Antradienis, 2 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2021 01 18 15:30
12
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Apeiga – tai simbolinis veiksmas, kuriam teikiama tam tikra prasmė. Nuo rankos paspaudimo sveikinantis iki žegnonės, kaip maldos papildo ar net pakaitalo. Rankos paspaudimas kildinamas iš kraujo sandoros, kai žmonės, įsipareigojantys tarpusavio brolybei, įsipjaudavo delnus, o po to spausdavo juos vienas kitam, kad susimaišytų jų kraujas. Žegnonė kai kurių konfesijų krikščionims reiškia susitapatinimą su nukryžiuotu Kristumi ir mirtimi šio pasaulio nuodėmei.

Savaime mosavimas plaštaka ar jos paspaudimas – beprasmiai. Prasmę šiems veiksmams suteikia mūsų mintys, nuostatos, kurias siejame su vienu ar kitu veiksmu. O kai tokie veiksmai vyksta tarp skirtingų žmonių, būtina, kad ir vienam, ir kitam tai reikštų tą patį. Kitaip gali kilti problemų. Pavyzdžiui, sveikinimasis kilstelint ištiestą ranką vienam reiškia „ateinu be ginklo“, kitam – „iš širdies į Dievą“, trečiam – karą ir genocidą. Gestas, rodant pirštais raidę „O“ vienam reiškia „ viskas puiku“, kitam – iškreiptą lytinį aktą.

Apeigas galima suvokti dvejopai: simboliškai arba magiškai. Simbolis – tai ženklas, kuris pats savaime nėra svarbus, svarbu tai, ką jis ženklina, kitaip tariant – abstrakčiai išreiškia. Maginėje pasaulėžiūroje apeiga reikšminga savaime. Pavyzdžiui, kai kurios krikščionių bendruomenės mano, kad išgelbėjimas tiesiogiai priklauso nuo krikšto ar komunijos, nors kitos bendruomenės tai suvokia tiktai kaip simbolius. O budistai turi net specialius maldų malūnėlius, kai lentelės su užrašytomis maldomis įdedamos į vėjo sukamas dėžutes. Kiek kartų jos apsisuka, tiek ir maldų.

Laisvoje visuomenėje kiekvienas žmogus turi teisę rinktis savo pasaulėžiūrą. Problemų kyla, kai susiduria skirtingos pasaulėžiūros, sukeliančios vidines prieštaras žmogaus sąmonėje. Krikščionis, tikintis reinkarnacija, horoskopais ar Kūčių vakarą buriantis sau likimą, nėra nuoseklus krikščionis. Lygiai kaip besižegnojantis pagonis, priskiriantis Kristų savo dievų panteonui, kuriame jo nei istoriškai, nei filosofiškai nėra.

Paprotys – tai reiškinys, kai tam tikri veiksmai, žodžiai, medžiaginės kultūros elementai perimami iš ankstesniųjų kartų. Tuo jis skiriasi nuo įpročio, kuris, dažniausiai – asmeniškas. Pati papročio sąvoka – gana problemiška, nes tarytum įtvirtina požiūrį, jog tam tikri dalykai savaime prasmingi vien tuo, kad yra iš kažko paveldėti ar bendrai priimti.

Dažnas pasakys: tiek papročiai, tiek apeigos sutelkia bendruomenes, nuo šeimos iki tautos, nuo religijos iki subkultūros. Bendri veiksmai, žodžiai, garsai, formos ar spalvos įtvirtina tapatybes. Deja, savaime nei laikas, nei populiarumas tam tikroje grupėje nėra nei gėrio, nei blogio rodikliai. Dauguma gali klysti, o mažuma būti teisi. Senas dalykas gali būti geras, o naujas – blogas, bet taip pat ir atvirkščiai. Tradicionalizmas ir modernizmas išreiškia tolygius kraštutinumus, abiem atvejais vertybės įkalinamos laike. O tikroji vertė glūdi už laiko ribų.

Vargu, ar turėtume gerbti tokius papročius, kaip pavasarinis žolės deginimas, gyvų gyvūnų jauniklių užkasimas į žemę, girtuoklystės per „prirašymus“ daugiabutyje ar darbo kolektyve. Juk kai kuriose kultūrose gyvi ir tokie papročiai, kaip kanibalizmas. Kai kuriuos papročius mes laikome barbariškais, o kai kam barbariški gali atrodyti mūsų papročiai. Mūsų pasaulyje dažnai trūksta susikalbėjimo. Bet yra dalykų, kurie objektyvios moralės požiūriu geri ar blogi.

Daugelis papročių, vis dėlto, moraliniu atžvilgiu tiesiog neutralūs. Dzūkų tautiniai drabužiai ar daina nėra nei geresni, nei blogesni, nei žemaičių. Kiekvienas šių kultūros elementų vertingas savaip, kaip tam tikros grupės tapatumo ir skirtingų grupių įvairovės išraiška. Tad kiekvienas paprotys, kiekviena apeiga, kurie nėra kam nors žalingi, yra galimi.

Svarbiausia tarp skirtingų kultūrų – išsaugoti laisvę ir susikalbėti tarpusavyje. Vieną gali žeisti toks paprotinis ženklas, kaip svastika, kitą – kryžius, trečią – Dovydo žvaigždė. Šioje vietoje galima prisiminti žymų žydų kilmės prancūzų antropologą Klodą Levį-Strosą (Claude Lévi-Strauss), kuris teigė: barbaras – tai, pirmiausiai, tas, kuris tiki kitų barbariškumu. Nereikia ir to absoliutinti, bet logikos esama. Jei ką nors žeidžia lietuviška svastika ar Užgavėnės su kai kurių tautinių grupių karikatūromis, reikia tiesiog išaiškinti, jog tame nėra pykčio ar intencijos naikinti.

Taigi, nei paprotys, nei apeiga nėra savaime prasmingi. Jiems prasmę suteikia žmogus arba žmonių bendruomenė. Tegul tik ta prasmė būna gera ir šviesi.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Etnologė: per Vėlines kelti puotą – užmirštas paprotys
  2. M. Kundrotas. Ar laisvė yra vertybė?
  3. M. Kundrotas. Tiesa – aukščiau visko
  4. M. Kundrotas. Darsyk apie daltonizmą
  5. M. Kundrotas. Pavergianti priešo idėja
  6. M. Kundrotas. Mirties vardas – islamas? Ne – liberalizmas
  7. Dainų šventės Folkloro diena pradės duonos apeiga Katedros aikštėje (programa)
  8. M. Kundrotas. Krikščionybė lietuviškai: homoseksualams – taip, romuviams – ne
  9. M. Kundrotas. Homopropagandoje spekuliuojama statistika
  10. „Iš savo varpinės“: M. Kundrotas: Moralė ir politika – ar tai suderinama? (video)
  11. V. Rutkūnas. Lietuviuose slypi galingas užtaisas klestėjimui
  12. J. Vaiškūnas. Ką iš tikrųjų įkūnija Užgavėnių Morė?
  13. J. Trinkūnas. Mintys žiemos saulėgrįžoje
  14. R. Petkevičius. Psichodeliniai augalai Lietuvos etninėje kultūroje
  15. Viešnagė pas žmones, kurie niekad neužrakina durų ir širdžių (nuotraukos, video)
  16. G. Songaila. Apie mitą ir tikrovę (I)
  17. Miglė ir Mindaugas Valaičiai: Tradicija yra gyva tada, kai ji tobulėja, kai nėra sustingusi ir muziejinė (nuotraukos)
  18. N. Laurinkienė. Ir vėl – metų rato pradžia

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. Rudesventa says:
    1 mėn. ago

    Aciu tamstai mokytojui,
    Vos neuzmigau …

    Atsakyti
  2. Pajūrietis says:
    1 mėn. ago

    „Laisvoje visuomenėje kiekvienas žmogus turi teisę rinktis savo pasaulėžiūrą.“ Pateikite, prašau, „laisvos visuomenės“ pavyzdį, kur tokia buvo ar yra, ir kokie yra „laisvos visuomenės“ išskirtiniai bruožai? Antra, žmogui nereikia jokios teisės ar malonės iš šalies rinktis savo pasaulėžiūrą – kiekvienas žmogus ją turi savaime. Nepriklausomai nuo to, kokioje visuomenėje priverstas gyventi.

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      1 mėn. ago

      Gimimą ir gyvenimą Lietuvoje priimu kaip Dievo dovaną…

      Atsakyti
  3. A. A. JEZERSKAS says:
    1 mėn. ago

    tik ką radijas pranešė – staigi mirtis

    Atsakyti
    • Atsiprašau, klaida: says:
      1 mėn. ago

      Mirė vienas parlamento gynėjų ir kariuomenės kūrėjų V. JAZERSKAS
      – lrytas.lt/lietuvosdiena/nelaimes/2021/01/19/news/mire-vienas-parlamento-gyneju-ir-kariuomenes-kureju-v-jazerskas-17953308/

      Atsakyti
  4. Pajūrietis says:
    1 mėn. ago

    „Bet yra dalykų, kurie objektyvios moralės požiūriu geri ar blogi.“ – kas gi ta „objektyvioji moralė“? Nejaugi tokia yra?
    Yra bendražmogiškosios vertybės, kurias kai kurie tikėjimai pasisavina ir skelbia tik kaip savasias. Bet „objektyvi moralė“?

    Vogti gal būt visur yra blogis, nors kartais gali būti ir gėris, jei vaikas miršta iš bado. O žudyti tikslu priversti tikėti svetimiausiais, tolimiausiais išgalvotais dievais? Blogis ar gėris, jei jau tikslas toks šventas?! O turėti ne vieną žmoną yra dorovinga? Pas mus – ne, kitose šalyse – taip. Ką apie tai pasakytų taip vadinama „objektyvioji moralė“? Tarp kitko, lietuviškai moralė yra dorovė.

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      1 mėn. ago

      Yra tokia, galima ginčytis tik dėl pavadinimo, tai vadinčiau paprasčiau – bendražmogiškos vertybės…”Objektyvioji moralė” gerina žmonių ir žmonių bendruomenių sugyvenamumą ir tuo pačiu stiprina žmonijos išgyvenamumą…

      Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        1 mėn. ago

        Juk aš taip ir rašiau, kad yra bendražmogiškosios vertybės. O taip vadinama „objektyvioji (?) moralė“, mano nuomone, yra mėgėjiškas išmislas. Kiekviena religija, visuomenė ar bendruomenė nustato savo moralės (dorovės) normas. Pasaulis platus, iš mirties baimės ir didelio tamsumo yra prigalvota daugybė tikėjimų, dievų, papročių ir tiems reikalams atitinkamų moralės (dorovės) normų. Antikos laikais buvo moralu (dorovinga) vyrams santykiauti su berniukais, dabar tai – šlykštus nusikaltimas. Tai kur čia ta „objektyvioji moralė“?

        Atsakyti
        • Kęstutis says:
          1 mėn. ago

          Na taip sutinku, dorovė, bendra žmogiškosios vertybės ir yra tos suprantamos vertybės, lietuviškai…

          Atsakyti
  5. Aūūūū, kur jūs visi? says:
    1 mėn. ago

    Gal dar negrįžot iš Kapitolijaus apeigų?

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      1 mėn. ago

      Tik ką grįžome. Kaip ir Jūs, apsistojome „Trump International Hotel Washington DC“. Tad kviečiame kartu pavakarieniauti.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        1 mėn. ago

        Parašiau, ir oi, oi, oi, koks esmi patenkintas… 🙂
        Noriu įspėti, jog mano kambariai ne tokiu dydžio, kad juose tilptų šypsena, kurią man sukelia tokie tamstos komentarai. O jei iš viso spėko nusišypsojusi pertvaras išversiu? Atsakingiau, gerbiamasai!

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

„Mokslo sriuba“: kokią grąžą valstybei generuoja investicijos į mokslą ir studijas? (video)

M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?

2021 02 25
Kaunas tęsia paprotį: apdovanojimais „Aš – dalis Tavęs“ pagerbtos iškilios asmenybės ir reikšmingi darbai

Kaunas tęsia paprotį: apdovanojimais „Aš – dalis Tavęs“ pagerbtos iškilios asmenybės ir reikšmingi darbai

2021 02 17
Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

J. Vaiškūnas. Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

2021 02 16
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Liberalieji totalitarai pagaliau nusimeta kaukes

2021 02 12
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?

2021 01 24
Puoselėjami papročiai – drevinė bitininkystė

Puoselėjami papročiai – drevinė bitininkystė

2021 01 07
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Visuomenės liberalėjimas: iš viršaus ar iš apačios?

2021 01 03
Ugnis Kromo kalne, Latgaloje, Latvijoje | rengėjų nuotr.

A. Bajor. Protėvių Ugnies Ratas sujungė baltus

2020 12 25
Kryždirbystės keliai Lietuvoje

Kryždirbystės keliai Lietuvoje

2020 12 22
A. Bajor. Saulėgrįžos dieną apsijunkime į Protėvių Ugnies Ratą

A. Bajor. Saulėgrįžos dieną apsijunkime į Protėvių Ugnies Ratą

2020 12 19
Rodyti daugiau

Naujienos

Kirpykla | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Didžioji dauguma įmonių laikosi karantino reikalavimų

2021 03 02
Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas
Gamta ir žmogus

Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas

2021 03 02
Kultūros ministerija | lrkm.lt nuotr.
Kultūra

Šiemet bus pradėti tvarkyti 18 paveldo vertybių

2021 03 02
Elektriniu traukiniu nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Klaipėdos bus galima pasiekti jau nuo 2022 m.
Gamta ir žmogus

Kaune – dar viena požeminė geležinkelio perėja

2021 03 02
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Nepateikusios savo narių politinės partijos gali būti uždarytos

2021 03 02
Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui
Gamta ir žmogus

Belaukiant potvynio: draudikai pataria ištuštinti rūsius ir kiemus

2021 03 02
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

„Sodra“: darbo rinkai pavyko atsispirti antrojo karantino įtakai

2021 03 02
Paveldėto ir dovanoto nekilnojamojo turto registravimo paslauga – vėl įperkama
Lietuvoje

Paveldėto ir dovanoto nekilnojamojo turto registravimo paslauga – vėl įperkama

2021 03 02


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Tiesos žodis iš Ėlėrtė. Nuoroda: apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • Pajūrietis apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • ŽEMAITIS apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • Balsas-tyruose apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Didžioji dauguma įmonių laikosi karantino reikalavimų
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas
  • Šiemet bus pradėti tvarkyti 18 paveldo vertybių

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1774; komentarų: 16
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1143; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 920; komentarų: 13
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 828; komentarų: 49
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 801; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 739; komentarų: 10

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 25
24
„Mokslo sriuba“: kokią grąžą valstybei generuoja investicijos į mokslą ir studijas? (video)

Ne taip seniai Seimo švietimo komiteto pirmininkas, vadinamosios Laisvės partijos atstovas Artūras Žukauskas atskleidė savo požiūrį į demokratiją atsisakydamas kviesti...

Skaityti toliau

Kaunas tęsia paprotį: apdovanojimais „Aš – dalis Tavęs“ pagerbtos iškilios asmenybės ir reikšmingi darbai

by Kristina Aleknaitė
2021 02 17
1
Kaunas tęsia paprotį: apdovanojimais „Aš – dalis Tavęs“ pagerbtos iškilios asmenybės ir reikšmingi darbai

Nors šiemet Vasario 16-ąją Lietuva pasitiko kitaip nei įprasta, į virtualią erdvę bei TV ekranus persikėlę minėjimo renginiai išlaikė sau...

Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 16
3
Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

Dabar Užgavėnės – tėra „žiemos išvarymo“ ir žaismingų pasilinksminimų bei pramogų diena, tačiau taip buvo ne visada. Tokia ši šventė...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Tiesos žodis iš Ėlėrtė. Nuoroda: apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • Pajūrietis apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • ŽEMAITIS apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • Balsas-tyruose apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Balsas-tyruose apie Didžioji dauguma įmonių laikosi karantino reikalavimų
Kitas straipsnis
Mažinami mokesčiai už paveldimą ar dovanojamą turtą

Savarankiškai dirbantys gyventojai „Sodros“ išmokų gali sulaukti greičiau

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai