Sekmadienis, 26 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Įmonių atsakomybė aplinkosaugai – daugiau nei įstatymo prievolės

www.alkas.lt
2021-03-25 07:00:35
1
Įmonių atsakomybė aplinkosaugai – daugiau nei įstatymo prievolės

Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) vadovė Rita Zdanevičienė | Asmeninė nuotr.

Iki 2050-ųjų Lietuva siekia tapti klimatui neutralia šalimi: vis svarbesni tampa žiedinės ekonomikos principai, skatinamas taršos mažinimas, ieškoma tvaresnių sprendimų. Į šią grandinę įsitraukia ir verslas – naudodamos pažangesnes technologijas, ieškodamos naujoviškesnių sprendimų ir ugdydamos atsakomybę įmonės siekia būti vis draugiškesnės gamtai.

Tačiau kai kurias aplinkosaugos pamokas tenka pakartoti iš naujo. Praėjusiais metais Lietuvą supurčiusios ekologinės katastrofos – ženklas, kad dėmesio gamtos apsaugai vis dar trūksta, tai tik parodo, kaip svarbu ugdyti atsakingą požiūrį ir nepamiršti tinkamai pasirūpinti atliekomis.

Pasak Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) vadovės Ritos Zdanevičienės, įmonių atsakomybė aplinkosaugai šiandien apima daugiau nei įstatymo prievolės. Verslai vis daugiau dėmesio skiria taršos mažinimui, kruopščiau rūpinasi po savęs paliekamomis atliekomis.

Jei maždaug prieš dešimtmetį atliekų rūšiavimas ir jų tvarkymas daugeliui verslų nebuvo laikomi pirmenybe, šiandien suvokiama, kad kito kelio nėra, ekologinio pėdsako mažinimas tampa vis svarbesnis. „Klausimo, kodėl svarbu rūpintis atliekų tvarkymu, šiandien jau nebekyla. Svarbesnis tampa kitas – kaip tą padaryti?“ – tikina R. Zdanevičienė.

Naujajai verslo kartai rūpi ekologija

Apie tai, kad naujoji verslo karta vis labiau renkasi verslo kryptis, kuriomis ne tik kad nekuria neigiamo poveikio aplinkai, bet ieško būdų kaip spręsti jau esančias, kalba ir Baltijos aplinkos forumo tvaraus verslo, darnaus vystymosi politikos žinovė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė. Pasak jos, šiandien Lietuvoje turime ne vieną verslo skatinimo programą, jų dalyviai vysto tvaraus verslo sumanymus. „Tai signalas „verslui kaip įprasta“ (angl.  business as usual) – rinkas laimės tie, kurie spės prisitaikyti“, – sako ji.

Tai iliustruoja ir „Enefit“ užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ 2020 metais atlikta apklausa, parodanti, kad daugiau nei ketvirtadaliui lietuvių (27 proc.) kasdienybėje labai rūpi ekologija ir tvarumas. „Dešimtbalėje skalėje jie pasirinko aukščiausią įvertinimą, 9 ir 8 balais tvarumo svarbą atitinkamai įvertino 17 proc. ir 25 proc. apklaustųjų. Tikėtina, žalioji vartotojų dalis augs, juolab, kad įmonės siekia sumažinti aplinkai draugiškų prekių ir paslaugų kainas taip, kad jos taptų prieinamos daugumai“, – įsitikinusi A. Alijošiutė-Paulauskienė.

Baltijos aplinkos forumo tvaraus verslo, darnaus vystymosi politikos žinovė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė | Asmeninė nuotr.
Verslas ieško naujoviškų sprendimų

Kad ugdomas sąmoningumas, augantys gebėjimai keičia taisykles ir konkurencinėje kovoje pritaria ir Aplinkos ministerijos Taršos apsaugos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys. Pasak jo, per pastarąjį dešimtmetį daugelis įmonių atkreipė dėmesį į aplinkosaugos klausimus – šiandien vis daugiau dėmesio skiriama taršos mažinimui, atsakingam atliekų rūšiavimui ir jų tvarkymui.

„Daugelis įmonių, nepriklausomai nuo jų dydžio, veiklos profilio vis daugiau dėmesio kreipia į taršos problemas, jų mažinimo klausimai tampa vis svarbesni. Anksčiau didžiausiais „teršėjais“ laikyti pramonės, energetikos sektoriai šiandien tampa vis žalesni, daugelis įmonių siekia sumažinti žaliavų ir energetikos kaštus, vis labiau pabrėžiama aplinkosauga“, – sako V. Auglys.

Pasak jo, nemažai verslų nori būti draugiški aplinkai, ima ieškoti įvairių šiuolaikinių sprendimų: vis dažniau renkasi naudoti žalią energiją, keisti turimas apšvietimo ir šildymo sistemas, mažina vandens sunaudojimo kiekius, rūpinasi taršos, CO2 pėdsako mažinimu, rūšiavimu, saugiu atliekų surinkimu.

„Kiekvienos atsakingos įmonės užduotis – ne tik prisidėti prie darnios plėtros vystymo, bet ir savo veiksmais parodyti sąmoningumo lygį. Džiugu, kad dėmesys aplinkosaugai vis auga, kad verslui vis svarbesni tampa tvarumo klausimai“,  – sako V. Auglys.

Aplinkos ministerijos Taršos apsaugos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys | Asmeninė nuotr.
Auga dėmesys atliekų tvarkymui

Metams bėgant didėja ir atliekų tvarkymo poreikis, įmonėms tampa svarbu, kad visos jų veikloje susidariusios pavojingos atliekos būtų tinkamai sutvarkytos, joms svarbu turėti patikimą atliekų tvarkymo partnerį.

„Ši sritis reikalauja ypatingo dėmesio, žinių, atsakomybės – ne kiekvienas verslas nori pats imtis aplinkosauginės atsakomybės. Tačiau galima pasidžiaugti, kad suvokimas, kaip svarbu vykdyti savo pareigas bei jausti atsakomybę prieš įstatymą, nevengti prievolių, nuolat auga, įmonių požiūris į aplinkosaugą tampa vis brandesnis“, – įsitikinusi R. Zdanevičienė.

Jos teigimu, atvejų, kai įmonės bando kažką nuslėpti, apgauti, imasi neatsakingai teršti miškus ar vandens plotus, mažėja. Tai ypač pastebima tuose veiklos sektoriuose, kurie turi didesnį sąlytį su galutiniu vartotoju – visuomenė neretai taip pat įsitraukia į procesus ir tampa prižiūrėtoja.

Išaugęs taršos mokestis didina atsakomybę

Praėjusiais metais vykęs padangų gaisras Alytuje bei „Grigeo“ nuotekų skandalas paskatino Seimą sugriežtinti aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą.

Po jau minėtų aplinkosauginių nutikimų paaiškėjo, jog Lietuvoje mokesčio tarifai už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių – mažiausi regione, nekeisti nuo 2005 metų. Kartu su naujuoju įstatymų pakeitimu taršos mokestis yra didinamas. Pokytis bus laipsniškas, patvirtinti nauji ar didesni mokesčio tarifai didės kasmet iki 2025 metų. Visame pasaulyje mokamas taršos mokestis yra tiek kompensacija už verslo daromą žalą aplinkai, tiek ir verslo skatinimas investuoti į kuo švaresnius gamybos procesus bei naudojamas žaliavas.

Nuo sausio 1 dienos įsigaliojo nauji mokesčių tarifai ir už aplinkos teršimą gaminių (padangų, akumuliatorių, galvaninių elementų, filtrų ir amortizatorių) atliekomis, kuriais skatinama verslo atsakomybė tinkamai įgyvendinti gamintojo ir importuotojo atsakomybės reikalavimą.

„Jei anksčiau kai kurie verslai dar svarstydavo, kad galbūt neverta stoti į organizaciją ir geriau mokėti taršos mokestį, pasikeitusi mokestinė sistema šio klausimo nebekelia. Kad ir kaip bežiūrėtume – mokėti mokestį nebeapsimoka, tai ir neatsakinga, ir finansiškai nenaudinga“, – sako R. Zdanevičienė.

Sąmoningumo ugdymas skatina konkurenciją

Todėl labai svarbu tinkamai šviesti tiek verslą, tiek visuomenę – ugdant jų supratimą apie aplinkosaugos svarbą, pavyks sukurti darnesnį ryšį su gamta. Pilietiška reakcija svarbi ir pastebėjus nuo prievolės bandančią išsisukti įmonę, ir pamačius netinkamai rūšiuojantį kaimyną: tokiu atveju žinovai pataria reaguoti atsakingai – patarti, pamokyti, šviesti, prižiūrėti.

„Įmonių sąmoningumas kasmet auga: jaučiame stiprėjantį supratimą, kad vykdyti savo aplinkosaugines pareigas, jausti atsakomybę prieš įstatymą, nevengti prievolių verslams tampa svarbu. AGIA narius konsultuojame įvairiais aplinkosaugos klausimais, jie svarbūs tiek stambiems, tiek tik pradedantiems veiklą rinkos žaidėjams“, – tikina R. Zdanevičienė.

Kad tiek verslų, tiek visuomenės sąmoningumas auga, pritaria ir V. Auglys. Aplinkos ministerijos atstovo teigimu, neretai tai turi įtakos ir vartojimo įpročiams – renkantis įvairias prekes ar paslaugas pirkėjams tampa svarbu rinktis mažesnės taršos gaminį, už kurį jiems neretai sutinka mokėti brangiau.

„Tvariai veikianti, gamtai draugiška įmonė ne tik užsitarnauja pagarbą vartotojų akyse, atsakingas požiūris kuria ir pridėtinę vertę visoje konkurencinėje aplinkoje“, – įsitikinęs V. Auglys.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuva pagal finansavimą aplinkosaugai – priešpaskutinėje vietoje ES
  2. Nuo sausio 1-osios didinama teršėjų atsakomybė, aplinkosaugininkai galės tikrinti medžiotojų blaivumą
  3. Aplinkosaugininkų pagalbininkams siūloma suteikti daugiau įgaliojimų
  4. Pritarus įstatymams, po 15 metų sąvartynuose turėtų likti ne daugiau kaip 5 proc. atliekų
  5. Elektronikos atliekų srautas sparčiai auga
  6. Teismas dėl Punios šilo išsaugojimo: Aplinkos ministerija taps atsakovu, buvęs aplinkos ministras – liudytoju
  7. Griežtinami aplinkosauginiai reikalavimai – kam turėtų ruoštis verslas?
  8. Nuomojamuose ežeruose – jokių tinklų
  9. Du trečdaliai Lietuvos gyventojų gerai atsiliepia apie vienkartinės taros užstatą
  10. Pasaulinę aplinkos dieną – raginimas susijungti su gamta
  11. Išrauti pataisai gali apkartinti Velykų šventę
  12. Pamatėte Sosnovskio barštį? Praneškite, kur jis!
  13. Planas atsikratyti seno automobilio gali virsti galvosūkiu
  14. Kaune sustiprintos upelių būklės patikros ir kitos priemonės jau duoda gerų pokyčių
  15. Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Pons Kalbos inspektoriau, aūūūūūūūūū! says:
    2 metai ago

    Autogamintojų asociacija????
    Dėl Dievo. kas registruoja tuos visus AUTUS? Kaip žmonės išsiugdys kalbos jausmą, mąstymo logiką, jei nuo lopšio tarp ,,autų” auga…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Aplinkos tarša nuotekomis | lrv.lt nuotr.

Seimas imasi aplinkosaugos pataisų

2023 03 24
Klimato kaita | am.lrv.lt nuotr.

Žemėje oro temperatūra jau pakilo 1,1 °C

2023 03 21
Laukinės gamtos atkūrimas – Baltosios Vokės šlapžemių viltis

Laukinės gamtos atkūrimas – Baltosios Vokės šlapžemių viltis

2023 03 20
Parodos atidarymas | R. Dačkaus nuotr.

Pasaulinę žemės dieną Prezidentas atidarė parodą

2023 03 20
Įsigalioja draudimas paukščių perėjimo laikotarpiu kirsti medžius | am.lrv.lt nuotr.

Paukščių perėjimo laikotarpiu kirtimai draudžiami

2023 03 16
Akcija „Saugom mišką“ | aad.lrv.lt nuotr.

Prasidėjo aplinkosauginė akcija „Saugom mišką“

2023 03 15
Seimui bus teikiami teisės aktai, susiję su saugomomis teritorijomis | lrv.lt nuotr.

Seimui bus teikiami teisės aktai, susiję su saugomomis teritorijomis

2023 03 15
Konteineris | Pixabay nuotr.

Kaip atskirti, ar atliekų tvarkytojas dirba legaliai?

2023 03 08
Platforma buria antriniam daiktų panaudojimui | am.lrv.lt nuotr.

Nemokama tarptautinė platforma buria antriniam daiktų panaudojimui

2023 03 07
Gausialapis lubinas | Gėlių rojaus nuotr.

Būtina atkreipti dėmesį, renkantis augalą

2023 03 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Suoliukai | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje atsiras tūkstantis naujų suoliukų

2023 03 25
Dariaus ir Girėno stadiono futbolo stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionas „žadins“ veją

2023 03 25
Karas Ukrainoje | www.facebook.com/MinistryofDefence.UA nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo

2023 03 25
Gintaras | gamta.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kaip pasirūpinti oda naudojant gintarą, vaistažoles ir medų

2023 03 25
Galima stebėti grįžtančius gandrus! | „Unsplash“ nuotr.
Gamta ir ekologija

Galima stebėti grįžtančius gandrus!

2023 03 25
Kokią žinią perduoda griūvantys tiltai Lietuvoje? | JP.lt nuotr.
Architektūra

Kokią žinią siunčia griūvantys tiltai?

2023 03 25
Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti V. Kernagio dokumentai | archyvai.lt nuotr.
Kultūra

Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti V. Kernagio dokumentai

2023 03 25
Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį

2023 03 24
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Raminamieji, tskant: apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • Gerai - apie Galima stebėti grįžtančius gandrus!
  • Herbicidas apie Kokią žinią siunčia griūvantys tiltai?
  • Herbicidas apie Kokią žinią siunčia griūvantys tiltai?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilniuje atsiras tūkstantis naujų suoliukų
  • Apie ką derėtų pagalvoti naujakuriams?
  • Dariaus ir Girėno stadionas „žadins“ veją
  • Migrena ar paprasčiausias galvos skausmas?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Seimas imasi aplinkosaugos pataisų

by Ditė Česėkaitė
2023 03 24
0
Aplinkos tarša nuotekomis | lrv.lt nuotr.

Seimas pradėjo svarstyti Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siekiama aiškiai įtvirtinti, kas yra laikoma didele žala aplinkai,...

Skaityti toliau

Žemėje oro temperatūra jau pakilo 1,1 °C

by Ditė Česėkaitė
2023 03 21
0
Klimato kaita | am.lrv.lt nuotr.

Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) paskelbė šeštąją vertinimo ataskaitą. Joje patvirtinta, kad vidutinė globali oro temperatūra nuo priešindustrinio laikotarpio padidėjo...

Skaityti toliau

Laukinės gamtos atkūrimas – Baltosios Vokės šlapžemių viltis

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 20
0
Laukinės gamtos atkūrimas – Baltosios Vokės šlapžemių viltis

Europoje vyksta reikšmingas biologinės įvairovės mažėjimas net ir visiškai laukinėse vietovėse. Kasdien pasaulyje išnyksta iki 150 skirtingų rūšių, o jų,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Raminamieji, tskant: apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • Gerai - apie Galima stebėti grįžtančius gandrus!
  • Herbicidas apie Kokią žinią siunčia griūvantys tiltai?
  • Herbicidas apie Kokią žinią siunčia griūvantys tiltai?
  • Taigi apie Kokią žinią siunčia griūvantys tiltai?
Kitas straipsnis
Savaitgalį įvedamas vasaros laikas: žinovai pataria pratintis iš anksto ir būti atidesniems prie vairo

Savaitgalį įvedamas vasaros laikas: žinovai pataria pratintis iš anksto ir būti atidesniems prie vairo

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai