Trečiadienis, 29 balandžio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

Astrida Miceikienė, www.alkas.lt
2021-01-17 09:00:47
332
PERŽIŪROS
6
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.

Žemės ūkis | zum.lt nuotr.

Vienas įtakingiausių pasaulio verslo leidinių „Forbes“ 2017 m. išplatino duomenis apie tai, kad mūsų planetoje visiškai be tiesioginio fizinio žmogaus darbo sėkmingai užaugintas ir nuimtas pirmasis derlius. Tai leidžia daryti išvadą, kad skaitmenizacijos procesai jau netolimoje ateityje iš esmės pakeis dabartinį ūkininkavimo būdą, bei patvirtina ES žinovų spėjimus, jog žemės ūkio žinovai su aukštuoju išsilavinimu ateityje bus vieni paklausiausių darbo rinkoje.

Robotai dirbs, dirbtinis protas valdys pavojus

Žemės ūkio įmonės ir ūkininkų ūkiai, aktyviai jau dabar diegiantys ir diegsiantys naująsias technologijas, taps paklausesni, veiksmingos skaitmeninės sistemos bei kitos naujoviškos technologijos jiems padės trumpinti užduočių vykdymo laiką, garantuos aukštesnę gaminių kokybę, pritrauks daugiau vartotojų, padės greičiau pasiekti naujas rinkas. Vartotojams tai užtikrins duomenų tikslumą dėl gaminių kilmės, maistinių medžiagų kiekio ir kokybės. Be to, informacinės technologijos ir skaitmenizacijos procesai padės spręsti žemės ūkiui svarbias aplinkosaugos problemas bei švelninti klimato kaitos pasekmes.

Mokslo tyrimai rodo, kad robotų naudojimas žemės ūkyje didina gyvulių veiksmingumą ir augalų derlių. Pavyzdžiui, robotai purkštuvai ir ravėtuvai gali iki 90 proc. sumažinti naudojamų agrocheminių medžiagų kiekius.

Robotikos technologijas žemės ūkiui kuriančios kompanijos šiuo metu išbando su lazeriais ir fotoaparatais, kad pastarieji galėtų aptikti ir pašalinti piktžoles visiškai nedalyvaujant žmogui, taip pat kuria augalus persodinančius robotus, išbando vaisių ir riešutų derliaus nuėmimo automatiką. Visa tai tradicinius ūkininkavimo būdus perkelia į visiškai naują veiksmingumo lygį.

Pasitelkęs dirbtinį protą ūkininkas gali valdyti ūkį išmaniosiomis programomis savo telefone, į jį gauti naujienas apie pasėlių būklę ar laikomų gyvulių sveikatą. Atsiradus galimybei jutikliais, dronais, palydoviniu ryšiu rinkti duomenis apie augalus ir gyvulius esamu laiku, atsiveria galimybė taip pat esamu laiku valdyti ir gamtinius bei technologinius pavojus. Naudodami naująsias technologijas, ūkininkai gali, pavyzdžiui, pritaikyti pasėlius pagal aplinkos sąlygas arba netgi manipuliuoti pasėliais (biologinės inžinerijos būdu), kad pastarieji tiktų konkrečiai aplinkai.

Prof. Astrida Miceikienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė | Asmeninė nuotr.

Naujoviškumą spartins skaitmenizavimas, daiktų internetas ir bepilotės skraidyklės

Mokslininkai išskiria kelias pagrindines ketvirtosios pramonės revoliucijos tendencijas, nulemsiančias žemės ūkio verslo pažangą.

Pirmoji jų – skaitmeninimas. Naujoviškų skaitmeninių technologijų naudojimas siekiant pakeisti žemės ūkio verslo modelius, gauti papildomų pajamų kuriant aukštą pridėtinę vertę iš atsinaujinančių bioišteklių yra pagrindinė žemės ūkio keitimosi kryptis. Skaitmeninimas gali daryti įtaką bioekonomikai keliais būdais: įgalinti veiksmingiau auginti, transportuoti, perdirbti biologinius išteklius ir tiksliau planuoti investicijas geriausiam jų panaudojimui.

Antroji tendencija – daiktų internetas ir jutiklių naudojimas. Duomenų rinkimas naudojantis daiktų internetu, t. y. jutikliais, mašinomis ir dronais, gebančiais pateikti duomenis esamu laiku, kuri vėliau saugoma ir apdorojama debesyse, leis padidinti žemės ūkio verslo veiksmingumą, pavyzdžiui, sumažinti darbo sąnaudas, stebėti ir pasiruošti nepalankioms klimato sąlygoms, trukdančioms gamybos procesams, stebėti kenkėjų ir ligų plitimą – laiko, temperatūros ir drėgmės jutikliai, strategiškai išdėstyti aplink laukus kartu su vaizdo atpažinimo technologijomis, leidžia ūkininkams apžiūrėti savo pasėlius iš bet kurios pasaulio vietos, nustatyti drėgmės kiekį lauke, gauti kitus verslo valdymui reikalingus duomenis esamu laiku. Pavyzdžiui, prie auginamų vaisių pritvirtinus jutiklius, galima nustatyti jų dydį ir vystymosi stadiją. Iš jutiklių gauti duomenys yra įvedami į algoritmą, pagal kurį apskaičiuojama vaisių vystymosi stadija, o kai vaisiai subręsta ir ateina laikas juos rinkti, ūkininkas gauna duomenis išmaniajame telefone. Verslo numatymo būdai, paremti dideliais duomenų kiekiais ir dirbtiniu protu, sudarys galimybę numatyti kenkėjų ir ligų protrūkius, pateikti patarimus dėl geriausių augalų veislių parinkimo, taip pat nustatyti tinkamiausią laiką gaminių pateikimui į rinką.

Trečioji tendencija – dronai, sukuriantys trimatį vaizdą, naudojami įvertinti dirvožemio kokybę ir numatant augalų sėjos ir sodinimo technologijas. Dronai jau dabar naudojami purškiant pasėlius taip, kad cheminės medžiagos nepatektų į požeminius vandenis. Naujausi tyrimai atskleidė, kad dronai gali padidinti purškimo greitį penkis kartus, palyginti su tradicinėmis technologijomis.

Jungs ūkininkus, vartotojus ir politikus

Skaitmenizavimo technologijos atveria naujas žemės ūkio verslo valdymo galimybes visuose žemės ūkio ir maisto gaminių vertės grandinės žingsniuose: žemės ūkio procesų automatizavimas leidžia tiksliai sureguliuoti naudojamų žaliavų ir medžiagų kiekius, sumažinti rankinio darbo poreikį. Palydoviniai duomenys ir jutikliai pagerina pasėlių augimo ir žemės ar vandens kokybės stebėjimo tikslumą, o visa tai sumažina sąnaudas. Gaminių kilmės atsekamumo technologijos ir skaitmeninės logistikos paslaugos suteikia galimybę supaprastinti žemės ūkio maisto gaminių tiekimo grandines, kartu teikdamos patikimas žinias vartotojams ir padidindamos šias technologijas taikančių ūkininkų galimybes.

Skaitmeninės technologijos taip pat prisideda prie valdžios institucijų vykdomos žemės ūkio politikos ir programų veiksmingumo bei sudaro galimybes kurti dar geresnes. Pavyzdžiui, laisvai prieinami ir aukštos kokybės palydoviniai vaizdai sumažina daugelio žemės ūkio veiklų stebėjimo ir priežiūros išlaidas. Tai leidžia atitinkamoms valdžios institucijoms pereiti prie tikslingesnės politikos, pagal kurią ūkininkams būtų mokamos subsidijos. Skaitmeninės technologijos leidžia ne tik stebėti, kaip laikomasi aplinkos apsaugos politikos, bet ir automatizuoti žemės ūkio administracinius procesus ir plėtoti naujas paslaugas.

Galiausiai, skaitmeninės technologijos padeda taikyti naujus prekybos žemės ūkio ir maisto gaminiais būdus, sujungdamos žemės ūkio gamybos pardavėjus ir pirkėjus į naujas rinkas ir sudarydamos galimybes valdžios institucijoms stebėti ir užtikrinti kokybės standartų laikymąsi, greitesnes ir veiksmingesnes pasienio procedūras, kurios yra būtinos greitai gendantiems gaminiams ir kt.

Visa ši technologinė pažanga padeda pasiekti tikslą sukurti atsparesnes, našesnes ir tvaresnes žemės ūkio ir maisto sistemas, geriau tenkinančias vartotojų poreikius, žemės ūkio verslą paversti naujovišku verslu, o jo valdytojus – ateities žemės ūkio ir maisto gaminių kūrėjais.

Autorė yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė, profesorė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Skaitmeninės technologijos ir robotai kelia pavojų mūsų psichinei sveikatai
  2. Žemės ūkis: su žmonėmis ar dirbtiniu intelektu?
  3. Mokslininkai iš 28 pasaulio šalių ieškos bioekonomikos proveržio galimybių
  4. G. Jonutis: Robotai žmonių nepakeis
  5. Kaimo plėtros parama skatins žmones tausoti gamtą, augmeniją ir gyvūniją
  6. Prieš klimato kaitą stos ir Lietuva
  7. Kovai su klimato kaita – norvegų patirtis
  8. Lietuviai, sugebėję nurungti pusę pasaulio robotikos meistrų, neapsiėjo be nuotykių
  9. Lietuvos robotikos industrija pasiruošusi augimo šuoliui: nuo mąstančių robotų iki išmaniųjų daiktų, gelbstinčių gyvybę
  10. „Robotų intelektas 2019“: robotas „Hoverbot“ paėmė aukso maišą, bet jį paleido (video)
  11. Verslo pirmeiviai pateikė savo numatymus kas mūsų laukia 2030 metais
  12. Ir po 50 metų robotai gydytojų nepakeis
  13. Naujausias Europos aplinkos agentūros vertinimas rodo – Europos gamta nyksta
  14. Pirkinių pristatymo robotai vilniečius ir stebino, ir žavėjo
  15. „Mokslo sriuba“: Lietuvio kūrinys – gyvą padarą primenantis robotas (video)

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. tai va says:
    5 metai ago

    žėmės apdirbimo būdai vystosi, o žmonės ?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 metai ago

      O jie leidžiasi suvystomi

      Atsakyti
  2. Pajūrietis says:
    5 metai ago

    Aha, gamintojams reikia kur nors tą… iškišti. Pvz., naujame lengvajame automobilyje kiek visokių nereikalingų žaislų prikimšta. O kiek tais žaislais, už kuriuos tenka neblogai sumokėti, naudojamės?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 metai ago

      Ir pralaimi, mano supratimu.
      Jei gamintojas siūlytų prietaiso komplektaciją pasirinkti (ko tau šiuo metu labiausiai, ko iš tiesų reikia), o kas nereikalinga, kas tik apsunkina naudojimą (kaip skrandį apsivalgymas apsunkina), pardavimai gal 10 ar daugiau kartų šoktelėtų, nes vieni imtų, kiek įperka, kiti – kiek reikia, kokiu rinkiniu jam patogiausia naudotis.

      Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        5 metai ago

        Taip.

        Atsakyti
  3. Bet: says:
    5 metai ago

    Kaip modernūs elektroniniai prietaisai kenkia planetai
    – respublika.lt/lt/naujienos/mokslas/technika/kaip_modernus_elektroniniai_prietaisai_kenkia_planetai/
    ir
    – atliekos.lt

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Šiaulių policijos komisariato atidarymas
Lietuvoje

Šiauliuose pradėtos naujojo policijos komisariato statybos

2026 04 28
Kapsulės įkasimo iškilmės
Lietuvoje

Kaune simboliniu kapsulės įkasimu pažymėtos Brastos tilto statybos

2026 04 28
Žemės ūkis
Lietuvoje

Jau kitąmet ūkininkai galės perleisti valstybinę žemės nuomos teisę šeimos nariams

2026 04 28
Sveikata
Gamta ir žmogus

Ministerija kviečia teikti pasiūlymus dėl Psichikos sveikatos priežiūros 

2026 04 28
Augalų atliekos
Gamta ir ekologija

Nuo gegužės 1 d. keičiasi augalų deginimo lauko sąlygomis tvarka

2026 04 28
Elektrinis laivas | vvt.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Prieš pat sezono atidarymą pakrikštyti du nauji Vilniaus laivai

2026 04 28
Ant tilto plakatas „STOP masinei imigracijai“
Lietuvoje

Vilniuje užpulti prieš masinę imigraciją protestavę jaunuoliai: pradėtas tyrimas, kyla klausimų dėl viešosios tvarkos ir žodžio laisvės

2026 04 28
Elektromobilis
Lietuvoje

Augant gyventojų susidomėjimui planuojamos papildomos lėšos elektromobiliams

2026 04 28
Vidur girių 2026
Gamta ir ekologija

Šlapdriba neišgąsdino šventės „Vidur girių“ Dzūkijoje dalyvių

2026 04 28
Pinigai
Lietuvoje

Kaip ir kada sumokėti „Sodrai“ po pajamų deklaravimo?

2026 04 28
Šildymas
Lietuvoje

Paskutinės dienos teikti paraiškas kompensacijoms už šildymą

2026 04 28
Laivyba Nemunu
Lietuvoje

Prasideda laivybos laikas: kas laivų savininkams kelia daugiausia rūpesčių?

2026 04 28

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie V. Sinica. Musulmonai už europines vertybes!
  • +++ apie LGGRTC istorikų pareiškimas: Rusijoje šiandien naikinami ne tik paminklai – naikinama teisė prisiminti
  • +++ apie Visoje Lietuvoje minima Antrojo Lietuvos Statuto 460 metų sukaktis – specialus renginių ciklas
  • Naivus klausimas apie LGGRTC istorikų pareiškimas: Rusijoje šiandien naikinami ne tik paminklai – naikinama teisė prisiminti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kodėl spausdintuvas spausdina lėtai ir ką tai reiškia?
  • Kiek laiko tarnauja artroskopiniai implantai?
  • Šiauliuose pradėtos naujojo policijos komisariato statybos
  • Kaune simboliniu kapsulės įkasimu pažymėtos Brastos tilto statybos

Kiti Straipsniai

Lietuvos mokslų akademija

KTU mokslininkams įteiktos garbingos Lietuvos mokslų akademijos premijos

2026 04 28
Žemės ūkis, laukai

Įsivyrauja permainingi orai: ko tikėtis ūkininkams

2026 04 27
Žemės ūkis

VDI pradeda patikrinimus žemės ūkyje

2026 04 24
Susitikimas,Prezidentūroje

Prezidentūroje aptartos žemės ūkio aktualijos

2026 04 20
Nemunas

Lietuvos mokslininkai sukūrė DI modelį upių būklei vertinti

2026 04 08
Panevėžio medelyne pradėjo veikti šiuolaikinė sėklų saugykla

Panevėžio medelyne pradėjo veikti šiuolaikinė sėklų saugykla

2026 04 02
Klimato kaita

Vyriausybė pritarė Prisitaikymo prie klimato kaitos įstatymo projektui

2026 04 01
Būstas

Lietuviams klimatas rūpi, bet renkantis būstą svarbiausia – visai kas kita

2026 03 28
Senyvo amžiaus žmonių sveikata

Mokslininkė įspėja apie „tyliąją krizę“: ar esame pasiruošę pasirūpinti sparčiai senstančia Lietuva?

2026 03 24
Forumo atidarymo sesija

Didžiausiai Kauno ir Marijampolės verslo bendruomenei rūpi demografijos iššūkiai

2026 03 24

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie V. Sinica. Musulmonai už europines vertybes!
  • +++ apie LGGRTC istorikų pareiškimas: Rusijoje šiandien naikinami ne tik paminklai – naikinama teisė prisiminti
  • +++ apie Visoje Lietuvoje minima Antrojo Lietuvos Statuto 460 metų sukaktis – specialus renginių ciklas
  • Naivus klausimas apie LGGRTC istorikų pareiškimas: Rusijoje šiandien naikinami ne tik paminklai – naikinama teisė prisiminti
  • Rimgaudas apie Visoje Lietuvoje minima Antrojo Lietuvos Statuto 460 metų sukaktis – specialus renginių ciklas
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Rinkdamiesi maistą, lietuviai didžiausią dėmesį skiria kainai ir sveikumui

Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai