V. Sinica. Kodėl Vytautas Landsbergis „nesupranta“, nuo ko ginti šeimą?

Žemėje ne angelai apgyvendinti, o būtent nuodėmingieji padarai (žmonėmis vadinami). Daug ko, ir mūsų pačių, mūsų pažiūrų, dorovės, darbų kokybė mus dažnai nuvilia. Tačiau, pasak religijos, tam ir esame čia – tartum kokioje pataisos darbų kolonijoje – apgyvendinami, kad suprastume ir bent kiek pasveiktume.

Taip, nekokybiškų šeimų sočiai. Tiek, kiek nebūdavo.
Ko gero, tai lėmė nusivylimas savais ir savimi, taip ilgai tvyrantis neįgalumas suderinti valstybės mechanizmą, kad kaip šveicariškas laikrodis tiksėtų; Įtempta, sargdinanti psichologinė atmosfera, finansinis nesaugumas, kuo toliau, tuo didesnis nusivylimas politikais, paralyžiuojanti neviltis lemia vis labiau išsiderinančią žmonių psichologinę ir psichinę sveikatą. Daug lengviau tai atlaikyti, kai tai okupanto valdymo padariniai. Tačiau juk tai – SAVI prie to privedė! Tai ar turime teisę badyti pirštais į artimųjų rate išliejančius savo įtampą? Arba tuo teisinti šeimos instituto darkymą, Konstitucijos ignoravimą?
Ar dėl to, kad ne visi vaikai nori mokytis, galime nežinia kuo paversti mokyklas, švietimą, ir teisintis, jog pastato mes tuo nesugriovėme, jis vietoje? Ar dėl to, kad nemažai yra nesąžiningų medikų, atsisakysime sveikatos apsaugos? Ir taip toliau.
Jei kažkas susargdino mūsų šeimas, ar ne laikas rimtai susirūpinti ir pašalinti to priežastis, o ne permesti sąvoką „šeima” kokiems nors kitiems dariniams, ir dėti paukščiukus ataskaitose Briuseliui, esą, va, kiek šeimų turime, viskas joms gerai. O kad dar labiau pažeidėme, susilpninome prigimtinės šeimos sveikatą, tai baikis – „atgyvenos” greit išmirs, o jų gimdomus vaikus įsivaikins naujo pavyzdžio šeimos. Tiesa, jie nebemokės darniai gyventi prigimtinėse šeimose – juk to nuo vaikystės mokomasi gyvenant savo tėvelių šeimose! (Kaip ir vaikų namų vaikai, užaugę ne šeimose, neturi iš ko visų šeimoms būdingų kasdienybės smulkmenų ir sunkių klausimų spręsti)
Šiandien per LRT Izraelio ir Gazos klausimu pasisakiusi JAV profesorė papašė atkreipti dėmesį į tai, kaip įžūliai pastaruoju metu iškraipomas sąvokų turinys, kaip žodžiai perkeliami ir vartojami visai priešingiems veiksmams, reiškiniams, tikslams ir pan. pavadinti, tuo iškraipant, nuslepiant nuo viešumos savo veiksmų ESMĘ, tikruosius jų tikslus (taip palestiniečių išvarymą iš jų namų vadina nekaltu iškeldinimo vardu, nors iš tiesų jie išvaromi iš savo nuosavybės, padaromi benamiais). Taip „politkorektiškumas” užmaskuoja nusikaltimą.
Šeima yra gamtos tvarkos nustatyta 2j-ų sąjunga, kurią gimstantis poros vaikas sujungia KRAUJO ryšiu, ir jų bendro vaikelio krauju sujungiamos dvi giminės. Ar LGBT vado reikalavimas skelbti juos šeima, leisti jų santuoką bei vaikų įvaikinimą gali stebuklingai sujungti du HS asmenis ir jų abiejų gimines KRAUJO ryšiu? Tai įmanoma tik gamtos nustatyta tvarka.
Kitas reikalas – teisiškai įforminti jų gyvenimą vienu „ūkiu”, apibrėžiant jų teises, įsipareigojimus vienas kito atžvilgiu, pareigas – kaip ir bet kokių kitų kartu gyvenančių žmonių. Neleisti šito būtų dviejų privačių asmenų pilietinių teisų ignoravimas. Tačiau tam trukdo Simonko reikalavimas laikyti juos šeima, leisti įvaikinti, visų lygių mokyklose įvesti mokymo kursą apie jų gyvenimo ypatumus. Taigi – kas trukdo LGBT gyventi poromis, jei ne jų pačių reikalavimas sau išskirtinių privilegijų, ignoruojant tūkstantmečių nustatytas visuomenės gyvenimo taisykles ir pačią visuomenę.