A. Katutė. Apie jų teises ir mūsų laisvę: laisvė nesutikti

Laisvės partijos siūlymai pavasario Seimo sesijoje vis labiau stebina visuomenę. Kilus dideliam visuomenės pasipriešinimui buvo atsiimtos pataisos dėl baudų už neapykantos kurstymą ir patyčias, Stambulo konvencijos ratifikavimas nukeltas, dar ruošiamas lyties keitimo projektas, leisiantis pasikeisti lytį net ir neatlikus chirurginės lytinių organų operacijos. Galimybė pasikeisti lytį projekte numatyta ir nepilnamečiams. Į pavasario Seimo sesiją įtrauktas Lyčiai neutralios partnerystės įstatymas. Visuomenei sakoma, kad toks įstatymas būtinas, nes niekas nereglamentuoja vienos lyties asmenų turtinių reikalų, paveldėjimo klausimų, nėra galimybės gauti žinių apie partnerio sveikatą. Ar tikrai taip?

Pas notarą galima sudaryti paveldėjimo sutartį, banke paskolą gali gauti net ir dvi bendradarbės, o apsilankius bet kurioje gydymo įstaigoje duodami užpildyti blankai kam leidžiate suteikti duomenis apie savo sveikatos būklę. Na, bet jeigu tiesiog užsimota reglamentuoti vienos lyties asmenų santykius, tam puikiai tinka paruoštas Susitarimas dėl bendro gyvenimo, kuris šeimos santykių nekuria, bet sprendžia kartu gyvenančių asmenų praktines problemas.

Kodėl netinka Partnerystės įstatymas? – Europos teismų praktika rodo, jog vidutiniškai užtenka 8,6 metų, kol partnerystės santykiai prilyginami šeimos santykiams, o tuomet tokioms šeimos užtikrinama valstybės apsauga, atsiranda teisė į dirbtinį apvaisinimą, įsivaikinimą. Be to, šios skirtingos šeimos formos turėtų būti lygiavertiškai pristatomos mokinių rengimo šeimai programose. Svarbu pažymėti, jog taip prisidedama prie dar vieno fundamentalaus šeimos principo išklibinimo – monogamijos atsisakymo. Įstatymais įtvirtinant kažkieno teises, kitiems asmenims atsiranda pareiga jas gerbti. O kuo daugiau asmuo turi pareigų, tuo mažiau jam lieka laisvės. Pareiga šeima laikyti tai, kas neturi tam būtinų savybių ar pripažinti, kad lytis gali būti keičiama, riboja kitų asmenų laisvę vadovautis sveiku protu arba prigimtine samprata. Žinant šiuos faktus labai ciniškai iš TV ekranų skamba frazė „kaip gi vienalyčių asmenų partnerystės įteisinimas sugriaus tradicinę šeimą”…

Toks įteisinimas griautų ir asmens teisę į religijos laisvę. Kokia yra padėtis su šiomis laisvėmis puikiai matosi iš tų šalių pavyzdžių, kuriose tokie pažangūs siūlymai jau yra įgyvendinti.

Antai šiomis dienomis JAV jau trečią kartą į teismus trauks konditeris Džekas Filipsas (Jack Phillips) iš Kolorado valstijos. Kelis kartus (nuo 2012 iki 2018 m.) žmogus teismuose įrodinėjo savo, kaip krikščionio teisę nedaryti torto pagal individualų užsakymą. Užsakovas pageidavo torto pažyminčio vienos lyties asmenų vestuves. Konditeris atsisakė atlikti individualų užsakymą aiškindamas tuo, jog negali sukurti individualaus torto šiai progai, nes to neleidžia jo religiniai įsitikinimai. Katalikai vienos lyties asmenų santuoką laiko nuodėme, o dalyvaudamas nuodėmingoje veikloje, jis pasmerktų savo sielą. Visgi vietinis teismas jį pripažino kaltu dėl diskriminacijos, o aukštesnės instancijos teismas palaikė žmogaus teisę elgtis pagal religinius įsitikinimus (su šia istorija galima susipažinti čia).

Neilgai žmogus džiaugėsi teismo sprendimu ir ramiai dirbo. Ar nepasikeitė konditerio požiūris nusprendė patikrinti kitas asmuo ir motyvuodamas, jog D. Filipsas savo reklamoje teigia galintis pagaminti individualų gimtadienio tortą, pateikė užsakymą. Tiesa, gimtadienis nepaprastas ir žymintis ne bėgančius metus. Klientas pasikeitė lytį, įvykį vertina kaip naują savo gimimą, todėl ir sumanė atšvęsti lyties keitimo metines su specialiai pagamintu tortu, išdailintu žydros ir rausvos spalvos papuošimais. Kas nežino, šios spalvos yra translyčių asmenų vėliavoje.

Štai ir vėl teks D. Filipsui keliauti į teismą. Vėl teks įrodinėti, jog nediskriminuodamas kepa ir parduoda tortus visokių pažiūrų ir orientacijų žmonėms, bet savo kūryba negali skleisti žinutės, kuri kertasi su jo religiniais įsitikinimais. Pavyzdžiui, jis atmeta ir užsakymus, kuriais savo kūryba tektų skleisti žinutes Helovyno, alkoholio, rasizmo, marihuanos temomis.

Kaip sako konditerio advokatas, kūrybiniai žinovai, tokie kaip Džekas, neatmeta užsakymų pagal kas tai užsako, bet tai padaro atsižvelgdami į tai ko jų prašoma išreikšti sava kalba. Todėl šis teismo procesas yra susijęs ne su diskriminacija, bet su laisve nesutikti.

Žinant, kad bylinėtis JAV yra brangu, žmogui pagalbą, kaip ir ankstesniais atvejais, teiks krikščioniškos laisvą žodį ginančios organizacijos. O paprasti žmonės šiai kovai aukoja pinigus.

Kai JAV buvo siekiama įteisinti vienos lyties asmenų vedybas, buvo pabrėžiama tokių asmenų tarpusavio meilė (orumas, taip ir Lietuviškoje medijoje apibrėžiamas šis klausimas) bei sakoma, kad įstatymas nepalies trečiųjų asmenų bei jų įsitikinimų. Kaip tai neliečia – puikiai matome…

Grįžtant prie šeimos sampratos išplėtimo svarbu nepamiršti ir kylančio konflikto vaikų įvaikinimo srityje. Su tuo susiduria JAV katalikiškos įvaikinimo tarnybos, kurios remiantis religijos sumanymų laisve nesutinka tos pačios lyties poras laikyti tinkamais būsimais tėvais.

Religijos laisvę neomarksistai bando paminti su teze, jog religinės išimtys padidina diskriminaciją. Nors siekis kilnus ir bandoma užtikrinti asmenų lygybę prieš įstatymą, tačiau akivaizdu, jog mažumų teisės siaurina kitų asmenų laisvę.

Neabejotina, kad priėmus Laisvės partijos siūlymus panašūs dalykai pasieks ir Lietuvą. Dalis verslų sulauks užsakymų kaip antai vaivorykštinis tortas su vienaragiu ar vestuvinis tortas su dviejų vyrų statulėlėmis. Jeigu paslaugos tiekėjas atsisakys pagaminti aiškią žinutę skleidžiantį kūrinį, o užsakovas įsižeis dėl neigiamo atsakymo, kur jis galės kreiptis? Tikėtina, kad į Lygių galimybių kontrolieriaus žinybą, siekiančią, jog jos sprendimai negalėtų būti skundžiami teisme.

Slaptu balsavimu Seime nauja kontroliere paskirta Birutė Sabatauskaitė, kuri daug metų aktyviai dirba LGBT poreikių srityje ir gyvena su tos pačios lyties asmeniu. B. Sabatauskaitė jau dabar garsėja savo požiūriu į religinių bendruomenių mokyklas ir kitas ugdymo įstaigas. Pabrėždama, jog ugdymo įstaigos turėtų apsiriboti tik LGBT auklėjimui neutraliais vadovėliais, tačiau visus kitus sumanymus (pvz. homoseksualių asmenų įdarbinimas) tokioje mokykloje turėtų reguliuoti valstybė.

Todėl anot politologų visai tikėtina, jog aktyviai bus siekiama panaikinti bet kokias galimybes kažko atsisakyti dėl religinių įsitikinimų ir Lietuvoje. Taigi pagrįstos abejonės ar nauja lygių galimybių kontrolierė galės darbuotis nešališkai ir objektyviai, be išankstinio nusiteikimo ar išskirtinio dėmesio tam tikroms sritims.

Pabaigai retoriniai klausimai. Ar leisime, kad būtų pakeista žmogaus prigimties ir šeimos samprata bei įsigalėtų ideologinė diktatūra? Ar visgi apginsime savo laisvę nesutikti su jų ideologinėmis tiesomis?

Autorė yra etnologijos mokslų daktarė, Nacionalinio susivienijimo tarybos narė