Generolo Povilo Plechavičiaus gimimo ir kitų datų mįslės

Kaip ten bebūtų, bet Plechavičiaus pavardė yra viena iš garsiausių Lietuvos pavardžių, bent jau XX amžiaus pirmoje pusėje. Vieni generolą Povilą Plechavičių garbina, kiti gal nekenčia, bet šįkart ne apie tai. Padidintas dėmesys tokiems išskirtiniams asmenims-didvyriams yra neišvengiamas.

Generolo leitenanto veikla Lietuvoje (ir ne tik) gan plačiai aptarinėjama – dar 1978 m. išeivijoje JAV išleista knyga apie jį – „Gen. P. Plechavičius“, paskelbta daug straipsnių, vyksta konferencijos, rodomos televizijos laidos, pagerbiamas jo atminimas. Veikia „Generolo Povilo Plechavičiaus atminties išsaugojimo labdaros ir paramos fondas“, o ką tik 2024 m. pabaigoje pasirodė filmas „1944-ieji. Generolo misija“.

Pasidomėti plačiau Povilu Plechavičiumi paskatino Tytuvėnų kapinėse esanti pirmojo miestelio vaistininko Mykolo Petrzkevičiaus kapavietė.

Kapo paminkle yra įrašas – „Atminties vieta. Aleksandras Plechavičius, 1897–1942“. Kilo klausimas – kodėl čia toks įrašas? Pasirodo todėl, kad Aleksandras buvo vedęs šio vaistininko dukrą Sofiją, kuri čia ir palaidota. Paties Aleksandro kapas nežinia kur, o mirė jis pagal paskutinius duomenis 1942 metais Kazachstane Petropavlovsko kalėjime.

Šiuo atveju buvo įdomu patyrinėti ankstyvąjį brolių gyvenimą iki I Pasaulinio karo pradžios ar net iki Lietuvos valstybės susikūrimo. Tuo labiau, kad iškart į akis krito įvairūs neaiškumai, matėsi kad su datomis kažkas ne taip…

Povilo Plechavičiaus gimimo metrikai | voruta.lt nuotr.

Ištrauka iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos (VLE)

Plechavičius Povilas, 1890 02 01, Bukončių vienkiemis (Židikų vlsč, dabar Bukančiai) …1911 baigė komercijos institutą Maskvoje, 1914 – Orenburgo kavalerijos mokyklą. Per I pasaulinį karą tarnavo Rusijos imperijos kariuomenės Penktajame kavalerijos pulke…[1] 1890 metų vasario mėnesio 1 diena.

Ši gimimo data nurodoma praktiškai visur ir visada kalbant apie generolą leitenantą Povilą Plechavičių. Ji iškalta paminkluose ar atminimo lentose – tiek įvairiose vietose Lietuvoje, tiek šv. Kazimiero lietuvių katalikų kapinėse Čikagoje.

Sukaktys minimos ir švenčiamos sekant šia data. Bene svarbiausias klausimas, į kurį norisi gauti atsakymą ir į kurį bus pabandyta atsakyti šiame straipsnyje, kada gi reikėtų minėti P. Plechavičiaus gimtadienį ar būsimas sukakties datas? Na, eiliniai gimtadieniai gal nebūtų tokie jau svarbūs.

Rašant straipsnį VLE greičiausiai remtasi Lietuvių enciklopedija, taip vadinamąja Bostono enciklopedija, kuri pradėta leisti Kaune, o užbaigta JAV.

Joje apie P. Plechavičių papildomai lyginant su VLE parašyta, kad jis 1908 m. Maskvoje baigė gimnaziją[2]. Tarp kitko, Bostono enciklopedijoje taip pat nurodyta, kad jo brolis Aleksandras gimė 1895 m. gegužės 13 d. irgi Bukončių viensėdyje.

Galima atkreipti dėmesį, kad ta pati Povilo gimimo data buvo rašoma ir sovietinėse lietuviškose enciklopedijose. Daugiatomė Lietuviškoji tarybinė enciklopedija pažymėjo, kad Lietuvos buržuazinis karo veikėjas Povilas Plechavičius gimė 1890 02 01 Bukančiuose, Mažeikių rajonas[3]. O keturtomėje Tarybų Lietuvos enciklopedijoje dar papildomai įrašyta, jog jis 1911 m. Maskvoje baigė Komercijos in-tą[4].

Prieš tai buvusi 1968 m. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija dar jam gyvam esant nurodė tuos pačius gimimo metus, tik jo apibūdinimas buvo dar kitas – fašistinis ir karinis ir politinis veikėjas. Keista ar ne, bet taip jau yra – gimimo datos enciklopedijose tos pačios.

Visuotinė lietuvių enciklopedija šiuo metu yra didžiausias ir pagrindinis lituanistikos žinių šaltinis pas mus. Tuo labiau, jog yra internetinė jos versija.

Iš ten reikalingas žinias juk ima autoriai iš viso pasaulio, naudoja enciklopedijos ir žinynai. Gal tik internetinė enciklopedija – Wikipedia šiuo požiūriu yra laisvesnė, čia žinias galima greičiau patikslinti, bet iškyla kiti ir kitokie ten įvestų žinių tikslumo pavojai.

Reikėtų pabrėžti, jog minėtoje ir kol kas vienintelėje knygoje apie jį – „Gen. P. Plechavičius“ yra daug biografinių netikslumų. O juk daugelis šiuo metu besidominčių legendiniais broliais Plechavičiais be enciklopedijos remiasi būtent šia knyga. Iš dalies tie netikslumai yra suprantami, juk autoriai tuo metu Jungtinėse Valstijose neturėjo pilnos prieigos prie šaltinių.

Ten irgi, turbūt, pagal Bostono enciklopediją rašoma, kad Povilas gimęs 1890 m. Tuo pačiu neaišku kuo paremtos Aleksandro, kai kurių kitų vaikų gimimo ar tėvų vestuvių datos. Rašoma, kad Aleksandras gimęs atsieit 1892 m., o jų tėvų vestuvės įvykusios 1887 m. [5]. O gal tai tikslios datos? Gal klystame. Panagrinėkime.

Aleksandro Plechavičiaus gimimo metrikai | voruta.lt nuotr.

Brolių Plechavičių gimimo metrikai

Pažvelkime į Povilo Plechavičiaus gimimo metrikus. 1896 m. vasario 5 d. Ukrinų filijinėje bažnyčioje kunigas Teodoras Linardas su visomis sakramento apeigomis pakrikštijo kūdikį vardu Povilas, gimusį tų pat metų vasario 1 d. bajorų Ignoto ir Konstancijos iš Bukontų (t.y. Bukontaitės) Plechavičių šeimoje Bukončių akalicoje (bajorkaimyje) Pikelių parapijoje.

Krikštatėviai Adolfas Ibianskis ir našlė Aleksandra Jazdauskienė (Jazdovska). (vertimas iš rusų kalbos autoriaus).

Galime peržvelgti jo brolio Aleksandro gimimo metrikus. 1897 m. birželio 4 d. Ukrinų filijinėje bažnyčioje kunigas Teodoras Linardas su visomis sakramento apeigomis pakrikštijo kūdikį vardu Aleksandras, gimusį tų pat metų birželio 1 d. bajorų Ignoto ir Konstancijos iš Bukontų Plechavičių šeimoje Bukončiuose Pikelių parapijoje.

Krikštatėviai kunigas Teodoras Linardas ir našlė Eleonora Ganusovič (G(H)anusevič-iūtė arba –ienė?).

Matyti, kad šiuolaikinėje VLE nurodyti gimimo metai neatitinka bažnytiniuose gimimo dokumentuose įrašytiems metams. Povilo Plechavičiaus atveju skirtumas siekia net 6 metus, o brolio Aleksandro atveju – tik kiek daugiau nei pusantrų metų.

Bukončiai prie Ukrinų. Iš 1914 m. vokiško žemėlapio | voruta.lt nuotr.

Kodėl neatitinka datos?

Štai tada ir atsiranda įvairios sąmokslo teorijos internete ar socialiniuose tinkluose. Aptarinėjama gal jis buvo nesantuokinis bajoraitės Konstancijos Bukontaitės sūnus, gimęs 1890 m., o 1896 metais tik pakrikštytas? Gal Ignas Plechavičius jį įsivaikino? O gal buvo įsivaikintas svetimas ar kokių giminaičių vaikas? O gal pamestinukas ir t.t.

Šiaip jau senai buvo atkreiptas dėmesys, kad subrendę Povilas su broliu Aleksandru buvo stebėtinai panašūs ne tik tarpusavyje, bet ir į paskutinį Rusijos carą Nikolajų II.

Tad apie pamestinukus nelabai tikėtinos versijos. Dar atseit viena močiutė pasakojusi, kad jos tėvas ir Povilas turėjo tą pačią mamą, kas bepasakys ar tai sufantazuota, ar klaidingai perpasakota.

Tarp kitko, Povilas su Irena Grinberg iš Liepojos 1919 m. tuokėsi toje pačioje Ukrinų bažnytėlėje kaip ir tėvai, tik santuoka įregistruota visiškai kitos bažnyčios – Aleksandrijos prie Skuodo knygoje.

Aleksandrijos bažnyčios kuratorius kunigas J. Teveinis palaimino santuoką sulig dispensa, t.y. atleidus nuo taip vadinamo užsakų arba viešo vedybų skelbimo bažnyčioje 3 sekmadienius iš eilės.

Santuokos metrikuose kunigo įrašyta, kad jaunikis gimęs 1896 m vasario mėn. 1 dieną[6]. Jaunajai irgi nurodyta tiksli gimimo data. Paprastai santuokų metrikuose būdavo įrašomas jaunųjų amžius metais.

Įdomi Povilo Plechavičiaus byla yra Vokietijoje taip vadinamame Arolseno archyve[7] (tai Tarptautinis nacių persekiojimo centras). Ji liečia pokario laiką, buvimą DP (angl. displaced persons arba taip vadinamų dipukų) stovyklose iki jo ir šeimos išvažiavimo į JAV.

Amerikiečių imigracijos tarnybos aiškinosi pirmojo atvykimo ir gyvenimo 1940 metų vasarą Vokietijoje aplinkybes, klausimą dėl Vokietijos pilietybės (jo uošviai Fridrichas Grinbergas (Fridrich Grinberg) ir Elžbieta Eger iš Latvijos buvo vokiškos kilmės), ryšius su naciais.

Ten anketose ir kituose dokumentuose jis taip pat nurodo savo gimimo metus – tai jau 1890 02 01. (žr. 4 priedas) Įvertinus visas aplinkybes, jo įkalinimą nacių koncentracijos lageriuose, kliūčių vykti į Jungtines Valstijas nebuvo.

Na, o jei panagrinėti internetinėje svetainėje Family Search gan gausios Plechavičių šeimos imigracijos, natūralizacijos, surašymų, socialinių programų ar kitus duomenis Jungtinėse Amerikos Valstijose, tai nuo datų įvairovės gali galva susisukti. Pavyzdžiui, šeimos tėvo Povilo yra dar kitokių skirtingų gimimo metų, mėnesių ar dienų. Panašiai ir su kitais šeimos nariais.

Igno Plechavičiaus ir Konstancijos Bukontaitės vestuvių įrašas | voruta.lt nuotr.

Ar galėjo būti klastojami bažnytiniai dokumentai – gimimo metrikai?

Istorijoje būna visko, galimos ir klastotės, negalima to atmesti, bet ta versija neatrodo patikima, ypač, kaip matyti, kad reikėtų klastoti ne vieną kokį dokumentą.

Tada kyla klausimas – kodėl neatitinka generolo gimimo metai, kodėl jie paankstinti? Gal paprasčiausiai valdingas kariškis norėjo atrodyti vyresnis, turėti didesnį autoritetą, dėl to anketose ir pradėjo nurodyti ankstesnę gimimo datą. Gal jaunojoje nepriklausomoje Lietuvos valstybėje norėjo būti labiau vertinamas.

Juk turėdamas labai valdingą charakterį to ir pasiekė. O gal ir ne taip, gal buvo kitos priežastys. Neatmestina, kad šeima žinojo kažką daugiau, bet niekada tai niekur nebuvo atskleista. O dabar jau paklausti nebėra ko…

P. Plechavičiaus 1919 m. asmens žinių ištrauka spaudai | voruta.lt nuotr.

Tėvai ir seneliai

Igno Plechavičiaus vestuvės 1893 m., kaip būdavo įprasta, įvyko jaunosios pusėje Bukončiuose. Pikelių bažnyčioje sutuokė kunigas Gabševičius. Jam būnant 41 metų ir tuokiantis su Konstancija nurodyta, kad jaunikis yra iš Kadagių Akmenės parapijoje. (žr. 6 priedas) Tuo metu be Kadagių kaimo šalia buvo dar ir Dabikinės dvaro Kadagių palivarkas.

Prie Akmenės esantys Kadagiai, Dabikinėlė arba Mažoji Dabikinė, Padvarėliai – yra greta vienas kito, tad minėtoje knygoje „Gen. P. Plechavičius“ parašius, kad jo tėvas gimė Padvarėliuose, šis pavadinimas ir įsivyravo kaip jo gimtavietė.

Padvarėliai išliko iki šiol, net išaugo, nes sovietiniais laikais buvo kolūkio gyvenvietė, o Kadagių kaimo beveik neliko. Iš tikrųjų Ignas augo 11 vaikų šeimoje, o gimė 1852 m. Raudėnų parapijos Vosbučių kaime.

Konstancijos tėvas Jonas Bukontas buvo vedęs Juliją Tiškutę, kilusią iš gretimai esančių Ukrinų. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstancijos gimimo data irgi įvairiai rašoma – nuo 1862 iki 1868 metų. Bet tai jau reikia atskirai aiškintis. Nežiūrint kada tiksli jos gimimo data, vis tiek ji buvo ilgaamžė, kaip ir kitos trys jos sesės.

Pirmoji jų duktė Modesta 1894 m. gimė Kadagiuose (pakrikštyta Akmenės bažnyčioje), tik po to apsistojus Bukončiuose jie susilaukė likusių dar 10 vaikų. Įdomu, kad Modestai 1911 m. mirus, po metų gimusi paskutinė Igno ir Konstancijos dukrelė pavadinta irgi tuo pačiu vardu.

Kada ir kur gimė generolo senelis Simonas?

Štai akivaizdus pavyzdys to, kad nustatant asmens gimimo datą negalima vadovautis vien mirties ar santuokų metrikais, kur būna nurodomas asmens amžius. Simonui mirus 1888 m. vasario 13 d., Akmenės miestelyje[8] rašoma, kad jam buvo 90 metų, tai išeitų, jog gimė jis 1798 m.

Tuo tarpu jo 1831 m. vestuvių įraše su Ona Rokickytė rašoma, kad jaunikiui 23 metai, tai gimimo data būtų 1808 metai. O iš gimimo metrikų matyti, kad Simonas gimė 1807 m. spalio 14 d. Papilės parapijos Pavenčiuose[9]. Jo tėvai Tomas Plechavičius ir Jadvyga Kulvinskytė.

Ten taipogi gimė ir jo broliai Leonas (1804 m.), Laurynas (1812 m.) bei sesuo Agota (1805 m.)[10]. Šiokia tokia painiava yra su Simono motinos pavarde – vienuose vaikų gimimo metrikuose ji įvardijama Kulvinskyte, kai kuriuose kituose Kulvelyte.

Pažymėtina, jog dažniau, o ir 1831 m. santuokos su Simonu metrikuose ji įvardinta Jadvyga Kulvinskyte. Papilės metrikų įrašuose teko užtikti ne vieną Kulvelį ar Kulvelytę, matyt, dėl to kunigas nenugirdęs taip ir įrašė.

Po vestuvių Simono šeima apsistojo gretimoje Raudėnų parapijoje – Tarvydžiuose, Vosbučiuose gimė jų vaikai. Ten, kaip minėta, gimė ir generolo tėvas Ignas.

Povilo Plechavičiaus asmens byla Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA)

Kai kuriuos rebusus gali padėti išspręsti Povilo Plechavičiaus asmens byla LCVA – fondas Nr. 930, apyrašas Nr. 2, byla Nr. 93a.

Šioje 90 lapų byloje be įvairiausių raštų, laiškų, skundų bei kitokių dokumentų yra bent 6 anketos, tarnybos lapai, atestacijos ar panašiai (1919, 1921, 1922, 1924, 1927 ir 1929 metų). Iš jų galima atsekti šiame straipsnyje dominančias jo biografijos laikotarpio datas ir faktus.

Pirmoji anketa arba Žinios surašyta ranka 1919 m. vasario 18 d. Sedos komendantūroje. Sunku pasakyti ar jis pats ją užpildė, bet akivaizdu, kad ją surašant pats Povilas dalyvavo. Štai ištrauka iš anketos: kada ir kur gimęs – 1/II–1896 mt. kaimas Bukončiai, Sedos apskr.

1921, 1922 metais nurodoma dar ta pati 1896 m. gimimo data, bet 1924 m. Atestacijoje vykstant į Čekoslovakijos genštabo akademiją nurodyta jau 1890 metų vasario 1 d. gimimo data!

Ir nuo to laiko byloje esančiuose dokumentuose rašomi šie gimimo metai, tiesa nekeičiant gimimo liudijime nurodyto mėnesio ir dienos. Gal vykstant į tuos mokslus užsienyje buvo koks nors amžiaus cenzas? Ar kažkas kita tai lėmė.

Mokslai ir karinė tarnyba iki grįžimo Lietuvon

Neaiškumų ne mažiau kaip su Povilo gimimo data. P. Jurgėlos ir P. Jurkaus knygoje teigiama, kad tiek Povilas, tiek Aleksandras, tiek vyriausioji sesuo Modesta mokėsi iš pradžių Žemalėje, vėliau Mintaujos gimnazijoje.

Mintaujoje (dabar Jelgava) tuo metu gyveno tėvo sesuo Barbora Sasnauskienė, per miestą ėjo geležinkelis į Rygą, tad susisiekimas buvo gan patogus. Ten pat gyveno ir Barboros duktė Juzefa Venclavavičienė, tik vėliau Venclovavičiai perkeliami į Rusijos gilumą.

Enciklopedijose rašoma, kad 1908 m. Povilas baigė gimnaziją jau Maskvoje! Kas po to? Vienur rašoma, kad mokėsi, o kitur, kad 1911 m. baigė Maskvoje Komercijos institutą. Primintina, kad tai buvo pirmoji aukštoji ekonominė mokslo įstaiga Rusijoje, o mokslas joje truko 4 metus. Baigė būdamas 15 metų! O gal vis tik 21?

Ką gi galima nustatyti remiantis LCVA esančia asmens byla?

Žiniose apie karininką Povila Plechaviče, įstojusį į Sedos Komendatura 18 vasario 1919 m. rašoma, kad jis 1913 m. baigė Mintaujos gimnaziją, nurodant atestatą Nr.16.

Pats atestatas nepridedamas, bet byloje yra 1920 m. sausio 17 d. Telšių komendanto Zaleskio patvirtintas 1918 m. birželio 8 d. Caricyne (dabartinis Volgogradas) pulko vado išduoto liudijimo nuorašas rusų kalba.

Pažymėjimas N2788, šis pažymėjimas duotas buvusiam 241 pėstininkų pulko oberoficeriui (puskarininkiui) Povilui Plechavičiui, Igno (Павлу Игнатьевичу Пляховичу), kad jis turi 1 kategorijos išsilavinimą (1913 m. gegužės 30 d. at. N16).

Šis pažymėjimas išduotas vadovaujantis minėto oberoficeriaus tarnybos sąrašu, patvirtintu parašu ir valstybiniu antspaudu.(vertimas autoriaus).

Na, o vėlesnių metų anketose jau rašoma, kad ne tik baigė vidurinę mokyklą, bet ir aukšt. mokyklą 1908 m., ar net aukštąjį mokslą Rusijoje 1908 m. (jo nurodymu). Tarp kitko, įdomu, jog šio liudijimo parašymo metu Caricynas buvo bolševikų, tik po keleto bandymų 1919 m. gegužę buvo paimtas baltųjų, bet po pusmečio jiems teko galutinai iš ten pasitraukti.

Atkreipkime dėmesį, pirmoje anketoje-žiniose jis pats teigė, kad 1913 m. baigė gimnaziją Mintaujoje. Jokioje Maskvoje. Brolis Aleksandras Mintaujoje baigė 6 klases. O sesuo Modesta, kaip minėta, mirė 1911 m.. Ir joks komercijos institutas Maskvoje neminimas.

Kitas klausimas – ar Povilas buvo Rusijos kariuomenės karininkas?

Priešiškoje istoriografijoje kartais abejuojama tuo. Pas mus dažniausiai sakoma, kad 1914 m. baigęs Orenburgo kavalerijos mokyklą gavo praporščiko laipsnį. Tuo metu Rusijos armijoje tai buvo unteroficeriai (puskarininkiai), pagal rangą tai tarp įprastinių seržantų ir leitenantų.

Prisiminkime, 1914 metų vasarą prasidėjo I Pasaulinis karas, o jo kovose Povilas (taip pat buvo mobilizuotas ir brolis Aleksandras) dalyvavo. Vėliau jie baltųjų pusėje kovojo pilietiniame Rusijos kare su raudonaisiais. Į Lietuvą grįžo būdamas poručiku[11]. O tai jau atitiko leitenanto laipsnį.

Tad ką gi matome LCVA asmens byloje?

Galima numanyti, jog Orenburge jis galėjo atsidurti, prisimenant, kad Venclovavičiai iš Mintaujos atsidūrė Rusijos gilumoje.

Toje pačioje 1919 m. anketoje rašoma, kad jis 1915 m. baigė Orenburgo karo mokyklą (tik vėlesnėse anketose atsiranda 1914 m. bei kavalerijos mokykla).

Nuo 1910 m. ji vadinosi Orenburgo kazokų mokykla[12]. Įprastai mokslas ten trukdavo 2 metus, panašu, kad jis ten įstojo baigęs gimnaziją. Tik nuo 1914 m., t.y. prasidėjus karui, įvestas sutrumpintas 4 mėnesių apmokymas, o junkeriai buvo išleidžiami irgi su praporščiko laipsniu.

Byloje yra dar vienas Caricyne 1917 m. rugsėjo 28 d. išduoto liudijimo nuorašas, irgi Telšių komendanto Zaleskio patvirtintas 1920 m. sausio 17 d.: Pažymėjimas N25170, jo pateikėjas Povilas Plechavičius, Igno (Павелъ Игнатьевичъ Пляховичъ) tikrai yra 241 pėstininkų atsarginio pulko poručikas, tai patvirtinta parašu ir valstybiniu antspaudu. 241 pėstininkų atsarginio pulko vadas.

Dar minėtose 1919 m. žiniose parašyta, kad „1915–1918 m. tarnavo 5 raitelių pulke ir pėstininkų pulke. Pareigos eskadrono vadas, pėstininkų pulke kuopos vadas, laikinai batalijono vadas. 3 sykius sužeistas. Apdovanotas šv. Onos 4 laipsnio ir šv. Jurgio kryžiaus 4 laipsnio ordenais.

Kariniai laipsniai – nuo 1916 m. podporučikas, nuo 1917 m. poručikas. Per I Pasaulinį karą tarnavo Rygos fronte ir kituose laikinai prikomandiruotas, pasak jo dalyvavo fronte su vokiečiais ir turkais bei austrais.

Iš kitų bylos dokumentų galima pabandyti sudėlioti kitus to meto įvykius. 1927 m. lapkričio 24 d. jo, kaip Vyriausiojo štabo viršininko, parašytas slaptas Raportas Krašto apsaugos ministrui: Nuo pradžios Kerenskio revoliucijos iki bolševikų perversmo buvau fronte. Nepavykus gen. Kornilovui likviduoti bolševikus, persikėliau ant Dono su ištikimomis savo šimtinės dalimis ir buvau žinioje kazokų gen.-maj. PATOCKIO /ne Potockio/[13]. Štabas: stanica Uriupino, Choperskogo vojen. Okruga. Tas buvo 1917 m.

Toliau rašoma, kad Filonovo stanicoje 1917 m. lapkritį nepasidavė lenkų vilionėms pereiti į rengiamus Dovboro-Musnickio[14] kavalerijos pulkus.

O 1918 m. sausį ar vasarį, kai buvo panaikintas 5 kavalerijos Gargždų pulkas, atvykus ten ir broliui Aleksandrui, tų pat metų rugpjūčio pradžioje jie sužinoję apie Lietuvos paskelbimą Nepriklausoma, nusprendė vykti į gimtinę ir mėnesio viduryje buvo jau gimtinėje, Bukančiuose.

Dėl kilmės

Šiuo metu žmonių, turinčių Plechavičių pavardę, paplitimas nėra labai didelis, be Lietuvos juos aptikti dar galima Lenkijoje, JAV ar Rusijoje. Lietuvoje kai kuriuose vietovėse, daugiau Žemaitijoje, jie žmonių buvo vadinami Plekavičiais[15].

Bažnytiniuose dokumentuose pavardę galima rasti parašytą, kaip Plachowicz, Plekawicz, Пляхович, Плехович ar pan., na, o lenkų herbynuose randami Plechowski‘ai.

Tiek brolių Povilo ir Aleksandro tėvas, tiek motina buvo bajorų luomo. Priešingai istoriografijoje įsigalėjusiai nuomonei, kad generolo tėvas Ignas buvo sumanus prasigyvenęs valstietis iš Akmenės parapijos, iš tikrųjų Plechavičiai buvo žemaičiai bajorai.

XIX amžiaus pirmoje pusėje sudarytuose bajorų, turinčių nekilnojamąjį turtą su valstiečiais, sąrašuose Šiaulių apskrityje įrašytas Silvestras, sūnus Jono, o Telšių apskrityje – Petras, sūnus Stepono Plechavičiai[16]. Galbūt, tuo metu tiesioginiai Povilo ir Aleksandro protėviai savo žemės nebeturėjo, taip sakant, buvo bežemiai smulkieji bajorai.

To amžiaus pabaigoje – 1881 ir 1889 metais sudarytuose abėcėliniuose Rusijos imperijos žemvaldžių sąrašuose Plechavičiai jau neberandami. Bukontai be Bukončių tame pačiame Židikų valsčiuje dar turėjo Dobšius-Lukaičius, Varnių valsčiuje – Jonelaičius, Gadūnavo valsčiuje – Mitkaičius. Keletą valdų turėjo Tiškos, vieną Rokickiai.

Kad Plechavičiai buvo bajorai, matyti iš įrašų Lietuvos valstybiniame istorijos archyve (LVIA) esančiose bylose. Į „1798–1817 metų Vilniaus gubernijos bajoriškų giminių abėcėlinę rodyklę“. Joje nurodyta bajorų šeimų herbai ir apskritys, 1804 m. kovo 24 d. yra įrašyti bajorystę patvirtinę Raseinių apskrities Jelitos herbo Plechavičiai[17].

Kiek vėliau yra kitas įrašas apie Kauno gubernijos bajorus Plechavičius[18]. O ar tą patį herbą turėjo Šiaulių ir Telšių apskrityse gyvenę Plechavičiai, nėra parašyta[19].

Daugiau apie senovėje Plechavičių turėtas valdas būtų galima sužinoti iš jų bajorystės bylos, kurią Kauno gubernijos bajorų deputatų susirinkimas pateikė Rusijos carinės administracijos Heroldijos departamentui. Dabar ji randasi Rusijos valstybiniame istorijos archyve (fondas Nr. 1343, apyrašas Nr. 27). Suprantama, priėjimas prie jos šiuo metu gana sudėtingas.

Nors Simono gimimo liudijime jo tėvas Tomas nenurodytas bajoru, bet kituose Plechavičių giminės bažnytiniuose dokumentuose Raudėnų, Kuršėnų, Kurtuvėnų ar kitose parapijose tokie įrašai gimimo ar mirties metrikuose yra.

Net jei, pavyzdžiui, ir nepavyko Tomo-Simono-Igno linijos Plechavičiams šio statuso įrodyti okupacinei Carinei administracijai, nereiškia, kad jie nebebuvo bajorai.

Tad iš bajorų buvo ne tik motina Konstancija Bukontaitė, kas šiuo metu dažnai arba visada yra pabrėžiama, bet ir tėvo linijos protėviai. Bukontai kilę iš centrinės Žemaitijos dalies, iš senojo Karklėnų valsčiaus tarp Pagirgždūčio piliakalnio ir Kražantės upės. Ten apie juos ir buvusį dvarą primena iki šiol išlikęs Bukantiškės kaimas Kelmės rajone.

Vėliau jie paliko pėdsaką prie Plungės, kur dabar Bukantės dvarelyje įsikūręs Žemaitės literatūrinis muziejus ir be abejonių Bukančių bajorkaimyje, esančiame dabartiniame Mažeikių rajone. Šis bajorkaimis, ar kaip dabar įprasta sakyti vienkiemis, tapo ir šio straipsnio herojų garsiųjų brolių Plechavičių gimtine.

Didžiajame 6 tomų G. Blaščyko „Žemaitijos bajorų herbyne“ Plechavičių nėra. Iš šio straipsnio herojų brolių Plechavičių protėvių plačiau ten aprašyti Bukontai, šiek tiek Kulvinskiai, Tiškos, bet nėra ir Rokickių. Nurodoma, jog Kulvinskiai kilę nuo Kulvos prie Jonavos. Rokickiai randami lenkų herbynuose, o Tiškos atėję iš rytinių slaviškų LDK kraštų.

Pabaiga

Iš Povilo Plechavičiaus Tarnybos lapo: 1929 m. vasario 10 d. pakeltas į generolo leitenanto laipsnį bei jam prašant paleistas į atsargą su teise dėvėti karinę uniformą. (žr. 9 priedas) Su 1000 litų pensija mėnesiui ligi gyvos galvos[20]… Po 15 metų pertraukos buvo Vietinė rinktinė, bet tai jau kita istorija.

Tikėkimės, jog šiame straipsnyje iškeltus atsakytus ir neatsakytus klausimus plačiau aptars istoriko G. Jakščio rengiama knyga apie generolą Povilą Plechavičių. Reikia to tikėtis, vis tik tai legendinė asmenybė Lietuvos istorijoje.

*******************************************