Trečiadienis, 10 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Dėmesys pelkių atkūrimui ir išsaugojimui

www.alkas.lt
2019 11 13 07:34
0
Dėmesys pelkių atkūrimui ir išsaugojimui

Aukštumala | N. Žitkevičiaus nuotr.

Aukštumala | N. Žitkevičiaus nuotr.
Aukštumala | N. Žitkevičiaus nuotr.

Pelkės – paslaptingos ir savitos krašto buveinės. Istorijų metraščiai byloja, kad neįžengiama balų gadynė baugino kryžiuočius ir gelbėjo lietuvius nuo priešo. Tokie mistiniai žodžiai, kaip antai raistas, liūnas, palios, tyruliai, baimę kėlė ir to paties tūlo lietuvio vaikui, turėjusiam kasdien kovoti su vaizduotėje atgimstančiomis pasakų būtybėmis ir monais iš ūkanotų ir migloje paskendusių pelkynų. Šios legendomis apipintos ir slėpinių kupinos vietos net ir šiandien dažnam kelia pagarbą. O kaip kitaip, jei ne mistine pavadinsi vietą, kurioje įžengus pavasarį kvapais apsvaigina spanguolių žiedai, užliūliuoja gailių jūra, tuoktuvių balsais užburia tetervinai, pakeri tviskantys saulašarių deimantai, gąsdina grėsmingu tonu mekenantis perkūno oželis. Čia saugų prieglobstį randa ne tik saugomos retos augalų ir gyvūnų rūšys, bet ir ramybės ieškantis briedis ar malonaus šilumos lopinėlio – gyvavedis driežas, nereta viešnia ir paprastoji angis.

Neįkainojama nauda gamtai ir žmonijai

Pelkės žmonėms dovanoja uogas, vaistažoles, iš jų kasamos durpės leidžia džiaugtis geresniu derliumi, žalesne aplinka, šiltesniu būstu ar net gražesne išvaizda ir geresne savijauta. Pelkės taip pat mažina potvynių grėsmę, reguliuoja vandens nuotėkį, sugerdamos teršalus išvalo pro jas pratekantį vandenį, sugeria ir savyje „užrakina“ šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Čia sukaupti dideli anglies kiekiai saugiai sandėliuojami besiformuojančių durpių pavidalu šimtmečius ar net tūkstantmečius. Ne veltui pelkės vadinamos žemės inkstais ir savo svarba nė kiek nenusileidžia žemės plaučiams – miškams.

Deja, žmogui kadaise gamtos dovanų nebeužteko ir jis nusprendė pasiimti daugiau. Dėl to per pastarąjį šimtmetį pelkėtų žemių sumažėjo kone dvigubai. Ypač stipriai Lietuvoje pelkės buvo nuniokotos sovietmečiu jas sausinant, beatodairiškai vykdant intensyvią durpių kasybą. Pasikeitusios ar stipriai pažeistos pelkės prarado didžią dalį savo gebėjimų rūpintis mūsų aplinka. Liūdniausia, kad žmogaus godulio poveikis pelkių ekosistemoms yra toks didelis, kad jos pačios atsikurti jau nebepajėgia. Dėl šių priežasčių ir vykstančiai klimato kaitai paskatinus, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, vykdomi pelkių atkūrimo darbai. Jie numatyti ir šiuo metu įgyvendinamame pirmajame Lietuvoje LIFE programos integruotajame projekte Naturalit.

Rytas pelkėje | N. Žitkevičiaus nuotr.
Rytas pelkėje | N. Žitkevičiaus nuotr.

Žemaičiai pasiryžo atkurti aukštapelkę

Dalis Žemaitijos nacionaliniame parke esančio Užpelkių telmologinio draustinio aukštapelkės buvo nusausinta rankiniu būdu ir iki 1936 metų kastos durpės. Durpių gavyba buvo atnaujinta 1960 – 1972 metais aplink pelkę iškasus gilius vandens nutekėjimo griovius, o ją pačią suskaidžius sausinamaisiais kanalais. Šios veiklos pasekmė – durpių mineralizacija, vasarą išdžiūstantis pelkės paviršius, pakitusi augalų rūšių sudėtis, išnykusios kai kurios aukštapelkėms būdingos rūšys, tačiau vis dar yra išlikusios aukštapelkėms būdingos augalų bendrijos bei didžioji dalis būdingų rūšių. Įvertinę, kad dar yra galimybė atkurti šį unikalų gamtos lopinėlį, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai ėmėsi šios pelkės vandens lygio atkūrimo darbų.

„Užpelkių telmologinis draustinis yra ypatinga vieta Žemaitijos nacionaliniame parke. Visų pirma, tai yra vienintelė vieta parko teritorijoje, kurioje yra galinti atsikurti aukštapelkė. Visos kitos šlapžemės esančios parke yra žemapelkės arba tarpinio tipo pelkės. Ši vieta svarbi ne tik žmonėms, bet ir daugeliui augalų ir gyvūnų, kuriems reikia, kad pelkė gyvuotų. Pelkė namais šiuo metu yra tapusi tokioms Lietuvos raudonosios knygos gyvūnų rūšims kaip skiaurėtasis tritonas, plačioji dusia, dvijuostė nendriadusė, šarvuotoji skėtis. Tikimės, kad atkūrus pelkės hidrologinį režimą šių rūšių pelkėje tik padaugės“ – pasakoja Žemaitijos nacionalinio parko atstovas, atsakingas už Užpelkių pelkės vandens lygio atkūrimo darbus, Paulius Mika.

Pasak jo, nors dalyje pelkės dar gyvuoja aukštapelkėms būdinga augalija, didžioji dalis teritorijos jau yra išdžiūvusi. „Prieš daugiau nei 50 metų žmogus įsiveržęs į šį gamtos kampelį padarė didžiulę žalą gamtai, ir ji pati susitvarkyti nebegeba, todėl mūsų tikslas – jai šiek tiek pagelbėti“. Žemaitijos nacionalinio parko atstovas pasakoja, kad tam, jog pelkė atsistatytų, iškastuose grioviuose bus statomos užtvaros, kurios sulaikys tekantį vandenį ir prilaikys jį pelkėje iki tam tikro lygio. Tikimasi, kad tokiu būdu pelkėje susikaupęs vanduo sudarys palankias sąlygas pelkiniams augalams augti.

„Atrodo, laukia gana paprasti darbai, tačiau norint tai padaryti tinkamai, būtina žinoti kuriose vietose reikia įrengti užtvaras, kad jos prilaikytų norimą vandens lygį ir vanduo nenutekėtų į šalia esančias teritorijas. Be to, įrengus užtvaras siekiamas rezultatas nepasimatys iškart. Pirmieji rezultatai turėtų pradėti ryškėti bent po kelerių metų, tačiau pelkės vandens lygis iki pradinio sugrįš tik po keliasdešimties metų. Stebėti, kaip atsikuria aukštapelkė, galės visi norintys, nes įgyvendinimo metu bus pastatytas visiems prieinamas apžvalgos bokštelis“ – mintimis apie numatomus darbus Žemaitijoje dalinasi P. Mika. Pasak jo, atsikūrus išskirtinei ekosistemai, tuo pačiu bus mažinamos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išleidimo. Taigi numatomi darbai – ypatingai svarbūs kovojant ir su klimato kaita.

Takas Aukštumalos pelkėje | N. Žitkevičiaus nuotr.
Takas Aukštumalos pelkėje | N. Žitkevičiaus nuotr.

Į pagalbą užsienio kolegų patirtis ir gerai atlikti namų darbai

Pelkės – uždaros ir unikalios ekosistemos, tačiau tuo pačiu ir lengvai pažeidžiamos. Todėl ir jų atkūrimui ruošiamasi ypač kruopščiai. Pirmas žingsnis – gamtotvarkos planas, kurį rengiant ištiriama vietovė, įvertinami jai poveikį turintys veiksniai ir numatomi būklės atkūrimo ar išsaugojimo veiksmai ir laukiamas poveikis. Patvirtinus gamtotvarkos planą seka vandens lygio atkūrimo techninio projekto rengimas. Šiame dokumente, atsižvelgus į pelkės formavimosi ypatumus, tipą, pažeidimo laipsnį, numatomi pelkės vandens lygio atkūrimo darbai, jiems naudotinos medžiagos ir darbų eiga. Kartu su pelkės vandens lygio atkūrimu pradedami ir gamtotvarkos plane numatyti pelkių buveinių tvarkymo ir priežiūros darbai – dažniausiai šalinami krūmai ir sumedėjusi augalija. Projekto komanda, siekdama visus šiuos žingsnius atlikti tinkamai, geriausiai pasiteisinusių sprendimų ieško bendradarbiaudama su ilgametę patirtį šioje srityje turinčiais užsienio ir Lietuvos kolegomis.

Šių metų rugsėjo mėnesį Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio analitinio centro gamtosaugos ekspertas Nerijus Žitkevičius dalyvavo Interreg bendradarbiavimo per sieną programos Lietuvoje ir Latvijoje įgyvendinimo projekto rengtoje patirties mainų kelionėje. Jos metu Latvijoje susipažino su Cenu tyrelio pelke bei Kemeri nacionalinio parko pelkėse vykdytų vandens lygio atkūrimo darbų rezultatais, aptarė pasirinktas priemones ir jų pasirinkimo būtinybę, apžiūrėjo monitoringui pasirinktus pelkės plotus bei stebėsenai naudojamus įrenginius. Lietuvoje išbandyti vandens lygio atkūrimo sprendiniai buvo apžiūrėti lankantis Kamanų valstybiniame gamtiniame rezervate bei Gražutės regioniniame parke plytinčioje Puščios pelkėje. Palyginus kaimyninių šalių sprendimus, paaiškėjo, kad pelkių išsaugojimo būdai yra panašūs, nors ne visada teisingai įvertinamos pelkių sausėjimo priežastys, dėl ko atkūrimo veiksmai užtrunka. Visgi vieningai sutarta, kad daugiau dėmesio turi būti skiriama atkurtų pelkių buveinių būklės stebėsenai.

Pelkės | N. Žitkevičiaus nuotr.
Pelkės | N. Žitkevičiaus nuotr.

Modernūs rezultatų stebėjimo būdai

Paprastai gamtotvarkos priemonių veiksmingumo vertinimas dideliuose pelkių plotuose ar atkuriamose aukštapelkėse, kur dėl pakelto vandens lygio ne visas teritorijos vietas vegetacijos laikotarpiu galima pasiekti, reikalauja daug laiko ir žmogiškųjų išteklių. Tai ragina ieškoti veiksmingesnių priemonių. Todėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio analitinio centro gamtosaugos ekspertai – botanikė Dalytė Matulevičiūtė ir GIS analitikas Giedrius Vaivilavičius – dar šių metų rudenį lankėsi Suomijoje, kur domėjosi įvairiais nuotolinio stebėjimo būdais, suteikiančiais dideles galimybes surinkti duomenis ir įvertinti rezultatus, kai to neįmanoma įgyvendinti atliekant lauko darbus. Daug vertingų žinių šioje srityje suteikė šlapynių išsaugojimu Suomijoje besirūpinantys LIFE programos projekto Hydrology LIFE specialistai.

Žemaitijos nacionalinio parko atstovo teigimu, ši užsienio kolegų geroji praktika perduota NATURALIT projekto komandai neabejotinai pravers tiek rengiant Užpelkių pelkės atkūrimo techninius sprendinius, tiek vėliau juos įgyvendinant ar stebint rezultatus.

„Pirmieji darbai Žemaitijos nacionaliniame parke plytinčioje pelkėje prasidės jau ateinančiais metais. Stengtis tikrai verta. Vis dėlto gyvos, aktyvios pelkės yra žemės inkstai, padedantys mažinti klimato kaitos spartą“ – žemaitiško užsispyrimo nestokoja Paulius Mika.

LIFE integruotasis projektas „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ Nr. LIFE16 IPE/LT/016 (LIFE-IP-PAF-NATURALIT) yra skirtas nacionalinių strateginių tikslų įgyvendinimui saugomų teritorijų bei Natura 2000 tinklo valdymo srityje. Didžiąją dalį jo įgyvendinimui reikalingų lėšų skyrė ES LIFE programa.

NATURALIT projektas yra vienas iš nedaugelio tarp šiuo metu Europoje įgyvendinamų LIFE programos integruotųjų projektų, kurio veiklos apima visas mūsų šalyje išskirtose Natura 2000 teritorijose aptinkamas gamtines buveines. Projekto komandos vykdomų darbų sąraše svarbią vietą užima miškų, pievų, vandens buveinių apsauga. Ne ką mažiau dėmesio skiriama ir ypatingą reikšmę žmogaus gyvenimui turinčioms bei svarbią ekologinę funkciją atliekančioms pelkių ekosistemoms.

Užpelkiai | Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos nuotr.
Užpelkiai | Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pasaulinę pelkių dieną gamtosaugininkai primena pelkių svarbą
  2. Lietuvos ornitologai pasisako prieš natūralių pelkių sunaikinimą
  3. Saugomose teritorijose šiandien minima Pelkių diena
  4. Įsteigtas naujas draustinis
  5. Paukščių ir žmonių darna – tikrovė ar siekiamybė?
  6. Ventos regioniniame parke tyrinėjami vabalai
  7. L. Balsys: Skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos reglamentavime žengtas svarbus žingsnis
  8. Kuršių nerijoje varžėsi Mažosios Lietuvos regiono moksleivių komandos
  9. Lietuvoje – 7 saugomi biologinės įvairovės lopšiai
  10. Apie saugomas teritorijas – po vienu stogu
  11. Pažinti Lietuvos gamtą greitai kvies 16 kilometrų naujų takų
  12. Lietuvoje surinkti duomenys apie natūralias buveines – gamtos sveikatos atspindys
  13. Prieš klimato kaitą stos ir Lietuva
  14. „Adventur“ parodoje bus pasakojama apie bites saugomose teritorijose
  15. Gintarinis žaltys bus įteiktas geriausiems gamtos fotografams
  16. Filmas apie klimato kaitą su DiKaprio – jau Lietuvoje
  17. Atidarytas naujas pažintinis takas Amalvos pelkėje
  18. Naujame leidinyje – apie gamtos vertybes saugomose teritorijose
  19. Kviečia rudeninis gervių „koncertas“ Novaraistyje
  20. Mūšos tyrelio parkas džiugina lankytojus

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Anykštėnai jau penktą kartą surengė naktigonės šventę | V. Pupeikio nuotr.

Artėja naktigonė Anykščiuose!

2022 08 09
latinasypunto.wordpress.com nuotr.

Maistas svarbus prieš, per ir po žygio

2022 08 07
Tarptautinė skautų stovykla Naisiuose 2022 | Ž.Budzinausko nuotr.

Naisiuose vyksta tarptautinė skautų stovykla

2022 07 30
Naikinamas ąžuolynas prie Vilniaus | Asociacijos Gyvo Žalio nuotr.

Prie pat Vilniaus kertamas ąžuolynas!

2022 07 28
Pažinti Rambyno regioninį parką kvies „Baltos varnos“ | lrv.lt nuotr.

Pažinti Rambyno regioninį parką kvies „Baltos varnos“

2022 07 27
Naujasis ES reglamentas įpareigos imtis rimtesnių gamtos atkūrimo tikslų | lrv.lt nuotr.

Naujasis ES reglamentas skatins atkurti gamtą

2022 07 27
Laukiama pasiūlymų klimato savaitei

Laukiama pasiūlymų klimato savaitei

2022 07 26
Didžioji miegapelė | S. Pupininko. nuotr.

Uždaromas Dūkštų ąžuolyno pažintinis takas

2022 07 26
Žygis į gamtą | pixabay.org nuotr.

4 patarimai, ruošiantis žygiui į gamtą

2022 07 26
„Natura 2000“ papildytas 15 naujų vietovių | lrv.lt nuotr.

„Natura 2000“ papildytas 15 naujų vietovių

2022 07 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Tyrimas: mažiau važinėdami kauniečiai kvėpavo švaresniu oru
Lietuvoje

Oro taršai mažinti – 1,2 mln. eurų

2022 08 10
Kaune iškilo vienas aukščiausių statinių
Lietuvoje

Kaune iškilo vienas aukščiausių statinių

2022 08 10
Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Oro uostuose aptarnauta beveik 3 mln. keleivių

2022 08 10
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.
Lietuvoje

Čiuožėjų pora išbraukta iš apdovanotųjų sąrašo

2022 08 10
Autobusas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Kaip sudominti vairuotojo darbu?

2022 08 10
Hibridinis parkas | „Idea prima“ nuotr.
Energetika

Vėjo ir saulės parkai skinasi kelią Lietuvoje

2022 08 10
Kol vieni ilsisi kiti imasi karjeros | „INK agency“ nuotr.
Lietuvoje

Kodėl vasara – geras metas ieškoti darbo?

2022 08 10
ŽŪM kreipėsi į EK dėl išimčių Lietuvos ūkininkams | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

ŽŪM kreipėsi į EK dėl išimčių Lietuvos ūkininkams

2022 08 10


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • nuomonė apie Suskaičiuota virš 9 tūkst. kormoramų porų
  • na ka apie L. Kasčiūnas. „Amnesty International” ataskaitą – į šiukšlių dėžę!
  • man tai nesuprantama apie S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?
  • kada baigsis apie A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 09 11:40

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Oro taršai mažinti – 1,2 mln. eurų
  • Kaune iškilo vienas aukščiausių statinių
  • Oro uostuose aptarnauta beveik 3 mln. keleivių
  • Čiuožėjų pora išbraukta iš apdovanotųjų sąrašo

Skaitomiausi straipsniai

  • V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos peržiūrėta: 469; komentarų: 7
  • S. Buškevičius. Karas Ukrainoje gali stipriai užsitęsti, jei nebus imtąsi ekstraordinarių veiksmų peržiūrėta: 441; komentarų: 6
  • Kuršių genties vartus pravėrus peržiūrėta: 412; komentarų: 2
  • Pajūryje – amerikietiški galiūnai (nuotraukos) peržiūrėta: 409; komentarų: 0
  • Senosios grafikos meistrai: karas pritemdė slavišką kultūrą peržiūrėta: 406; komentarų: 0
  • Netekome poeto Liudviko Jakimavičiaus peržiūrėta: 402; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Punsko dienos Žolinės. Punsko parapijai – 425

    2022-08-13 17:00 - 2022-08-15 23:30

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Artėja naktigonė Anykščiuose!

by daiva
2022 08 09
1
Anykštėnai jau penktą kartą surengė naktigonės šventę | V. Pupeikio nuotr.

Išnykęs senovės paprotys, kurio metu vasaros ir rudens naktimis bendrai ganyti kaimo arkliai, jau kelintus metus gaivinamas Anykščių regioniniame parke....

Skaityti toliau

Maistas svarbus prieš, per ir po žygio

by Ditė Česėkaitė
2022 08 07
0
latinasypunto.wordpress.com nuotr.

Pastaraisiais metais kaip niekad išpopuliarėję žygiai – tiek vaikų, tiek suaugusiųjų mėgstama pramoga gamtoje. Dažnas ne tik žygiuoja miško takais,...

Skaityti toliau

Naisiuose vyksta tarptautinė skautų stovykla

by daiva
2022 07 30
6
Tarptautinė skautų stovykla Naisiuose 2022 | Ž.Budzinausko nuotr.

Šiaulių rajone, garsiajame, turistų gausiai lankomame, puikiai sutvarkytame Naisių kaime liepos 24 – 31 dienomis vyksta Baltijos šalių skautų stovykla...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • nuomonė apie Suskaičiuota virš 9 tūkst. kormoramų porų
  • na ka apie L. Kasčiūnas. „Amnesty International” ataskaitą – į šiukšlių dėžę!
  • man tai nesuprantama apie S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?
  • kada baigsis apie A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 09 11:40
  • kalba vienaip, daro kitaip? apie Vilnius kviečia prisidėti prie žaliojo miesto

Kitas straipsnis
Indija švenčia Nepriklausomybės dieną

V. Bagdonavičius. Gandizmo atgarsiai Lietuvoje

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai