Dar gruodžio mėnesį Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje įrengta ir lankytojų nespėjusi priimti Tautodailės metų uždarymui skirta paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“ keliasi į virtualią erdvę – sausio 20 d. 18 val. viena iš parodos autorių dr. Elena Matulionienė pakvies į pasivaikščiojimą parodoje ir supažindins su delmonų kūrimo ir dėvėjimo papročiais.

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“ pristato Ievos Matulionytės ir dr. Elenos Matulionienės autentiškų delmonų rekonstrukcijas. Šio šeimyninio dueto pastangomis naujam gyvenimui prikelti įvairiuose Lietuvos muziejuose saugomi, tačiau savo pradinės išvaizdos jau netekę išskirtiniai Mažosios Lietuvos tradicinio drabužio priedai. Lankytojai išvys dvi dešimtis XIX a. vid. – XX a. pr. Klaipėdos ir Šilutės rajonų kaimuose ryšėtų delmonų rekonstrukcijų.

Anot E. Matulionienės, svarbiausias tikslas darant muziejines kopijas yra kiek įmanoma tiksliau atkurti delmonų pirminę išvaizdą: „Šie tekstiliniai gaminiai laikui bėgant praranda savo pirminę išvaizdą, jie blunka, dyla, netgi ištrupa. Mūsų rekonstrukcijos leidžia pamatyti, jog delmonai buvo ryškūs ir žaismingi, nes lietuvininkės drąsiai derino spalvas, siuvinėjo juos ryškiais įvairių rūšių siūlais“.

E. Matulionienė pirmąjį delmoną gavo iš motinos dar 1978 m., o ilgainiui pradėjo jais domėtis, juos tyrinėti, rekonstruoti ir rengti parodas.

Stebėdama mamos kūrybinę veiklą tradicine tekstile susidomėjo ir jos dukra Ieva Matulionytė.

„Pradėjau nuo riešinių mezgimo ir juostų audimo technikų, tačiau jas įvaldžiusi galutinai atsidėjau delmonų siuvinėjimui. Originalų kopijų siuvinėjimas itin žavi, tačiau atkuriant autentiškus delmonus, išaugo troškimas sukurti ir savo autorinį, istorinę vertę išlaikančių delmonų rinkinį. Pirmąjį delmoną pasiuvau 2015 m. rudenį“, – prisimena I. Matulionytė. Siuvinėdama delmonus ji remiasi daugiau nei 30 metų trunkančia motinos dr. E. Matulionienės tyrimų medžiaga ir ilgamete praktine patirtimi, kurią vainikavo Klaipėdos universitete apginta disertacija „Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo tekstilinių krepšelių raida“.

Bendras motinos ir dukters darbas naujam gyvenimui jau prikėlė per 20 delmonų.

Delmonas – išskirtinė Mažosios Lietuvos tautinio drabužio dalis

Būtent šie spalvotais siūlais ar karoliukais puošti ir ties juosmeniu ryšimi tekstiliniai krepšeliai leidžia be didesnių pastangų atpažinti Mažosios Lietuvos moterišką tautinį drabužį. 2020 m. šis Mažąją Lietuvą pristatantis rankdarbis papildė Nacionalinio nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Iš vilnos, medvilnės, aksomo, lino, velveto atraižų pasiūtų delmonų spalvos, pasirinkta forma ir ornamentai perteikia lietuvininkių grožio sampratą, madą. Siuvinėjimo būdai ir apdaila parodo merginų ir moterų meistriškumą, o panaudotos medžiagos atspindi laikotarpio ekonomiką.

Delmonuose itin gausu augalinių ir geometrinių motyvų, simbolinių ženklų, monogramų, datų. Jo dekoravimui dažniausiai pasirenkami gėlių žiedai, puokštės, šakelės; žaismingumo suteikia stilizuotos paukščių, vabzdžių, žmonių figūrėlės. Keletas parodos eksponatų yra su išsiuvinėtais palinkėjimai vokiečių kalba: Zum Andenken (ʻAtminimuiʼ) ir Aus Liebe (ʻIš meilėsʼ).

Paroda rengiama įgyvendinant Klaipėdos etnokultūros centro projektą „Mažosios Lietuvos amatystė“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba, globoja Klaipėdos miesto savivaldybė. Parodos eksponavimą parėmė fotografijos ir rėminimo centras „Fotopliusas“.

Virtualus atidarymas ir ekskursija (norėdami gauti priminimą, spauskite varpelį „Priminti/Set reminder“):