Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Prezidento rūmuose vykstantį regioninį Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir Baltarusijos politinį visuomeninį forumą „Liublino ketvertas: idėja ir tikrovė“.
„Liublino ketvertą“ vienija europietiška tapatybė. Tai šalys, esančios Europoje, susietos stipriais istorinės praeities ryšiais. Tikiu, kad nauja sąvoka – „Liublino ketvertas“ – įsitvirtins mūsų sąmonėje kaip Baltarusijos, Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos bendrumo simbolis bei atsakomybės už regiono ir Europos dabartį ir ateitį išraiškos formatas. Galime sakyti, kad šiandien bendraminčių ketvertą sudaro trys valstybės ir baltarusių tauta. Taip, „Liublino ketvertas“ yra mūsų visų siekiamybė, turime dėti intensyvias pastangas, kad baltarusių tauta turėtų galimybę nulemti savo šalies ateitį, kad demokratinėmis vertybėmis ir principais būtų vadovaujamasi ir šioje Europos šalyje. Mūsų visų pareiga – padėti baltarusiams kovojant dėl savo šalies laisvės ir parodyti pasauliui, kad Baltarusija yra ne viena, kad jos likimas rūpi Vakarų civilizaciniam pasauliui“, – teigiama Prezidento sveikinime.
Per pokalbius siekiama aptarti sudėtingus istorinius klausimus, susijusius su tarpvalstybinių santykių plėtote, ir pasidalinti įžvalgomis, kaip bendra šalių praeitis gali tapti regiono tapatybės bei užsienio politikos formavimo pagrindu – kaip paversti trijų, o ateityje galbūt ir keturių šalių jungtį geopolitinės traukos centru ne tik regione, bet ir visos Rytų partnerystės erdvėje.
Lietuva ir Lenkija jau yra įgyvendinusios savo dabarties svarbiausius geopolitinius uždavinius, yra visateisės ES ir NATO narės. Ukraina, pasirinkusi savo šalies kryptį, aktyviai siekia euroatlantinės integracijos ir tuo pačiu metu patiria Rusijos agresiją Rytų Ukrainoje bei besitęsiančią Krymo okupaciją.
Anot valstybės vadovo, į kaimyninę Baltarusiją šiandien nukreipti mūsų visų žvilgsniai, jos žmonių ryžtas ir taikus protestas prieš šiurkščią diktatūrą yra unikalus Europoje reiškinys, vertas susižavėjimo ir visokeriopos paramos. Baltarusijos įvykiai po suklastotų Prezidento rinkimų verčia smarkiai nerimauti tiek dėl režimo smurto prieš savo piliečius, norinčius laisvai išreikšti savo valią, tiek dėl nuolatinių Rusijos pastangų kištis į šios šalies vidaus reikalus ir jos būsimą raidą.
per TV dejuoja ir rauda forume prezidentūroje nepageidaujami “objektyvūs moderatoriai” Valatka, Bruveris ir Miliūtė, kuri pravardžiuota “piranija”. O kas slepiasi už tarptautinio žodžio “moderatorius”? Tai diskusijos vedėjas, vadovas. Visose TV laidose, net rinkiminėse diskusijose per TV matėsi moderatorės Miliūtės šališkumas, ir ši trijulė tinkama tik ten, kur reikia įkąsti. Gal pultų ir tuos, kurie turėtų kitokią nuononę apie Liublino istoriją…
Na, pastaroji neužsičiaupianti dama pati užima kandidatui pasisakyti skirtą laiką, nutraukia ir pamokslauja.
Kam čia baltarusių reikalu Lenkija reikalinga, kaip žinoma, jai kresų repolonizacija rūpi. Vien tai, kad Lenkija regiono politikoje yra vieniša, viską apie ją pasako. Jos įsileidimas į trijų – Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos būrį tai visiška nesąmonė, tai klaida. Lietuvai Lenkiją vienišystėje derėtų laikyti kiek tik galima. Tas Lietuvai tik į naudą. Dėtis su Lenkija tai, kaip Oskaras Milašius sakė, yra Lietuvos prapultis, o juo labiau tai, kai ji peršama kartu dar ir baltarusiams.
Vien tai, kad čia tas Liublinas įkištas lietuvį šlėktizmas raukytis verčia. Apskritai Nausėdos dėjimosi su Lenkija veiksmai atrodo tarsi jis būtų Lietuvon iš dangaus nukritęs… Nusisukimas nuo Baltijos sesių, Šiaurės šalių ir dėjimasis su Lenkija nėra Sąjūdžio, Vasario 16-osios principų politika. Na buvo toks Giedroicas, bet jam pirmiausiai rūpėjo Lenkija, o Lietuva tik tiek, kiek ji vėl atsiplėšusi nuo Rusijos sutaptų su Lenkija.
Tad Nausėdos kaip Lietuvos Prezidento “Liublino ketvertas” politiškai nėra lietuviškas, taip sakant, – nei į tvorą, nei mietą…
Su UA ji gal bus atsargesnė? UA už ją didesnė… Nebent suktumu pavyktų protą užmigdyti – PADĖTI visiškai sužlugti, o tada vis tiesti ,,pagalbos ranką”, savo verslą į buv. okupuotą teritoriją įkelti…