Sekmadienis, 7 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Baltų vardo Tėvui G.H.F. Neselmanui – 210 metų!

www.alkas.lt
2021 02 14 20:52
22
Latvijos ir Lietuvos senojo baltų tikėjimo tęsėjai vienijasi (nuotraukos)

Baltiškų vandenvardžių sritis | mokslolietuva.lt nuotr.

Mes lietuviai ir vėl pamiršome jog šiandien vasario 14 d. baltų vardo Tėvo vokiečių kalbininko, vieno iškiliausių lituanistikos pradininkų, prūsų, lietuvių kalbų ir raštijos tyrėjo, K. Donelaičio raštų leidėjo Georgo Heinricho Ferdinando Neselmano (Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann) 210-tosios gimimo metinės.

G.H.F. Neselmanas vokiečių filologas, filosofijos daktaras, Karaliaučiaus universiteto profesorius, vienas žymiausių prūsų kalbos tyrinėtojų. Lituanistikai jis nusipelnė savo darbais apie prūsų kalbą, išleido prūsų ir lietuvių kalbos žodynus, rinkinį „Lietuvių liaudies dainos“ Littauische Volkslieder (Berlin, 1853) ir K. Donelaičio raštus Litauische Dichtungen: nach den Königsberger Handschriften (Königsberg, 1869).

Būtent jis 1845 m. Berlyne išėjusiame veikale Senovės prūsų kalba (Die Sprache der alten Preussen) pirmą kartą pavartojo terminą „baltai“, taip šią sąvoką įvesdamas į humanityarinių mokslų apyvartą. Sąvoka baltai Neselmanas neabejotinai pasidarė iš Baltijos jūros vardo. Juk baltų kalbomis kalbančios tautos iš seno gyvena prie Baltijos. Tačiau pačios Baltijos pavadinimo kilmė iki šiol galutinai neišaiškinta, dėl to atskiri mokslininkai yra pateikę skirtingų nuomonių bei hipotezių. Lotyniškai Baltijos jūros vardas – mare Balticum pirmą kartą buvo paminėtas apie apie 1075 Adomo Bremeniečio parašytoje knygoje „Hamburgo vysku­pų istorija“. Autorius šį vardą siejo su lotynišku žodžiu balleum, reiškiančio dir­žą skirtą prikabinti kardui. Garsaus rusų kalbininko Vladimiras Toporovas jūros pavadinimą siejo su prūsų žodžiu balt jo nuomone reiškusiu „marias“.

G.H.F. Neselmanas gimė 1811 m. Fiurstenau kaimelyje (Fürstenau prie Elbingo, dabar vadinamas Kmiecin, Pamario vaivadija, Lenkija). Mokęsis Elbinge, 1831 m. pradėjo studijuoti Karaliaučiaus universitete, kur 1837 m. gavo mokslų daktaro laipsnį už disertaciją „Apie sanskrito vartojamus vardažodžius ir veiksmažodžius, sujungtus su klausiamuoju įvardžiu“ (De nominibus et verbis cum pronomine interrogativo compositis in lingua sanscrita usitatis). Nuo 1838 m. jis dėstė Karaliaučiaus universitete, o 1843 m. tapo šio universiteto profesoriumi. Mirė Karaliaučiuje, sulaukęs 70 metų amžiaus, – 1881 m. sausio 7 d. Tad šiemet nepažymėję praleidome ir 140-ąsias jo mirties metines.

G.H.F. Neselmanas parašė veikalų iš matematikos, numizmatikos, orientalistikos, vertė iš sanskrito, persų ir kitų kalbų. Bet didžiausią dėmesį skyrė baltistikai.

Lituanistikai Neselmanas nusipelnė, parengęs ir publikavęs vieną didžiausių to meto leksikografinių leidinių Lietuvių kalbos žodynas (Wörterbuch der littauischen Sprache; išėjo 1851 m. Karaliaučiuje) ir 1853 m. Berlyne paskelbęs lietuvių tautosakos rinkinį Lietuvių liaudies dainos (Littauische Volkslieder), kuriame pateikė 410 dainų tekstus su vertimais į vokiečių kalbą ir 55 melodijas.

Reikšmingas Neselmano indėlis į Kristijono Donelaičio (1714–1780) kūrybinio palikimo sklaidą: jis parengė ir 1869 m. Karaliaučiuje paskelbė visus lietuvių literatūros klasiko raštus (pasakėčias, 4 dalių poemą „Metai“, laiškus) originalo kalba su vertimu į vokiečių kalbą, pridėjęs kritinius komentarus.

Baltų gentys XII a. | wikipedia.org nuotr.

Baltų vardo Tėvui G.H.F. Neselmanui – 200 metų!

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Baltų vardo Tėvui G.H.F. Neselmanui – 200 metų!
  2. Pristatytas Martyno Liudviko Rėzos „Raštų“ IV tomas
  3. M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

ALKO TURINYS

Pastabos 22

  1. matas says:
    3 sav. ago

    Gėda,gėda,gėda…GĖDA.

    Atsakyti
    • Nesupratau? says:
      3 sav. ago

      Ką galvoje turite?

      Atsakyti
      • Svajonė says:
        3 sav. ago

        BALA ŽINO.

        Na didelė bala,
        į kurią, ežeru dar neseniai buvus, pasūdyto vandenelio sąsiauriu prasiveržė /na, metų tūkstančių keliolika 🙂 /

        Tai ir Balažmogiu /ar Juostataučiu,nuo diržo/ anoka čia mokslavardis 🙂 🙂 :

        Čia ir tokio “nurvinimo” gėda, nessrlmanine nuo 1845 m. carinės okupacijos užtvardyti esam.
        Pamiršus AUŠRAJŪRĖS vardus,
        … vakarietiškiesiems. Taigi – vadinti(s) “Boltikais, nuo boltic, – tikrą gėda. Ar ne?

        Atsakyti
  2. Dainius says:
    3 sav. ago

    Yra žinoms, kad Baltais buvo vadinami karališkoji gotų gentis – Alarikas, Teoderikas taip pat iš Baltų. Manau Baltijos jūros pavadinimo kilmė, gali būti būtent nuo prie šios jūros gyvenusių gotų, kuriuos vokiečių istorikai, 19 a. netikėtai ėmė vadinti buvusiais senųjų prūsų kaimynais, patys save prisiskirdami gotams..

    Atsakyti
    • Elgetas says:
      2 sav. ago

      ALARIX
      x=strateg
      Jordanas:”gotai naudojo hunu vardus”. Ty lietuviskus.Nes hunai is tiesu aisciai.
      Sitas yra Inkas strategas

      Atsakyti
  3. Astronomas, rzubinas@gmail.com 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas says:
    3 sav. ago

    Gerbiamieji! Neskubėkite “keisti kailio”! Iš kur kilo LIETUVIAI? ir KIEK LIETUVAI METŲ PAGAL SENIAUSIŲJŲ KULTŪRŲ ŠALTINIUS?! JUK LIETUVIAI YRA SENIAUSIA ŽEMĖJE KULTŪRA!
    MAHATMA GANDIS ANTANUI POŠKAI BUVO SAKĘS – LIETUVIŲ KALBA SENESNĖ UŽ SANSKRITĄ! O TAI REIŠKIA, KAD LIETUVIŲ KALBAI JAU PER 450 000 metų!
    TĄ patį patvirtina ir MANO ĮMINTAS ŠUMERŲ “KARALIŲ SĄRAŠAS” KURIAM JAU PER 450 000 metų!
    JUK HERODOTAS, dar 500 – metais pr,m.e, LIETUVIUS VADINO KELTAIS (NUO LIET. – KELTIS!).
    1300 – metais, kai Baltijos jūroje pradėjo tirpti ledai ir mūsų protėviai LAIVAIS pradėjo VYKTI Į ATLANTO VANDENYNĄ, JIE BUVO PRAMINTI VYKINGAIS! NEATIDUOKIME MŪSŲ VYKINGŲ SKANDINAVAMS, KURIŲ TUO METU DAR NEBUVO “GIMĘ”?! Ir t,t. ir t.t.
    LAIKAS PRADĖTI VERTINTI SENIAUSIĄJĄ ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBĄ ir JOS GYVENTOJUS!!!!

    Atsakyti
  4. Eirimas says:
    3 sav. ago

    Geras straipsnis, tik ALKAS galėtų išsitaisyti klaidas. Nes dėl šito ima darytis panašus į DELFI.

    Atsakyti
    • Elgetas says:
      2 sav. ago

      Klaida !
      Alkaimas.Visos genties ramove.Dar buvo getu baznycios.Dar neisiaiskinau.
      Alkai giraite,ir upelis su saltiniu, kuriame vasario 1 visas kaimas maudydavosi.Skant Zemynos papas.

      Atsakyti
  5. Antradienį, 18 val. kviečia J. Basanavičius says:
    3 sav. ago

    Gal galėtumėte tekstą parsisiųsti, ištaisyti, ir Alkui taisytą grąžinti? Būtų Tamstos dovana Vasario 16-osios proga 🙂 Tik taisytas vietas reiktų kaip nors pažymėti (kokia nors spalva užtepti), kad jiems greičiau būtų.

    Atsakyti
  6. Kęstutis Čeponis says:
    3 sav. ago

    Reikėtų mūsų kalbininkams pateikti naują lietuviškų hidronimų paplitimo žemėlapį, nes straipsnyje pateiktas atspindi maždaug 1965 m. žinias.

    Turėtų būti gerokai plačiau ir į vakarus iki pat Jutlandijos, ir į šiaurę iki Novgorodo srities bei Pietų Suomijos. Atitinkami kalbotyriniai tyrimai jau senokai atlikti ir paskelbti.

    Pvz.:

    В.Л.Васильев. ДРЕВНЕБАЛТИЙСКАЯ ТОПОНИМИЯ В РЕГИОНЕ НОВГОРОДСКОЙ ЗЕМЛИ
    История и археология Новгорода, Новгородский государственный объединенный музей-заповедник
    Выпуск 21/2007
    ht tp://bibliotekar.ru/rusNovgorod/169.htm

    В. Л. Васильев. Проблематика изучения гидронимии балтийского происхождения на территории России.
    Новгородский государственный университет имени Ярослава Мудрого.
    ht tp://docplayer.ru/33574361-Problematika-izucheniya-gidronimii-baltiyskogo-proishozhdeniya-na-territorii-rossii.html

    А. В. Кузнецов. ДОСЛАВЯНСКИЕ ТОПОНИМЫ ТОТЕМСКОГО КРАЯ
    ht tp://www.merjamaa.ru/news/a_v_kuznecov_doslavjanskie_toponimy_totemskogo_kraja/2011-07-05-281
    2011 Июль 5

    Apžvalgos vakarinio baltiško arealo hidronimų ir toponimų:

    На каком языке говорили на юге Балтики до славян
    ht tp://pereformat.ru/2014/10/balto-slavica/
    Андрей Пауль, историк
    Опубликовано 22.10.2014

    Балто-славянские реликты на южном берегу Балтики
    ht tp://pereformat.ru/2014/10/balto-slavyanskie-relikty/
    Андрей Пауль, историк
    Опубликовано 30.10.2014

    Atsakyti
    • Aciu Kestuti uz nuorodas ! says:
      2 sav. ago

      Aciu Kestuti uz nuorodas !
      Idomu ar bent vienas is musu Sisteminiu Instituciniu Dykaduoniu ( istorikai ir kalbininkai )
      galetu pakomentuoti siuos tekstus….?

      Atsakyti
      • gal kam idomu bus says:
        2 sav. ago

        Suslavejusiu Smeltingiu / Smiltingiu (Smeldingi) ir Linoniu (Linonen) Zemese, Saksonijoje prie Elbes (Laba)
        uzrasyta “Viespaties malda” su islikusiais lietuviskais zodziais… PaLabiu – Vendu kalboje:

        Dravénopolabski (Drawänopolabian):
        Nôse Wader,
        ta toy gis wa Nebisgáy,
        Sjungta WOARDA Tygí Geima,
        Tia RIK komaj,
        Tia Willia śčinyôt,
        kok wa Nebisgáy,
        tôk kak no Zime.
        Nôsi wisedanneisna Stgeiba doy nâm dâns,
        un wittedoy nâm nôse Ggrêch,
        kak moy wittedoyime nôsem Grêsmarim.
        Ni bringoy nôs ka Warśikónye,
        tay löśoáy nôs wit wisókak Šaudak.
        Amen.

        Połabski: (Eastern Polabian):
        Aita Nos,
        tâ toi jis wâ NEBESAI,
        Sjęty WORDOJ Tyji jaimą,
        Tyji RIK komaj,
        Tyja WYLA mo są ťyńot,
        kok wâ nebesai,
        tok no zemi,
        nosę wisedanesnę sťaibę doj nam dâns,
        a wytâdoj nam nose greche,
        kok moi wytâdojeme nosim gresnarem.
        Ni bringoj nos wâ Warsykongę,
        toi losoj nos wyt wisokag šaudag.
        Amen.

        Atsakyti
        • Seniausia lietuviska “Viespaties malda” 1503m says:
          2 sav. ago

          Tēve mūsų, kuris esi danguosu.(debesuos)
          Švįskisi vardas Tavā. Ataiki Tavā karalystē.
          Būki Tavā valia kaip dunguj, teip žamēj.
          Duonų mūsų visų dzienų duoki mumus
          nū ir atlaiski mumus mūsų kaltes, kaip ir mes atleidzame mūsų kalciemus.
          Neveski mūsų žalānu, ale mus gelbēki nuogi visā piktā.
          Amen.

          Atsakyti
          • Pajūrietis says:
            2 sav. ago

            Malda Perkūnui.

          • Prutenu "vispaties malda" says:
            2 sav. ago

            Prutenu kalboje (prusu) “viespaties maldos” pavyzdziai:

            Is Simon Grunau (Curonian-Latvian):

            Nossen Thewes, cur tu es Delbes,
            Schwiz gesger thowes Wardes;
            Penag mynys thowe Mystalstibe;
            Toppes Pratres giriad Delbszisne, tade tymnes sennes Worsinny;
            Dodi momines an nosse igdenas Magse;
            Unde geitkas pamas numas musse Nozegun, cademas pametam nusson Pyrtainekans;
            No wede numus panam Padomum;
            Swalbadi mumes newusse Layne. Jesus. Amen.

            Lord’s Prayer after Prätorius (Curonian-Latvian)[13][a]

            Thewes nossen, cur tu es Debbes,
            Schwisch gesger thowes Wardes;
            Pena mynis thowe Wiswalstybe;
            Toppes Patres gir iat Delbeszisne, tade tymnes senjnes Worsinny;
            Annosse igdenas Mayse dodi mums szon Dien;
            Pamutale mums musu Noschegun, kademas pametan nousson Pyktainekans;
            No wede numus panam Paadomam;
            Swalbadi names ne wust Tayne.

            Lord’s Prayer in Old Prussian (from the so-called “1st Catechism”)

            Thawe nuson kas tu asse Andangon,
            Swintits wirst twais Emmens;
            Pergeis twais Laeims;
            Twais Quaits audasseisin na Semmey, key Andangon;
            Nusan deininan Geittin deis numons schindeinan;
            Bha atwerpeis numans nuson Auschautins, kay mas atwerpimay nuson Auschautenikamans;
            Bha ny wedais mans Enperbandan;
            Sclait is rankeis mans assa Wargan. Amen

            Lord’s Prayer in Lithuanian dialect of Insterburg (Prediger Hennig)

            Tewe musu, kurs essi Danguje,
            Buk szwenczamas Wardas tawo,
            Ateik tawo Karalijste;
            Buk tawo Walle kaip Daguje, taip ir an Zemes;
            Duna musu dieniszka duk mums ir sze Diena;
            Atleisk mums musu Kaltes, kaip mes atoeidzjam sawo Kaltiems;
            Ne wesk mus Pagundima;
            Bet gelbek mus nu Pikto.

            Lord’s Prayer in Lithuanian dialect of Nadruvia, corrupted (Simon Praetorius)[15]

            Tiewe musu, kursa tu essi Debsissa,
            Szwints tiest taws Wards;
            Akeik mums twa Walstybe;
            Tawas Praats buk kaip Debbesissa taibant wirszu Sjemes;
            Musu dieniszka May e duk mums ir szen Dienan;
            Atmesk mums musu Griekus, kaip mes pammetam musi Pardokonteimus;
            Ne te wedde mus Baidykle;
            Bet te passarge mus mi wissa Louna (Pikta)

        • AČIŪ! AČIŪ! AČIŪ! says:
          2 sav. ago

          Net žado netekau!
          Kiek džiaugsmo suteikėte!
          AČIŪ!

          Atsakyti
    • VYRAI, ką slepiat šia tema? says:
      2 sav. ago

      Рунические письмена в древнем славянском поселении. Может быть, у славян была письменность до Кирилла и Мефодия? –
      – svoboda.org/a/31087077.html
      Laidoje ,,Время Свободы” nuo 22 min. Teksto, deja, dar nėra, tik garso įrašas.

      Atsakyti
      • Tvankstai, Zubinai, ir visi kiti - AŪŪŪ says:
        2 sav. ago

        Kur Tvanksto, Zubino ir kitų pasisakymai apie runas Čekijoje”. Kokią žinutę tas užrašas įamžino?

        Atsakyti
  7. Kęstutis Čeponis says:
    3 sav. ago

    Georgas Henrikas Ferdinandas Nesselmanas (Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann) 1845 m. išleido kalbotyrinį darbą Die Sprache der alten Preußen an ihren Überresten erläutert, kuriame pasiūlė giminingas prūsų, lietuvių ir latvių kalbas vadinti terminu Baltischen Sprachen (baltiškomis kalbomis).

    Žiūrėkite XXIX puslapį knygoje Die Sprache der alten Preußen an ihren Überresten erläutert, 1845:
    h ttps://books.google.lt/books?id=U6gFAAAAQAAJ&printsec=frontcover&hl=lt#v=onepage&q&f=false

    Atsakyti
  8. Kęstutis Čeponis says:
    3 sav. ago

    P.S. Paspaudus nuorodą ht tps://books.google.lt/books?id=U6gFAAAAQAAJ&printsec=frontcover&hl=lt#v=onepage&q&f=false , parodys Nesselmano knygos viršelį.

    Kairėje pusėje bus langelis “Ieškoti šioje knygoje”.

    Įrašykite žodį Baltischen ir paspauskite “Pirmyn”.

    Atsakyti
  9. Benas (Benediktas) says:
    3 sav. ago

    Pritariu „matas“; tiktai GĖDA mūsų kalbininkams, užkibusiems ant gal ir garbingo vokiečių kalbininko meškerės, ir vis ant jos tebekabantiems. Nėra abejonės, kad tas garbingasis „Tėvas“ sąmoningai, giliai apmgalvojęs, mestelėjo tą meškerę (su baltų sąvoką); numarink vardą,- nesunkiai numarinsi ir istorinę atmintį. Tad ne Nesselmanas, o mūsų pačių kalbininkai baigia numarinti nuo priešistorinių laikų gerai Europoje žinotą AISČIŲ, Aistijos vardą. Gal, sakau, jau laikas a t s i b u s t i!

    Atsakyti
    • Svajonė says:
      3 sav. ago

      Laikas

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

2021 03 06
Jurgita Kapočiūtė Dzikienė | mokslolietuva.lt nuotr.

Dirbtinį intelektą kurianti lietuvė: jei moki parašyti rašinį, pavyks ir programuoti

2021 03 06
Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi

Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi

2021 03 05
Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

2021 02 18
Kauniečiai kyla prieš miesto valdžią ketinančią Ąžuolyne įrengti aikštę automobiliams

G. Labanauskas. Kauniečiai, Ąžuolyną asfaltui kertantys…

2021 02 17
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (IV)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (IV)

2021 02 17
Patriotai tradiciškai paminėjo Vasario 16-ąją (nuotraukos)

Patriotai tradiciškai paminėjo Vasario 16-ąją (nuotraukos)

2021 02 16
Kryžkalnyje iškilmingai atidengtas Lietuvos partizanų memorialas | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Z. Tamakauskas. Vasario 16-oji – trykštanti mūsų stiprybės gyvybingoji dvasia

2021 02 16
L. Mažylis. Ką prieš šimtą metų apie ispaniškąjį gripą rašė Lietuvos spauda ir kuo gali praversti tos pandemijos patirtis?

Vasario 16-oji – tvirtas valstybės pamatas

2021 02 15
Rasti ir atpažinti 11-os Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų palaikai

Rasti ir atpažinti 11-os Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų palaikai

2021 02 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvos studentų sąjunga išrinko naują prezidentą
Lietuvoje

Lietuvos studentų sąjunga išrinko naują prezidentą

2021 03 06
Kelias.sumin.lt
Lietuvoje

Ministerijos svetainėje – duomenys apie keliams skirtų lėšų paskirstymą

2021 03 06
Sostinė 700-ąją sukaktį pasitiks su įspūdingais kultūros ir meno renginiai
Kultūra

Sostinė 700-ąją sukaktį pasitiks su įspūdingais kultūros ir meno renginiai

2021 03 06
Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui
Kultūra

Kultūros ministras: „Ieškosime sprendimų dėl muziejų veiklos atnaujinimo“

2021 03 06
Atėjo laikas skiepytis nuo erkinio encefalito
Gamta ir žmogus

Po storu sniego sluoksniu peržiemoję erkės ruošiasi pavasariui

2021 03 06
Kada paskutinį kartą valėte šiuos 5 buities prietaisus?
Gamta ir žmogus

Kai kuriuos buitinių prietaisų nesklandumus galima išspręsti ir patiems

2021 03 06
Briedis | wikipedija.org nuotr.
Gamta ir žmogus

Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius

2021 03 06
Agurkai – gaivios organizmui naudingos daržovės
Gamta ir žmogus

Agurkai – gaivios organizmui naudingos daržovės

2021 03 06


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas
  • Pajūrietis apie Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius
  • Pajūrietis apie Sostinė 700-ąją sukaktį pasitiks su įspūdingais kultūros ir meno renginiai
  • Žemyna apie Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos studentų sąjunga išrinko naują prezidentą
  • Ministerijos svetainėje – duomenys apie keliams skirtų lėšų paskirstymą
  • Sostinė 700-ąją sukaktį pasitiks su įspūdingais kultūros ir meno renginiai
  • Kultūros ministras: „Ieškosime sprendimų dėl muziejų veiklos atnaujinimo“

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1289; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1224; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 942; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 576; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 06
7
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt redaktorė Edita Česėkaitė kalbina Alko vyriausiąjį redaktorių Joną Vaiškūną gimtadienio proga. – Gimtadienis, kasmet besikeičiantys skaičiai, kuo Jums asmeniškai...

Skaityti toliau

Dirbtinį intelektą kurianti lietuvė: jei moki parašyti rašinį, pavyks ir programuoti

by daiva
2021 03 06
0
Jurgita Kapočiūtė Dzikienė | mokslolietuva.lt nuotr.

Prisitaikymas prie aplinkos, gebėjimas mokytis ir pasiekti tikslą – tai kertiniai akmenys, ant ko šiandien laikosi dirbtinio intelekto sąvoka. Vytauto...

Skaityti toliau

Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi

by Kristina Aleknaitė
2021 03 05
3
Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi

Lenkija deda diplomatines pastangas kaimyninėse šalyse ir telkia rėmėjus „Šeimos teisių konvencijai“, kuri sumanyta kaip Rytų Europos regioną apjungiantis iššūkis...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Pajūrietis apie Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas
  • Pajūrietis apie Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius
  • Pajūrietis apie Sostinė 700-ąją sukaktį pasitiks su įspūdingais kultūros ir meno renginiai
  • Žemyna apie Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius
  • ,,19 a. naftalininiams baudžiauninkams" apie Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas
Kitas straipsnis
D. Pakštienė. Arvydo Juozaičio knyga „Kauno saulė“

D. Pakštienė. Arvydo Juozaičio knyga „Kauno saulė“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai