Pirmadienis, 27 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Pristatytas Martyno Liudviko Rėzos „Raštų“ IV tomas

www.alkas.lt
2015-09-28 20:06:28
0
Pristatytas Martyno Liudviko Rėzos „Raštų“ IV tomas

Pristatytas Martyno Liudviko Rėzos „Raštų“ IV tomas | Rengėjų nuotr.

Pristatytas Martyno Liudviko Rėzos „Raštų“ IV tomas | Rengėjų nuotr.
Pristatytas Martyno Liudviko Rėzos „Raštų“ IV tomas | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 26 d., šeštadienį,  Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje pristatytas Martyno Liudviko Rėzos „Raštų“ IV tomas, skirtas lietuvių literatūros pradininko, Tolminkiemio kunigo Kristijono Donelaičio (1714–1780) kūrinių pirmiesiems leidimams. Neatsitiktinai dienos šviesą išvydęs solidus akademinis leidinys visuomenei pristatytas ne sostinėje, o M. L. Rėzos gimtinėje – Kuršių nerijoje,  Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Šios bažnyčios vietoje stovėjusi ir vėliausudegusi medinė bažnyčia buvo atkelta iš smėliu užpustytos Rėzos gimtinės – Karvaičių (kaimelis buvęs tarp šiandieninės Pervalkos ir Preilos).

Praėjus beveik trims dešimtmečiams po K. Donelaičio mirties, jo kūrybinis palikimas po intensyvių ieškojimų pateko Karaliaučiaus universiteto teologijos profesoriui M. L. Rėzai. Jis išstudijavo rankraščius ir daugiau kaip 10 metų rengė juos spaudai. Donelaičio poema „Metai“ Karaliaučiuje išspausdinta 1818 m, vėliau buvo publikuotos ir Donelaičio pasakėčios.

Pasak M. L. Rėzos kūrybos ir veiklos tyrinėtojos, „Raštų“ rengėjos dr. Liucijos Citavičiūtės, M. L. Rėza išgelbėjo Donelaičio kūrinius nuo pražūties ir užmaršties ir padėjo kertinį akmenį donelaitikos tyrimams. Nepaisant to, šiandien visi skaitome, mokomės ir cituojame ne Rėzos, o kito Karaliaučiaus universiteto profesoriaus, vokiečių filologo, baltisto Ferdinando Neselmano  Donelaitį.

Primintina, kad XIX a. antrojoje pusėje pasirodė du nauji K. Donelaičio poemos „Metai“ leidimai. Vieną parengė Jenos universiteto profesorius kalbininkas Augustas Šleicheris, kitą – moksliniu požiūriu pranokusią abi pirmąsias – vokiečių filologas prof. Ferdinandas Neselmanas. Ji ir yra  kanoninis, tai yra, šiandien pripažintas, skaitomas ir cituojamas Donelaitis (šiais metais išleistame Donelaičio „Raštų“ I tome įdėtas būtent minėtas  leidimas).

Pasitelkusi ano meto istorinius šaltinius, dr. L. Citavičiūtė priminė, kodėl Rėzos parengti Donelaičio „Metai“ buvo laikomi nepatikimu leidiniu, o pats M. L. Rėza – falsifikatoriumi, filologu-mėgėju (dėl to jo „Metai“ nesulaukė pakartotinio mokslinio leidimo). Pasirodo, rengdamas Donelaičio raštus M. L. Rėza išmetė apie 500 eilučių – tai yra, 16 proc. teksto, daug ką „pagražino“  arba perkūrė, dailino, pridėdamas daugiau kaip 200 eilučių teksto iš kitų Donelaičio rankraščių, pakeitė veikėjų vardus. Anot dr. L. Citavičiūtės, taip Rėza elgėsi turėdamas kilnias intensijas – jis siekė, kad pirmasis lietuvių  literatūros kūrinys darytų įspūdį, būtų patrauklus skaitytojams – pirmiausiai vokiečių intelektualams (šalia lietuviško teksto Rėza pateikė paties hegzametru išverstus „Metus“ į vokiečių kalbą – pasauliui atvėrė unikalų, „nenutrintų spalvų“ Donelaitį,  o tai vertėjui Rėzai buvo tikras iššūkis). Taip pat, dr. L. Citavičiūtės teigimu, M. L. Rėzai mes turime būti dėkingi už pirmąjį psichologinį   K. Donelaičio portretą, už išsamias pastabas, atskleidžiančias lietuvių buitį, mitologiją, kalbos niuansus. Dr. L. Citavičiūtės įsitikinimu, Rėzos Donelaičio neužgoš jokie, net ir labai kvalifikuoti  leidimai.

L. Rėza Donelaitį iškėlė į neregėtas aukštumas sakydamas: „Šitas kūrinys daro garbę lietuvių tautai…“ Ne veltui šioji citata pasirinkta viso leidinio moto ir puikuojasi ant „Raštų“ titulinio lapo šalia kitos dedikacijos –  skiriama Kristijono Donelaičio  300-osioms gimimo metinėms.  Rėzos raštų leidėjas – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Įvertindama minėto instituto kolektyvo ir dr. L. Citavičiūtės  darbą,  renginio organizatorė Lietuvių kalbos instituto direktorė, M. L. Rėzos kuratoriumo pirmininkė  prof. dr. Jolanta Zabarskaitė M. L. Rėzos raštų keturtomį įvertino kaip šiandien Lietuvoje geriausiai leidžiamus raštus. Filosofas ir rašytojas dr. Arvydas Juozaitis neslėpė, jog ne tik jam, bet ir daugeliui atskleista nemažai naujų dalykų: „Atsiranda intriga, ir dėl to istorija tampa gyva ir įdomi“. Pasak jo, nebūtinai mes pulsime skaityti apie Rėzos Donelaitį, tegul  tai daro specialistai, mokytojai lituanistai ir paskleidžia šią žinią plačiau.

Kuršių nerijos istorijos tyrinėtoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė retoriškai klausė, ar mes jau išmokome Rėzą matuoti jo paties mastu ir į tai iškalbingai atsakė: „Laukia nelengvas Rėzos pažinimo kelias“.

Martyno Liudviko Rėzos „Raštų“ IV tomą sudaro:

I d. – skelbiami naujausi rėzaistikos tyrimai (straipsnių rinkinys);
II d. – Donelaičio ir Rėzos tekstai;
III d. – kūrinio „Metai“ recenzijos;
IV d. – fotokopijos (natūralaus dydžio leidiniai „Metai“ ir „Pasakėčios“).

Kitais metais turi išeiti eilinis Rėzos „Raštų“ III tomas (Traktatai), o kartu rengiamas ir V tomas (Dainos).

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kviečiami siūlyti kandidatai Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti
  2. Penktoji Liudviko Rėzos vardo premija paskirta dr. Liucijai Citavičiūtei
  3. Karaliaučiuje paminėtos Liudviko Rėzos 237-osios gimimo metinės
  4. Karaliaučiuje paminėtos Liudviko Rėzos 238-osios gimimo metinės
  5. Karaliaučiuje paminėtos Liudviko Rėzos 239-osios gimimo metinės
  6. L.Rėzos premija paskirta T.Mano muziejaus direktorei V.T.Jonušienei
  7. Tolminkiemyje ir Karaliaučiuje paminėta K.Donelaičio mirties diena
  8. Kviečia K.Donelaičio metų baigiamasis renginys „Kristijono Donelaičio reikšmės“
  9. Lietuvos menininkai aplankys K.Donelaičio atminimą įamžinančias vietas Karaliaučiaus krašte
  10. Seimas kreipsis į Rusiją dėl K.Donelaičio memorialinio muziejaus statuso
  11. Rytoj prasideda trečioji ekspedicija „K.Donelaitis ir R.Prūsijos kultūrinis palikimas“
  12. Ištirtas 1757 m. dokumentas atskleidžia K. Donelaičio epochą
  13. Tautodailininkai gelbės Raganų kalno skulptūras
  14. A. Anušauskas ragina sovietines okupacijos simbolius keisti valstybingumo simboliais
  15. Juodkrantėje vyks K.Donelaičio kūrybos pristatymas pagal M.L.Rėzą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Neringa | Deniso Nikitenkos nuotr.

Neringa kviečia sodinti Šimtmečio giraitę

2023 03 24
Stiprindami kalbos pagrindus, stipriname tapatybę | JP.lt nuotr.

D. Nausėdienė: Stiprindami kalbos pagrindus, stipriname tapatybę

2023 03 21
„Stintapūkio“ šventėje Neringoje | neringa.lt nuotr.

Po dvejų metų į Neringą sugrįžta „Stintapūkis“

2023 02 16
Palūšėje vyks stintelių šventė | Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.

Palūšėje vyks stintelių šventė

2023 02 10
Švyturys | neringa.lt nuotr.

Nida siekia saugoti švyturio pastatų kompleksą

2023 01 16
Pixabay.com, svklimkin nuotr.

Z. Kumetaitis. Ar istorijai būdingas spiralės dėsnis?

2022 12 11
Seimas | lrs.lt nuotr.

Seime – paroda apie 1917 m. Lietuvių konferenciją

2022 12 04
Anupras Gauronskasc 1938–2022 | asmeninė nuotr.

Mirė Karaliaučiaus lietuvių sielovadininkas kunigas Anupras Gauronskas

2022 11 22
Algis Kalėda (1952-2017) | Asmeninė FB paskyros nuotr.

Kviečiama teikti nusipelniusius A. Kalėdos premijai

2022 10 26

„UNESCO savaitėje“ – dėmesys Kuršių nerijai

2022 09 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina - didvyrių tėvynė | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos branduolinis šantažas yra korta, ant kurios pastatytas Ukrainos likimas

2023 03 27
Eismas Šiauliuose | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Šiauliuose tęsiamas kariuomenei svarbus projektas

2023 03 27
einmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Ieškoma Registrų centro vadovo

2023 03 27
Netradicinis knygos „Mokytojas“ pristatymas | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Neįprastu būdu bus pristatyta knyga „Mokytojas“

2023 03 27
Automobilio žibintai | pixabay.com, AutoPhotography nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčiai nesnaudžia ir automobilių prekyboje

2023 03 27
Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti | Lietuvos mokslų akademijos nuotr.
Lietuvoje

Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti

2023 03 27
Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku

2023 03 27
Ukrainos gynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo

2023 03 26
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • ak apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • P.Skutas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Mariau apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Žemyna apie Aukštaitijos metų atidarymas Švenčionyse (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia
  • Aukštaitijos metų atidarymas Švenčionyse (II)
  • Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (IV)
  • Rusijos branduolinis šantažas yra korta, ant kurios pastatytas Ukrainos likimas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Neringa kviečia sodinti Šimtmečio giraitę

by Ditė Česėkaitė
2023 03 24
0
Neringa | Deniso Nikitenkos nuotr.

Neringa savo gyventojus ir kurorto svečius kviečia tapti šiam kraštui svarbios šimtametės tradicijos dalimi – prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio kūrimo...

Skaityti toliau

D. Nausėdienė: Stiprindami kalbos pagrindus, stipriname tapatybę

by Kristina Aleknaitė
2023 03 21
2
Stiprindami kalbos pagrindus, stipriname tapatybę | JP.lt nuotr.

Kovo 17 d., Seime, Pirmoji ponia Diana Nausėdienė pasveikino Vytauto Didžiojo universiteto rengiamo Lituanistinio ugdymo forumo dalyvius.

Skaityti toliau

Po dvejų metų į Neringą sugrįžta „Stintapūkis“

by Ditė Česėkaitė
2023 02 16
0
„Stintapūkio“ šventėje Neringoje | neringa.lt nuotr.

Po dvejų metų pertraukos žiemos vėjai į Kuršių neriją atpučia ilgai lauktą „Stintapūkį“. Vasario 17–19 d. Neringoje organizuojama tradicinė gardžios...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • ak apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • P.Skutas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Mariau apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Žemyna apie Aukštaitijos metų atidarymas Švenčionyse (II)
  • Kaip ką? apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
Kitas straipsnis
Viktoras Orbanas | blogs.ft.com nuotr.

V. Orbanas. Epochos pabaiga. Pamokos

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai