Ketvirtadienis, 3 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

Astrida Miceikienė, www.alkas.lt
2021-01-17 09:00:47
6
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.

Žemės ūkis | zum.lt nuotr.

Vienas įtakingiausių pasaulio verslo leidinių „Forbes“ 2017 m. išplatino duomenis apie tai, kad mūsų planetoje visiškai be tiesioginio fizinio žmogaus darbo sėkmingai užaugintas ir nuimtas pirmasis derlius. Tai leidžia daryti išvadą, kad skaitmenizacijos procesai jau netolimoje ateityje iš esmės pakeis dabartinį ūkininkavimo būdą, bei patvirtina ES žinovų spėjimus, jog žemės ūkio žinovai su aukštuoju išsilavinimu ateityje bus vieni paklausiausių darbo rinkoje.

Robotai dirbs, dirbtinis protas valdys pavojus

Žemės ūkio įmonės ir ūkininkų ūkiai, aktyviai jau dabar diegiantys ir diegsiantys naująsias technologijas, taps paklausesni, veiksmingos skaitmeninės sistemos bei kitos naujoviškos technologijos jiems padės trumpinti užduočių vykdymo laiką, garantuos aukštesnę gaminių kokybę, pritrauks daugiau vartotojų, padės greičiau pasiekti naujas rinkas. Vartotojams tai užtikrins duomenų tikslumą dėl gaminių kilmės, maistinių medžiagų kiekio ir kokybės. Be to, informacinės technologijos ir skaitmenizacijos procesai padės spręsti žemės ūkiui svarbias aplinkosaugos problemas bei švelninti klimato kaitos pasekmes.

Mokslo tyrimai rodo, kad robotų naudojimas žemės ūkyje didina gyvulių veiksmingumą ir augalų derlių. Pavyzdžiui, robotai purkštuvai ir ravėtuvai gali iki 90 proc. sumažinti naudojamų agrocheminių medžiagų kiekius.

Robotikos technologijas žemės ūkiui kuriančios kompanijos šiuo metu išbando su lazeriais ir fotoaparatais, kad pastarieji galėtų aptikti ir pašalinti piktžoles visiškai nedalyvaujant žmogui, taip pat kuria augalus persodinančius robotus, išbando vaisių ir riešutų derliaus nuėmimo automatiką. Visa tai tradicinius ūkininkavimo būdus perkelia į visiškai naują veiksmingumo lygį.

Pasitelkęs dirbtinį protą ūkininkas gali valdyti ūkį išmaniosiomis programomis savo telefone, į jį gauti naujienas apie pasėlių būklę ar laikomų gyvulių sveikatą. Atsiradus galimybei jutikliais, dronais, palydoviniu ryšiu rinkti duomenis apie augalus ir gyvulius esamu laiku, atsiveria galimybė taip pat esamu laiku valdyti ir gamtinius bei technologinius pavojus. Naudodami naująsias technologijas, ūkininkai gali, pavyzdžiui, pritaikyti pasėlius pagal aplinkos sąlygas arba netgi manipuliuoti pasėliais (biologinės inžinerijos būdu), kad pastarieji tiktų konkrečiai aplinkai.

Prof. Astrida Miceikienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė | Asmeninė nuotr.

Naujoviškumą spartins skaitmenizavimas, daiktų internetas ir bepilotės skraidyklės

Mokslininkai išskiria kelias pagrindines ketvirtosios pramonės revoliucijos tendencijas, nulemsiančias žemės ūkio verslo pažangą.

Pirmoji jų – skaitmeninimas. Naujoviškų skaitmeninių technologijų naudojimas siekiant pakeisti žemės ūkio verslo modelius, gauti papildomų pajamų kuriant aukštą pridėtinę vertę iš atsinaujinančių bioišteklių yra pagrindinė žemės ūkio keitimosi kryptis. Skaitmeninimas gali daryti įtaką bioekonomikai keliais būdais: įgalinti veiksmingiau auginti, transportuoti, perdirbti biologinius išteklius ir tiksliau planuoti investicijas geriausiam jų panaudojimui.

Antroji tendencija – daiktų internetas ir jutiklių naudojimas. Duomenų rinkimas naudojantis daiktų internetu, t. y. jutikliais, mašinomis ir dronais, gebančiais pateikti duomenis esamu laiku, kuri vėliau saugoma ir apdorojama debesyse, leis padidinti žemės ūkio verslo veiksmingumą, pavyzdžiui, sumažinti darbo sąnaudas, stebėti ir pasiruošti nepalankioms klimato sąlygoms, trukdančioms gamybos procesams, stebėti kenkėjų ir ligų plitimą – laiko, temperatūros ir drėgmės jutikliai, strategiškai išdėstyti aplink laukus kartu su vaizdo atpažinimo technologijomis, leidžia ūkininkams apžiūrėti savo pasėlius iš bet kurios pasaulio vietos, nustatyti drėgmės kiekį lauke, gauti kitus verslo valdymui reikalingus duomenis esamu laiku. Pavyzdžiui, prie auginamų vaisių pritvirtinus jutiklius, galima nustatyti jų dydį ir vystymosi stadiją. Iš jutiklių gauti duomenys yra įvedami į algoritmą, pagal kurį apskaičiuojama vaisių vystymosi stadija, o kai vaisiai subręsta ir ateina laikas juos rinkti, ūkininkas gauna duomenis išmaniajame telefone. Verslo numatymo būdai, paremti dideliais duomenų kiekiais ir dirbtiniu protu, sudarys galimybę numatyti kenkėjų ir ligų protrūkius, pateikti patarimus dėl geriausių augalų veislių parinkimo, taip pat nustatyti tinkamiausią laiką gaminių pateikimui į rinką.

Trečioji tendencija – dronai, sukuriantys trimatį vaizdą, naudojami įvertinti dirvožemio kokybę ir numatant augalų sėjos ir sodinimo technologijas. Dronai jau dabar naudojami purškiant pasėlius taip, kad cheminės medžiagos nepatektų į požeminius vandenis. Naujausi tyrimai atskleidė, kad dronai gali padidinti purškimo greitį penkis kartus, palyginti su tradicinėmis technologijomis.

Jungs ūkininkus, vartotojus ir politikus

Skaitmenizavimo technologijos atveria naujas žemės ūkio verslo valdymo galimybes visuose žemės ūkio ir maisto gaminių vertės grandinės žingsniuose: žemės ūkio procesų automatizavimas leidžia tiksliai sureguliuoti naudojamų žaliavų ir medžiagų kiekius, sumažinti rankinio darbo poreikį. Palydoviniai duomenys ir jutikliai pagerina pasėlių augimo ir žemės ar vandens kokybės stebėjimo tikslumą, o visa tai sumažina sąnaudas. Gaminių kilmės atsekamumo technologijos ir skaitmeninės logistikos paslaugos suteikia galimybę supaprastinti žemės ūkio maisto gaminių tiekimo grandines, kartu teikdamos patikimas žinias vartotojams ir padidindamos šias technologijas taikančių ūkininkų galimybes.

Skaitmeninės technologijos taip pat prisideda prie valdžios institucijų vykdomos žemės ūkio politikos ir programų veiksmingumo bei sudaro galimybes kurti dar geresnes. Pavyzdžiui, laisvai prieinami ir aukštos kokybės palydoviniai vaizdai sumažina daugelio žemės ūkio veiklų stebėjimo ir priežiūros išlaidas. Tai leidžia atitinkamoms valdžios institucijoms pereiti prie tikslingesnės politikos, pagal kurią ūkininkams būtų mokamos subsidijos. Skaitmeninės technologijos leidžia ne tik stebėti, kaip laikomasi aplinkos apsaugos politikos, bet ir automatizuoti žemės ūkio administracinius procesus ir plėtoti naujas paslaugas.

Galiausiai, skaitmeninės technologijos padeda taikyti naujus prekybos žemės ūkio ir maisto gaminiais būdus, sujungdamos žemės ūkio gamybos pardavėjus ir pirkėjus į naujas rinkas ir sudarydamos galimybes valdžios institucijoms stebėti ir užtikrinti kokybės standartų laikymąsi, greitesnes ir veiksmingesnes pasienio procedūras, kurios yra būtinos greitai gendantiems gaminiams ir kt.

Visa ši technologinė pažanga padeda pasiekti tikslą sukurti atsparesnes, našesnes ir tvaresnes žemės ūkio ir maisto sistemas, geriau tenkinančias vartotojų poreikius, žemės ūkio verslą paversti naujovišku verslu, o jo valdytojus – ateities žemės ūkio ir maisto gaminių kūrėjais.

Autorė yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė, profesorė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Skaitmeninės technologijos ir robotai kelia pavojų mūsų psichinei sveikatai
  2. Žemės ūkis: su žmonėmis ar dirbtiniu intelektu?
  3. Mokslininkai iš 28 pasaulio šalių ieškos bioekonomikos proveržio galimybių
  4. G. Jonutis: Robotai žmonių nepakeis
  5. Kaimo plėtros parama skatins žmones tausoti gamtą, augmeniją ir gyvūniją
  6. Prieš klimato kaitą stos ir Lietuva
  7. Kovai su klimato kaita – norvegų patirtis
  8. Lietuviai, sugebėję nurungti pusę pasaulio robotikos meistrų, neapsiėjo be nuotykių
  9. Lietuvos robotikos industrija pasiruošusi augimo šuoliui: nuo mąstančių robotų iki išmaniųjų daiktų, gelbstinčių gyvybę
  10. „Robotų intelektas 2019“: robotas „Hoverbot“ paėmė aukso maišą, bet jį paleido (video)
  11. Verslo pirmeiviai pateikė savo numatymus kas mūsų laukia 2030 metais
  12. Ir po 50 metų robotai gydytojų nepakeis
  13. Naujausias Europos aplinkos agentūros vertinimas rodo – Europos gamta nyksta
  14. Pirkinių pristatymo robotai vilniečius ir stebino, ir žavėjo
  15. „Mokslo sriuba“: Lietuvio kūrinys – gyvą padarą primenantis robotas (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. tai va says:
    4 metai ago

    žėmės apdirbimo būdai vystosi, o žmonės ?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 metai ago

      O jie leidžiasi suvystomi

      Atsakyti
  2. Pajūrietis says:
    4 metai ago

    Aha, gamintojams reikia kur nors tą… iškišti. Pvz., naujame lengvajame automobilyje kiek visokių nereikalingų žaislų prikimšta. O kiek tais žaislais, už kuriuos tenka neblogai sumokėti, naudojamės?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 metai ago

      Ir pralaimi, mano supratimu.
      Jei gamintojas siūlytų prietaiso komplektaciją pasirinkti (ko tau šiuo metu labiausiai, ko iš tiesų reikia), o kas nereikalinga, kas tik apsunkina naudojimą (kaip skrandį apsivalgymas apsunkina), pardavimai gal 10 ar daugiau kartų šoktelėtų, nes vieni imtų, kiek įperka, kiti – kiek reikia, kokiu rinkiniu jam patogiausia naudotis.

      Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        4 metai ago

        Taip.

        Atsakyti
  3. Bet: says:
    4 metai ago

    Kaip modernūs elektroniniai prietaisai kenkia planetai
    – respublika.lt/lt/naujienos/mokslas/technika/kaip_modernus_elektroniniai_prietaisai_kenkia_planetai/
    ir
    – atliekos.lt

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.
Kultūra

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Specialiųjų tyrimų tarnyba
Lietuvoje

STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo

2025 07 02
Šuo
Gamta ir žmogus

Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau

2025 07 02
Klaipėda
Lietuvoje

Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų

2025 07 02
Elektra
Energetika

DI įvertino, kokių elektros kainų tikėtis liepą

2025 07 02
„Sodra“
Lietuvoje

Atnaujintos „Sodros“ išmokų ribos

2025 07 02
VNO atnaujinimas
Lietuvoje

Prasidėjo svarbus Vilniaus oro uosto atnaujinimo etapas

2025 07 02
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

Lietuva ketina steigti dirbtinio intelekto gamyklą

2025 07 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys
  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“
  • STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo
  • Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau
  • Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų

Kiti Straipsniai

Pasitarimo dalyviai | lzs.lt nuotr.

Seime – tarpinstitucinis susitikimas dėl dirbtinio proto klastojamų žurnalistų veidų ir balsų

2025 07 01
Susitikimas Vyriausybėje

Vyriausybėje aptarti mokestiniai pakeitimai ir kiti žemės ūkio klausimai

2025 06 19
Ūkininkų protestas

Prie Seimo – ūkininkų protestas dėl mokesčių (nuotraukos)

2025 06 19
EP stiprina kovą su seksualine prievarta prieš vaikus internete | europa.eu nuotr.

Europos Parlamentas balsavo už griežtesnes taisykles kovojant su seksualiniu vaikų išnaudojimu

2025 06 19
Žemės ūkis

Ūkininkams – draudimo mokesčio lengvatos

2025 06 17
Ūkininkų spaudos konferencija

Ūkininkai ruošiasi akcijai „NE – mokesčių buldozeriui“

2025 06 16
Prezidentas lankosi Vietname

Prezidentas susitiko su aukščiausiais Vietnamo vadovais

2025 06 12
Žemės ūkis | zum.lrv.lt

Vėluojantys deklaruoti pasėlius nebus baudžiami

2025 06 11
Robotika | einmin.lrv.lt nuotr.

Lietuviai robotų nebijo: įvardijami, kaip didžiausi technologijų vertintojai visoje ES

2025 06 06
Dirbtinis protas | VDU nuotr.

Ieškinys prieš Metą? Kaip apginti autoriaus teises?

2025 06 05

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys
  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Rinkdamiesi maistą, lietuviai didžiausią dėmesį skiria kainai ir sveikumui

Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai