Europos vadovų taryboje – klimato kaita, Baltarusijos ir Rusijos klausimai

Spalio  15 d. Prezidentas Gitanas Nausėda atvyko į dvi dienas truksiančią Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesiją, sušauktą aptarti klausimams, susijusiems su kova su klimato kaita, „Brexit“ derybomis, ES ir Afrikos santykiais. ES lyderiai taip pat įvertino bendrą atsaką į COVID-19 pandemijos sukeltas pasekmes, epidemiologinę padėtį ir pažangą kuriant skiepus.

Diskusijoje klimato kaitos tema Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengusi kartu su kitomis ES valstybėmis narėmis siekti ambicingesnio – 55 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslo iki 2030 metų.
„Lietuva nuo nepriklausomybės atgavimo 1990 metais iki dabar sumažino šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 58 procentais. Tolesnis spartus šių dujų emisijos mažinimas yra ambicingas, tačiau realus tikslas. Norint jį pasiekti, svarbu užtikrinti tinkamą finansavimą. Ne mažiau svarbu, kad prie šio tikslo prisidėtų visa ES, solidariai ir atsižvelgdama į finansines galimybes“, – teigė šalies vadovas.

Diskusijoje apie klimato kaitą Prezidentas taip pat atkreipė vadovų dėmesį į „Žalios Lietuvos“ iniciatyvą ir jos tikslus.

Kalbėdamas apie Astravo atominės elektrinės keliamą grėsmę, Lietuvos vadovas atkreipė ES lyderių dėmesį į tai, kad trečiosios šalys taip pat privalo laikytis visų tarptautinių aplinkosaugos ir branduolinės saugos reikalavimų.

Kalbant derybų su Jungtine Karalyste klausimu, šalies vadovas padėkojo ES vyriausiajam derybininkui Mišeliui Barnje už pastangas, siekiant abipusiškai naudingo susitarimo. „Privalome ramiai ir konstruktyviai dirbti, iki bus pasiektas rezultatas, sukuriant patikimą pagrindą ES ir Jungtinės Karalystės visapusiškai partnerystei“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas prieš susitikimą su Europos lyderiais apsikeitė nuononėmis darbotvarkės klausimais su Šiaurės ir Baltijos šalių vadovais.

Antrąją EVT sesijos dieną – penktadienį – vadovai aptars ES ir Afrikos santykius, situaciją Baltarusijoje, taip pat sankcijas Rusijai dėl opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno apnuodijimo.

Gitanas Nausėda penktadienį tęsė dalyvavimą Europos Vadovų Tarybos posėdyje Briuselyje. Antrąją šalių lyderių susitikimo dieną dėmesys buvo skirtas Europos Sąjungos ir Afrikos santykiams, situacijai Baltarusijoje, taip pat sankcijoms Rusijai po opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno apnuodijimo.

Diskusijos metu vadovai aptarė galimybes stiprinti strateginius santykius su Afrika prekybos, investicijų skatinimo ir kitose srityse, taip pat parodyti solidarumą kartu įveikiant COVID-19 pandemijos iššūkius, įskaitant skiepų kūrimą ir platinimą.

Europos lyderiai išreiškė solidarumą su Lietuva ir Lenkija dėl Baltarusijos atsakomųjų priemonių ir pasmerkė tebevykdomą smurtą prieš taikius protestuotojus.

„Visi Europos Sąjungos lyderiai yra vieningi imantis priemonių, skatinančių demokratinius pokyčius Baltarusijoje. Šios priemonės apima tiek sankcijas, tiek paramą Baltarusijos visuomenei. Taip pat esame pasirengę aktyviai dalyvauti rengiant programą, skirtą šios šalies ekonomikai stiprinti pasikeitus šalies lyderiui“, – teigė šalies vadovas.

Lietuvos vadovas taip pat priminė, kad šiandien Baltarusijos režimas paskelbė Sviatlanos Cichanouskajos tarptautinę paiešką. „Tai dar vienas įrodymas, kad režimas tęsia susidorojimo kampaniją su Baltarusijos opozicijos lyderiais. Negalime leisti, kad tokie veiksmai ribotų jų tarptautines keliones. Mūsų sienos Sviatlanai Cichanouskajai turi būti atviros. Kviečiu Europos Sąjungos kolegas ir jų ministrus imtis visų reikalingų priemonių, kad asmuo nebūtų persekiojamas dėl politinių motyvų“, – pabrėžė Lietuvos Prezidentas.

Diskusijoje apie sankcijas Rusijai po opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno apnuodijimo Prezidentas akcentavo, kad tai negalėjo įvykti be Kremliaus žinios. „Tą aiškiai demonstruoja medicininės pagalbos sulaikymas, informacijos artimiesiems neteikimas, kliūtys, sudarytos Aleksejaus Navalno perkėlimui į Berlyną, ir kiti požymiai. Situacija, kai žmonių nuodijimas tampa įprasta praktika, yra nebetoleruotina“, – sakė šalies vadovas.