2021 m. kovą Valstybinę lietuvių kalbos komisiją pasiekė žinia, kad Vilniaus miesto Pilaitės mikrorajono Elbingo gatvės gyventojai rūpinasi jų vietovėje (netoli Elbingo g. 46) tekančio upelio pavadinimu: kol kas oficialiai upelis buvo vadinamas G-1 (id. kodas 12010482).
Bendruomenės pateiktame prašyme teigiama, kad „toks upelis yra vienintelis, kertantis vakarinę Pilaitės dalį, todėl gyventojai siekia išsaugoti upelį, juo rūpintis ir nori suteikti jam pavadinimą“.
Gyventojai pasiūlė pavadinimus Pilaitė, Pilija, Pilė (t. y. atsižvelgdami į dabartinį kontekstą). Aplinkos apsaugos agentūra (institucija, tvarkanti Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastrą) paprašė Lietuvos vietovardžių žinovų patarimo. Tiriant archyvus, buvo atrasti autentiški seni vardai.
Lingvistinį tyrimą atliko ir išvadą pateikė Lietuvių kalbos instituto vyresn. mokslo darbuotojas, Kalbos komisijos Vardyno pakomisės narys ir kartu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisijos narys dr. Laimutis Bilkis.
Tyrimo išvados:
„Suteikiant vardus bevardėms geografinėms vietoms (šiuo atveju – upei) pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar nebūta istorinio tos vietos pavadinimo. Gyventojų siūlomi vardai Pilaitė, Pilija, Pilė tikrai nėra istoriniai, nes nepaliudyti senųjų šaltinių. Jie parinkti pagal gyvenamosios vietovės, per kurią upė teka, vardą Piláitė.
Šių pavadinimų tinkamumo negalima pagrįsti ir lietuvių vandenvardžių bei gyvenamųjų vietų vardų kilminių santykių kontekste: gyvenvietės vardas Piláitė nėra vandenvardinės kilmės, nes kilo iš bendrinių žodžių pilìs, piláitė. Tai visiškai pagrindžiama istoriškai: Pilaitėje yra piliakalnis, ant kurio kažkada būta pilies.
Taigi parinkus vieną iš siūlomų vardų, jį reikėtų kildinti iš gyvenamosios vietovės vardo. Toks darybos būdas nėra būdingas lietuvių vandenvardžiams, nes paprastai oikoniminės kilmės mūsų upių vardai yra sudėtiniai, pavyzdžiui, Pelė̃šiškių upẽlis (iš kaimo vardo Pelė̃šiškės), Rū̃dninkų upẽlis (iš kaimo vardo Rū̃dninkai) ir pan.
Peržiūrėjus nemažai istorinių kartografinių šaltinių (žemėlapių, planų) nepavyko rasti tokio, kuriame šalia upės, dabar įvardijamos kodu 12010482, būtų užrašytas jos pavadinimas. Varnės vienkiemio, per kurį ši upė teka, XIX a. inventoriuje parašyta, kad upių ir ežerų teritorijoje nėra.
1828 m. Vilniaus universiteto sudarytame lenkiškame Pilaitės dvaro žemių plano, kurio kopiją turi Pilaitės gimnazija, ribų apraše šis vandens telkinys įvardijamas kaip wodociecz ‘griovys, srovė, tėkmė’, tačiau jo vardas nenurodomas.
Duomenų, susijusių su šios upės galimu istoriniu vardu pateikia XIX a. II pusėje Lenkijoje išleistas enciklopedinio pobūdžio geografinis žodynas „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ (Warszawa, t. 13, 1893).
Žodyno 13 puslapyje pateikiamas toks Varnės viensėdžio apibūdinimas: viensėdis prie to paties vardo srovės (tėkmės, srauto) (lenk. nad potokiem t. nazwy), Vilniaus apskrityje (lenk. powiat), Riešės valsčiuje (lenk. gmina), 15 varstų nuo Riešės.
Iš tokio enciklopedinio aprašo galima suprasti, kad pro Varnės viensėdį teka srauni upė (upelis), kurio vardas toks pats, kaip ir gyvenvietės, t. y. Var̃nė. Kadangi kito upelio ar upės toje vietoje nėra, labai didelė tikimybė, kad tai ir yra į Gelužės (Gilužio) ežerą įtekanti dabar bevardė upė (G-1, kodas 12010482), kuriai prašoma suteikti vardą.
Kad būta sraunios upės (upelio) vardo Var̃nė, nuo kurio kilo viensėdžio vardas Var̃nė, netiesiogiai liudija ir šios gyvenvietės vardo variantas *Pavarnė, lenk. Zascianek pod Warna – t. y. ‘viensėdis prie Varnės’, užrašytas 1795 m. Verkių parapijos surašymo knygoje.
Be to, niekaip darybos požiūriu nepakitusių vardų radimasis iš upėvardžių yra būdingas ir kitoms netoli esančioms gyvenvietėms, pavyzdžiui, kaimų vardai (ar antrieji jų dėmenys) Riešė̃, Didžióji Riešė̃, viensėdžio vardas Mažóji Riešė̃ kilo iš niekaip nepakitusio upės vardo Riešė̃, kaimo vardas Sudervė̃ – iš upėvardžio Sudervė̃.
Taigi, remiantis tiek istoriniais duomenimis, tiek lietuvių vietovardžių kilmės, darybos polinkiais, upei G-1, kodas 12010482, siūlytina suteikti vardą Var̃nė.
Kaip jau minėta, aiškinantis galimą istorinį upėvardį istoriniuose kartografiniuose šaltiniuose, šios upės vardas nerastas, tačiau rastas kitos netoliese tekančios upės pavadinimas.
1828 m. Pilaitės dvaro žemių plane, kurio vienas variantas rašytas rusų, o kitas – lenkų kalba, aiškiai užrašytas pro Griovių kaimą tekančios ir į Neries upę įtekančios upės (upelio), dabar žymimo N-8, kodas 12010490, vardas rus. Ручай Ioдась Упись, lenk. Rzeczka Jodas Upis.
Iš šių užrašymų galima atstatyti tikslų lietuvišką vardą Júodas ùpis. Dėl tokios formos plg. upėvardžius Drẽvės ùpis (Stačiūnai), Júodos ùpis (Vadokliai), Ùpis (Alytus, Babtai, Butrimonys ir kt.). Bendrinis žodis ùpis (kilm. ùpio) ir upìs (kilm. upiẽs) kaip žodžio upė variantas teikiamas ir „Lietuvių kalbos žodyne“ (žr. LKZ.lt).“
Taigi, dabartinėje Vilniaus miesto Pilaitės mikrorajono teritorijoje išlikusį upelį patariame vadinti senu autentišku vardu Varnė (pakeičiant ofic. G-1), o netoliese esantį – Juodas upis (pakeičiant of. N-8).
VLKK pranešimas
Na čia tai didžiai vertingas darbas atliktas. Atrasti vandenvardžiai ir senove dvelkia ir lietuviškumu. Taigi, “prabilki Vilniaus pirmas akmenie, – kieno tu rankomis esi padėtas”… (Kazys Boruta).
Vandenvarciai, vietovardziai patys seniausi istoriniai saltiniai ir kaip niekas kitas tvirtina kieno cia nuo seno gyventa, kokia kalba kalbeta ir kaip gamta matyta, girdeta. Reikia Vilnijos krasto vietovardziu ir vandenvardziu zemelapiu, atlasu.
ačiū dievui, pagaliau nubudo mūsų sostinės apylinkių žemės vardyno tvarkytojai. po šitiekos dešimtmečių… kita vertus, nemanau, kad str. teikiama ofic. upelio G-1 ir prie jo esančio/buvusio? viensėdžio vardo forma (Var̃nė) laikytina neabejotinai autentišku, t. y. lietuviakalbių vietos gyventojų bent iki XIX a. vidurio vartotu upėvardžio ir (jam giminingo, bet nebūtinai TAPATAUS) atitinkamo oikonimo variantu. ir apskritai — nuo kada gi (ar tik ne nuo “Salio komisijos” darbavimosi laikų?..) bei KODĖL šiuolaikiniame lietuviškame Rytų Lietuvos žemėlapyje tiesiog knibždėte knibžda dešimtys lietuvių aukštaičių šnektoms darybos požiūriu šiaip jau visai nebūdingų kaimų ir viensėdžių vardų (tokių kaip RiešĖ, GaidĖ, RimšĖ, VarnĖ, AlnĖ ir pan.) su ta nelemta ė žodžio galūnėje? ar tik ne todėl, kad kone visi garsiosios “Salio komisijos” nariai (įskaitant ir patį A. Salį) buvo kilę iš vad. žemaičių tarmės (pagal Šleicherio pateiktąjį liet. k. arealo dialektologinį skirstymą) vartojimo ploto, kuriame vietovardžių su ė galūnėje (Luokė, Karklė etc.) gali aptikti vos ne kiekvienoje parapijoje?
Algirdas
Panevėžiečiams yra iškilusi tokia pat problema. Prie Kristaus Karalio katedros buvęs Varnaičių kaimas, ji skrodė gili vaga iš pietuose buvusios aukštapelkės. Aukštapelkės vardą išsaugojo Durpyno gatvė. Bet upelio vaga, dabar turi ,,balną,, tad sunku patikėti ar upelis čia iš vis buvo, peršama mintis, kad tai tik katedros reikmėms kastas žvyras. Bet po Katedros gatve žinomas arkinis tunelis su upeliu nukreiptu į Sirupį ( dabar viskas vamzdžuose ) yra daug kartų aprašytas. Kažkada bandžiau įrodyti kad mūsų kraštuose smėlinguose žemėse vanduo išplaudavo neitikėtino gylio ravas, net vėždavau prie Krekenavos rodyti Linkaukos krantų ( prie Maironio mėgstamo suolelio, čia žvelgiant į vandens Malūną lig iš paukščio skrydžio Maironis sukūrė ne vieną eilėraštį ) Linkauka čia prasiplovė kalnus.
Jeigu trumpiau šį buvusi upelį jau vadiname Varnaite, net iš kitos Katedros pusės tarp namų galų tekėjusi griovį dabar Mickevičiaus gatvę pavadinome Upyte, ji per lietų senai taip ir vadinama, dėl savo vingių ir nuolydžio.
Keistas mokslininkų būdas – kalba apie upelius ir jų senuosius vardus, bet neįstengia pridėti žemėlapio ir istorinio šaltinio nuotraukos. Ir ,,Jodas upis”, man atrodo, turėjo būti tiesiog Juodupis.
Manau, kad reikėtų grąžinti ir kitų Lietuvos upelių ir upelių lietuviškus vardus- pavyzdžiui, Juodupis ( 1784 m. šaltinyje- Jodupis) vietoje Bezdonė ( Vilniaus r.) . Taip pat reikėtų peržiūrėti istorinius šaltinius ir suteikti pirminę lietuvišką formą suslavintiems pavadinimams- Giesvė ar Giesvenė vietoje Gesvianka ( teka pro Giesvės kaimą) , Lokinė vietoje Nedzviadka ( Vilniaus r.); Akmena vietoje Kamena, Kubonė vietoje Kubanka ( teka pro Kubonių kaimą) , Nedilė vietoje Nezdilė ( Šalčininkų r.)