Ketvirtadienis, 9 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Atrasti upelių Vilniaus Pilaitės mikrorajone vardai

Laimutis Bilkis
2021-05-04 07:34:48
3
Gyvenvietė Varnė | Vikipedijos nuotr.

Gyvenvietė Varnė | Vikipedijos nuotr.

2021 m. kovą Valstybinę lietuvių kalbos komisiją pasiekė žinia, kad Vilniaus miesto Pilaitės mikrorajono Elbingo gatvės gyventojai rūpinasi jų vietovėje (netoli Elbingo g. 46) tekančio upelio pavadinimu: kol kas oficialiai upelis buvo vadinamas G-1 (id. kodas 12010482).

Bendruomenės pateiktame prašyme teigiama, kad „toks upelis yra vienintelis, kertantis vakarinę Pilaitės dalį, todėl gyventojai siekia išsaugoti upelį, juo rūpintis ir nori suteikti jam pavadinimą“.

Gyventojai pasiūlė pavadinimus Pilaitė, Pilija, Pilė (t. y. atsižvelgdami į dabartinį kontekstą). Aplinkos apsaugos agentūra (institucija, tvarkanti Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastrą) paprašė Lietuvos vietovardžių žinovų patarimo. Tiriant archyvus, buvo atrasti autentiški seni vardai.

Lingvistinį tyrimą atliko ir išvadą pateikė Lietuvių kalbos instituto vyresn. mokslo darbuotojas, Kalbos komisijos Vardyno pakomisės narys ir kartu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisijos narys dr. Laimutis Bilkis.

Tyrimo išvados:

„Suteikiant vardus bevardėms geografinėms vietoms (šiuo atveju – upei) pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar nebūta istorinio tos vietos pavadinimo. Gyventojų siūlomi vardai Pilaitė, Pilija, Pilė tikrai nėra istoriniai, nes nepaliudyti senųjų šaltinių. Jie parinkti pagal gyvenamosios vietovės, per kurią upė teka, vardą Piláitė.

Šių pavadinimų tinkamumo negalima pagrįsti ir lietuvių vandenvardžių bei gyvenamųjų vietų vardų kilminių santykių kontekste: gyvenvietės vardas Piláitė nėra vandenvardinės kilmės, nes kilo iš bendrinių žodžių pilìs, piláitė. Tai visiškai pagrindžiama istoriškai: Pilaitėje yra piliakalnis, ant kurio kažkada būta pilies.

Taigi parinkus vieną iš siūlomų vardų, jį reikėtų kildinti iš gyvenamosios vietovės vardo. Toks darybos būdas nėra būdingas lietuvių vandenvardžiams, nes paprastai oikoniminės kilmės mūsų upių vardai yra sudėtiniai, pavyzdžiui, Pelė̃šiškių upẽlis (iš kaimo vardo Pelė̃šiškės), Rū̃dninkų upẽlis (iš kaimo vardo Rū̃dninkai) ir pan.

Peržiūrėjus nemažai istorinių kartografinių šaltinių (žemėlapių, planų) nepavyko rasti tokio, kuriame šalia upės, dabar įvardijamos kodu 12010482, būtų užrašytas jos pavadinimas. Varnės vienkiemio, per kurį ši upė teka, XIX a. inventoriuje parašyta, kad upių ir ežerų teritorijoje nėra.

1828 m. Vilniaus universiteto sudarytame lenkiškame Pilaitės dvaro žemių plano, kurio kopiją turi Pilaitės gimnazija, ribų apraše šis vandens telkinys įvardijamas kaip wodociecz ‘griovys, srovė, tėkmė’, tačiau jo vardas nenurodomas.

Duomenų, susijusių su šios upės galimu istoriniu vardu pateikia XIX a. II pusėje Lenkijoje išleistas enciklopedinio pobūdžio geografinis žodynas „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ (Warszawa, t. 13, 1893).

Žodyno 13 puslapyje pateikiamas toks Varnės viensėdžio apibūdinimas: viensėdis prie to paties vardo srovės (tėkmės, srauto) (lenk. nad potokiem t. nazwy), Vilniaus apskrityje (lenk. powiat), Riešės valsčiuje (lenk. gmina), 15 varstų nuo Riešės.

Iš tokio enciklopedinio aprašo galima suprasti, kad pro Varnės viensėdį teka srauni upė (upelis), kurio vardas toks pats, kaip ir gyvenvietės, t. y. Var̃nė. Kadangi kito upelio ar upės toje vietoje nėra, labai didelė tikimybė, kad tai ir yra į Gelužės (Gilužio) ežerą įtekanti dabar bevardė upė (G-1, kodas 12010482), kuriai prašoma suteikti vardą.

Kad būta sraunios upės (upelio) vardo Var̃nė, nuo kurio kilo viensėdžio vardas Var̃nė, netiesiogiai liudija ir šios gyvenvietės vardo variantas *Pavarnė, lenk. Zascianek pod Warna – t. y. ‘viensėdis prie Varnės’, užrašytas 1795 m. Verkių parapijos surašymo knygoje.

Be to, niekaip darybos požiūriu nepakitusių vardų radimasis iš upėvardžių yra būdingas ir kitoms netoli esančioms gyvenvietėms, pavyzdžiui, kaimų vardai (ar antrieji jų dėmenys) Riešė̃, Didžióji Riešė̃, viensėdžio vardas Mažóji Riešė̃ kilo iš niekaip nepakitusio upės vardo Riešė̃, kaimo vardas Sudervė̃ – iš upėvardžio Sudervė̃.

Taigi, remiantis tiek istoriniais duomenimis, tiek lietuvių vietovardžių kilmės, darybos polinkiais, upei G-1, kodas 12010482, siūlytina suteikti vardą Var̃nė.

Kaip jau minėta, aiškinantis galimą istorinį upėvardį istoriniuose kartografiniuose šaltiniuose, šios upės vardas nerastas, tačiau rastas kitos netoliese tekančios upės pavadinimas.

1828 m. Pilaitės dvaro žemių plane, kurio vienas variantas rašytas rusų, o kitas – lenkų kalba, aiškiai užrašytas pro Griovių kaimą tekančios ir į Neries upę įtekančios upės (upelio), dabar žymimo N-8, kodas 12010490, vardas rus. Ручай Ioдась Упись, lenk. Rzeczka Jodas Upis.

Iš šių užrašymų galima atstatyti tikslų lietuvišką vardą Júodas ùpis. Dėl tokios formos plg. upėvardžius Drẽvės ùpis (Stačiūnai), Júodos ùpis (Vadokliai), Ùpis (Alytus, Babtai, Butrimonys ir kt.). Bendrinis žodis ùpis (kilm. ùpio) ir upìs (kilm. upiẽs) kaip žodžio upė variantas teikiamas ir „Lietuvių kalbos žodyne“ (žr. LKZ.lt).“

Taigi, dabartinėje Vilniaus miesto Pilaitės mikrorajono teritorijoje išlikusį upelį patariame vadinti senu autentišku vardu Varnė (pakeičiant ofic. G-1), o netoliese esantį – Juodas upis (pakeičiant of. N-8).

VLKK pranešimas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seime – konferencija apie lietuvybės būklę viešajame gyvenime (tiesioginė transliacija)
  2. VLKK apie vietovardžių klausimus 2020 metais
  3. Lietuvių kalbos institutas kviečia į kalbininkui A. Vanagui skirtą parodą
  4. Vyko diskusija „Vietovardžiai: duomenys, prieiga, nauda“ (video)
  5. V. Šilas. Mažosios Lietuvos žemės vardų byla
  6. L.N. Rasimas. Suverenitetas ir tautų santykiai
  7. F. Kavoliutė: Vietovardžių laiškai mums ir vaikaičiams.
  8. Pristatomas žemėlapis „Lietuvoje – visas pasaulis“ (video)
  9. L. Bilkis. Kodėl valstybei ir visuomenei svarbūs lituanistikos darbai stumiami į paribius?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Vilna says:
    2 metai ago

    Na čia tai didžiai vertingas darbas atliktas. Atrasti vandenvardžiai ir senove dvelkia ir lietuviškumu. Taigi, “prabilki Vilniaus pirmas akmenie, – kieno tu rankomis esi padėtas”… (Kazys Boruta).

    Atsakyti
  2. luknius says:
    2 metai ago

    Vandenvarciai, vietovardziai patys seniausi istoriniai saltiniai ir kaip niekas kitas tvirtina kieno cia nuo seno gyventa, kokia kalba kalbeta ir kaip gamta matyta, girdeta. Reikia Vilnijos krasto vietovardziu ir vandenvardziu zemelapiu, atlasu.

    Atsakyti
  3. geistautas says:
    2 metai ago

    ačiū dievui, pagaliau nubudo mūsų sostinės apylinkių žemės vardyno tvarkytojai. po šitiekos dešimtmečių… kita vertus, nemanau, kad str. teikiama ofic. upelio G-1 ir prie jo esančio/buvusio? viensėdžio vardo forma (Var̃nė) laikytina neabejotinai autentišku, t. y. lietuviakalbių vietos gyventojų bent iki XIX a. vidurio vartotu upėvardžio ir (jam giminingo, bet nebūtinai TAPATAUS) atitinkamo oikonimo variantu. ir apskritai — nuo kada gi (ar tik ne nuo “Salio komisijos” darbavimosi laikų?..) bei KODĖL šiuolaikiniame lietuviškame Rytų Lietuvos žemėlapyje tiesiog knibždėte knibžda dešimtys lietuvių aukštaičių šnektoms darybos požiūriu šiaip jau visai nebūdingų kaimų ir viensėdžių vardų (tokių kaip RiešĖ, GaidĖ, RimšĖ, VarnĖ, AlnĖ ir pan.) su ta nelemta ė žodžio galūnėje? ar tik ne todėl, kad kone visi garsiosios “Salio komisijos” nariai (įskaitant ir patį A. Salį) buvo kilę iš vad. žemaičių tarmės (pagal Šleicherio pateiktąjį liet. k. arealo dialektologinį skirstymą) vartojimo ploto, kuriame vietovardžių su ė galūnėje (Luokė, Karklė etc.) gali aptikti vos ne kiekvienoje parapijoje?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Cheminiai indai, laboratoriniai reikmenys | Asociatyvi nuotr.

Papildytas gaminiuose naudojamų žmogaus sveikatai grėsmingų medžiagų sąrašas

2023 01 24
Žml. Klaipėdos kraštas 1919–1939 m. | vle.lt nuotr.

V. Šilas. Versalis, Potsdamas ir Klaipėdos krašto pamoka

2023 01 16
Lietuvių kalbos naudojimas | vki.lrv.lt nuotr.

A. Barzdenienė. Įmonės pavadinimas – verslo veidas

2023 01 04
Algimantas Matulevičius | asmeninė nuotr.

A. Matulevičius. Vertybės ir prisitaikėliškumas

2022 11 14
Paukštis | am.lrv.lt nuotr.

Ruošiamasi stebėti žiemojančius paukščius

2022 11 12
Žinia žvejybos plotų naudotojams

Žinia žvejybos plotų naudotojams

2022 10 24
Ką naudingo galima pagaminti iš senų padangų? | Pixabay nuotr.

Ką naudingo galima pagaminti iš senų padangų?

2022 10 22
Algirdas Seibutis | Alkas.lt koliažas

Mirė žymus lingvistinės paleogeografijos pradininkas Algirdas Seibutis

2022 09 19
Keičiamos Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės | lrv.lt nuotr.

Keičiamos Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės

2022 09 05
Rugsėjį aplinkosaugininkai tikrins automobilių taršumą

Rugsėjį aplinkosaugininkai tikrins automobilių taršumą

2022 08 17
Rodyti daugiau

Naujienos

Kristijonas Bartoševičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Politika ir ekonomika

Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos

2023 02 08
Lietuvių kalbos dienos | lnb.lt nuotr.
Kalba

Prasidės aštuntosios Lietuvių kalbos dienos

2023 02 08
Doc. Liudvikas Saulius Razma priešais Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto centrinius rūmus 1990 m. Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 180 (Liudviko Sauliaus Razmos fondas) | nežinomo autoriaus nuotr.
Žmonės

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Liudvikui Sauliui Razmai būtų sukakę 85

2023 02 08
Keliai | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Keliams skiriama 543,2 mln. eurų

2023 02 08
„Susitikimai“ | etnocentras.lt nuotr.
Etninė kultūra

Pristatoma Klaipėdos krašto metams skirta tinklalaidė „Susitikimai”

2023 02 08
Miškas | vivmu.lt nuotr.
Lietuvoje

Miškų savininkai raginami apžiūrėti savo valdas

2023 02 08
Sveikata, injekcijos | sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Grožio injekcijas gali atlikti tik specialistai

2023 02 08
Lietuva-Turkija | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvą siųs paramą ir pagalbą Turkijai

2023 02 08
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • xây nhà apie Išvykstant į užsienį būtina pasidomėti reikalavimais dėl COVID-19
  • T0mas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Tomas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Tomas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Prasidės aštuntosios Lietuvių kalbos dienos
  • Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Liudvikui Sauliui Razmai būtų sukakę 85
  • Keliams skiriama 543,2 mln. eurų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Papildytas gaminiuose naudojamų žmogaus sveikatai grėsmingų medžiagų sąrašas

by Kristina Aleknaitė
2023 01 24
0
Cheminiai indai, laboratoriniai reikmenys | Asociatyvi nuotr.

Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) žmogaus sveikatai grėsmingų medžiagų (naudojamų įvairiuose gaminoiuose) sąrašą, ES biurokratų labai mandrai vadinamą „Kandidatiniu labai...

Skaityti toliau

V. Šilas. Versalis, Potsdamas ir Klaipėdos krašto pamoka

by Kristina Aleknaitė
2023 01 16
15
Žml. Klaipėdos kraštas 1919–1939 m. | vle.lt nuotr.

Fotometraštininko Leonardo Surgailos sovietinio laikotarpio Karaliaučiaus krašto vaizdų paroda yra pavadinta „Niekieno žemė“. Jo nuotraukos rodo kuo virsta žydinti žemė,...

Skaityti toliau

A. Barzdenienė. Įmonės pavadinimas – verslo veidas

by daiva
2023 01 04
29
Lietuvių kalbos naudojimas | vki.lrv.lt nuotr.

Pirmą kartą kuriantysis verslo įmonę dažnai nė neįtaria, kad Registrų centre teks įveikti ilgą privalomų darbų sąrašą. Todėl tai, kas...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • xây nhà apie Išvykstant į užsienį būtina pasidomėti reikalavimais dėl COVID-19
  • T0mas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Tomas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Tomas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Saulės Vilna apie J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs
Kitas straipsnis
Lukiškėms žada gyvybę: Nuomos varžytuves laimėjo mįslingasis „Aštuntas elementas“

Lukiškėms žada gyvybę: Nuomos varžytuves laimėjo mįslingasis „Aštuntas elementas“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai