Aplinkosaugos auditas, kurį visuomenei Valstybės kontrolė pristatė gegužės pradžioje, pasiuntė rimtą signalą visuomenei: esama aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos sistema neužtikrina, kad būtų išvengta reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai. Aplinkos apsaugos institutas išskyrė, jo nuomone, esmines auditorių įžvalgas.
Valstybės kontrolės teigimu, nors pastaruosius penkerius metus Aplinkos ministerijai ir jai pavaldžių institucijų funkcijoms vykdyti buvo skirta vidutiniškai 381,3 mln. eurų kasmet, o nuo 2014 metų net tris kartus buvo centralizuojamos ir decentralizuojamos aplinkos apsaugos kontrolės funkcijos, aplinkosaugos teisėkūros, leidimų išdavimo, užterštų teritorijų tvarkymo ir valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės procesuose vis dar yra spragų ir dėl to kyla reikšmingų neigiamų pasekmių aplinkai.
Aplinkos apsaugai skiriamų lėšų naudojimas neužtikrina, kad būtų sprendžiamos ilgalaikės šios srities problemos. Iki 2020 metų nepanaudotas penkiose fiksuoto finansavimo programose sukauptas 191,5 mln. eurų likutis, t. y. lėšos, kurios galėtų būti skirtos aplinkos apsaugos sektoriaus problemoms spręsti. Lietuva pagal aplinkosaugai skiriamą finansavimą Europos Sąjungoje užima 26 vietą, t. y. esame priešpaskutinėje pozicijoje.
Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos valdo 17 duomenų bazių, kurioms sukurti 1995–2018 metais panaudota 11,1 mln. eurų, tačiau dalis informacijos vis dar nėra skaitmenizuota, o duomenų apie atliktus patikrinimus, nustatytus pažeidimus, skirtas baudas ir kitos sprendimų priėmimui reikalingos informacijos reikia ieškoti popierinėse bylose ir archyvuose. Pavyzdžiui, 2018 metais pradėjo veikti apie 2,5 mln. eurų kainavusi Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema (GPAIS), turėjusi padėti spręsti atliekų sektoriaus problemas, iki šiol veikia ne taip, kaip buvo numatyta, ir sudaro daug sunkumų verslui tinkamai pateikti duomenis per šią sistemą. Maža to, ji nepasiekė tikslo ištraukti nelegalų verslą iš šešėlio.
Nėra Lietuvoje vienodos ir aiškios aplinkai padarytos žalos apskaičiavimo metodikos. Be to, pasitaiko atvejų, kai Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos nesiima priemonių teisės pažeidimams pašalinti.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje 2019 metais veikė per 240 tūkst. įmonių, tačiau į kontroliuojamų ūkio subjektų sąrašą tėra įtraukta apie 22 tūkst. ūkio subjektų. Sąrašas nėra tikslus, nėra parengta metodika, kaip tokį sąrašą sudaryti, todėl ir parengtasis, anot valstybės auditorių, gali neatspindėti tikrosios apimties ir į jį gali nepatekti keliančios didžiausią riziką įmonės.
Didelė problema yra ir tai, kad gamintojai ir importuotojai nevykdo jiems pavestos pareigos sutvarkyti gaminių ir pakuočių atliekas, o nesutvarkius jų – sumokėti mokestį už aplinkos teršimą. Dėl to turime didelę taršą ir tinkamai nesutvarkytas atliekas.
Aplinkos ministerija ir jos valdymo sričiai priskirtos institucijos vėluoja įgyvendinti joms Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktus patarimus dėl korupcijos rizikos sumažinimo, kai kurių patarimų įgyvendinimo laukiama ilgiau nei 2-4 metus.
Valstybės kontrolė auditas taip pat pažymėjo, kad dalis užterštų teritorijų netvarkoma dešimtmečiais. Lietuvoje yra daugiau kaip 12,5 tūkst. potencialių taršos židinių, kurių bendras plotas siekia 26,53 tūkst. hektarų (0,41 proc. Lietuvos teritorijos). Iš jų beveik 6,2 tūkst. yra židiniai, kuriuose ūkio subjekto veikla nutraukta. Net 86,8 proc. teritorijų, kuriose nustatyta tarša pavojingomis cheminėmis medžiagomis, iki šiol nesutvarkyta. Geologijos tarnybos duomenimis, visoms užterštoms teritorijoms sutvarkyti reikėtų 432–568 mln. eurų.
Tik 53 proc. vandens telkinių Lietuvoje yra geros būklės, tačiau, net jų būklei neatitinkant geros būklės reikalavimų, dar buvo leidžiamos nepakankamai išvalytos nuotekos. Nesiimant priemonių taršai nutraukti, gali būti sukeliama ilgalaikė žala aplinkai.
Auditoriai taip pat patarė skirti daugiau dėmesio žmogiškųjų išteklių valdymui, siekiant pritraukti ir išlaikyti darbuotojus bei veiksmingesnės veiklos.
„Esu įsitikinęs, kad iš esmės padėtį aplinkos apsaugos sistemoje būtų galima pakeisti tik tinkamai reglamentavus teisės aktus, užtikrins tinkamą kontrolę, sklandų ir veiksmingą aplinkosauginių leidimų išdavimą bei sumažinus perteklinę administracinę naštą verslui“, – sako Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.
Valstybės kontrolės patarimų įgyvendinimo plane numatyta, kad Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos Aplinkos apsaugos agentūra bei Aplinkos apsaugos departamentas dar iki šių metų gegužės 15 dienos turėtų pateikti priemones ir terminus auditorių patarimams įgyvendinti.
Seimas, reaguojant į gaisrą padangų perdirbimo įmonėje Alytuje ir nevalytų nuotekų išleidimą į Kuršių marias, dar šių metų sausio pabaigoje pavedė Valstybės kontrolei iki gegužės pradžios atlikti aplinkosaugos auditą. Jo metu buvo vertinamas aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos veiklos veiksmingumas.
