Ginklai ir raitelio reikmenys
Nuo š. m. spalio 16 d. Suvalkų apygardos muziejuje galima buvo lankyti išskirtinę ir labai įdomią parodą apie jotvingius „Jotvingių eldoradas“. Dėl koronaviruso išplitimo Suvalkuose nebuvo oficialaus jos atidarymo, o paroda tikrai buvo verta lankytojų dėmesio. Joje rodomi daiktai iš neseniai atrastos jotvingių kapavietės Krukuveke (lenk. Krukówek).
Krukuveko kapavietėje rasti ginklai turi apeiginio lenkimo ir laužymo žymių. Ten pat aptikti pentinų, žąslų, balnų kilpų bei kitų raitelio reikmenų dalys byloja, kad kartu su mirusiais buvo laidojami ir jų žirgai.
Kardai
Šie ginklai labai retai aptinkami jotvingių krašte, todėl Krukuveke rasti du kardai ir kelios kitų kardų dalys – tikras archeologinis atradimas. Geležiniai kardai buvo išskirtiniai, priklausantys tik turtingiausiems ir reikšmingiausiems ankstyvųjų viduramžių kariams. Per laidojimo apeigas šis ginklas buvo sulenkiamas ir laužomas.
Duriamų ir svaidomų iečių antgaliai
Tai paklausiausi ginklai jotvingių krašte, kuriais garsėjo pėstininkai ir raiteliai. Įvairių formų ir dydžių geležiniai antgaliai buvo naudojami duriamose ir svaidomose ietyse, kurios, priklausomai nuo aplinkybių, naudotos tiesioginėje kovoje arba svaidyti. Ant kai kurių šių ginklų yra išlikę apeiginio lenkimo ir laužymo žymių.
Pentinai
Pentinai buvo pagrindiniai jotvingių raitojo kario reikmenys. Raitelis juos dirželiais pritvirtindavo prie batų. Turintys aštrius spyglius pentinai buvo papildomas kario įrankis, norint suvaldyti arba paraginti žirgą. Pentinai rodo aukštą palaidotų vyrų statusą visuomenėje. Laidojant šie daiktai tikslingai buvo lenkiami ir laužomi.
Balno kilpos
Balnkilpės – labai svarbios raitelio reikmenų rinkinio dalys. Geležinės kilpos padėdavo užlipti ant arklio ir išsilaikyti balne. Jos buvo naudingos kovų metu, palengvindavo raitajam kariui suduoti stiprų smūgį, pavyzdžiui, kardu. Rasti Krukuveko kapavietėje pentinai gali liudyti, kad su mirusiais jotvingiais laidojo ir jų arklius.
Žąslai
Ši žirgo pakinktų dalis yra dedama į snukį, kad raitelis galėtų valdyti arklį. Ankstyvaisiais viduramžiais žąslai dažniausia buvo daromi iš geležies, bet jų šonus kartais gamindavo iš rago arba vario lydinio.
Arklio kamanų dirželių skirstytuvai
Šie daiktai yra tiesiogiai susiję su arklio pakinktu. Atlikti iš geležies arba vario lydinio dekoratyviniai apkaustai buvo įdėti, kur kryžiavosi apynasrio dirželiai. Juos turėjo jotvingių aukštuomenės raiteliai. Ankstyvaisiais viduramžiais skirstytuvai buvo dedami į kapavietes kartu su žirgais.
Įrankiai ir kiti kasdienio vartojimo daiktai
Nuo š. m. spalio 16 d. Suvalkų apygardos muziejuje galima buvo lankyti išskirtinę ir labai įdomią parodą apie jotvingius „Jotvingių eldoradas“. Dėl koronaviruso išplitimo Suvalkuose nebuvo oficialaus jos atidarymo, o paroda tikrai verta lankytojų dėmesio. Joje rodomi daiktai iš neseniai atrastos jotvingių kapavietės Krukuveke (lenk. Krukówek).
Peiliai
Tai pagrindiniai kiekvieno jotvingio plataus vartojimo įrankiai, naudojami nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus. Peiliai buvo gaminami iš geležies, buvo įvairios formos ir dydžio, turėjo medinę arba raginę rankeną. Ankstyvaisiais viduramžiais peilis buvo svarbi kasdienės ir šventinės aprangos dalis. Juos nešiodavo odinėse makštyse, dažnai papuoštose metaliniais apkaustais, prikabintose prie diržų. Nepriklausomai nuo dydžio peilis visada galėjo būti naudojamas ir kaip ginklas.
Ylos ir adatos
Krukuveko kapavietėje rasta daug batsiuvio, šikšnio (pakinktų dirbėjo), odinės galanterijos ir drabužių siuvėjo įrankių. Geležinės ylos buvo įtvirtintos medinėse arba kaulinėse kriaunose, naudojamos odai ir kietai medžiagai perdurti siuvant. Ankstyvųjų viduramžių adatos niekuo nesiskiria nuo dabartinių – vienas galas yra aštrus, o kitas užbaigtas skylute siūlui įverti. Šiuos įrankius naudojo tiek jotvingių moterys, tiek ir vyrai.
Skiltuvai
Ankstyvaisiais viduramžiais skiltuvai buvo vienas pagrindinių kasdienio vartojimo įrankių. Jie padaryti iš geležies, o naudoti ugniai įžiebti. Skiltuvu mušdavo į titnagą taip, kad susidariusios kibirkštys peršoktų į anksčiau paruoštą pintį (lenk. hubka), kuri nuo jų užsidegdavo. Skiltuvus, panašiai kaip peilius, nešiodavo prikabintus prie diržų tiek vyrai, tiek moterys.
Verpstuko smagračiai
Smagračių randama ir vyrų, ir moterų kapuose. Aptikti Krukuveke yra pagaminti iš molio arba akmens (dažniausiai iš skalūno). Tai nedideli daiktai, pritvirtinti prie verpsto, buvo naudojami kaip svareliai, verpiant ranka linus ar vilną. Smagračiai neleisdavo siūlui nuslinkti nuo verpstuko.
Galąstuvai
Akmeniniais galąstuvais aštrino ir šlifavo įvairių geležinių įrankių arba ginklų ašmenis. Tai vienas iš svarbiausių įrankių ankstyvųjų viduramžių jotvingių buityje.
Moliniai indai
Moliniai indai ir jų šukės – vieni dažniausiai aptinkamų daiktų atliekant archeologinius kasinėjimus. Tuo tarpu Krukuveko kapavietėje keramikinių indų rasta palyginti nedaug. Jie atlikti labai rūpestingai. Buvo formuojami ant žiedinio rato, papuošti rėžtomis linijomis ir ženklais.
Šių indų jotvingiai nenaudodavo kaip urnų laikyti sudegintų mirusiųjų liekanoms. Tai veikiau pokylių ir laidojimo iškilmių bruožai. Nedideliuose induose greičiausiai palikdavo mirusiems maisto ir gėrimų.
Žiniasklaidoje pasirodę straipsniai
Radio 5.com.pl
Jotvingiai, Suvalkijos, dalies Mozūrijos ir vidurinio Nemuno baseino gyventojai, buvo labai paslaptinga tauta, nepalikusi rašytinių šaltinių. Daugelį metų negalima buvo rasti jų kapaviečių.
Bomba sprogo 2015 m., kai Olštino policija aptiko pėdsakus nelegalių lobių ieškotojų, kurie miške netoli Suvalkų grobė atsitiktinai rastą kapavietę ir prekiavo radiniais. Sužinoję, kad už tai gresia didelė bauda, plėšikai parodė policininkams kapavietės vietą. 2016 m. Suvalkų apygardos muziejus čia pradėjo archeologinius kasinėjimus. Prie jų 2018 m. prisijungė Varšuvos valstybinis archeologijos muziejus. Tyrinėjimų rezultatai pranoko lūkesčius.
Šioje vietoje po jotvingių žlugimo visada augo miškas, kuris saugojo neįkainojamus kapavietės reliktus. Radinių gausa pasirodė stulbinanti. Nors atkastas žemės plotas buvo labai nedidelis, pavyko rasti ne vieną tūkstantį metalinių daiktų, daug keramikos šukių ir milžinišką kiekį žmonių kaulų trupinių. Aptikta per 600 neįkainojamų radinių – ginklų, papuošalų, įrankių ir kitų buities daiktų, kurie dabar eksponuojami parodoje. Jie byloja apie nepaprastą vietinių amatininkų meistriškumą bei estetiką.
Akivaizdžiai paneigia stereotipą, kad tai buvo karingi ir primityvūs pagonys. Rastos brangenybės byloja apie jos kūrėjų labai aukštą meninį lygį. Vadovaudamiesi tikėjimu, kad pomirtiniame gyvenime bus reikalingi tie patys daiktai, kuriais žmonės naudojosi būdami gyvi, juos naikino ir palikdavo šventose vietose kartu su savininkų likučiais. Tai tik ilgalaikio tyrinėjimo pradžia. Manoma, kad ateityje Krukuveko nekropolis atskleis dar daug jotvingių paslapčių.
Pavadinimas „Jotvingių eldoradas“ nėra atsitiktinis. Jis nė kiek neperdėtas. Parodoje pristatyta didžiausias pasaulyje eksponatų rinkinys, kokią paliko istorijos vingiuose išnykę žmonės.
Dwu Tygodnik Suwalski (2020.10.27, nr. 22/198)
Šioje parodoje pristatyta didžiausias pasaulyje kasinėjimo metu rastų jotvingių eksponatų rinkinys. Ją galima lankyti iki metų pabaigos. Kadangi paroda susidomėjo 10 muziejų Lenkijoje ir užsienyje, ji gali tapti „eksporto gaminiu“, – teigia Suvalkų apygardos muziejaus direktorius Jeržis Bžozovskis (Jerzy Brzozowski).
Dėkoju Suvalkų apygardos muziejui už leidimą spausdinti parodos medžiagą.
AČIŪ