Ištraukos iš Algio Rupainio sudarytos „Partizanų karo kronikos“ apie Pietų Lietuvos (Nemuno) sritį 1949–1957 (1 dalis).
1949-02-22
Visos Lietuvos partizanų suvažiavimas, kuris įvyko Prisikėlimo apygardos štabe (Minaičių k., tarp Baisogalos ir Radviliškio); dalyvavo BBDPS Prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas, sekretorius Petras Bartkus-Žadgaila, visuomeninės dalies viršininkas Juozas Šibaila-Merainis, laikinai einąs Pietų Lietuvos srities vado pareigas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas, Prisikėlimo apygardos vadas Leonardas Grigonis-Užpalis, Vakarų Lietuvos srities štabo viršininkas Vytautas Gužas-Kardas, Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas Bronius Liesys-Naktis;
apsvarstyti 23 klausimai;
kad nebūtų painiavos dėl MGB [sovietinių saugumiečių – čia ir kitur autorių paaiškinimai ir pastabos žymimos kursyvu] vartojamo BDPS [Bendrasis demokratinio pasipriešinimo sąjūdis] pavadinimo, vasario 10 dieną organizacija pavadinta LLKS [Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu], patvirtinti J. Žemaičio ir P. Bartkaus parengto LLKS statuto projekto 1-asis ir 2-asis skyriai;
vasario 16-ąją pasirašyta Deklaracija, kad galutinis partizanų kovos tikslas – Lietuvos parlamentinės respublikos atkūrimas pagal 1920–1926 pavyzdį;
apdovanoti nusipelnę kovotojai;
apsvarstytos veiklos taktikos kryptys, ryšiai su užsieniu, veikla Klaipėdos krašte;
priimtas kreipimasis į ginkluoto pogrindžio dalyvius, visus krašto gyventojus;
LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininku išrinktas J. Žemaitis, laikinai einąs ir Ginkluotųjų pajėgų vado pareigas, Prezidiumo nariais – P. Bartkus, Br. Liesys, J. Šibaila, ir dvi vietos paliktos Pietų Lietuvos srities atstovams;
J. Žemaičiui suteiktas Laisvės kovotojo partizanų generolo laipsnis.
1949-02-10
Visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Pietų Lietuvos sritis pavadinta Nemuno vardu, Pietų Lietuvos srities vadu patvirtintas A. Ramanauskas-Vanagas.
1949-03-07
MGB agentai Kostas Kubilinskas ir Algirdas Skinkys Kalesninkų miške (Alytaus aps., Daugų vls.), Dainavos apygardos štabo bunkeryje nušovė Šarūno rinktinės vadą, laikinai ėjusį Dainavos apygardos vado pareigas, Benediktą Labėną-Kariūną ir išdavė Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės štabo bunkerį, kuriame per mūšį su okupantų kareiviais žuvo rinktinės vadas Vaclovas Voveris-Žaibas ir 3 kovotojai. [Žuvo Jonas Kazlauskas-Šermukšnis (Kazimieraičio rinktinės Geležinio Vilko tėvūnijos būrio vadas), Viktoras Kazlauskas-Vanagas (Kazimieraičio rinktinės ir Geležinio Vilko tėvūnijos štabo viršininkas), Petras Šilanskas-Labutis ir Vaclovas Voveris-Žaibas (Dainavos apygardos vado pavaduotojas, Kazimieraičio rinktinės vadas).]
1949-03
Sumažėjus kovotojų skaičiui, išformuotos Tauro apygardos Kęstučio ir Birutės rinktinės;
Žalgirio rinktinėje įkurtos 4 tėvūnijos: Šturmo, Vasario 16-osios, Dariaus ir Girėno, Trispalvės vėliavos (1950-06);
Vytauto rinktinėje – Ąžuolo, Kęstučio, Gedimino (išformuota 1951-02);
Geležinio Vilko rinktinėje – Gedimino, Vyčio, Dešinio;
Ši apygardos sandara daugiau nebuvo pakeista.
[1949-04]
[A. Ramanauskas-Vanagas, grįžęs iš LLKS vadovybės sąskrydžio, išsiuntė Jurgį Krikščiūną-Rimvydą į Vakarus kaip Lietuvos laisvės kovotojų pasiuntinį.]
1949-05-01
Lietuvos pajūryje, ties Manciškės k., su švedų pagalba išsilaipino 3 lietuviai 2 estai ir 1 latvis;
Kazimieras Pyplys-Audronis sugrįžo į Tauro apygardą, Jonas Deksnys-Prapuolenis pateko į MGB rankas, tapo agentu Petrenko, buvo panaudotas skleisti dezinformaciją užsienyje (per radijo „žaidimus“) ir Lietuvoje (per spaudą, kiną).
1949-05-19
Dainavos apygardos vadų sąskrydis, kuriam vadovavo A. Ramanauskas-Vanagas;
Aptarti LLKS nutarimai, potvarkiai, išrinktas atstovas į Vyriausiąją LLKS vadovybę (Sergijus Staniškis-Litas);
Dainavos apygardos vadu išrinktas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, palikus jam ir Kazimieraičio rinktinės vado pareigas;
Šarūno rinktinės vadu patvirtintas Juozas Gegužis-Diemedis [laikinai ėjęs šias pareigas nuo 1949-03];
Dzūkų rinktinės vadu – Vincas Ambrazevičius-Balandis.
1949-06-06/09/
Prienų r., Gudelių vls., N. Ūtos [Skirptiškių] k., išduotas žuvo Kazimieras Pinkvarta-Dešinys, Tauro apygardos Geležinio Vilko tėvūnijos vadas, vienas iš Geležinio Vilko rinktinės organizatorių.
1949
Ženevos konvencija pripažino okupuoto krašto gyventojams teisę priešintis okupantams, laikantis šių kovos taisyklių:
kovai vadovauja atsakingas asmuo,
kovotojai nešioja iš tolo matomus atitinkamus ženklus, viešai nešioja ginklus.
1949-09-23
Gavusi žinių iš savo agento, okupantų kariuomenė užpuolė Pietų Lietuvos srities štabo vadavietę Kalesninkų miške (Alytaus aps., Daugų vls., netoli Būdos k.); kautynėse žuvo LLKS įgaliotinis užsieniui K. Pyplys-Mažytis, Audronis ir štabo pareigūnas Julius Makarevičius-Žilvitis; Pietų Lietuvos srities vadas A. Ramanauskas buvo trumpam išvykęs;
Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadavietė perkelta į Jiezno vls., Jaunionių k., Taločkos sodybą.
paskelbtos LLKS Tarybos
Deklaracijos
ir jos signatarų atminimui | punskas.pl nuotr.
1949-09-28
Šakių aps., Jankų vls., prie Viliušių k., žuvo (sužeistas nusišovė) Tauro apygardos vadas A. Grybinas-Faustas.
1949-10-14
Tauro apygardos vadas atleido Juozą Lukšą-Skirmantą, Skrajūną iš Tauro apygardos štabo žvalgybos skyriaus pareigų, kadangi LLKS vyriausioji vadovybė jį paskyrė atstovu užsieniui.
1949-10-25
Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadas A. Ramanauskas-Vanagas paskyrė ltn. Viktorą Vitkauską-Saidoką nuo lapkričio 1 d. laikinai eiti Tauro apygardos vado pareigas, 1950-01-25 paskyrimą patvirtino.
1949-11-26
Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės vadu lapkritį paskirtas Julius Karpis-Vieversys, atvykęs perimti pareigų, žuvo kartu su laikinai einančiu pareigas Bernardu Navicku-Giriniu;
rinktinės vado pareigas vėl ėmė eiti Dainavos apygardos vadas L. Baliukevičius-Dzūkas.
1949-12-15
Lenkijoje, Punsko vls., Šlynakiemio k., dėl išdavystės žuvo Dainavos apygardos štabo ryšių ir naujienų skyriaus viršininkas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas, perdavinėjęs naujienas J. Lukšai-Skrajūnui į Vakarus. [Drauge su J. Krikščiūnu žuvo jo adjutantas Vytautas Prabulis-Žaibas.]
1950-01-19
Kadangi A. Ramanauskas-Vanagas buvo nuo 1950-01-25 paskirtas LLKS Gynybos pajėgų vadu, Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadų posėdyje kandidatu į srities vadus išrinktas kapitonas Sergijus Staniškis-Viltis;
vasario 2 d. A. Ramanauskas patvirtino pradėjęs eiti naująsias pareigas.
1950-02-09
Išduotas rėmėjo ryšininko, kuris buvo MGB agentas Plienas, Vilkaviškio aps., Gižų vls., Vižaidų k., žuvo Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas, vienas pirmųjų partizanų vadų ir apygardos kūrėjų Vytautas Vitalis Gavėnas-Vampyras, Granitas; kartu žuvo vado adjutantas Stasys Ališauskas-Kalinys ir rinktinės žvalgybos skyriaus viršininkas Albinas Švedas-Radastas.
1950-05-02
LLKS Gynybos pajėgų vado A. Ramanausko-Vanago duomenimis, Dainavos apygardoje veikė 174 kovotojai ir vadai: 63 – Kazimieraičio rinktinėje, 64 – Šarūno, 47 – Dzūkų;
Tauro apygardoje veikė 70 kovotojų ir vadų: 45 Žalgirio, 15 – Vytauto ir 10 – Geležinio Vilko rinktinėje.
1950-05-30
LLKS Prezidiumo pirmininko nutarimu išformuoti Gynybos pajėgų ir visuomeninės dalies padaliniai, įsteigti karinės, visuomeninės ir organizacinės veiklos padėjėjų postai.
1950-06-01
Laikinai einąs Pietų Lietuvos (Nemuno) srities pareigas S. Staniškis-Viltis pasiūlė LLKS Prezidiumo pirmininkui suteikti Laisvės Kovos Karžygio vardus žuvusiems kovotojams K. Pypliui-Mažyčiui, Audroniui ir Konstantinui Bajerčiui-Garibaldžiui;
visų laipsnių Laisvės Kovos Kryžiumi (su kardais) apdovanoti Zigmą Drungą-Mykolą Joną ir Antaną Baltūsį-Žvejį.
1950-06 pradžia
Laikinai einąs Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vado pareigas S. Staniškis-Viltis sušaukė srities vadų pasitarimą, aptarė organizacinius reikalus;
slaptu balsavimu S. Staniškis buvo išrinktas srities vadu ir nuo šiol pagal LLKS Statutą skyrė ir tvirtino naujus apygardos vadus.
1950-06-22
Vilkaviškio aps., Pilviškių vls., Žiūrų-Gudelių k., išduotas žuvo Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Algimantas Matusevičius (Matūnas)-Neptūnas ir 4 kovotojai. [Iš birželio 22-osios į 23-iąją, žuvo Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Algimantas Matusevičius (Matūnas)-Neptūnas, Vygandas Matusevičius (Matūnas), apygardos štabo narys Juozas Tamaliūnas-Stumbras, Jonas Raulinaitis-Lokys ir Juozas Žemaitis-Kantas.]
1950-06-24
Išduotas MGB agento Vasario, buvusio partizano K. Kalantos-Aido, Žaliamiškyje, prie Leipalingio ir Merkinės vls. ribos, žuvo (beviltiškoje padėtyje nusišovė) Dainavos apygardos vadas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas. [Nepavykus prasiveržti iš apsupto bunkerio L. Baliukevičius-Dzūkas žuvo kartu su savo adjutantu ir apygardos laikraščio redaktoriumi Augustu Babrausku-Radvila, Šarūno rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos vadu Antanu Vailioniu-Špoku ir partizanu Anastazu Kaknevičiumi-Švidriu.]
1950-07-12
Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadas S. Staniškis-Viltis Dainavos apygardos vadu paskyrė Juozą Gegužį-Diemedį;
Šarūno rinktinės vadu tapo J. Jurelionis-Sakalas.
1950-07-21
Tauro apygardos vadasV. Vitkauskas-Karijotas paskirtas Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vado pirmuoju pavaduotoju.
1950-07-25
J. Lukša-Skrajūnas krašto rezistencijos ryšininko užsienyje pareigas perdavė Stasiui Bačkiui-A. Aušrai ir Juozui Brazaičiui;
grįžęs į Lietuvą, spalio 10 d. šifruotu laišku išsiuntė LLKS Prezidiumo pirmininkui patvirtinimą, kad šie įgaliojimai tikrai suteikti.
1950-08-30
Tauro apygardos vadas V. Vitkauskas-Karijotas įsakymu Nr. 2 įpareigojo partizanus rinkti medžiagą partizanų kovų istorijai.
1950-08-31 – 10-01
Masinis žmonių trėmimas; buvo tremiamos partizanų rėmėjų ir „buožių“ šeimos.
– 06
Adolfo Ramanausko-Vanago nurodymu sušauktas Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadų susirinkimas; parengti pasiūlymai Vyriausiajai vadovybei dėl kai kurių LLKS Statuto straipsnių pakeitimo, aptarti organizaciniai reikalai. [Vadų susirinkimas vyko Balbieriškio miške, partizanų, kuriems nuo 1949 m. vadovavo Vincas Daunoras-Kelmas, Ungurys, teritorijoje.]
1950-09-29
Žuvus Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vadui Feliksui Žindžiui-Tigrui, vadu paskirtas Juozas Jankauskas-Demonas.
1950-10-03
Juozas Lukša-Skrajūnas, Benediktas Trumpys-Rytis ir Klemensas Širvys-Sakalas nusileido parašiutais Tauragės aps., Žygaičių miškuose, ir spalio 17 d. susitiko su Tauro apygardos vadu V. Vitkausku-Karijotu.
1950-10-26
Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės vadu paskirtas Juozas Drazdauskas-Putinas.
1950-11-14
Kazlų Rūdos miškuose, Tauro apygardos štabo bunkeryje, susitiko J. Lukša-Skirmantas, LLKS Gynybos pajėgų vadas A. Ramanauskas-Vanagas, Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadas S. Staniškis-Viltis, Tauro apygardos vadas V. Vitkauskas-Karijotas, Žalgirio rinktinės vadas J. Jankauskas-Demonas ir apygardos štabo ūkio skyriaus viršininkas Pranas Bastys-Dūmas; aptartos veiklos kryptys.
1950-11-16
Desantininkai B. Trumpys-Rytis ir K. Širvys-Sakalas turėjo pirmąjį radijo ryšio su Vakarais seansą;
paskutinę telegramą perdavė lapkričio 30d.;
gruodžio pradžioje ryšių grupę priešai susekė; aparatūra prarasta.
1950-11-19
MGB agentas Liepsna [buvęs partizanas Juozas Vizbaras-Arūnas], atstovaujantis 1948 m. MGB sukurtam Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžiui, Londone susitiko su LRS [Lietuvių rezistencinės santarvės] atstovais Stasiu Žakevičiumi, Vladu Žilinsku ir kitais; dalyvavo Stasys Lozoraitis; dalyviai pasmerkė VLIK‘ą [Visos Lietuvos išlaisvinimo komitetą, veikusį Vakaruose] kaip kurstantį terorizmą Lietuvoje, pritarė čekistinės BDPS pasyvios kovos taktikai; LRS atsiribojo nuo J. Lukšos; taip MGB pavyko sutrukdyti vieningo centro kūrimą Vakaruose.
1950-12-28
LLKS Gynybos pajėgų vadas A. Ramanauskas-Vanagas įsakymu organizacinių struktūrų vadams nurodė, kaip saugoti archyvinę medžiagą.
Ištraukas parinko ir pastabas pažymėjo Rita Pauliukaitienė, Rimantė Pauliukaitytė.
Šaltiniai:
Arvydas Anušauskas „Užmirštas desantas“. Vilnius, 2019
Bronius Kašelionis „Dainavos krašto partizanai“. Vilnius, 2018
„Lietuvos naikinimas ir tautos kova (1940–1998)“, sudarė Izidorius Ignatavičius. Vilnius, 1999
Visuotinė lietuvių enciklopedija.
Pagarba Lietuvos narsuoliams.
Memoriale labai vykusiai sukomponuoti abu pasaulėžiūriškai lietuviški – Stulpų ir dabar vad. dvigubo kryžiaus, o iš tikrųjų mitologijoje žinomo Pasaulio medžio (vietos), simboliai.
Matyt, Lietuvai, jos kultūrai ir derėtų ateityje tapatintis su šiais simboliais kaip istoriškai savais.
Stovi antras iš kairės civiliais rūbais Viktoras Vitkauskas-Karijotas – prisimenu pokariu taip vilkėjusius vyrus.
Žiūriu į nuotraukas mūsų Didžiavyrių ir negaliu atsistebėti jų drąsa , narsa, dvasios stiprybe. Kas galėjo garantuoti, kad tokios nuotraukos nepateks priešui. O rusiškas okupantas, be jokio tardymo, parodys tave nuotraukoje ir viskas…
Ar galit suskreteliai, Tautos išgamos suprasti , kad, vadindami Tautos Karius – Vyčius – “banditais” , patys nusipelnėt tokio pavadinimo. Nes banditai – žmogžudžiai stengiasi niekada nepalikti jokių įrodymų.
+ + + !!!!!!!
Pagarba partizanams! Šaunu, kad Pietų Lietuvoje jie buvo itin aktyvūs.
Tačiau kažkodėl pasigendu publikacijų apie kitų Lietuvos regionų partizanų kovą (Žemaitijos, Šaiurės Lietuvos ir pan.). Apie tai jau ne kartą “Alke” rašiau. Manau, kad net koks 80 proc visų publikacijų skirta Dzūkijos partizanams. Aišku, jie šaunuoliai, bet nepamirškime ir kitų regionų.