Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda telefonu kalbėjosi su Lenkijos vadovu Andžėjumi (Andrzejumi) Duda, su kuriuo aptarė dvišalių santykių darbotvarkę, vakcinų tiekimo klausimą, žmogaus teisių padėtį ir besitęsiančius protestus Baltarusijoje ir Rusijoje, Rytų partnerystės politikos įgyvendinimą.
Pokalbio metu Prezidentai aptarė Rytų partnerystės politikos darbotvarkę, ypač daug dėmesio skirdami padėčiai Ukrainoje ir Baltarusijoje. Prezidentai išreiškė vieningai remiantys Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą ir kovą su nedraugiškų šalių skleidžiamomis melagingomis žiniomis bei propaganda. Šalių vadovai išreiškė bendrystę su Baltarusijos pilietine visuomene, kovojančia už demokratinius rinkimus ir žmogaus teises. Šalių vadovų teigimu, būtina sutelktomis jėgomis remti ilgalaikį demokratiškos Baltarusijos siekį.
Prezidentai aptarė padėtį Rusijoje. „Žmogaus teisių testo Rusija neišlaikė“, – sakė Prezidentas ir pabrėžė Lietuvos bei Lenkijos raginimą Rusijai paleisti neteisėtai įkalintus Rusijos piliečius. Vadovai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl neseniai įvykusio užsienio valstybių diplomatų išsiuntimo iš Rusijos.
Tartasi dėl Rytų partnerystės forumo rengimo antroje šių metų pusėje. Konstatuota, kad lyderių susitikimo ašis turėtų būti sprendimų paieška, siekiant sustiprinti Rytų partnerystės valstybių pilietinę visuomenę, teisinės viršenybės nuostatas. Sutarta forume siekti pasirašyti bendrą deklaraciją, kurioje būtų įtvirtinta griežta būsimos Rytų partnerystės sumanymų darbotvarkė.
Skambučio metu pabrėžtas sutarimas dėl projekto „RailBaltic“ projekto įgyvendinimo, kurio viena pagrindinių sąlygų – deramo finansavimo iš ES užtikrinimas. Sutarta vadovautis 2020 m. liepos mėn. Europos Vadovų Taryboje pasiektais daugiametės finansinės programos susitarimais.
Pokalbyje buvo pasikeista nuomonėmis dėl būtinybės išplėsti vakcinų gamybos pajėgumus, užtikrinti jų savalaikį paskirstymą valstybėms narėms ir padidinti vakcinų prieinamumą ES kaimyninėms valstybėms. Vadovai sutarė, kad tikslas pasiekti kolektyvinį imunitetą vasarą yra sunkus, tačiau įmanomas.
Aptariant regioninio saugumo padėtį, pabrėžtas transatlantinio ryšio stiprinimas, būtinas užtikrinti Baltijos šalių ir Lenkijos saugumui. Apsikeista planais, kaip stiprinti bendradarbiavimą su JAV ir naująja šalies administracija.
Vadovai sutarė rengti pirmąją Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų tarybą šiais metais.
Susiję straipsniai:
- A. Aleksandravičius. Lietuva ir Lenkija: kaimyno nepasirinksi
- Prezidentas: Tikiuosi, kad Lenkija susitikime su JAV Prezidentu atstovaus regiono saugumo interesams
- Lietuvą su Vokietija sieja ypatingi ryšiai (video)
- Prezidentas laikosi nuostatos, kad Lietuva tikisi teisingo ES daugiamečio biudžeto
- Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis neparėmė Rusijos rezoliucijos Jungtinėse Tautose, kuri manipuliuoja istorija
- A. Aleksandravičius. Mūšis, kurį nutyli ir Lietuva, ir Maskva
- D.Grybauskaitė: Rusija mėgina perbraižyti Europos žemėlapį (video)
- Parama už derliaus išėmimą iš rinkos
- Rusijos aktyvistas N. Ščuras: valdžia taip atitrūko nuo tikrovės, jog nebenori maitinti visuomenės
- Istorinis vizitas: Prezidentas pasiūlė Lietuvoje atidaryti Indijos ambasadą
- Prezidentas G. Nausėda: Sausio 13-ąją mums padėjo Ukrainos žmonės, šiandien mūsų eilė padėti jiems (video)
- Prezidentas ragina tinkamai pasiruošti biudžeto svarstymui Europos Taryboje
- Prezidentas išvyksta į Pasaulio ekonomikos forumą Davose
- Prezidentas G. Nausėda žydų genocidą paminės ne Jaruzalėje, o Aušvice
- Prieš derybas dėl ES biudžeto Prezidentas susitiko su Šiaurės ir Baltijos šalių vadovais
- Susitarti dėl ES finansinės programos reikės daugiau laiko, sako Prezidentas
- Prezidentas pragino ES glaudžiau bendradarbiauti kovojant su koronavirusu
- Prezidentas vadovavo Valstybės gynimo tarybos posėdžiui
- Profsąjunga „Solidarumas” reikalauja riboti darbuotojų įdarbinimą iš trečiųjų šalių
- Prezidentas: kviečiu Europos Sąjungos lyderius įvertinti padėtį Baltarusijoje
- G. Nausėda siūlo Baltarusijos klausimą svarstyti artimiausioje Europos Vadovų Taryboje
- Europos vadovų taryboje – klimato kaita, Baltarusijos ir Rusijos klausimai
- Aptartos Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo galimybės
- Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai aptarė atsaką į koronaviruso pandemiją, saugumo ir gynybos klausimus (video)
- Suabejota Lenkų sąjungos vykdomu „Visuomeninio Vilniaus krašto gyventojų surašymo“ teisėtumu
- ES vadovai nusprendė dėl aukščiausių postų bet neišdrįso net pagrūmoti Rusijai
- EVT aptars energetinio, ekonominio ir informacinio saugumo klausimus
- G. Nausėda: Krizės atveju būtinos bendros ES asmenų judėjimo taisyklės
- Europos žmogaus teisių teismas užregistravo Nyderlandų ieškinį prieš Rusiją dėl numušto MH17 lėktuvo
- EP komitetas: A. Lukašenka turi atsistatydinti, o Astravo AE įjungimas turi būti atidėtas
Apie tuos Prezidentų sutarimus čia pasakyta bendrais žodžiais. Tad, kaip čia buvo Prezidentų sutarta iš tikrųjų dėl tų pagrindinių regioninės politikos tikslų, nėra aišku, tarkim, ar Lenkija jau atsisako kresų repolonizacijos tikslų, ar Nausėda linksta prie jų įgyvendinimo…
Kas dėl “Rail Baltica” tai ne tik jo finansavimas Prezidentui turėtų rūpėti, bet ir kad tie pinigai būtų naudingiausiai panaudoti, o čia – akivaizdu, kad darbus tarp Kauno ir Panevėžio dera nukelti į paskutinį vėžės tiesimo etapą, o dabar už gautus pinigus imtis numatytos atšakosą į Vilnių tiesti, tik ji į sostinę tiestina tiesiai nuo Panevėžio ir taip visų pirma turėtume greitąjį “Rail Baltica”, jungiantį Baltijos šalių sostines. Be abejonės toks greitasis traukinys darytų didžiulį propagandinį įspūdį Rytams ir konkrečiai taip būtų prisidėta ir prie Baltarusijos demokratinių siekių.
Lenkijai iš to “Rail Baltica” nauda abejotina, taigi Lietuvai nėra ko į ją gręžiotis… Juolab, kad “Rail Baltica” iš esmės skirta susisiekimui tarp Baltijos šalių, tolimesniems susisiekimams yra ir bus lėktuvai.
Kažkada čia viešėjęs jų prezidentas (nors gal ir premjeras ar Seimo pirmininkas) į žurnalistų klausimą dėl sienų, dėl pretenzijų į Vilnių atsakė išsisukinėdamas, atseit, yra pasirašyta sutartis, ir tuo viskas pasakyta. O nepasakyčiau, kad aiškiai, nedviprasmiškai pasakyta!
Jeigu tai laikyta 1994 m. sutartis, tai ji yra teisinis pagrindas Lenkijai kištis į vidaus reikalus, t.y. dalis Lietuvos kaip suvereno teisių paversta bendromis su Lenkija, o tai jau yra šiuolaikinė “žečpospolitinė” buvusios Lenkijos karūnos teritorijos administravimo bendrystė.
Sutartis yra terminuota, todėl baigtina su jos termino pabaiga, kuris, regis, baigsis po poros metų. Apie tai, kad Lietuva sutaries netęs, laikas Lenkijai pranešti jau dabar. Užbaigus tą sutartį Lietuvos suverenių teisių pavertimas bendromis su Lenkija baigtųsi, tuomet Lenkija Lietuvos atžvilgiu būtų pastatyta į savo vietą, kur jai ir priklauso būti pagal Vasario 16-osios deklaracijos nuostatas. Taip Smetonos pradėtas, o dabartinių Lietuvos valdžių pratęstas “vozinimasis” su Lenkija baigtųsi, Lietuva užtikrintai, neatsisukinėdama atgal eitų savęs laisvos kūrimo keliu.
Be šios sutarties užbaigimo – Prezidento gerovės valstybės nesukurti…
Kas sako , kad ATR nugaišo – melagiai. Reikia tik stebėtis, kokia stipri bambagyslė jungia Lietuva su ”strateginiu partnioru” .
Ministras G. Landsbergis vyksta pirmojo dvišalio vizito į Lenkiją
– lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/02/07/news/ministras-g-landsbergis-vyksta-pirmojo-dvisalio-vizito-i-lenkija-18199102/
Apsaugok, Viešpatie, nuo draugų…