Atrasti upelių Vilniaus Pilaitės mikrorajone vardai

2021 m. kovą Valstybinę lietuvių kalbos komisiją pasiekė žinia, kad Vilniaus miesto Pilaitės mikrorajono Elbingo gatvės gyventojai rūpinasi jų vietovėje (netoli Elbingo g. 46) tekančio upelio pavadinimu: kol kas oficialiai upelis buvo vadinamas G-1 (id. kodas 12010482).

Bendruomenės pateiktame prašyme teigiama, kad „toks upelis yra vienintelis, kertantis vakarinę Pilaitės dalį, todėl gyventojai siekia išsaugoti upelį, juo rūpintis ir nori suteikti jam pavadinimą“.

Gyventojai pasiūlė pavadinimus Pilaitė, Pilija, Pilė (t. y. atsižvelgdami į dabartinį kontekstą). Aplinkos apsaugos agentūra (institucija, tvarkanti Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastrą) paprašė Lietuvos vietovardžių žinovų patarimo. Tiriant archyvus, buvo atrasti autentiški seni vardai.

Lingvistinį tyrimą atliko ir išvadą pateikė Lietuvių kalbos instituto vyresn. mokslo darbuotojas, Kalbos komisijos Vardyno pakomisės narys ir kartu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisijos narys dr. Laimutis Bilkis.

Tyrimo išvados:

„Suteikiant vardus bevardėms geografinėms vietoms (šiuo atveju – upei) pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar nebūta istorinio tos vietos pavadinimo. Gyventojų siūlomi vardai Pilaitė, Pilija, Pilė tikrai nėra istoriniai, nes nepaliudyti senųjų šaltinių. Jie parinkti pagal gyvenamosios vietovės, per kurią upė teka, vardą Piláitė.

Šių pavadinimų tinkamumo negalima pagrįsti ir lietuvių vandenvardžių bei gyvenamųjų vietų vardų kilminių santykių kontekste: gyvenvietės vardas Piláitė nėra vandenvardinės kilmės, nes kilo iš bendrinių žodžių pilìs, piláitė. Tai visiškai pagrindžiama istoriškai: Pilaitėje yra piliakalnis, ant kurio kažkada būta pilies.

Taigi parinkus vieną iš siūlomų vardų, jį reikėtų kildinti iš gyvenamosios vietovės vardo. Toks darybos būdas nėra būdingas lietuvių vandenvardžiams, nes paprastai oikoniminės kilmės mūsų upių vardai yra sudėtiniai, pavyzdžiui, Pelė̃šiškių upẽlis (iš kaimo vardo Pelė̃šiškės), Rū̃dninkų upẽlis (iš kaimo vardo Rū̃dninkai) ir pan.

Peržiūrėjus nemažai istorinių kartografinių šaltinių (žemėlapių, planų) nepavyko rasti tokio, kuriame šalia upės, dabar įvardijamos kodu 12010482, būtų užrašytas jos pavadinimas. Varnės vienkiemio, per kurį ši upė teka, XIX a. inventoriuje parašyta, kad upių ir ežerų teritorijoje nėra.

1828 m. Vilniaus universiteto sudarytame lenkiškame Pilaitės dvaro žemių plano, kurio kopiją turi Pilaitės gimnazija, ribų apraše šis vandens telkinys įvardijamas kaip wodociecz ‘griovys, srovė, tėkmė’, tačiau jo vardas nenurodomas.

Duomenų, susijusių su šios upės galimu istoriniu vardu pateikia XIX a. II pusėje Lenkijoje išleistas enciklopedinio pobūdžio geografinis žodynas „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ (Warszawa, t. 13, 1893).

Žodyno 13 puslapyje pateikiamas toks Varnės viensėdžio apibūdinimas: viensėdis prie to paties vardo srovės (tėkmės, srauto) (lenk. nad potokiem t. nazwy), Vilniaus apskrityje (lenk. powiat), Riešės valsčiuje (lenk. gmina), 15 varstų nuo Riešės.

Iš tokio enciklopedinio aprašo galima suprasti, kad pro Varnės viensėdį teka srauni upė (upelis), kurio vardas toks pats, kaip ir gyvenvietės, t. y. Var̃nė. Kadangi kito upelio ar upės toje vietoje nėra, labai didelė tikimybė, kad tai ir yra į Gelužės (Gilužio) ežerą įtekanti dabar bevardė upė (G-1, kodas 12010482), kuriai prašoma suteikti vardą.

Kad būta sraunios upės (upelio) vardo Var̃nė, nuo kurio kilo viensėdžio vardas Var̃nė, netiesiogiai liudija ir šios gyvenvietės vardo variantas *Pavarnė, lenk. Zascianek pod Warna – t. y. ‘viensėdis prie Varnės’, užrašytas 1795 m. Verkių parapijos surašymo knygoje.

Be to, niekaip darybos požiūriu nepakitusių vardų radimasis iš upėvardžių yra būdingas ir kitoms netoli esančioms gyvenvietėms, pavyzdžiui, kaimų vardai (ar antrieji jų dėmenys) Riešė̃, Didžióji Riešė̃, viensėdžio vardas Mažóji Riešė̃ kilo iš niekaip nepakitusio upės vardo Riešė̃, kaimo vardas Sudervė̃ – iš upėvardžio Sudervė̃.

Taigi, remiantis tiek istoriniais duomenimis, tiek lietuvių vietovardžių kilmės, darybos polinkiais, upei G-1, kodas 12010482, siūlytina suteikti vardą Var̃nė.

Kaip jau minėta, aiškinantis galimą istorinį upėvardį istoriniuose kartografiniuose šaltiniuose, šios upės vardas nerastas, tačiau rastas kitos netoliese tekančios upės pavadinimas.

1828 m. Pilaitės dvaro žemių plane, kurio vienas variantas rašytas rusų, o kitas – lenkų kalba, aiškiai užrašytas pro Griovių kaimą tekančios ir į Neries upę įtekančios upės (upelio), dabar žymimo N-8, kodas 12010490, vardas rus. Ручай Ioдась Упись, lenk. Rzeczka Jodas Upis.

Iš šių užrašymų galima atstatyti tikslų lietuvišką vardą Júodas ùpis. Dėl tokios formos plg. upėvardžius Drẽvės ùpis (Stačiūnai), Júodos ùpis (Vadokliai), Ùpis (Alytus, Babtai, Butrimonys ir kt.). Bendrinis žodis ùpis (kilm. ùpio) ir upìs (kilm. upiẽs) kaip žodžio upė variantas teikiamas ir „Lietuvių kalbos žodyne“ (žr. LKZ.lt).“

Taigi, dabartinėje Vilniaus miesto Pilaitės mikrorajono teritorijoje išlikusį upelį patariame vadinti senu autentišku vardu Varnė (pakeičiant ofic. G-1), o netoliese esantį – Juodas upis (pakeičiant of. N-8).

VLKK pranešimas