Pristatytas Martyno Liudviko Rėzos „Raštų“ IV tomas

Rugsėjo 26 d., šeštadienį,  Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje pristatytas Martyno Liudviko Rėzos „Raštų“ IV tomas, skirtas lietuvių literatūros pradininko, Tolminkiemio kunigo Kristijono Donelaičio (1714–1780) kūrinių pirmiesiems leidimams. Neatsitiktinai dienos šviesą išvydęs solidus akademinis leidinys visuomenei pristatytas ne sostinėje, o M. L. Rėzos gimtinėje – Kuršių nerijoje,  Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Šios bažnyčios vietoje stovėjusi ir vėliausudegusi medinė bažnyčia buvo atkelta iš smėliu užpustytos Rėzos gimtinės – Karvaičių (kaimelis buvęs tarp šiandieninės Pervalkos ir Preilos).

Praėjus beveik trims dešimtmečiams po K. Donelaičio mirties, jo kūrybinis palikimas po intensyvių ieškojimų pateko Karaliaučiaus universiteto teologijos profesoriui M. L. Rėzai. Jis išstudijavo rankraščius ir daugiau kaip 10 metų rengė juos spaudai. Donelaičio poema „Metai“ Karaliaučiuje išspausdinta 1818 m, vėliau buvo publikuotos ir Donelaičio pasakėčios.

Pasak M. L. Rėzos kūrybos ir veiklos tyrinėtojos, „Raštų“ rengėjos dr. Liucijos Citavičiūtės, M. L. Rėza išgelbėjo Donelaičio kūrinius nuo pražūties ir užmaršties ir padėjo kertinį akmenį donelaitikos tyrimams. Nepaisant to, šiandien visi skaitome, mokomės ir cituojame ne Rėzos, o kito Karaliaučiaus universiteto profesoriaus, vokiečių filologo, baltisto Ferdinando Neselmano  Donelaitį.

Primintina, kad XIX a. antrojoje pusėje pasirodė du nauji K. Donelaičio poemos „Metai“ leidimai. Vieną parengė Jenos universiteto profesorius kalbininkas Augustas Šleicheris, kitą – moksliniu požiūriu pranokusią abi pirmąsias – vokiečių filologas prof. Ferdinandas Neselmanas. Ji ir yra  kanoninis, tai yra, šiandien pripažintas, skaitomas ir cituojamas Donelaitis (šiais metais išleistame Donelaičio „Raštų“ I tome įdėtas būtent minėtas  leidimas).

Pasitelkusi ano meto istorinius šaltinius, dr. L. Citavičiūtė priminė, kodėl Rėzos parengti Donelaičio „Metai“ buvo laikomi nepatikimu leidiniu, o pats M. L. Rėza – falsifikatoriumi, filologu-mėgėju (dėl to jo „Metai“ nesulaukė pakartotinio mokslinio leidimo). Pasirodo, rengdamas Donelaičio raštus M. L. Rėza išmetė apie 500 eilučių – tai yra, 16 proc. teksto, daug ką „pagražino“  arba perkūrė, dailino, pridėdamas daugiau kaip 200 eilučių teksto iš kitų Donelaičio rankraščių, pakeitė veikėjų vardus. Anot dr. L. Citavičiūtės, taip Rėza elgėsi turėdamas kilnias intensijas – jis siekė, kad pirmasis lietuvių  literatūros kūrinys darytų įspūdį, būtų patrauklus skaitytojams – pirmiausiai vokiečių intelektualams (šalia lietuviško teksto Rėza pateikė paties hegzametru išverstus „Metus“ į vokiečių kalbą – pasauliui atvėrė unikalų, „nenutrintų spalvų“ Donelaitį,  o tai vertėjui Rėzai buvo tikras iššūkis). Taip pat, dr. L. Citavičiūtės teigimu, M. L. Rėzai mes turime būti dėkingi už pirmąjį psichologinį   K. Donelaičio portretą, už išsamias pastabas, atskleidžiančias lietuvių buitį, mitologiją, kalbos niuansus. Dr. L. Citavičiūtės įsitikinimu, Rėzos Donelaičio neužgoš jokie, net ir labai kvalifikuoti  leidimai.

L. Rėza Donelaitį iškėlė į neregėtas aukštumas sakydamas: „Šitas kūrinys daro garbę lietuvių tautai…“ Ne veltui šioji citata pasirinkta viso leidinio moto ir puikuojasi ant „Raštų“ titulinio lapo šalia kitos dedikacijos –  skiriama Kristijono Donelaičio  300-osioms gimimo metinėms.  Rėzos raštų leidėjas – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Įvertindama minėto instituto kolektyvo ir dr. L. Citavičiūtės  darbą,  renginio organizatorė Lietuvių kalbos instituto direktorė, M. L. Rėzos kuratoriumo pirmininkė  prof. dr. Jolanta Zabarskaitė M. L. Rėzos raštų keturtomį įvertino kaip šiandien Lietuvoje geriausiai leidžiamus raštus. Filosofas ir rašytojas dr. Arvydas Juozaitis neslėpė, jog ne tik jam, bet ir daugeliui atskleista nemažai naujų dalykų: „Atsiranda intriga, ir dėl to istorija tampa gyva ir įdomi“. Pasak jo, nebūtinai mes pulsime skaityti apie Rėzos Donelaitį, tegul  tai daro specialistai, mokytojai lituanistai ir paskleidžia šią žinią plačiau.

Kuršių nerijos istorijos tyrinėtoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė retoriškai klausė, ar mes jau išmokome Rėzą matuoti jo paties mastu ir į tai iškalbingai atsakė: „Laukia nelengvas Rėzos pažinimo kelias“.

Martyno Liudviko Rėzos „Raštų“ IV tomą sudaro:

I d. – skelbiami naujausi rėzaistikos tyrimai (straipsnių rinkinys);
II d. – Donelaičio ir Rėzos tekstai;
III d. – kūrinio „Metai“ recenzijos;
IV d. – fotokopijos (natūralaus dydžio leidiniai „Metai“ ir „Pasakėčios“).

Kitais metais turi išeiti eilinis Rėzos „Raštų“ III tomas (Traktatai), o kartu rengiamas ir V tomas (Dainos).