, o atsakomybės nei politinės, nei kokios materialinės nėra, tai bent gyvenimėlis… Kas jį “užkardys” – Prezidente…