Paskutinio mėnesio sekmadienio, kovo 28 d. naktį suksime laikrodžių rodykles valanda į priekį. Kasmetinis perėjimas prie vasaros laiko džiugina laukiančius ilgesnių šviesių vakarų, tačiau neigiamai sutinkamas mėgstančių rytais ilgiau pamiegoti. Metas po laiko persukimo tampa darbingesnis ir draudikams – pastebėta, kad tuomet šokteli avaringumo statistika.
Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad išnagrinėjus keleto pastarųjų metų eismo įvykių statistiką pastebėta, jog daugiausiai eismo įvykių įvyksta ne pačiomis pirmosiomis dienomis po pavasarinio laiko persukimo, o savaitės vidurio link.
„Sekmadieniai persukus laiką paprastai būna ramesni, matyt, žmonės stengiasi išnaudoti sutrumpėjusią dieną ramesniam poilsiui. Tačiau jau nuo pirmadienio eismo įvykių skaičiai pradeda augti, piką pasiekia antradienį ir trečiadienį, o panašus avaringumo lygis išsilaiko iki savaitės pabaigos. Todėl būtų geriausia, kad gatvėje ir prie vairo itin atidūs būtume tol, kol prie naujo režimo prisitaikysime tiek mes patys, tiek automobilių srautai keliuose. Po kurio laiko žmogaus kūnas pripranta prie naujo laiko ir viskas vėl grįžta į senas vėžias“, – sako A. Žiukelis.
Jo teigimu, iš keleto pastarųjų metų išsiskiria tik 2020-ieji, kai didesnis avaringumo šuolis nenustatytas dėl judėjimą šalies viduje stipriai pakeitusio karantino.
Naktį „kertame“ laiko juostą
Draudikai pastebi, kad po laiko persukimo tam tikros eismo įvykių aplinkybės tampa dažnesnės. „Pastebėjome, kad persukus laiką keliskart padaugėja eismo įvykių parkuojantis, daugiau įvyksta avarijų, sukeltų važiuojant atbuline eiga ar atsitrenkiant į kito automobilio galinę dalį. Tikrai pasitaiko žmonių, kuriems laiko persukimas išbalansuoja visą paros ritmą, tad ir vairuotojai bei kiti eismo dalyviai būna išsiblaškę, gal neišsimiegoję, labai skuba ir dėl to neįvertina visų aplinkybių“, – aiškina A. Žiukelis.
Kad laiko persukimas gali neigiamai paveikti savijautą – atsiranda nemiga, įtampa, sunkiau susikaupti – tvirtina ir daugelis žmonių, ir gydytojai, ir mokslininkai. JAV Kolorado universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kurio rezultatai parodė, jog pirmąją savaitę po pavasarinio laiko persukimo JAV įvyksta 6 proc. daugiau sunkių avarijų. Tokia išvada padaryta išanalizavus beveik 733 tūkst. eismo įvykių nuo 1996 iki 2017 metų. Procentai, ko gero, būtų dar didesni, jei tyrėjai būtų analizavę ne tik sunkius, bet ir visus kitus eismo įvykius.
Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad neigiama laiko persukimo įtaka žmogui labiausiai pasireiškia pirmomis dienomis, tačiau prisitaikymas gali trukti iki dviejų savaičių. A. Žiukelio teigimu, bendrovės statistika rodo, kad didžiausias avaringumo pavojus yra pirmąją savaitę.
Kai kurie mokslininkai laiko persukimą net vadina mažuoju laiko juostų kirtimu, lygindami jį su laikinais savijautos ir miego pokyčiais, kuriuos sukelia skrydis lėktuvu, kertant laiko juostas.
Mieguistumas gali prilygti alkoholio poveikiui
Žiukelis sako, kad pagrindinė problema po pavasarinio laiko persukimo yra sumažėjęs miego kiekis ir dėl to galintis atsirasti nuovargis, išsiblaškymas ir mieguistumas. Prie visų šių dalykų vairuotojų kantrybę šiemet gali mėginti ir kiek didesni automobilių srautai miestuose, nes į mokyklas grįžta mokiniai. Draudimo žinovo teigimu, pamažu grįžtame į tą tikrovę, kurioje miestų gatvėse beveik nuolat susidaro spūstys.
Persukus laiką daugelis skundžiasi kurį laiką jaučiamu mieguistumu. „Tokia būsena ganėtinai pavojinga: sulėtėja sprendimų priėmimo greitis, pailgėja reakcijos laikas, darosi sudėtinga susitelkti ir tinkamai pasverti visas aplinkybes. Ne veltui vairavimo žinovų mieguistumas neretai prilyginamas apsvaigimui nuo alkoholio.
Tie, kam laiko persukimas sukelia blogą savijautą, turėtų jam ruoštis iš anksto ir likus keletui dienų pradėti po truputį keisti miego režimą. Na, o visiems mums derėtų būti pakantesniems ir kultūringesniems kelyje – ir sėdint prie automobilio vairo, ir važiuojant dviračiu ar einant pėsčiomis“, – pataria pašnekovas.
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos pirmūnei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2020 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2020 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 420 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 58 mln. eurų žalų.
JAV planuoja atsisakyti laikrodžio sukiojimo
– respublika.lt/lt/naujienos/pasaulis/kitos_pasaulio_naujienos/jav-planuoja-atsisakyti-laikrodzio-sukiojimo/
,,JAV ruošiasi atsisakyti laikrodžio sukiojimo. Senatas Vašingtone vieningai balsavo už įstatymą dėl „naujo, nuolatinio standartinio laiko“. Ateityje JAV būtų tik vasaros laikas.”
Va, tep!