Siekiant atkreipti dėmesį į skendimų mastą ir skatinti gyvybes gelbstinčias saugumo priemones, kasmet minima Pasaulinė skendimo prevencijos diena, liepos 25-oji. Remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, šiais metais ugniagesiai gelbėtojai mūsų šalyje jau daugiau nei 230 kartų talkino gelbėjimo operacijose įvairiuose vandens telkiniuose.
Žinovai pabrėžia – kiekviena nelaimė vandenyje yra ne tik skaudi netektis, bet ir priminimas, kad gyvybes gelbsti ir asmeninė atsakomybė bei atsakingas elgesys vandenyje, ir bazinės prevencijos priemonės, informacija šalia vandens telkinių.
Karštasis sezonas – pats pavojingiausias
Lietuvoje skendimų statistika kasmet išlieka skaudi – kaip rodo PAGD duomenys, šiemet atliekant gelbėjimo darbus ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė 57 nuskendusius asmenis. Vien per liepos mėnesio pirmąsias dienas ugniagesiai gelbėtojai suskaičiavo 4 vandenyje žuvusius asmenis, tarp jų – 2 nepilnamečius.
Vienas skaudžiausių šių metų atvejų – liepos 20 d. Melnragės paplūdimyje įvykusi tragedija, kai bangose žuvo mažametis. Pasak Audriaus Zinevičiaus, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo eksperto, šis rezonansinis įvykis vėl iškėlė klausimų apie saugaus elgesio vandenyje ir skendimų prevencijos svarbą.
„Liepa ir rugpjūtis – pats pavojingiausias laikotarpis, kai dėl intensyvaus poilsio ir atostogų sezono ženkliai išauga nelaimių vandenyje rizika. Šie mėnesiai įprastai pasižymi aukščiausia oro temperatūra, tad atitinkamai intensyvėja lankytojų srautas prie įvairių vandens telkinių ir ežerų, taip pat poilsiautojų pamėgtuose pajūrio kurortuose. Deja, tačiau tai reiškia ir išaugantį skendimų atvejų skaičių“, – pabrėžia A. Zinevičius.
Būtinas prevencinių priemonių derinys
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad savivaldos institucijų vaidmuo, užtikrinant saugumą prie vandens telkinių, yra ypač svarbus. Daugelyje poilsio vietų vis dar trūksta bazinių prevencijos priemonių: informacinių ženklų, gelbėjimosi ratų, aiškiai pažymėtų maudymosi zonų ar budinčių gelbėtojų.
„Aktyvesnis institucijų įsitraukimas yra būtinas – tiek investuojant į infrastruktūrą, tiek kuriant aiškias saugumo taisykles bei informuojant gyventojus apie saugų elgesį prie vandens telkinių. Prevencija neturėtų apsiriboti vien asmenine atsakomybe – saugi aplinka taip pat prasideda nuo sąmoningų ir tikslingų bendruomenių bei institucijų sprendimų“, – pabrėžia A. Zinevičius.
Vis dėlto, ne mažiau svarbi ir visuomenės edukacija apie pirmosios pagalbos teikimą. Lietuvos Raudonasis Kryžius skelbia, kad iš mokymuose dalyvaujančių žmonių tik kiek daugiau nei dešimtadalis (12 proc.) teigia, jog pasitikėtų savo jėgomis prireikus suteikti pirmąją pagalbą. Tarp jau pabaigusių mokymus taip teigiančių asmenų padaugėja bene 7 kartus (87 proc.).
„Pirmosios pagalbos įgūdžiai – tai paprasti, bet itin vertingi veiksmai, kuriuos gali atlikti kiekvienas žmogus ištikus nelaimei. Net trumpi, praktiški mokymai padeda įgyti pasitikėjimo ir žinojimo, kaip reaguoti nelaimės atveju. Skubiai įvertinti situaciją, iškviesti pagalbą, pradėti pradinius gaivinimo veiksmus – neretu atveju to pakanka, kad būtų sulaukta medikų specialistų atvykimo“, – pabrėžia žinovas.
Nors prevencija išlieka svarbiausiu gyvybių gelbėjimo įrankiu, pasirūpinti finansiniu saugumu, numatant galimas nelaimės pasekmes, taip pat būtina. Pasak A. Zinevičiaus, tokiais atvejais turimas finansinis užnugaris draudimo pavidalu tampa itin svarbus. Mirties rizika nutikus nelaimingam atsitikimui vandenyje yra sudėtinė nelaimingų atsitikimų ir traumų draudimo dalis.
Siekiant išvengti skaudžių nelaimių, ekspertai išskiria esminius prevencijos aspektus:
- Niekada nepalikite vaikų vienų vandenyje ar prie jo – net jei jie moka plaukti. Dauguma skendimų įvyksta vos per kelias sekundes;
- Mokykite vaikus plaukti jau nuo mažens;
- Pramogaujant ant vandens – plaukiant valtimi, vandens motociklais ar ant irklenčių,– gelbėjimosi liemenės yra būtinos. Jos gali tapti vieninteliu išsigelbėjimu net ir mokančiam plaukti žmogui, jei šis praranda sąmonę ar įvyksta netikėta nelaimė;
- Venkite alkoholio vartojimo prie vandens – net vienas gėrimas gali pakenkti koordinacijai ir sprendimų priėmimui;
- Stebėkite oro sąlygas ir laikykitės įspėjamųjų ženklų. Paplūdimiuose klausykite gelbėtojų nurodymų – jie geriausiai žino esamas sąlygas;
- Venkite maudytis naujose, nepažįstamose ir tam nepritaikytose vietose – nežinodami vandens gylio ir dugno reljefo galite susižaloti, patirti sunkių sužalojimų.
Parengta pagal „Lietuvos draudimo“ pranešimą
