Atšilus orams ir prasidėjus laivybos laikui, didesniuose Lietuvos ežeruose, upėse, Kauno ir Kuršių mariose padidėja pramoginių laivų judėjimas.
Daugėja ir laivų avarijų
Draudikų duomenimis, vienos iš dažniausių ir brangiausiai kainuojančių laivų žalų kyla ne dėl nepalankių oro sąlygų ar didelio greičio, o dėl nepastebimų povandeninių kliūčių – akmenų, nuskendusių daiktų ir pasikeitusio dugno reljefo.
Laivybos žinovai dalijasi patarimais, kaip išvengti brangių žalų ir paruošti savo laivą naujam veiklos laikui.
Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, būtent didesnių akmenų kliudymas, užplaukimas ant po vandeniu esančių daiktų ir ant seklumos sudaro didžiausią dalį visų laivų žalų. Dažniausiai apgadinami laivo sraigtai, varikliai, reduktoriai ar velenai, o kartais žala būna tokia didelė, kad laivą tenka gabenti į servisą.
Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas pažymi, kad vidutinė vienos laivo įvykio žalos suma siekia apie 5 tūkst. eurų, tačiau atskirais atvejais nuostoliai gali viršyti ir kelis tūkstančius eurų.
„Neretai pasitaiko atvejai, kai plaukiant laivybos požiūriu saugiu maršrutu laivo propeleris kliudo po vandeniu esančią kliūtį, dėl ko sraigtas būna stipriai aplankstomas.
Taip pat yra buvę, kai laivui judant laivakelio maršrutu, nepažymėta povandeninė kliūtis apgadina variklį ir sraigtą. Tokie įvykiai įvyksta dienos metu, esant geram matomumui ir ramioms oro sąlygoms“, – sako A. Juodeikis.
Jis atkreipia dėmesį, kad pavojai dažnai atsiranda naviguojant uostuose ar švartuojantis. Staigūs vėjo gūsiai ar kitų laivų sukeltos didelės bangos gali prispausti laivą prie krantinės ir apgadinti jo bortus. Tai gali nutikti, net jei pats laivas tuo metu neplaukia.
Kaip apsisaugoti nuo dažniausių žalų
Siekiant išvengti dažniausiai pasitaikančių žalų, laivų priežiūros ir įrengimo įmonės „Autogedas“ atstovai Mindaugas Kairys bei Ričardas Šimkus pataria nenuleisti laivo į vandenį sekliose ar tam nepritaikytose vietose, kur lengva apgadinti jo dugną ar sraigtą dar nuleidimo metu.
Žinovai taip pat nepataria užvesti variklio seklumoje – į mechanizmus gali būti įtrauktas dumblas ir kitos nuosėdos, o tai sukelia gedimus, kurie reikalauja papildomo remonto išlaidų.
„Laivų valdytojams patariama turėti fenderius, kurie, laivui švartuojantis būtų nuleisti prie borto. Fenderiai sugeria smūgio jėgą apsaugodami laivo korpusą nuo pažeidimų. Ne mažiau svarbu tai, kad fenderiai gali apsaugoti ir šalia esantį laivą, jei manevruojant prie jo prisiliečiama“, − komentuoja laivų priežiūros žinovai.
Jie taip pat pažymi, kad susidūrus su kitu laivu atsakomybė už padarytą žalą tenka kaltininkui, todėl tinkamos apsaugos priemonės padeda išvengti ginčų ir galimų nuostolių.
Patarimai laivybos laiko pradžiai
Žinovai primena, kad tinkamai ir laiku paruoštas laivas – mažesnis netikėtų gedimų pavojus. Jie dalijasi patarimais, į ką atkreipti dėmesį ir ko nepraleisti ruošiant laivą naujam laikui.
Įvertinkite korpuso būklę. Pirmiausia po žiemos būtina kruopščiai apžiūrėti laivo korpusą – ar nėra įtrūkimų, deformacijų ir kitų pažeidimų, galinčių turėti įtakos laivo saugumui.
Patikrinkite pagrindines sistemas. Svarbu įsitikinti, kad visi esminiai mechanizmai veikia nepriekaištingai: vairas, variklis, aušinimo sistema, vandens išpumpavimo siurblys. Bet kokie skysčių nutekėjimai, neįprasti garsai ar stringantys mechanizmai turi būti nedelsiant pašalinti – nuo to gali priklausyti ir saugumas būnant vandenyje.
Atlikite profilaktinę priežiūrą. Prieš naudojimo laiką patariama pakeisti tepalus, filtrus ir kitus eksploatacinius skysčius – tai padeda užtikrinti sklandų ir patikimą laivo veikimą. Gerai prižiūrint, laiku keičiant tepalus ir filtrus, jie tarnaus daug ilgiau. Taip pat dažnai pasitaiko atvejų, kad sugedus vienam agregatui – blogai ima veikti bei pradeda gesti ir kiti.
Įsitikinkite elektros sistemos patikimumu. Patikrinkite elektros instaliaciją, ar nėra oksidacijos požymių, ar veikia visi prietaisai. Taip pat svarbu įvertinti akumuliatoriaus būklę – jo turėtų pakakti bent keliems variklio paleidimams. Nepamirškite navigacinių šviesų, ryšio ir GPS sistemų.
Apžiūrėkite sraigtą ir anodus. Įvertinkite, ar sraigtas nėra pažeistas kavitacijos. Jei sraigtas yra pažeistas kavitacijos, jis atrodo tarsi „išgraužtas“, mentėse atsiranda duobelių, nelygumų, korozijos žymių, metalas tampa porėtas. Taip pat patikrinkite anodus – jie saugo metalines dalis nuo korozijos ir turėtų būti keičiami, kai praranda apie pusę savo masės.
Pasirūpinkite laivo dugnu. Laivo dugnas greitai apauga, todėl jį būtina nuvalyti ir padengti antifulingu – laivų dugnui skirtais dažais. Šis dažų sluoksnis ne tik apsaugo nuo apaugimo dumbliais ir kriauklėmis, bet ir padeda sumažinti degalų sąnaudas bei pagerina laivo eksploatacines savybes.
Patikrinkite virves ir įrangą. Neretai laivų naudotojai sumeta panaudotas šlapias virves į dėžę ir pamiršta – ten jos ima pūti, o sintetinės – sukietėja. Virvės turi būti tvarkingos, tai yra, nesupelijusios, nesupuvusios ar nenusidėvėjusios. Pažeistas, išsipešiojusias virves reikėtų keisti naujomis.
Įvertinkite saugos priemones. Prieš pradedant vėl naudoti laivą būtina patikrinti gelbėjimosi įrangą: liemenes, gelbėjimosi ratą, signalines priemones. Visa įranga turi būti tvarkinga ir paruošta naudoti bet kuriuo metu. Tai tiesiogiai susiję su laivu plaukiojančių žmonių sveikata ir gyvybėmis.
