Birželio 30 dieną Krasnagrūdoje vyko tarptautinis kultūros ir poezijos forumas, skirtas poeto Česlovo Milošo 110-osioms gimimo metinėms.
Renginyje dalyvavo Lenkijos vicepremjeras, kultūros ir nacionalinio paveldo ministras Piotras Glinskis (Piotr Gliński), Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys, Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos ir kitų šalių kultūros ir literatūros atstovai.
Vyko įvairūs debatai, diskusijos, knygos apie poetą pristatymas bei eilėraščių, skirtų jo 110-osioms gimimo metinėms, skaitymas.
Pastarajame renginyje, kuris vyko prie Alno ežero, dalyvavo ir savo poeziją skaitė:
Kornelijus Platelis (Druskininkai), Birutė Jonuškaitė (Vilnius), Vladas Braziūnas, Aušra Kaziliūnaitė (Vilnius), Tomas Venclova (Vilnius), Sigitas Birgelis (Punskas), Andriejus Čadanovičius (Andriej Chadanowicz) (Minskas), Voiciečas Kasas (Wojciech Kass) (Pranie), Krystyna Konecka (Balstogė), Janina Osevka (Osewska) (Augustavas), Teresa Radzievičius (Radziewicz) (Balstogė), Katarzyna Šveda (Szweda) (Nowy Żmigród), Uršula Zajačkovska (Urszula Zajączkowska) (Varšuva), Aleksandra Zinčuka (Zińczuk) (Liublinas).
Česlovas Milošas yra žymus lenkų ir lietuvių rašytojas, poetas, literatūros kritikas, Nobelio apdovanojimo gavėjas.
Gimė Šeteniuose, rytiniame Nevėžio krante, Kėdainių apskrityje. Vilniaus Stepono Batoro universitete baigė Teisės ir socialinių mokslų fakultetą. 1937 m. persikėlė į Varšuvą, kur praleido Antrąjį pasaulinį karą.
1945 m. Niujorke pradėjo diplomatinę karjerą. 1961 m. tapo Berklio, Kalifornijos universiteto slavų kalbos ir literatūros katedros profesoriumi. 1980 metų gruodį Švedijos mokslų akademijoje Stokholme Č. Milošui įteiktas Nobelio literatūros apdovanojimas.
1992 m. gegužės mėn., po 52 gyvenimo išeivijoje metų, Č. Milošas atvyko į Lietuvą. Kaune poetui buvo suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktaro vardas, o 2001 m. – Vilniaus miesto garbės piliečio vardas.
Česlovas Milošas mirė Krokuvoje 2004 m. rugpjūčio 14 d. Jis palaidotas greta garbingiausių Lenkijos žmonių Krokuvos panteone, vienuolyne prie Šv. Mykolo bažnyčios.
2011-ieji, minint poeto gimimo šimtmetį Lietuvoje ir Lenkijoje, paskelbti Česlovo Milošo metais.
2016 m. rugsėjo 26 d. Vilniuje, Onos Šimaitės ir Bokšto gatvių sankirtoje, atidengti Milošo laiptai. Skulptorius Jonas Gencevičius, architektas Tauras Budzys, projekto vadovė ir idėjos autorė Ramunė Sakalauskaitė.
Tai pirmas pasaulyje poeto atminimui skirtas ženklas viešojoje miesto erdvėje. Ant laiptų iškalti Č. Milošo eilių fragmentai lietuvių ir lenkų kalbomis.
Rašytojo kūryba žinoma daugelyje šalių. Jo knygos verčiamos į įvairias pasaulio kalbas. Į lietuvių kalbą – Tomas Venclova, Almis Grybauskas, Rolandas Rastauskas, Vyturys Jarutis, Algis Kalėda, Sigitas Geda, Juozas Kėkštas, Mindaugas Kvietkauskas ir kt.
Česlovas Milošas – tai istorinis lietuvio lenkėjimo atvejis, tad jis lietuvybei negali būti priimtinas kaip prisimintinas. Manau, kad tokiu atveju Kultūros ministro dalyvavimas renginyje Lietuvos valdžiai garbės nedaro, juo labiau, kad už Vilniaus atgavimą kovojęs, ypač diplomatijos keliu, Oskaras Milašius galima sakyti yra pamirštas.
Č. Milošas yra save matęs lenku ir pasirinkęs savo mokslus eiti ne lietuviškame VDU Kaune, o Lenkijos užgrobtame Vilniuje ir toliau juos tęsiant Varšuvoje. Tokia ministro vykdoma politika negali būti lietuvybei priimtina ir pakenčiama…