Griežtinami aplinkosauginiai reikalavimai – kam turėtų ruoštis verslas?

Po plataus atgarsio susilaukusių itin kenksmingų gamtai įvykių Lietuvoje, tokių, kaip padangų gaisras Alytuje ar „Grigeo“ nuotekų skandalas, atsakingos šalies įstaigos atliko patikrą ir sugriežtino šią sritį reglamentuojančius teisės aktus. Kai kurie jų įsigalios jau greičiau nei po pusmečio – nuo 2021 m. sausio 1 d., tad kam turėtų ruoštis atsakingai ir skaidriai veikiantis šalies verslas?

Pagrindinius pokyčius, įvestus su vadinamuoju „Klaipėdos paketu“, komentuoja Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) direktorė Rita Zdanevičienė. Pasak jos, pasirinkta aplinkosauginių reikalavimų griežtinimo kryptis, tad Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) ar taršos leidimus turinčiam verslui būtina peržiūrėti, ar pasitvirtinti veiklos standartai bei juos atspindinti dokumentacija bus pakankama patenkinti naujus reikalavimus.

Didinamas taršos mokestis

Visame pasaulyje mokamas taršos mokestis yra tiek kompensacija už verslo daromą žalą aplinkai, tiek ir verslo skatinimas investuoti į kuo švaresnius gamybos procesus bei naudojamas žaliavas.

„Po jau minėtų aplinkosauginių nutikimų paaiškėjo, jog Lietuvoje mokesčio dydis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių – mažiausi regione, nekeisti nuo 2005 metų. Kartu su naujuoju įstatymų pakeitimu taršos mokestis yra didinamas. Pokytis bus laipsniškas, patvirtintas naujas ar didesnis mokestis didės kasmet iki 2025 metų“, – kalba AGIA direktorė.

Kaip keičiasi taršos mokesčio dydis pagal skirtingas teršalų grupes, informacija pateikiama čia: http://inx.lv/LnOl

Tikrinančiuosius pareigūnus privalu įsileisti be išankstinio įspėjimo

Išryškėjus sisteminėms problemoms šioje srityje, aplinkosaugos įstaigoms buvo suteikta daugiau galių ir įrankių. Pavyzdžiui, nuo šiol aplinkosaugininkus bus privalu įsileisti į teritoriją ar vietą be išankstinio įspėjimo, bet kuriuo paros metu. Taip pat privaloma sudaryti sąlygas patekti prie užterštų vietų ar taršos šaltinių. „Iki šiol aplinkosaugininkai apie žadamą patikrinimą privalėdavo įspėti iš anksto ir atvykti į vietą suderintu laiku“, – sako R. Zdanevičienė.

Pasikeitė ir mėginių ėmimo bei jų apmokėjimo tvarka. Nuo šiol tikrinantys pareigūnai galės imti mėginius bei atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus, o jei tarša viršytų leistinas normas, susimokėti už laboratorijos darbą turės pats teršėjas. Laboratoriniams tyrimams inicijuoti aplinkosaugininkams pakaks turimos pagrįstos informacijos ar kilus pagrįstiems įtarimams, jog aplinkos apsaugos normatyvai ar taršos kiekiai yra viršijami.

„Dar viena įvesta naujovė – visų ūkio subjektų aplinkos tyrimų duomenys turės tapti vieši. Tikimasi, jog tai padidins įmonių veiklos skaidrumą bei visuomenės informuotumą, o galiausiai – augins abipusį, visuomenės ir verslo, pasitikėjimą“, – teigia AGIA vadovė.

Stabdyti aplinką teršiančią veiklą bus leidžiama ir žodžiu

Kas itin svarbu verslui – pasikeitė privalomųjų nurodymų, kuriais gali būti stabdoma veikla, teikimo reikalavimai ir procedūros. Nuo ateinančių metų sausio 1 d. veikla gali būti stabdoma dėl TIPK (Taršos integruotos prevencijos ir priežiūros) ar taršos leidimų sąlygų pažeidimų, kai neleistinai išmetami teršalai, susidaro atliekų ar jos laikomos bei apdorojamos neturint tam teisės.

Nustačius, kad vyksta teršimas, neteisėtai naudojami ar naikinami gamtos ištekliai, daroma žala aplinkai, prižiūrinčios įstaigos galės teikti privalomuosius nurodymus stabdyti įrenginių ar jų dalies eksploatavimą, ar visą taršą lemiančią veiklą. Jei nėra kitos galimybės užtikrinti privalomojo nurodymo vykdymo, aplinkos apsaugos pareigūnai galės laikinai užplombuoti patalpas, įrenginius ir kitas su pažeidimais susijusias patalpas.

„Tikimasi, jog viena veiksmingiausių įstatymo pataisų bus žodinio privalomojo nurodymo įtvirtinimas, t. y. esant būtinybei imtis priemonių nedelsiant, privalomasis nurodymas gali būti duotas žodžiu, nerašant raštų ir taip sutrumpinant biurokratines procedūras. Žodžiu išsakytas privalomasis nurodymas laikomas lygiaverčiu rašytiniam, todėl jo nesilaikant grės administracinė atsakomybė. Iš ūkio subjekto pusės paduotas skundas negali sustabdyti prievolės vykdyti žodžiu duotą privalomąjį nurodymą. Taip pat nebelieka anksčiau buvusio pakartotinio privalomojo nurodymo teikimo“, –  sako R. Zdanevičienė.

Ji atkreipė dėmesį, jog griežtinamos priežiūros priemonės, o ypač – privalomieji nurodymai stabdyti veiklą, gali sukelti verslui skaudžius padarinius, todėl tiek valstybinės įstaigos privalo veikti pagrįstai ir etiškai, tiek ir verslas turi žiūrėti savų interesų ir, jei yra pagrindas, ginti juos teisinėmis priemonėmis.

Padidintos baudos  

Siekiant užtikrinti veiksmingą taršos priežiūrą, sugriežtinti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) ir taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo pagrindai. Pavyzdžiui, numatyta, kad aplinkosaugininkai galės panaikinti įmonių taršos leidimus, jei jos pažeis įstatymą tris kartus per metus arba jei bent vienas pažeidimas truks ilgiau kaip pusę metų. Taip pat smarkiai padidintos baudos – TIPK neturinčiai, bet veiklą vykdančiai įmonei, gali tekti mokėti 10–30 tūkst. eurų baudą vietoje anksčiau buvusių 3–8 tūkst. Už veiklą neturint taršos leidimo ar neįregistravus įrenginio galima susimokėti 5–10 tūkst. eurų baudą vietoje anksčiau buvusių 600–1400 eurų.

Sugriežtinti ir ūkinės veiklos reikalavimai, kai teršalų medžiagos, žaliavos ar gaminiai neleistinai patenka į aplinką už veiklos vykdymo teritorijos ribų. Už šiuos pažeidimus nustatyta juridinių asmenų atsakomybė – bauda nuo 1000 iki 3000 eurų.

Drausmins žemdirbius, rūpinsis kvapų žala 

Taip vadinamuoju „Klaipėdos paketu“ atkreiptas dėmesys ir į kitas aplinkos taršos sritis. Pavyzdžiui, naujų taršos mokesčių neišvengs ir žemdirbiai, t. y. taršos mokesčiu bus apmokestinami asmenys, kurie žemės ūkio veiklai naudoja ne keliais judančius mechanizmus. Šio mokesčio apskaičiavimą ir surinkimą vykdys Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

Stabdomas ir perteklinis plastikinių maišelių naudojimas. Pavyzdžiui, jau nuo praėjusių metų už lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių, kurių sienelės storis yra nuo 15 iki 50 mikronų, neatlygintiną dalijimą prekių ar gaminių pardavimo vietose fiziniams asmenims skiriama bauda nuo 30 iki 60 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 100 iki 200 eurų. Draudimas netaikomas taip vadinamiesiems vienkartiniams plastikiniams maišeliams, kurių sienelės storis yra iki 15 mikronų ir kurie dažniausiai naudojami higienos tikslais.

Reaguojant į dažnus netoli šalia taršią veiklą vykdančių ūkio subjektų gyvenančių gyventojų skundus dėl blogų kvapų, jų priežiūros bei visuomenės sveikatos sauga rūpinsis Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Už pakuotes (jų įvežimą, pateikimą vietos rinkai) atsiskaitantis verslas turėtų rūpintis apskaitos tikslumu, mat jei jos nėra ir deklaracija nepateikiama iki mokestinio patikrinimo pradžios, mokestis bus skaičiuojamas padidintu tarifu, per tikrinamąjį mokestinį laikotarpį gautas pajamas dauginant iš koeficiento 0,02. Jeigu apskaičiuota mokėtina mokesčio suma yra mažesnė nei 10 tūkst. eurų, už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis mokamas 10 tūkst. eurų mokestis.

„Tikimasi, jog sugriežtinti aplinkosaugos įstatymai, kaip kad ir daugiau galių bei veikimo instrumentų suteikimas pareigūnams bus ne tik veiksminga kovos su pažeidimais priemonė, bet ir jų prevencija. Apskritai reikia manyti, jog sulig ateinančių metų sausio 1 diena, kai įsigalios dauguma įstatymo pakeitimų, jie dar ne kartą gali būti keičiami, gerinami, tad verslui patariama nuolat stebėti svarbių įstatymų leidybą ir nusiteikti veiksmingai bendradarbiauti“, – sako R. Zdanevičienė.