Antradienis, 2 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Pelkės: kokį vaidmenį jos atlieka mūsų gyvenime?

www.alkas.lt
2021 01 20 07:00
0
Pelkės: kokį vaidmenį jos atlieka mūsų gyvenime?

Pelkės: kokį vaidmenį jos atlieka mūsų gyvenime? | lrv.lt nuotr.

Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose neseniai nuskambėjo chuliganizmo atvejis, kai visureigiais buvo suniokota ypač vertinga pelkė Viešvilės gamtiniame rezervate. Tačiau pasigirdo ir balsų, jog, pelkės tėra nenaudingas žemės plotas ir kad nėra ko piktintis, jei po kažkieno pramogų buvo pažeista pelkės augalinė danga. Ar tikrai pelkės yra nenaudingos?

Veikiau tai atvejis, kai kažkieno reikšmę suvokiame tik tą dalyką praradę, kai ima griūti buvę įprasti dalykai ir reiškiniai. Taigi, pamodeliuokime, kas būtų, jei pelkių nebūtų.

Retų rūšių namai ir gamtos gėrybių šaltinis

Šiuo metu natūralios pelkės užima vos apie 2,73 proc. Lietuvos teritorijos, o pažeistos – dar beveik 7 procentus. Dauguma jų nedidelės – iki 50 hektarų ploto ir netolygiai išsibarsčiusios šalies viduje. Didžioji dalis jų yra Baltijos ir Žemaitijos aukštumų daubuotame reljefe, Vidurio žemumoje, Pietryčių lygumos upių slėniuose. Pelkės nuo seno buvo neatsiejama žmonių gyvenimo dalis – pelkės, ypač liūnai ir raistai, kaip paslaptingos vietos minimi lietuvių mitologijoje ir tautosakoje, su jomis susiję daug vietovardžių, čia kaimo gyventojai vesdavo ganytis gyvulius, rinko vaistažoles, dėl antiseptinių savybių kiminus naudojo žaizdoms tvarstyti, drėgnais kiminais perdengtos daržovės gerai išsilaikydavo per žiemą – nei pūdavo, nei džiūdavo. Dėl jų termoizoliacinių savybių kiminai būdavo klojami tarp rąstų statant namus.

Išnykus pelkėms nebebūtų spanguolių, taigi ir kisieliaus per šventes, ir spanguolių uogienės bei vaistažolių arbatos, kurios stiprina imunitetą. Nebūtų ir daugybės kitų augalų bei gyvūnų rūšių, kurioms pelkė – vienintelė buveinė. Kai kurios Lietuvoje dar sutinkamos augalų rūšys – dvilapis purvuolis, pelkinė uolaskėlė, žvilgančioji riestūnė – yra retos ir nykstančios visoje Europoje. O kur dar rasi tokių paslaptingų augalų kaip vabzdžiaėdžiai – paprastoji tuklė, saulašarės ar pelkių duburiuose bei jų ežerėliuose grobio tykantys skendeniai? Mėgstantys pasivaikščioti papelkiais ar pelkėse įrengtais pažintiniais takais, prarastų galimybę tuo mėgautis, kai kurie fotografai ir dailininkai prarastų įkvėpimo šaltinį ir vaizdavimo vietą. Pasakysite, kad ne visi mėgsta spanguoles, o tos žolės ir gyviai nedomina? O ir grožį suvokiame skirtingai. Vis dėlto, pelkės ir kitais būdais dalyvauja mūsų visų, net ir skeptikų, gyvenimuose.

Mums įprasto kraštovaizdžio saugotojos

Daugybė upelių išteka iš pelkynų. Jei nebūtų pelkių, upeliai gerokai sutrumpėtų, nes nebebūtų jų aukštupių, kuriuos maitina pelkių vandenys. O ir tie sutrumpėję upeliai ir upės, į kurias jie suteka, nebūtų tokie vandeningi. Per sausras dalis upelių tiesiog išnyktų, o nusekusiose didžiosiose upėse įprastu reiškiniu taptų pilvais į viršų plaukiančios žuvys. Žemesnis vandens lygis būtų ir ežeruose, dėl ko jie greičiau dumblėtų, juos sparčiau užkariautų nendrės ir vandens augalija. O dalies seklesnių ir mažesnių ežerų iš viso neliktų. Galbūt ir būtent to, kuriame mėgstate maudytis, žvejoti ar kitaip prie jo leisti laiką.

Išnykus pelkėms, pasikeistų visa aplinka. Tikriausiai ne vienas yra pastebėjęs, kad pelkė dalijasi gyvybiškai būtina drėgme su aplinkiniais plotais – sausringais metais tik papelkiuose galima rasti kokį baravyką ar uogą, kai visur kitur miškai tušti. Pelkės turi įtakos augalijai ne tik prie jų besišliejančiuose plotuose. Garindamos jose sukauptą vandenį tiesiogiai ir per jose augančių augalų žioteles, pelkės drėkina orą. Pelkių išskiriama drėgmė labai prisideda prie to, kad naktį iškrinta rasa, atgaivinanti augalus ir sudaranti jiems galimybę išgyventi laikotarpį be lietaus. Tai ypač svarbu kintant klimatui – mat yra ne tik numatomas, bet jau ir stebimas kritulių kiekio sumažėjimas šiltuoju laikotarpiu – būtent tada, kai augalijos vandens poreikiai yra didžiausi. Tai reiškia, kad vidurvasarį nurudavusių vejų ir pievų bei gelstančių medžių lapų vaizdas būtų dažnesnis, o ilgainiui taptų įprastu, jei prarastume pelkes.

Galimos sąjungininkės, stabdant klimato kaitą

Pelkės nepelnytai užmirštamos kalbant apie klimato kaitą ir jos švelninimo būdus. Iš visų sausumos ekosistemų pelkės yra pati veiksmingiausia anglies saugykla – ploto vienete pelkės sukaupia iki septynių kartų daugiau anglies nei kitos sausumos ekosistemos, pralenkdamos ir miškus. Jos pasižymi savybe kaupti augalų iš oro paimtą ir organiniais junginiais paverstą anglies dioksidą nevisiškai suskaidytose augalų liekanose – durpėse. Nors durpynai pasaulyje sudaro tik apie 3 proc. sausumos ploto, jų durpėse per tūkstančius metų sukaupta dvigubai daugiau anglies dioksido nei visuose pasaulio miškuose kartu sudėjus.

Tačiau šią, klimato kaitos sąlygomis ypač svarbią veiklą, pelkės gali atlikti tik tada, kai yra nepažeistos – nesutrikdytos jų hidrologinės sąlygos ir nesunaikinta pelkinė augalija. Kitu atveju prasideda pavojingas atvirkštinis procesas. Deja, didžioji dalis mūsų pelkių yra apsausintos arba visiškai nusausintos. Vandens lygiui pažemėjus maždaug puse metro žemiau pelkės paviršiaus, į durpių klodą prasiskverbęs deguonis paskatina jo mineralizaciją. Durpėms mineralizuojantis išsiskiria didžiuliai anglies dioksido kiekiai, kurie didina šiltnamio efektą. Pasauliniu mastu anglies dioksido emisijos iš nusausintų ar sudegintų durpynų prilygsta dešimtadaliui metinių iškastinio kuro sukeltų emisijų

Lietuvoje iš nusausintų durpynų kasmet vidutiniškai išsiskiria apie 10,81 mln. tonų anglies dioksido (CO2) ekvivalento. Tai beveik prilygsta metinėms emisijoms iš energetikos sektoriaus, kurios, Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2018 metais siekė 11,9 mln. tonų ir sudarė beveik 60 proc. visų šalyje išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Kodėl nematome pelkių ir durpynų oficialiojoje statistikoje? Todėl, kad žemės paskirties keitimo sukeltos šiltnamio dujų emisijos kol kas į ją nėra įtraukiamos. Atkūrus reikiamą vandens lygį pažeistuose durpynuose, galėtume beveik dviem trečdaliais sumažinti anglies dioksido emisijas.

Taigi, klimato kaitos klausimu pelkės nelieka abejingos: arba galime paversti jas mūsų sąjungininkėmis, arba jos atsisuks prieš mus. Dėl to labai svarbu atkurti ir išsaugoti gerą pelkių būklę, kad jos švelnintų klimato kaitos procesą bei pasekmes ir neatpalaiduotų per tūkstantmečius durpėse sukauptos anglies.

Parengė Dalytė Matulevičiūtė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio-analitinio centro gamtosaugos žinovė, botanikė. Rašinys parengtas įgyvendinant LIFE integruotąjį projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“, kurio tikslas – užtikrinti pilnavertę „Natura 2000” teritorijų apsaugą Lietuvoje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Būtina išsaugoti pelkes
  2. Dėmesys pelkių atkūrimui ir išsaugojimui
  3. Ilgiausias pažintinis takas bus dar ilgesnis
  4. Atidarytas naujas pažintinis takas Amalvos pelkėje
  5. Lietuva parems dešimt saulės elektrinių besivystančiose šalyse
  6. Aplinkos ministerija gražins dalį išlaidų už įsigytą elektromobilį
  7. EP siekia įpareigoti įmones tikrinti, ar jų prekės neprisideda prie miškų naikinimo
  8. Naujausias Europos aplinkos agentūros vertinimas rodo – Europos gamta nyksta
  9. Kuo ypatingas ruduo Viešvilės rezervate
  10. Gruodį palydint Viešvilės gamtiniame rezervate
  11. Tyrimas rodo, kad vandenynai rūgštingėja
  12. Europos Komisija ieško geriausių klimato kaitos problemų sprendimų Europoje
  13. Vyksta Paryžiaus klimato kaitos konferencija
  14. Pasaulinę pelkių dieną gamtosaugininkai primena pelkių svarbą
  15. Mūšos tyrelio parkas džiugina lankytojus
  16. Žiemos žygiai nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose
  17. M. Norbutas. Koronavirusas ir klimato kaita: skaičiai parodo tikrąją padėtį

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Elektromobilis | am.lt nuotr.

Skyrus paramą, įmonių darbuotojai persėda į elektromobilius

2021 02 28
Alternatyva gatvės muzikai – gyvas retųjų meldinių nendrinukių koncertas Nemuno deltoje

Kviečiama įsijungti į gamtą mylinčių ūkininkų gretas – apsaugoti gresiančių išnykti paukščių buveines

2021 02 27
Vasaris gamtoje

Vasaris gamtoje

2021 02 24
Nauja interneto svetainė padės geriau susipažinti su saugomomis teritorijomis

Nauja interneto svetainė padės geriau susipažinti su saugomomis teritorijomis

2021 02 22
Prancūzai įvedė remonto indeksą išmaniesiems telefonams ir nešiojamiesiems kompiuteriams

Prancūzai įvedė remonto indeksą išmaniesiems telefonams ir nešiojamiesiems kompiuteriams

2021 02 18
Klimato kaita | europarl.europa.eu nuotr.

„Žaliajai“ paramai šiemet siūloma skirti 133 mln. eurų

2021 02 12
Ministras žada, kad Kuršių nerijos atvejis nepasikartos

Ministras žada, kad Kuršių nerijos atvejis nepasikartos

2021 02 09
Saugomų teritorijų kraštovaizdžio dalelės – miestų centruose

Saugomų teritorijų kraštovaizdžio dalelės – miestų centruose

2021 02 06
Stumbrai | am.lt nuotr.

Stumbryno projektas Varėnos krašte bus atnaujintas

2021 02 05
Kauniečiai kyla prieš miesto valdžią ketinančią Ąžuolyne įrengti aikštę automobiliams

Kauniečiai kyla prieš miesto valdžią ketinančią Ąžuolyne įrengti aikštę automobiliams

2021 02 04
Rodyti daugiau

Naujienos

Kirpykla | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Didžioji dauguma įmonių laikosi karantino reikalavimų

2021 03 02
Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas
Gamta ir žmogus

Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas

2021 03 02
Kultūros ministerija | lrkm.lt nuotr.
Kultūra

Šiemet bus pradėti tvarkyti 18 paveldo vertybių

2021 03 02
Elektriniu traukiniu nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Klaipėdos bus galima pasiekti jau nuo 2022 m.
Gamta ir žmogus

Kaune – dar viena požeminė geležinkelio perėja

2021 03 02
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Nepateikusios savo narių politinės partijos gali būti uždarytos

2021 03 02
Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui
Gamta ir žmogus

Belaukiant potvynio: draudikai pataria ištuštinti rūsius ir kiemus

2021 03 02
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

„Sodra“: darbo rinkai pavyko atsispirti antrojo karantino įtakai

2021 03 02
Paveldėto ir dovanoto nekilnojamojo turto registravimo paslauga – vėl įperkama
Lietuvoje

Paveldėto ir dovanoto nekilnojamojo turto registravimo paslauga – vėl įperkama

2021 03 02


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Svajonė apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Žemyna apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • Basanavičiaus g. Vilniuje apie Šiemet bus pradėti tvarkyti 18 paveldo vertybių

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Didžioji dauguma įmonių laikosi karantino reikalavimų
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas
  • Šiemet bus pradėti tvarkyti 18 paveldo vertybių

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1774; komentarų: 16
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1143; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 914; komentarų: 13
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 824; komentarų: 49
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 800; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 739; komentarų: 10

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Skyrus paramą, įmonių darbuotojai persėda į elektromobilius

by Ditė Česėkaitė
2021 02 28
0
Elektromobilis | am.lt nuotr.

Skyrus daugiau kaip pusės milijono eurų valstybinę paramą įmonėms, jų darbuotojai persės į 128 naujus elektromobilius. Tokią subsidiją 38 juridiniams...

Skaityti toliau

Kviečiama įsijungti į gamtą mylinčių ūkininkų gretas – apsaugoti gresiančių išnykti paukščių buveines

by Kristina Aleknaitė
2021 02 27
0
Alternatyva gatvės muzikai – gyvas retųjų meldinių nendrinukių koncertas Nemuno deltoje

Vis daugiau ūkininkų, siekdami išsaugoti gamtos vertybes, renkasi palankų gamtai ūkininkavimo būdą. Laikydamiesi agrarinės aplinkosaugos reikalavimų jie rūpinasi mūsų šalies...

Skaityti toliau

Vasaris gamtoje

by Kristina Aleknaitė
2021 02 24
0
Vasaris gamtoje

Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate šalčiai atrodo jau sukaustė viską ką galėjo, o ypač pelkes. Tačiau gyvenimas miške ir net pelkėje...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Svajonė apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Žemyna apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • Basanavičiaus g. Vilniuje apie Šiemet bus pradėti tvarkyti 18 paveldo vertybių
  • Žemyna apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
Kitas straipsnis
Jono Šliūpo muziejuje – virtualus autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodos atidarymas (video)

Jono Šliūpo muziejuje – virtualus autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodos atidarymas (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai