Antradienis, 20 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

Astrida Miceikienė, www.alkas.lt
2021 01 17 09:00
6
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.

Žemės ūkis | zum.lt nuotr.

Vienas įtakingiausių pasaulio verslo leidinių „Forbes“ 2017 m. išplatino duomenis apie tai, kad mūsų planetoje visiškai be tiesioginio fizinio žmogaus darbo sėkmingai užaugintas ir nuimtas pirmasis derlius. Tai leidžia daryti išvadą, kad skaitmenizacijos procesai jau netolimoje ateityje iš esmės pakeis dabartinį ūkininkavimo būdą, bei patvirtina ES žinovų spėjimus, jog žemės ūkio žinovai su aukštuoju išsilavinimu ateityje bus vieni paklausiausių darbo rinkoje.

Robotai dirbs, dirbtinis protas valdys pavojus

Žemės ūkio įmonės ir ūkininkų ūkiai, aktyviai jau dabar diegiantys ir diegsiantys naująsias technologijas, taps paklausesni, veiksmingos skaitmeninės sistemos bei kitos naujoviškos technologijos jiems padės trumpinti užduočių vykdymo laiką, garantuos aukštesnę gaminių kokybę, pritrauks daugiau vartotojų, padės greičiau pasiekti naujas rinkas. Vartotojams tai užtikrins duomenų tikslumą dėl gaminių kilmės, maistinių medžiagų kiekio ir kokybės. Be to, informacinės technologijos ir skaitmenizacijos procesai padės spręsti žemės ūkiui svarbias aplinkosaugos problemas bei švelninti klimato kaitos pasekmes.

Mokslo tyrimai rodo, kad robotų naudojimas žemės ūkyje didina gyvulių veiksmingumą ir augalų derlių. Pavyzdžiui, robotai purkštuvai ir ravėtuvai gali iki 90 proc. sumažinti naudojamų agrocheminių medžiagų kiekius.

Robotikos technologijas žemės ūkiui kuriančios kompanijos šiuo metu išbando su lazeriais ir fotoaparatais, kad pastarieji galėtų aptikti ir pašalinti piktžoles visiškai nedalyvaujant žmogui, taip pat kuria augalus persodinančius robotus, išbando vaisių ir riešutų derliaus nuėmimo automatiką. Visa tai tradicinius ūkininkavimo būdus perkelia į visiškai naują veiksmingumo lygį.

Pasitelkęs dirbtinį protą ūkininkas gali valdyti ūkį išmaniosiomis programomis savo telefone, į jį gauti naujienas apie pasėlių būklę ar laikomų gyvulių sveikatą. Atsiradus galimybei jutikliais, dronais, palydoviniu ryšiu rinkti duomenis apie augalus ir gyvulius esamu laiku, atsiveria galimybė taip pat esamu laiku valdyti ir gamtinius bei technologinius pavojus. Naudodami naująsias technologijas, ūkininkai gali, pavyzdžiui, pritaikyti pasėlius pagal aplinkos sąlygas arba netgi manipuliuoti pasėliais (biologinės inžinerijos būdu), kad pastarieji tiktų konkrečiai aplinkai.

Prof. Astrida Miceikienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė | Asmeninė nuotr.

Naujoviškumą spartins skaitmenizavimas, daiktų internetas ir bepilotės skraidyklės

Mokslininkai išskiria kelias pagrindines ketvirtosios pramonės revoliucijos tendencijas, nulemsiančias žemės ūkio verslo pažangą.

Pirmoji jų – skaitmeninimas. Naujoviškų skaitmeninių technologijų naudojimas siekiant pakeisti žemės ūkio verslo modelius, gauti papildomų pajamų kuriant aukštą pridėtinę vertę iš atsinaujinančių bioišteklių yra pagrindinė žemės ūkio keitimosi kryptis. Skaitmeninimas gali daryti įtaką bioekonomikai keliais būdais: įgalinti veiksmingiau auginti, transportuoti, perdirbti biologinius išteklius ir tiksliau planuoti investicijas geriausiam jų panaudojimui.

Antroji tendencija – daiktų internetas ir jutiklių naudojimas. Duomenų rinkimas naudojantis daiktų internetu, t. y. jutikliais, mašinomis ir dronais, gebančiais pateikti duomenis esamu laiku, kuri vėliau saugoma ir apdorojama debesyse, leis padidinti žemės ūkio verslo veiksmingumą, pavyzdžiui, sumažinti darbo sąnaudas, stebėti ir pasiruošti nepalankioms klimato sąlygoms, trukdančioms gamybos procesams, stebėti kenkėjų ir ligų plitimą – laiko, temperatūros ir drėgmės jutikliai, strategiškai išdėstyti aplink laukus kartu su vaizdo atpažinimo technologijomis, leidžia ūkininkams apžiūrėti savo pasėlius iš bet kurios pasaulio vietos, nustatyti drėgmės kiekį lauke, gauti kitus verslo valdymui reikalingus duomenis esamu laiku. Pavyzdžiui, prie auginamų vaisių pritvirtinus jutiklius, galima nustatyti jų dydį ir vystymosi stadiją. Iš jutiklių gauti duomenys yra įvedami į algoritmą, pagal kurį apskaičiuojama vaisių vystymosi stadija, o kai vaisiai subręsta ir ateina laikas juos rinkti, ūkininkas gauna duomenis išmaniajame telefone. Verslo numatymo būdai, paremti dideliais duomenų kiekiais ir dirbtiniu protu, sudarys galimybę numatyti kenkėjų ir ligų protrūkius, pateikti patarimus dėl geriausių augalų veislių parinkimo, taip pat nustatyti tinkamiausią laiką gaminių pateikimui į rinką.

Trečioji tendencija – dronai, sukuriantys trimatį vaizdą, naudojami įvertinti dirvožemio kokybę ir numatant augalų sėjos ir sodinimo technologijas. Dronai jau dabar naudojami purškiant pasėlius taip, kad cheminės medžiagos nepatektų į požeminius vandenis. Naujausi tyrimai atskleidė, kad dronai gali padidinti purškimo greitį penkis kartus, palyginti su tradicinėmis technologijomis.

Jungs ūkininkus, vartotojus ir politikus

Skaitmenizavimo technologijos atveria naujas žemės ūkio verslo valdymo galimybes visuose žemės ūkio ir maisto gaminių vertės grandinės žingsniuose: žemės ūkio procesų automatizavimas leidžia tiksliai sureguliuoti naudojamų žaliavų ir medžiagų kiekius, sumažinti rankinio darbo poreikį. Palydoviniai duomenys ir jutikliai pagerina pasėlių augimo ir žemės ar vandens kokybės stebėjimo tikslumą, o visa tai sumažina sąnaudas. Gaminių kilmės atsekamumo technologijos ir skaitmeninės logistikos paslaugos suteikia galimybę supaprastinti žemės ūkio maisto gaminių tiekimo grandines, kartu teikdamos patikimas žinias vartotojams ir padidindamos šias technologijas taikančių ūkininkų galimybes.

Skaitmeninės technologijos taip pat prisideda prie valdžios institucijų vykdomos žemės ūkio politikos ir programų veiksmingumo bei sudaro galimybes kurti dar geresnes. Pavyzdžiui, laisvai prieinami ir aukštos kokybės palydoviniai vaizdai sumažina daugelio žemės ūkio veiklų stebėjimo ir priežiūros išlaidas. Tai leidžia atitinkamoms valdžios institucijoms pereiti prie tikslingesnės politikos, pagal kurią ūkininkams būtų mokamos subsidijos. Skaitmeninės technologijos leidžia ne tik stebėti, kaip laikomasi aplinkos apsaugos politikos, bet ir automatizuoti žemės ūkio administracinius procesus ir plėtoti naujas paslaugas.

Galiausiai, skaitmeninės technologijos padeda taikyti naujus prekybos žemės ūkio ir maisto gaminiais būdus, sujungdamos žemės ūkio gamybos pardavėjus ir pirkėjus į naujas rinkas ir sudarydamos galimybes valdžios institucijoms stebėti ir užtikrinti kokybės standartų laikymąsi, greitesnes ir veiksmingesnes pasienio procedūras, kurios yra būtinos greitai gendantiems gaminiams ir kt.

Visa ši technologinė pažanga padeda pasiekti tikslą sukurti atsparesnes, našesnes ir tvaresnes žemės ūkio ir maisto sistemas, geriau tenkinančias vartotojų poreikius, žemės ūkio verslą paversti naujovišku verslu, o jo valdytojus – ateities žemės ūkio ir maisto gaminių kūrėjais.

Autorė yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė, profesorė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Skaitmeninės technologijos ir robotai kelia pavojų mūsų psichinei sveikatai
  2. Žemės ūkis: su žmonėmis ar dirbtiniu intelektu?
  3. Mokslininkai iš 28 pasaulio šalių ieškos bioekonomikos proveržio galimybių
  4. G. Jonutis: Robotai žmonių nepakeis
  5. Kaimo plėtros parama skatins žmones tausoti gamtą, augmeniją ir gyvūniją
  6. Prieš klimato kaitą stos ir Lietuva
  7. Kovai su klimato kaita – norvegų patirtis
  8. Lietuviai, sugebėję nurungti pusę pasaulio robotikos meistrų, neapsiėjo be nuotykių
  9. Lietuvos robotikos industrija pasiruošusi augimo šuoliui: nuo mąstančių robotų iki išmaniųjų daiktų, gelbstinčių gyvybę
  10. „Robotų intelektas 2019“: robotas „Hoverbot“ paėmė aukso maišą, bet jį paleido (video)
  11. Verslo pirmeiviai pateikė savo numatymus kas mūsų laukia 2030 metais
  12. Ir po 50 metų robotai gydytojų nepakeis
  13. Naujausias Europos aplinkos agentūros vertinimas rodo – Europos gamta nyksta
  14. Išmetamas maistas – dar vienas Jungtinių Tautų signalas visuomenei
  15. Pirkinių pristatymo robotai vilniečius ir stebino, ir žavėjo
  16. „Mokslo sriuba“: Lietuvio kūrinys – gyvą padarą primenantis robotas (video)
  17. Lietuviai gerai pasirodė pasaulinėse robotikos žaidynėse JAV (video, nuotraukos)
  18. NASA mokslininkė: atsakymą, ar mes vieni, sužinos jau ši karta
  19. Robotai ateina: jie keis net medikus ir teisininkus
  20. Panevėžyje atidarytas didžiausias Lietuvoje robotikos varžybų centras „RoboLabas“
  21. 14 Lietuvos organizacijų ragina riboti palmių aliejaus naudojimą

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. tai va says:
    3 mėn. ago

    žėmės apdirbimo būdai vystosi, o žmonės ?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 mėn. ago

      O jie leidžiasi suvystomi

      Atsakyti
  2. Pajūrietis says:
    3 mėn. ago

    Aha, gamintojams reikia kur nors tą… iškišti. Pvz., naujame lengvajame automobilyje kiek visokių nereikalingų žaislų prikimšta. O kiek tais žaislais, už kuriuos tenka neblogai sumokėti, naudojamės?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 mėn. ago

      Ir pralaimi, mano supratimu.
      Jei gamintojas siūlytų prietaiso komplektaciją pasirinkti (ko tau šiuo metu labiausiai, ko iš tiesų reikia), o kas nereikalinga, kas tik apsunkina naudojimą (kaip skrandį apsivalgymas apsunkina), pardavimai gal 10 ar daugiau kartų šoktelėtų, nes vieni imtų, kiek įperka, kiti – kiek reikia, kokiu rinkiniu jam patogiausia naudotis.

      Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        3 mėn. ago

        Taip.

        Atsakyti
  3. Bet: says:
    3 mėn. ago

    Kaip modernūs elektroniniai prietaisai kenkia planetai
    – respublika.lt/lt/naujienos/mokslas/technika/kaip_modernus_elektroniniai_prietaisai_kenkia_planetai/
    ir
    – atliekos.lt

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Japonijoje studijuojantis klaipėdietis pasiryžęs bent į 12 užsienio kalbų išversti Vytauto Mačernio eilėraščius

Japonijoje studijuojantis klaipėdietis pasiryžęs bent į 12 užsienio kalbų išversti Vytauto Mačernio eilėraščius

2021 04 18
Geros žinios ekologiškai ūkininkaujantiems

Geros žinios ekologiškai ūkininkaujantiems

2021 04 17
S. Plungė. Bankų „fokus pokus“ arba 13 eurų istorija

Bandomos priemonės, padėsiančios mažinti žemės ūkio taršą paviršiniame vandenyje

2021 04 16
Juozas Augutis | VDU nuotr.

VDU rektorius J. Augutis: svarbu gebėti prisitaikyti ir nebijoti mokytis čia ir dabar

2021 04 16
Punios Šilo kirtimas | Rengėjų nuotr.

Lietuva prisidėjo prie „Europos miškų“ deklaracijos

2021 04 15
Kuo nustebins Lietuvos mokslininkai?

Kuo nustebins Lietuvos mokslininkai?

2021 04 14
Ką veikia 21 amžiaus inžinieriai?

Ką veikia 21 amžiaus inžinieriai?

2021 04 13
unsplash.com nuotr.

Patikslinus tęstinio profesinio mokymo reikalavimus daugiau ilgalaikių bedarbių galės sugrįžti į darbo rinką

2021 04 02
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentas teikia viešam svarstymui Teisėkūros pagrindų ir Mokesčių administravimo įstatymų pakeitimus

2021 03 29
eimin.lrv.lt nuotr.

Gyventojai kviečiami valandai išjungti šviesą namuose

2021 03 27
Rodyti daugiau

Naujienos

G. Landsbergis: ES turi siųsti Rusijai aiškią žinią apie galimas agresijos pasekmes
Lietuvoje

G. Landsbergis: ES turi siųsti Rusijai aiškią žinią apie galimas agresijos pasekmes

2021 04 19
2019 rugpjūčio 10 d. Užulėnyje atidengus Prezidento A. Smetonos paminklą | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.
Kultūra

Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai

2021 04 19
Lietuva, Lietuva, Lietuva !!! | FIBA nuotr.
Gamta ir žmogus

Į sporto sales grįžta žiūrovai

2021 04 19
Vilniuje daugėja vandens gertuvių
Gamta ir ekologija

Vilniuje daugėja vandens gertuvių

2021 04 19
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seimo kancleriu siūlomas prof. M. Gelbūda

2021 04 19
G. Nausėda: Pandemija mus išvargino
Lietuvoje

Ekonomikos gaivinimo planui liko 11 dienų

2021 04 19
Lietuvos paštas pradėjo išmanųjį siuntų skirstymą
Lietuvoje

Lietuvos paštas tikisi atgauti pasitikėjimą

2021 04 19
Konstitucinis teismas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

KT: tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai

2021 04 19


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai
  • Ir vandenims nėra ramybės apie Vėl galandami pjūklai Punios šilui
  • Balsas iš anapus apie P.S. Krivickas. Koks yra stipriausias tautinis jausmas?
  • Arūnas apie Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • G. Landsbergis: ES turi siųsti Rusijai aiškią žinią apie galimas agresijos pasekmes
  • Č. Iškauskas. „Botago ir meduolio“ žaidimas
  • Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai
  • Į sporto sales grįžta žiūrovai

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 950; komentarų: 17
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 521; komentarų: 10
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 469; komentarų: 35
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 426; komentarų: 4
  • Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas? peržiūrėta: 300; komentarų: 16
  • S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Nelegali emigracija (II) peržiūrėta: 298; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Japonijoje studijuojantis klaipėdietis pasiryžęs bent į 12 užsienio kalbų išversti Vytauto Mačernio eilėraščius

by Kristina Aleknaitė
2021 04 18
0
Japonijoje studijuojantis klaipėdietis pasiryžęs bent į 12 užsienio kalbų išversti Vytauto Mačernio eilėraščius

Šiemet sukanka 100 metų, kai gimė poetas Vytautas Mačernis. Lietuvos Seimas paskelbė šiuos metus V. Mačernio metais. Mokyklos rengia rašinių...

Skaityti toliau

Geros žinios ekologiškai ūkininkaujantiems

by Kristina Aleknaitė
2021 04 17
0
Geros žinios ekologiškai ūkininkaujantiems

Pakeistos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklės. Nuo šiol paramą galės gauti visi ekologiškai...

Skaityti toliau

Bandomos priemonės, padėsiančios mažinti žemės ūkio taršą paviršiniame vandenyje

by Kristina Aleknaitė
2021 04 16
0
S. Plungė. Bankų „fokus pokus“ arba 13 eurų istorija

Žemės ūkis yra pagrindinis paviršinio vandens taršos šaltinis Lietuvoje. Siekdama greičiau sumažinti teršalų patekimą į vandens telkinius, Aplinkos apsaugos agentūra...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Žemyna apie Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai
  • Ir vandenims nėra ramybės apie Vėl galandami pjūklai Punios šilui
  • Balsas iš anapus apie P.S. Krivickas. Koks yra stipriausias tautinis jausmas?
  • Arūnas apie Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai
  • Arūnas apie Č. Iškauskas. „Botago ir meduolio“ žaidimas
Kitas straipsnis
Rinkdamiesi maistą, lietuviai didžiausią dėmesį skiria kainai ir sveikumui

Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai