Antradienis, 2 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

Astrida Miceikienė, www.alkas.lt
2021 01 17 09:00
6
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.

Žemės ūkis | zum.lt nuotr.

Vienas įtakingiausių pasaulio verslo leidinių „Forbes“ 2017 m. išplatino duomenis apie tai, kad mūsų planetoje visiškai be tiesioginio fizinio žmogaus darbo sėkmingai užaugintas ir nuimtas pirmasis derlius. Tai leidžia daryti išvadą, kad skaitmenizacijos procesai jau netolimoje ateityje iš esmės pakeis dabartinį ūkininkavimo būdą, bei patvirtina ES žinovų spėjimus, jog žemės ūkio žinovai su aukštuoju išsilavinimu ateityje bus vieni paklausiausių darbo rinkoje.

Robotai dirbs, dirbtinis protas valdys pavojus

Žemės ūkio įmonės ir ūkininkų ūkiai, aktyviai jau dabar diegiantys ir diegsiantys naująsias technologijas, taps paklausesni, veiksmingos skaitmeninės sistemos bei kitos naujoviškos technologijos jiems padės trumpinti užduočių vykdymo laiką, garantuos aukštesnę gaminių kokybę, pritrauks daugiau vartotojų, padės greičiau pasiekti naujas rinkas. Vartotojams tai užtikrins duomenų tikslumą dėl gaminių kilmės, maistinių medžiagų kiekio ir kokybės. Be to, informacinės technologijos ir skaitmenizacijos procesai padės spręsti žemės ūkiui svarbias aplinkosaugos problemas bei švelninti klimato kaitos pasekmes.

Mokslo tyrimai rodo, kad robotų naudojimas žemės ūkyje didina gyvulių veiksmingumą ir augalų derlių. Pavyzdžiui, robotai purkštuvai ir ravėtuvai gali iki 90 proc. sumažinti naudojamų agrocheminių medžiagų kiekius.

Robotikos technologijas žemės ūkiui kuriančios kompanijos šiuo metu išbando su lazeriais ir fotoaparatais, kad pastarieji galėtų aptikti ir pašalinti piktžoles visiškai nedalyvaujant žmogui, taip pat kuria augalus persodinančius robotus, išbando vaisių ir riešutų derliaus nuėmimo automatiką. Visa tai tradicinius ūkininkavimo būdus perkelia į visiškai naują veiksmingumo lygį.

Pasitelkęs dirbtinį protą ūkininkas gali valdyti ūkį išmaniosiomis programomis savo telefone, į jį gauti naujienas apie pasėlių būklę ar laikomų gyvulių sveikatą. Atsiradus galimybei jutikliais, dronais, palydoviniu ryšiu rinkti duomenis apie augalus ir gyvulius esamu laiku, atsiveria galimybė taip pat esamu laiku valdyti ir gamtinius bei technologinius pavojus. Naudodami naująsias technologijas, ūkininkai gali, pavyzdžiui, pritaikyti pasėlius pagal aplinkos sąlygas arba netgi manipuliuoti pasėliais (biologinės inžinerijos būdu), kad pastarieji tiktų konkrečiai aplinkai.

Prof. Astrida Miceikienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė | Asmeninė nuotr.

Naujoviškumą spartins skaitmenizavimas, daiktų internetas ir bepilotės skraidyklės

Mokslininkai išskiria kelias pagrindines ketvirtosios pramonės revoliucijos tendencijas, nulemsiančias žemės ūkio verslo pažangą.

Pirmoji jų – skaitmeninimas. Naujoviškų skaitmeninių technologijų naudojimas siekiant pakeisti žemės ūkio verslo modelius, gauti papildomų pajamų kuriant aukštą pridėtinę vertę iš atsinaujinančių bioišteklių yra pagrindinė žemės ūkio keitimosi kryptis. Skaitmeninimas gali daryti įtaką bioekonomikai keliais būdais: įgalinti veiksmingiau auginti, transportuoti, perdirbti biologinius išteklius ir tiksliau planuoti investicijas geriausiam jų panaudojimui.

Antroji tendencija – daiktų internetas ir jutiklių naudojimas. Duomenų rinkimas naudojantis daiktų internetu, t. y. jutikliais, mašinomis ir dronais, gebančiais pateikti duomenis esamu laiku, kuri vėliau saugoma ir apdorojama debesyse, leis padidinti žemės ūkio verslo veiksmingumą, pavyzdžiui, sumažinti darbo sąnaudas, stebėti ir pasiruošti nepalankioms klimato sąlygoms, trukdančioms gamybos procesams, stebėti kenkėjų ir ligų plitimą – laiko, temperatūros ir drėgmės jutikliai, strategiškai išdėstyti aplink laukus kartu su vaizdo atpažinimo technologijomis, leidžia ūkininkams apžiūrėti savo pasėlius iš bet kurios pasaulio vietos, nustatyti drėgmės kiekį lauke, gauti kitus verslo valdymui reikalingus duomenis esamu laiku. Pavyzdžiui, prie auginamų vaisių pritvirtinus jutiklius, galima nustatyti jų dydį ir vystymosi stadiją. Iš jutiklių gauti duomenys yra įvedami į algoritmą, pagal kurį apskaičiuojama vaisių vystymosi stadija, o kai vaisiai subręsta ir ateina laikas juos rinkti, ūkininkas gauna duomenis išmaniajame telefone. Verslo numatymo būdai, paremti dideliais duomenų kiekiais ir dirbtiniu protu, sudarys galimybę numatyti kenkėjų ir ligų protrūkius, pateikti patarimus dėl geriausių augalų veislių parinkimo, taip pat nustatyti tinkamiausią laiką gaminių pateikimui į rinką.

Trečioji tendencija – dronai, sukuriantys trimatį vaizdą, naudojami įvertinti dirvožemio kokybę ir numatant augalų sėjos ir sodinimo technologijas. Dronai jau dabar naudojami purškiant pasėlius taip, kad cheminės medžiagos nepatektų į požeminius vandenis. Naujausi tyrimai atskleidė, kad dronai gali padidinti purškimo greitį penkis kartus, palyginti su tradicinėmis technologijomis.

Jungs ūkininkus, vartotojus ir politikus

Skaitmenizavimo technologijos atveria naujas žemės ūkio verslo valdymo galimybes visuose žemės ūkio ir maisto gaminių vertės grandinės žingsniuose: žemės ūkio procesų automatizavimas leidžia tiksliai sureguliuoti naudojamų žaliavų ir medžiagų kiekius, sumažinti rankinio darbo poreikį. Palydoviniai duomenys ir jutikliai pagerina pasėlių augimo ir žemės ar vandens kokybės stebėjimo tikslumą, o visa tai sumažina sąnaudas. Gaminių kilmės atsekamumo technologijos ir skaitmeninės logistikos paslaugos suteikia galimybę supaprastinti žemės ūkio maisto gaminių tiekimo grandines, kartu teikdamos patikimas žinias vartotojams ir padidindamos šias technologijas taikančių ūkininkų galimybes.

Skaitmeninės technologijos taip pat prisideda prie valdžios institucijų vykdomos žemės ūkio politikos ir programų veiksmingumo bei sudaro galimybes kurti dar geresnes. Pavyzdžiui, laisvai prieinami ir aukštos kokybės palydoviniai vaizdai sumažina daugelio žemės ūkio veiklų stebėjimo ir priežiūros išlaidas. Tai leidžia atitinkamoms valdžios institucijoms pereiti prie tikslingesnės politikos, pagal kurią ūkininkams būtų mokamos subsidijos. Skaitmeninės technologijos leidžia ne tik stebėti, kaip laikomasi aplinkos apsaugos politikos, bet ir automatizuoti žemės ūkio administracinius procesus ir plėtoti naujas paslaugas.

Galiausiai, skaitmeninės technologijos padeda taikyti naujus prekybos žemės ūkio ir maisto gaminiais būdus, sujungdamos žemės ūkio gamybos pardavėjus ir pirkėjus į naujas rinkas ir sudarydamos galimybes valdžios institucijoms stebėti ir užtikrinti kokybės standartų laikymąsi, greitesnes ir veiksmingesnes pasienio procedūras, kurios yra būtinos greitai gendantiems gaminiams ir kt.

Visa ši technologinė pažanga padeda pasiekti tikslą sukurti atsparesnes, našesnes ir tvaresnes žemės ūkio ir maisto sistemas, geriau tenkinančias vartotojų poreikius, žemės ūkio verslą paversti naujovišku verslu, o jo valdytojus – ateities žemės ūkio ir maisto gaminių kūrėjais.

Autorė yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė, profesorė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Skaitmeninės technologijos ir robotai kelia pavojų mūsų psichinei sveikatai
  2. Žemės ūkis: su žmonėmis ar dirbtiniu intelektu?
  3. Mokslininkai iš 28 pasaulio šalių ieškos bioekonomikos proveržio galimybių
  4. G. Jonutis: Robotai žmonių nepakeis
  5. Kaimo plėtros parama skatins žmones tausoti gamtą, augmeniją ir gyvūniją
  6. Prieš klimato kaitą stos ir Lietuva
  7. Kovai su klimato kaita – norvegų patirtis
  8. Lietuviai, sugebėję nurungti pusę pasaulio robotikos meistrų, neapsiėjo be nuotykių
  9. Lietuvos robotikos industrija pasiruošusi augimo šuoliui: nuo mąstančių robotų iki išmaniųjų daiktų, gelbstinčių gyvybę
  10. „Robotų intelektas 2019“: robotas „Hoverbot“ paėmė aukso maišą, bet jį paleido (video)
  11. Verslo pirmeiviai pateikė savo numatymus kas mūsų laukia 2030 metais
  12. Ir po 50 metų robotai gydytojų nepakeis
  13. Naujausias Europos aplinkos agentūros vertinimas rodo – Europos gamta nyksta
  14. Išmetamas maistas – dar vienas Jungtinių Tautų signalas visuomenei
  15. Pirkinių pristatymo robotai vilniečius ir stebino, ir žavėjo
  16. „Mokslo sriuba“: Lietuvio kūrinys – gyvą padarą primenantis robotas (video)
  17. Lietuviai gerai pasirodė pasaulinėse robotikos žaidynėse JAV (video, nuotraukos)
  18. NASA mokslininkė: atsakymą, ar mes vieni, sužinos jau ši karta
  19. Robotai ateina: jie keis net medikus ir teisininkus
  20. Panevėžyje atidarytas didžiausias Lietuvoje robotikos varžybų centras „RoboLabas“
  21. 14 Lietuvos organizacijų ragina riboti palmių aliejaus naudojimą

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. tai va says:
    1 mėn. ago

    žėmės apdirbimo būdai vystosi, o žmonės ?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      1 mėn. ago

      O jie leidžiasi suvystomi

      Atsakyti
  2. Pajūrietis says:
    1 mėn. ago

    Aha, gamintojams reikia kur nors tą… iškišti. Pvz., naujame lengvajame automobilyje kiek visokių nereikalingų žaislų prikimšta. O kiek tais žaislais, už kuriuos tenka neblogai sumokėti, naudojamės?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      1 mėn. ago

      Ir pralaimi, mano supratimu.
      Jei gamintojas siūlytų prietaiso komplektaciją pasirinkti (ko tau šiuo metu labiausiai, ko iš tiesų reikia), o kas nereikalinga, kas tik apsunkina naudojimą (kaip skrandį apsivalgymas apsunkina), pardavimai gal 10 ar daugiau kartų šoktelėtų, nes vieni imtų, kiek įperka, kiti – kiek reikia, kokiu rinkiniu jam patogiausia naudotis.

      Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        1 mėn. ago

        Taip.

        Atsakyti
  3. Bet: says:
    1 mėn. ago

    Kaip modernūs elektroniniai prietaisai kenkia planetai
    – respublika.lt/lt/naujienos/mokslas/technika/kaip_modernus_elektroniniai_prietaisai_kenkia_planetai/
    ir
    – atliekos.lt

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių

„Sodra“: darbo rinkai pavyko atsispirti antrojo karantino įtakai

2021 03 02
Vyriausybė | lrv.lt nuotr.

Vyriausybei siūloma susitelkti į mokyklų, naujovių ir viešojo valdymo pertvarką

2021 02 23
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.

VDU: šiandien nėra specialistų – rytoj nebus žemės ūkio

2021 02 23
Ženkliai auga susidomėjimas profesiniu mokymu

Ženkliai auga susidomėjimas profesiniu mokymu

2021 02 22
Prancūzai įvedė remonto indeksą išmaniesiems telefonams ir nešiojamiesiems kompiuteriams

Prancūzai įvedė remonto indeksą išmaniesiems telefonams ir nešiojamiesiems kompiuteriams

2021 02 18
Kaip keisis darbo aplinka, kai į ją įsitrauks virtuali tikrovė?

Kaip keisis darbo aplinka, kai į ją įsitrauks virtuali tikrovė?

2021 02 17
Klimato kaita | europarl.europa.eu nuotr.

„Žaliajai“ paramai šiemet siūloma skirti 133 mln. eurų

2021 02 12
Kompiuteris internetas | sproutsocial.com nuotr.

KAM kviečia kartu paminėti Saugesnio interneto dieną

2021 02 09
Stumbrai | am.lt nuotr.

Stumbryno projektas Varėnos krašte bus atnaujintas

2021 02 05
Seimo narys J. Urbanavičius: Be miškų negalėtume kvėpuoti

Seimo narys J. Urbanavičius: Be miškų negalėtume kvėpuoti

2021 02 04
Rodyti daugiau

Naujienos

Kirpykla | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Didžioji dauguma įmonių laikosi karantino reikalavimų

2021 03 02
Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas
Gamta ir žmogus

Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas

2021 03 02
Kultūros ministerija | lrkm.lt nuotr.
Kultūra

Šiemet bus pradėti tvarkyti 18 paveldo vertybių

2021 03 02
Elektriniu traukiniu nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Klaipėdos bus galima pasiekti jau nuo 2022 m.
Gamta ir žmogus

Kaune – dar viena požeminė geležinkelio perėja

2021 03 02
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Nepateikusios savo narių politinės partijos gali būti uždarytos

2021 03 02
Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui
Gamta ir žmogus

Belaukiant potvynio: draudikai pataria ištuštinti rūsius ir kiemus

2021 03 02
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

„Sodra“: darbo rinkai pavyko atsispirti antrojo karantino įtakai

2021 03 02
Paveldėto ir dovanoto nekilnojamojo turto registravimo paslauga – vėl įperkama
Lietuvoje

Paveldėto ir dovanoto nekilnojamojo turto registravimo paslauga – vėl įperkama

2021 03 02


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Svajonė apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Žemyna apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • Basanavičiaus g. Vilniuje apie Šiemet bus pradėti tvarkyti 18 paveldo vertybių

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Didžioji dauguma įmonių laikosi karantino reikalavimų
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas
  • Šiemet bus pradėti tvarkyti 18 paveldo vertybių

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1772; komentarų: 16
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1143; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 912; komentarų: 13
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 824; komentarų: 49
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 799; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 739; komentarų: 10

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

„Sodra“: darbo rinkai pavyko atsispirti antrojo karantino įtakai

by Ditė Česėkaitė
2021 03 02
0
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių

Praėjusiais metais dėl karantinų poveikio dirbančiųjų skaičius Lietuvoje mažėjo, tačiau vidutinis darbo užmokestis augo beveik taip pat sparčiai, kaip ankstesniais...

Skaityti toliau

Vyriausybei siūloma susitelkti į mokyklų, naujovių ir viešojo valdymo pertvarką

by Ditė Česėkaitė
2021 02 23
0
Vyriausybė | lrv.lt nuotr.

Patariamoji taryba, kuri svarsto ir teikia pasiūlymus dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano, pateikė Vyriausybei pasiūlymus. Jomis vadovaujantis...

Skaityti toliau

VDU: šiandien nėra specialistų – rytoj nebus žemės ūkio

by Ditė Česėkaitė
2021 02 23
0
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.

Žemės ūkio verslas prognozuoja, kad, jei valdžia nesiims skubių sprendimų, ekonominėms krizėms atspariausią Lietuvos sektorių netrukus ant kelių parklupdys aukštos...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Svajonė apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Žemyna apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • Basanavičiaus g. Vilniuje apie Šiemet bus pradėti tvarkyti 18 paveldo vertybių
  • Žemyna apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
Kitas straipsnis
Rinkdamiesi maistą, lietuviai didžiausią dėmesį skiria kainai ir sveikumui

Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai