Kalbėdami apie Kaimo plėtros programos (programa) paramą, dažnai be dėmesio paliekame vieną labai svarbią paramos dalį – jos lėšomis sukuriamas visuomenines vertybes. Tai sveikas ir saugus maistas, švarus vanduo ir oras, saugoma bioįvairovė – augmenija ir gyvūnija, tvarkomas kraštovaizdis.

Žemės ūkis ir gyvoji gamta yra tos pačios ekosistemos sudėtinės dalys, dėl to žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė nėra vien žmogaus sukurti ir jo reguliuojami ištekliai. Tai sudėtingas biologinis procesas, reikalingas ne tik žmogui vartoti, bet ir visos ekosistemos reprodukcijai palaikyti.Viešosios vertybės atlieka svarbią infrastruktūrinių paslaugų funkciją, kuria naudojasi ne tik kaimo, bet visos šalies gyventojai, užsienio turistai. Tam taip pat atitenka dalis gamintojo kaštų, kurie turi būti kompensuojami, nors mes visi, tokios produkcijos vartotojai, dažnai nė nepagalvojame, kad ir už ją turėtume susimokėti. Žemės ūkis, alternatyvūs verslai kaimo erdvėje yra labai svarbūs, ūkininkai ir verslininkai turi iš jų užsidirbti, o visos kitos visuomenės jiems uždėtos prievolės turi būti atlyginamos.

Itin daug dėmesio Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programoje skirta antrajai – „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimo“ krypčiai. Jai skirta daugiau kaip trečdalis (36,48 proc. – 2,75 mlrd. Lt) visų finansinio laikotarpio lėšų.

Šios krypties teikiama parama skatina žmones tausoti gamtą, augmeniją, gyvūniją, išlaikyti nykstančius Lietuvos senųjų veislių gyvulius ir naminius paukščius, apsaugoti nuo taršos vandens telkinius, dirvą – nuo erozijos, plėsti rekreacines miškų zonas, tinkamai prižiūrėti saugotinas teritorijas, racionaliai naudoti žemės išteklius, remiant subalansuotą žemės ir miškų ūkio plėtrą. Finansinė šios krypties parama skirta toms veiklos sritims, kurios skatina aplinką tausojančią ūkininkavimo praktiką, saugoja ir stiprina biologinę įvairovę, kraštovaizdį, vandens ir dirvožemio išteklius bei mažina klimato kaitą.

Nustatyti 3 šios krypties prioritetai: aplinką tausojanti ūkininkavimo praktika; klimato kaitos mažinimas; biologinės įvairovės išsaugojimas ir didelės gamtinės vertės bei tradicinių agrarinių vietovių plėtra. Pagal šias programas parama teikiama papildomiems veiksmams įgyvendinti, kurie viršija privalomuosius aplinkosaugos reikalavimus, tokius kaip dirvožemio kokybės bei būklės gerinimas.

Dirvožemio erozija ir rūgštėjimas kelia didelių problemų aplinkai ir ūkininkams, todėl įgyvendinant agrarinės aplinkosaugos programas, siekiama kiek įmanoma jas sumažinti. Be to, šių priemonių įgyvendinimo plotuose dėl ribojamo trąšų naudojimo mažėja vandens tarša maistinėmis medžiagomis, atsirandanti dėl intensyvaus ūkininkavimo. Prioritetas taip pat teiktas erozijai neatsparių žemės plotų apželdinimui mišku, atsižvelgiant ir į kitus svarbius aplinkosaugos kriterijus.

Teigiamą poveikį aplinkai (dirvožemiui, vandeniui, biologinei įvairovei, orui) daro ekologiškų žemės ūkio produktų gamybos skatinimas. Šis ūkininkavimo būdas padeda puoselėti senąsias, aplinkos nežalojančias ūkininkavimo tradicijas, išsaugoti autentišką agrarinį kraštovaizdį, aprūpinti šalies gyventojus kokybiškais maisto produktais. Didėjant ekologinio ūkininkavimo mastui bei ekologiškų žemės ūkio produktų paklausai atsiveria daugiau galimybių tiekti ekologiškus produktus ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkoms. Taip auga žemės ūkio produkcijos vertė, saugoma aplinka, o ūkininkai gauna daugiau pajamų.

Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programa išlaiko 2007-2013 m. kaimo plėtros programos tęstinumą. Šiuo programiniu laikotarpiu ne tik išlieka visos buvusios II-osios krypties priemonės, bet atsiranda ir naujų veiklų, tokių kaip priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos „Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių išsaugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ bei „Nykstančio paukščio s buveinių išsaugojimas šlapynėse“. Įgyvendinant šias veiklas bus siekiama išsaugoti kraštovaizdį ir vieną vertingiausių atviro kraštovaizdžio biologinės įvairovės elementų – meldinės nendrinukės natūralias buveines, užtikrinti šios visame pasaulyje nykstančios rūšies tinkamą apsaugos būklę pievose bei šlapynėse.

Naujuoju programiniu laikotarpiu išlieka ir „Natura 2000 priemonė“. „Natura 2000“ tinklas – tai Europos Sąjungos svarbos saugomų teritorijų bendras tinklas, susidedantis iš buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų, skirtų išsaugoti, palaikyti ir, prireikus, atkurti natūralius buveinių tipus, gyvūnų ir augalų rūšis Europos Bendrijos teritorijoje.

Parama, teikiama „Natura 2000“ tinklui, padeda išsaugoti genetinę ir rūšinę ekosistemų įvairovę, padidinti jų atsparumą ir užtikrinti ekologinių procesų nenutrūkstamumą. Tik sveikos ir tinkamai veikiančios ekosistemos saugomose teritorijose galima užtikrinti ne tik įvairesnes pačios ekosistemos funkcijas, bet ir šių sistemų atsparumą gaivalinėms nelaimėms bei trikdžiams, tarp jų – ir klimato kaitai.

Spausdinti 🖨

ALKO TURINYS