Antradienis, 17 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Baltų vardo Tėvui G.H.F. Neselmanui – 210 metų!

www.alkas.lt
2021 02 14 20:52
22
Latvijos ir Lietuvos senojo baltų tikėjimo tęsėjai vienijasi (nuotraukos)

Baltiškų vandenvardžių sritis | mokslolietuva.lt nuotr.

Mes lietuviai ir vėl pamiršome jog šiandien vasario 14 d. baltų vardo Tėvo vokiečių kalbininko, vieno iškiliausių lituanistikos pradininkų, prūsų, lietuvių kalbų ir raštijos tyrėjo, K. Donelaičio raštų leidėjo Georgo Heinricho Ferdinando Neselmano (Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann) 210-tosios gimimo metinės.

G.H.F. Neselmanas vokiečių filologas, filosofijos daktaras, Karaliaučiaus universiteto profesorius, vienas žymiausių prūsų kalbos tyrinėtojų. Lituanistikai jis nusipelnė savo darbais apie prūsų kalbą, išleido prūsų ir lietuvių kalbos žodynus, rinkinį „Lietuvių liaudies dainos“ Littauische Volkslieder (Berlin, 1853) ir K. Donelaičio raštus Litauische Dichtungen: nach den Königsberger Handschriften (Königsberg, 1869).

Būtent jis 1845 m. Berlyne išėjusiame veikale Senovės prūsų kalba (Die Sprache der alten Preussen) pirmą kartą pavartojo terminą „baltai“, taip šią sąvoką įvesdamas į humanityarinių mokslų apyvartą. Sąvoka baltai Neselmanas neabejotinai pasidarė iš Baltijos jūros vardo. Juk baltų kalbomis kalbančios tautos iš seno gyvena prie Baltijos. Tačiau pačios Baltijos pavadinimo kilmė iki šiol galutinai neišaiškinta, dėl to atskiri mokslininkai yra pateikę skirtingų nuomonių bei hipotezių. Lotyniškai Baltijos jūros vardas – mare Balticum pirmą kartą buvo paminėtas apie apie 1075 Adomo Bremeniečio parašytoje knygoje „Hamburgo vysku­pų istorija“. Autorius šį vardą siejo su lotynišku žodžiu balleum, reiškiančio dir­žą skirtą prikabinti kardui. Garsaus rusų kalbininko Vladimiras Toporovas jūros pavadinimą siejo su prūsų žodžiu balt jo nuomone reiškusiu „marias“.

G.H.F. Neselmanas gimė 1811 m. Fiurstenau kaimelyje (Fürstenau prie Elbingo, dabar vadinamas Kmiecin, Pamario vaivadija, Lenkija). Mokęsis Elbinge, 1831 m. pradėjo studijuoti Karaliaučiaus universitete, kur 1837 m. gavo mokslų daktaro laipsnį už disertaciją „Apie sanskrito vartojamus vardažodžius ir veiksmažodžius, sujungtus su klausiamuoju įvardžiu“ (De nominibus et verbis cum pronomine interrogativo compositis in lingua sanscrita usitatis). Nuo 1838 m. jis dėstė Karaliaučiaus universitete, o 1843 m. tapo šio universiteto profesoriumi. Mirė Karaliaučiuje, sulaukęs 70 metų amžiaus, – 1881 m. sausio 7 d. Tad šiemet nepažymėję praleidome ir 140-ąsias jo mirties metines.

G.H.F. Neselmanas parašė veikalų iš matematikos, numizmatikos, orientalistikos, vertė iš sanskrito, persų ir kitų kalbų. Bet didžiausią dėmesį skyrė baltistikai.

Lituanistikai Neselmanas nusipelnė, parengęs ir publikavęs vieną didžiausių to meto leksikografinių leidinių Lietuvių kalbos žodynas (Wörterbuch der littauischen Sprache; išėjo 1851 m. Karaliaučiuje) ir 1853 m. Berlyne paskelbęs lietuvių tautosakos rinkinį Lietuvių liaudies dainos (Littauische Volkslieder), kuriame pateikė 410 dainų tekstus su vertimais į vokiečių kalbą ir 55 melodijas.

Reikšmingas Neselmano indėlis į Kristijono Donelaičio (1714–1780) kūrybinio palikimo sklaidą: jis parengė ir 1869 m. Karaliaučiuje paskelbė visus lietuvių literatūros klasiko raštus (pasakėčias, 4 dalių poemą „Metai“, laiškus) originalo kalba su vertimu į vokiečių kalbą, pridėjęs kritinius komentarus.

Baltų gentys XII a. | wikipedia.org nuotr.

Baltų vardo Tėvui G.H.F. Neselmanui – 200 metų!

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Baltų vardo Tėvui G.H.F. Neselmanui – 200 metų!
  2. Pristatytas Martyno Liudviko Rėzos „Raštų“ IV tomas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 22

  1. matas says:
    1 m. ago

    Gėda,gėda,gėda…GĖDA.

    Atsakyti
    • Nesupratau? says:
      1 m. ago

      Ką galvoje turite?

      Atsakyti
      • Svajonė says:
        1 m. ago

        BALA ŽINO.

        Na didelė bala,
        į kurią, ežeru dar neseniai buvus, pasūdyto vandenelio sąsiauriu prasiveržė /na, metų tūkstančių keliolika 🙂 /

        Tai ir Balažmogiu /ar Juostataučiu,nuo diržo/ anoka čia mokslavardis 🙂 🙂 :

        Čia ir tokio “nurvinimo” gėda, nessrlmanine nuo 1845 m. carinės okupacijos užtvardyti esam.
        Pamiršus AUŠRAJŪRĖS vardus,
        … vakarietiškiesiems. Taigi – vadinti(s) “Boltikais, nuo boltic, – tikrą gėda. Ar ne?

        Atsakyti
  2. Dainius says:
    1 m. ago

    Yra žinoms, kad Baltais buvo vadinami karališkoji gotų gentis – Alarikas, Teoderikas taip pat iš Baltų. Manau Baltijos jūros pavadinimo kilmė, gali būti būtent nuo prie šios jūros gyvenusių gotų, kuriuos vokiečių istorikai, 19 a. netikėtai ėmė vadinti buvusiais senųjų prūsų kaimynais, patys save prisiskirdami gotams..

    Atsakyti
    • Elgetas says:
      1 m. ago

      ALARIX
      x=strateg
      Jordanas:”gotai naudojo hunu vardus”. Ty lietuviskus.Nes hunai is tiesu aisciai.
      Sitas yra Inkas strategas

      Atsakyti
  3. Astronomas, rzubinas@gmail.com 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas says:
    1 m. ago

    Gerbiamieji! Neskubėkite “keisti kailio”! Iš kur kilo LIETUVIAI? ir KIEK LIETUVAI METŲ PAGAL SENIAUSIŲJŲ KULTŪRŲ ŠALTINIUS?! JUK LIETUVIAI YRA SENIAUSIA ŽEMĖJE KULTŪRA!
    MAHATMA GANDIS ANTANUI POŠKAI BUVO SAKĘS – LIETUVIŲ KALBA SENESNĖ UŽ SANSKRITĄ! O TAI REIŠKIA, KAD LIETUVIŲ KALBAI JAU PER 450 000 metų!
    TĄ patį patvirtina ir MANO ĮMINTAS ŠUMERŲ “KARALIŲ SĄRAŠAS” KURIAM JAU PER 450 000 metų!
    JUK HERODOTAS, dar 500 – metais pr,m.e, LIETUVIUS VADINO KELTAIS (NUO LIET. – KELTIS!).
    1300 – metais, kai Baltijos jūroje pradėjo tirpti ledai ir mūsų protėviai LAIVAIS pradėjo VYKTI Į ATLANTO VANDENYNĄ, JIE BUVO PRAMINTI VYKINGAIS! NEATIDUOKIME MŪSŲ VYKINGŲ SKANDINAVAMS, KURIŲ TUO METU DAR NEBUVO “GIMĘ”?! Ir t,t. ir t.t.
    LAIKAS PRADĖTI VERTINTI SENIAUSIĄJĄ ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBĄ ir JOS GYVENTOJUS!!!!

    Atsakyti
  4. Eirimas says:
    1 m. ago

    Geras straipsnis, tik ALKAS galėtų išsitaisyti klaidas. Nes dėl šito ima darytis panašus į DELFI.

    Atsakyti
    • Elgetas says:
      1 m. ago

      Klaida !
      Alkaimas.Visos genties ramove.Dar buvo getu baznycios.Dar neisiaiskinau.
      Alkai giraite,ir upelis su saltiniu, kuriame vasario 1 visas kaimas maudydavosi.Skant Zemynos papas.

      Atsakyti
  5. Antradienį, 18 val. kviečia J. Basanavičius says:
    1 m. ago

    Gal galėtumėte tekstą parsisiųsti, ištaisyti, ir Alkui taisytą grąžinti? Būtų Tamstos dovana Vasario 16-osios proga 🙂 Tik taisytas vietas reiktų kaip nors pažymėti (kokia nors spalva užtepti), kad jiems greičiau būtų.

    Atsakyti
  6. Kęstutis Čeponis says:
    1 m. ago

    Reikėtų mūsų kalbininkams pateikti naują lietuviškų hidronimų paplitimo žemėlapį, nes straipsnyje pateiktas atspindi maždaug 1965 m. žinias.

    Turėtų būti gerokai plačiau ir į vakarus iki pat Jutlandijos, ir į šiaurę iki Novgorodo srities bei Pietų Suomijos. Atitinkami kalbotyriniai tyrimai jau senokai atlikti ir paskelbti.

    Pvz.:

    В.Л.Васильев. ДРЕВНЕБАЛТИЙСКАЯ ТОПОНИМИЯ В РЕГИОНЕ НОВГОРОДСКОЙ ЗЕМЛИ
    История и археология Новгорода, Новгородский государственный объединенный музей-заповедник
    Выпуск 21/2007
    ht tp://bibliotekar.ru/rusNovgorod/169.htm

    В. Л. Васильев. Проблематика изучения гидронимии балтийского происхождения на территории России.
    Новгородский государственный университет имени Ярослава Мудрого.
    ht tp://docplayer.ru/33574361-Problematika-izucheniya-gidronimii-baltiyskogo-proishozhdeniya-na-territorii-rossii.html

    А. В. Кузнецов. ДОСЛАВЯНСКИЕ ТОПОНИМЫ ТОТЕМСКОГО КРАЯ
    ht tp://www.merjamaa.ru/news/a_v_kuznecov_doslavjanskie_toponimy_totemskogo_kraja/2011-07-05-281
    2011 Июль 5

    Apžvalgos vakarinio baltiško arealo hidronimų ir toponimų:

    На каком языке говорили на юге Балтики до славян
    ht tp://pereformat.ru/2014/10/balto-slavica/
    Андрей Пауль, историк
    Опубликовано 22.10.2014

    Балто-славянские реликты на южном берегу Балтики
    ht tp://pereformat.ru/2014/10/balto-slavyanskie-relikty/
    Андрей Пауль, историк
    Опубликовано 30.10.2014

    Atsakyti
    • Aciu Kestuti uz nuorodas ! says:
      1 m. ago

      Aciu Kestuti uz nuorodas !
      Idomu ar bent vienas is musu Sisteminiu Instituciniu Dykaduoniu ( istorikai ir kalbininkai )
      galetu pakomentuoti siuos tekstus….?

      Atsakyti
      • gal kam idomu bus says:
        1 m. ago

        Suslavejusiu Smeltingiu / Smiltingiu (Smeldingi) ir Linoniu (Linonen) Zemese, Saksonijoje prie Elbes (Laba)
        uzrasyta “Viespaties malda” su islikusiais lietuviskais zodziais… PaLabiu – Vendu kalboje:

        Dravénopolabski (Drawänopolabian):
        Nôse Wader,
        ta toy gis wa Nebisgáy,
        Sjungta WOARDA Tygí Geima,
        Tia RIK komaj,
        Tia Willia śčinyôt,
        kok wa Nebisgáy,
        tôk kak no Zime.
        Nôsi wisedanneisna Stgeiba doy nâm dâns,
        un wittedoy nâm nôse Ggrêch,
        kak moy wittedoyime nôsem Grêsmarim.
        Ni bringoy nôs ka Warśikónye,
        tay löśoáy nôs wit wisókak Šaudak.
        Amen.

        Połabski: (Eastern Polabian):
        Aita Nos,
        tâ toi jis wâ NEBESAI,
        Sjęty WORDOJ Tyji jaimą,
        Tyji RIK komaj,
        Tyja WYLA mo są ťyńot,
        kok wâ nebesai,
        tok no zemi,
        nosę wisedanesnę sťaibę doj nam dâns,
        a wytâdoj nam nose greche,
        kok moi wytâdojeme nosim gresnarem.
        Ni bringoj nos wâ Warsykongę,
        toi losoj nos wyt wisokag šaudag.
        Amen.

        Atsakyti
        • Seniausia lietuviska “Viespaties malda” 1503m says:
          1 m. ago

          Tēve mūsų, kuris esi danguosu.(debesuos)
          Švįskisi vardas Tavā. Ataiki Tavā karalystē.
          Būki Tavā valia kaip dunguj, teip žamēj.
          Duonų mūsų visų dzienų duoki mumus
          nū ir atlaiski mumus mūsų kaltes, kaip ir mes atleidzame mūsų kalciemus.
          Neveski mūsų žalānu, ale mus gelbēki nuogi visā piktā.
          Amen.

          Atsakyti
          • Pajūrietis says:
            1 m. ago

            Malda Perkūnui.

          • Prutenu "vispaties malda" says:
            1 m. ago

            Prutenu kalboje (prusu) “viespaties maldos” pavyzdziai:

            Is Simon Grunau (Curonian-Latvian):

            Nossen Thewes, cur tu es Delbes,
            Schwiz gesger thowes Wardes;
            Penag mynys thowe Mystalstibe;
            Toppes Pratres giriad Delbszisne, tade tymnes sennes Worsinny;
            Dodi momines an nosse igdenas Magse;
            Unde geitkas pamas numas musse Nozegun, cademas pametam nusson Pyrtainekans;
            No wede numus panam Padomum;
            Swalbadi mumes newusse Layne. Jesus. Amen.

            Lord’s Prayer after Prätorius (Curonian-Latvian)[13][a]

            Thewes nossen, cur tu es Debbes,
            Schwisch gesger thowes Wardes;
            Pena mynis thowe Wiswalstybe;
            Toppes Patres gir iat Delbeszisne, tade tymnes senjnes Worsinny;
            Annosse igdenas Mayse dodi mums szon Dien;
            Pamutale mums musu Noschegun, kademas pametan nousson Pyktainekans;
            No wede numus panam Paadomam;
            Swalbadi names ne wust Tayne.

            Lord’s Prayer in Old Prussian (from the so-called “1st Catechism”)

            Thawe nuson kas tu asse Andangon,
            Swintits wirst twais Emmens;
            Pergeis twais Laeims;
            Twais Quaits audasseisin na Semmey, key Andangon;
            Nusan deininan Geittin deis numons schindeinan;
            Bha atwerpeis numans nuson Auschautins, kay mas atwerpimay nuson Auschautenikamans;
            Bha ny wedais mans Enperbandan;
            Sclait is rankeis mans assa Wargan. Amen

            Lord’s Prayer in Lithuanian dialect of Insterburg (Prediger Hennig)

            Tewe musu, kurs essi Danguje,
            Buk szwenczamas Wardas tawo,
            Ateik tawo Karalijste;
            Buk tawo Walle kaip Daguje, taip ir an Zemes;
            Duna musu dieniszka duk mums ir sze Diena;
            Atleisk mums musu Kaltes, kaip mes atoeidzjam sawo Kaltiems;
            Ne wesk mus Pagundima;
            Bet gelbek mus nu Pikto.

            Lord’s Prayer in Lithuanian dialect of Nadruvia, corrupted (Simon Praetorius)[15]

            Tiewe musu, kursa tu essi Debsissa,
            Szwints tiest taws Wards;
            Akeik mums twa Walstybe;
            Tawas Praats buk kaip Debbesissa taibant wirszu Sjemes;
            Musu dieniszka May e duk mums ir szen Dienan;
            Atmesk mums musu Griekus, kaip mes pammetam musi Pardokonteimus;
            Ne te wedde mus Baidykle;
            Bet te passarge mus mi wissa Louna (Pikta)

        • AČIŪ! AČIŪ! AČIŪ! says:
          1 m. ago

          Net žado netekau!
          Kiek džiaugsmo suteikėte!
          AČIŪ!

          Atsakyti
    • VYRAI, ką slepiat šia tema? says:
      1 m. ago

      Рунические письмена в древнем славянском поселении. Может быть, у славян была письменность до Кирилла и Мефодия? –
      – svoboda.org/a/31087077.html
      Laidoje ,,Время Свободы” nuo 22 min. Teksto, deja, dar nėra, tik garso įrašas.

      Atsakyti
      • Tvankstai, Zubinai, ir visi kiti - AŪŪŪ says:
        1 m. ago

        Kur Tvanksto, Zubino ir kitų pasisakymai apie runas Čekijoje”. Kokią žinutę tas užrašas įamžino?

        Atsakyti
  7. Kęstutis Čeponis says:
    1 m. ago

    Georgas Henrikas Ferdinandas Nesselmanas (Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann) 1845 m. išleido kalbotyrinį darbą Die Sprache der alten Preußen an ihren Überresten erläutert, kuriame pasiūlė giminingas prūsų, lietuvių ir latvių kalbas vadinti terminu Baltischen Sprachen (baltiškomis kalbomis).

    Žiūrėkite XXIX puslapį knygoje Die Sprache der alten Preußen an ihren Überresten erläutert, 1845:
    h ttps://books.google.lt/books?id=U6gFAAAAQAAJ&printsec=frontcover&hl=lt#v=onepage&q&f=false

    Atsakyti
  8. Kęstutis Čeponis says:
    1 m. ago

    P.S. Paspaudus nuorodą ht tps://books.google.lt/books?id=U6gFAAAAQAAJ&printsec=frontcover&hl=lt#v=onepage&q&f=false , parodys Nesselmano knygos viršelį.

    Kairėje pusėje bus langelis “Ieškoti šioje knygoje”.

    Įrašykite žodį Baltischen ir paspauskite “Pirmyn”.

    Atsakyti
  9. Benas (Benediktas) says:
    1 m. ago

    Pritariu „matas“; tiktai GĖDA mūsų kalbininkams, užkibusiems ant gal ir garbingo vokiečių kalbininko meškerės, ir vis ant jos tebekabantiems. Nėra abejonės, kad tas garbingasis „Tėvas“ sąmoningai, giliai apmgalvojęs, mestelėjo tą meškerę (su baltų sąvoką); numarink vardą,- nesunkiai numarinsi ir istorinę atmintį. Tad ne Nesselmanas, o mūsų pačių kalbininkai baigia numarinti nuo priešistorinių laikų gerai Europoje žinotą AISČIŲ, Aistijos vardą. Gal, sakau, jau laikas a t s i b u s t i!

    Atsakyti
    • Svajonė says:
      1 m. ago

      Laikas

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Palukščio dvaras – medinis istorijos perlas apsuptas baltiško palikimo 

Palukščio dvaras – medinis istorijos perlas apsuptas baltiško palikimo 

2022 05 13
Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

2022 04 19
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Kieno istoriją mes sau pasakojame? (II)

2022 03 31
Lenkijos, Lietuvos ir Kijevo Rusios 1963 metų sukilėlių herbas | wikipedia.org nuotr.

Z. Kumetaitis. Abiejų tautų respublikos parceliavimo tąsa XXI amžiuje

2022 03 25
Zenonas Kumetaitis | asmeninė nuotr.

Z. Kumetaitis. Žinutės iš praeities apie Lietuvą

2022 02 17
paskaitos apie baltų kultūrą

Kviečia sutartinių ratai „Ratu ratujo“ ir paskaitos apie baltų kultūrą

2022 02 15
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Šventoji baltų žemė

2021 12 30
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt nuotr.

D. Razauskas. Žemės šventumo šaltinis

2021 12 28
M. Kundrotas. Ar atsiversime Afrikai?

M. Kundrotas. Ar atsiversime Afrikai?

2021 12 22
Jotvingių ir prūsų žemės paslaptys

Jotvingių ir prūsų žemės paslaptys

2021 12 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Išvežami „Azovstal“ gynėjai | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Dalis „Azov“ pulko karių evakuoti iš Mariupolio

2022 05 17
Kaip nepažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimų skelbiant duomenis socialiniuose tinkluose? (video)
Lietuvoje

Kaip nepažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimų skelbiant duomenis socialiniuose tinkluose? (video)

2022 05 17
Praplečiamas Punios šilo gamtinio rezervato plotas
Gamta ir ekologija

Praplečiamas Punios šilo gamtinio rezervato plotas

2022 05 17
Preiloje šventė – duris atveria atsinaujinusi Biblioteka
Architektūra

Preiloje šventė – duris atveria atsinaujinusi Biblioteka

2022 05 17
„Pasaulio kino vakarai su Audriumi Stoniu“: vienatvė – paskutinė ir stipriausia varžovė (video)
Kultūra

„Pasaulio kino vakarų su Audriumi Stoniu“ uždarymo filmas (video)

2022 05 17
V. Zelenskis sveikina Ukrainos karius | Alkas.lt koliažas
Ukrainos balsas

Ukrainos kariai prie Charkovo išstūmė okupantus už valstybinės sienos

2022 05 17
Prezidento dekretu paskirta nauja RRT taryba
Lietuvoje

Prezidento dekretu paskirta nauja RRT taryba

2022 05 16
Prezidento Valdo Adamkaus kalba iškilmingame minėjime, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui
Lietuvoje

Prezidentui V. Adamkui – A. Stulginskio žvaigždė

2022 05 16


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Plaunančių siurblių robotų tipai: viskas, ką turite žinoti
  • Baniute apie D. Vaiškūnienė, J. Vaiškūnas. Mirė paprastas žmogus
  • Nespecialistė apie Plaunančių siurblių robotų tipai: viskas, ką turite žinoti
  • Pasak ŽR žinių apie Ukrainos kariai prie Charkovo išstūmė okupantus už valstybinės sienos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dalis „Azov“ pulko karių evakuoti iš Mariupolio
  • Kaip nepažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimų skelbiant duomenis socialiniuose tinkluose? (video)
  • Praplečiamas Punios šilo gamtinio rezervato plotas
  • S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Mitingai (I)

Skaitomiausi straipsniai

  • D. Vaiškūnienė, J. Vaiškūnas. Mirė paprastas žmogus peržiūrėta: 574; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kur ta Rusijos opozicija? peržiūrėta: 453; komentarų: 19
  • K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai peržiūrėta: 453; komentarų: 8
  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 434; komentarų: 24
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 420; komentarų: 9
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 410; komentarų: 11

Kiti Straipsniai

Palukščio dvaras – medinis istorijos perlas apsuptas baltiško palikimo 

by daiva
2022 05 13
2
Palukščio dvaras – medinis istorijos perlas apsuptas baltiško palikimo 

Kiekvienas dvaras turi savo išskirtinumą: kol vieni dvarai didžiuojasi neregėta prabanga, kiti – įspūdinga istorija. Medinis Palukščio dvaras esantis Raseinių...

Skaityti toliau

Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

by daiva
2022 04 19
6
Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

Molėtų rajone, šalia observatorijos, etnokosmologijos sodybą įkūrę ir ten ekskursijas priimantys Daiva ir Jonas Vaiškūnai jau 26 metus balandžio paskutinį...

Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Kieno istoriją mes sau pasakojame? (II)

by Jonas Vaiškūnas
2022 03 31
25
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Vasario 18 d. Jonavos kultūros centre, etnokosmologo ir Romuvos vaidilos Jono Vaiškūno paskaita „Senieji baltų sambūriai: pamiršta sena ir sukurta...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Pajūrietis apie Plaunančių siurblių robotų tipai: viskas, ką turite žinoti
  • Baniute apie D. Vaiškūnienė, J. Vaiškūnas. Mirė paprastas žmogus
  • Nespecialistė apie Plaunančių siurblių robotų tipai: viskas, ką turite žinoti
  • Pasak ŽR žinių apie Ukrainos kariai prie Charkovo išstūmė okupantus už valstybinės sienos
  • Atsidėkojo apie R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?!

Kitas straipsnis
D. Pakštienė. Arvydo Juozaičio knyga „Kauno saulė“

D. Pakštienė. Arvydo Juozaičio knyga „Kauno saulė“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai