Siekiant išsiaiškinti, koks Lietuvos Respublikos apdovanojimas yra skirtas lietuvių literatūros klasikui Baliui Sruogai, pradėtas pirminis tyrimas ir išanalizuoti literatūrologų bei istorikų darbuose pateikti rašytojo B. Sruogos biografijos faktai. Informacijos ieškota taip pat kituose šaltiniuose – spausdintiniuose bei esančiuose internete. Neradus atsakymo į dominantį klausimą, pirminis tyrimas buvo tęsiamas – imtos analizuoti kitų 45 Lietuvos inteligentų, su rašytoju B. Sruoga patekusių į Štuthofo koncentracijos stovyklą 1943 m. kovo mėnesį, biografijos. Pirminio tyrimo rezultatų duomenys apibendrinti straipsnyje „Apie Balį Sruogą ir kitus įkaitus už tautą“, paviešintame Lenkijos Respublikos žinių portale punskas.pl 2026 m. sausio 19 dieną [žiūrėta 2026-01-23].
Publikacijoje teigiama, kad patyrinėjus įvairius šaltinius – visų pirma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro publikuotus bei Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje pateikiamą informaciją – nustatyta, jog tik 22 iš 46 Štuthofe kalėjusių garbės kalinių (Lietuvos inteligentų) yra apdovanoti valstybiniais Lietuvos Respublikos ar kitų šalių apdovanojimais, o apie likusius 24 tokios informacijos nepavyko surasti. Į neapdovanotųjų skaičių pateko ir Balys Sruoga, nes jokiuose tyrinėtuose šaltiniuose, kur pateikiami jo biografijos faktai, duomenų apie jam skirtus apdovanojimus nebuvo.
Nuotraukoje, pažymėtoje Nr. 11, Dalia Sruogaitė ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus LR prezidentūroje, 2002 m. Dalios Sruogaitės rankose dokumentai, liudijantys, kad Balys Sruoga ir Vanda Sruogienė apdovanoti „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi“.
Nuotraukoje, pažymėtoje Nr.12, Dalia Sruogaitė prie tėvų namų Kaune tais pačiais metais. Ekspozicijos fragmentas, Balio ir Vandos Sruogų namai Kaune, 2026 m.
Kadangi informacija pirmiausiai paviešinta Lenkijos žiniasklaidoje, autorė nutarė pasidalyti tyrimo duomenimis su keletu Lietuvos bibliotekų ir muziejų. Kilo mintis ne tik elektroniniu paštu nusiųsti straipsnio nuorodą Maironio lietuvių literatūros muziejui, bet ir paskambinti į šio muziejaus padalinį – Balio ir Vandos Sruogų namus Kaune.
Atsiliepus muziejaus edukatorei Kristinai Grigonytei-Šerpenskienei, užsimezgė dalykiška, pagarbi mokslinė diskusija ir išaiškėjo, kad muziejuje yra saugomi originalūs dokumentai, pasirašyti Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus, liudijantys, jog 2002 metais tiek Balys Sruoga, tiek Vanda Sruogienė buvo apdovanoti „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi“ už žydų gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metais.
Kodėl ši informacija nėra paviešinta jokiuose moksliniuose šaltiniuose, edukatorė negalėjo pakomentuoti. Vis dėlto ji sutiko su nuomone, jog memorialinių muziejų internetiniuose puslapiuose būtų naudinga skelbti ir išsamias įžymių žmonių biografijas, nes dabartiniais išmaniųjų technologijų laikais žmonės, o ypač jaunimas, informacijos pirmiausiai ieško internete.
Po diskusijos šio straipsnio autorei pavyko Kauno viešosios „Ąžuolyno“ bibliotekos internetiniame puslapyje [žiūrėta 2026-01-23] rasti, jog Vanda Sruogienė dar prieškariu „1939 m. apdovanota LDK Gedimino ordinu“. Peržvelgus naujausią, 2022 m. patvirtintą Lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą, vidurinėms mokykloms nustatyta, kad į ją įtraukti šie Balio Sruogos kūriniai: „Milžino paunksmė“, „Dievų miškas“, „Pajūrio kurortas“, [žiūrėta 2026-01-23].
Siekiant pagilinti žinias apie Balio Sruogos ir Vandos Sruogienės apdovanojimą „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi“, atsiverstas Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus tvarkomas internetinis puslapis [žiūrėta 2026-01-23], suvedus paieškos langelyje Balys Sruoga, gauta tik informacija apie Vandą Sruogienę. Tada kreiptasi telefonu į šio muziejaus Istorinių tyrimų skyriaus darbuotoją Gintarę Žuravliovaitę.
Atidžiai išklausiusi, kokių duomenų ieškoma, muziejininkė nurodė, kad medžiagą apie Balį Sruogą galima rasti pasinaudojus sudėtingesniu būdu – pagal abėcėlinę rodyklę, esančią puslapio apačioje. Taip pavyko surasti [žiūrėta 2026-01-23] esančią informaciją: „Sruoga Balys <…> Žūvančiųjų Gelbėjimo Kryžiaus apdovanojimą gavo: 2002 <…> Išgelbėtieji: Julija Savickienė ir jos dukra Regina“. Rašytojo Jurgio Savickio marčią bei anūkę Balys Sruoga šelpė maistu, padėdamas joms išgyventi Štuthofo koncentracijos stovykloje. Apie pagalbą šioms kalinėms buvo minėta ir ankstesniame straipsnyje „Apie Balį Sruogą ir kitus įkaitus už tautą“.
Belieka padėkoti minėtų muziejų darbuotojoms Kristinai Grigonytei-Šerpenskienei ir Gintarei Žuravliovaitei už dalykišką ir operatyvią pagalbą vykdant antrinį tyrimą, aiškinantis svarbų Balio Sruogos biografijos faktą. Valstybinis apdovanojimas tai asmens nuopelnų įvertinimas, o Balio Sruogos atveju – žmogiškumo, meilės artimui išryškinimas, esant pačioms sudėtingiausioms gyvenimo sąlygoms.
Reikia tikėtis, kad už bekompromisę laikyseną, griežtą atsisakymą paklusti sovietiniams ideologams 1945–1947 m., rašytojas Balys Sruoga bei su juo kalėję kiti įkaitai už tautą bus įvertinti ateityje.
Iš mūsų valdžios daug tikėtis neverta, bet bent jau apdovanojimų registrą galėtume susikurti.