Asmenvardžių rašyba valstybine lietuvių kalba, tai ne „trijų raidžių“ klausimas, tai valstybės kūrimo ir Lietuvos piliečių lygiateisiškumo, nepriklausomai nuo tautybės, įtvirtinimo klausimas.
Valstybinė kalba ir jos vartojimo plėtrai skirta politika yra valstybės kūrimo įrankis, o šiame XXI amžiuje vienas pagrindinių įrankių. Bet kokie raginimai siaurinti ir riboti jos vartojimą, turėtų būti laikomi antivalstybine veikla.
Požiūris į asmenvardžių rašybą lietuviškai, labiausiai atsiskleidžia politikų, politikos apžvalgininkų, visuomeninių ryšių agentūrų, žiniasklaidos savininkų, akademinės bendruomenės narių nuostatas Lietuvos valstybės atžvilgiu. Deja, dalis jų daugiau, kaip dešimt metų nuosekliai ir su savižudišku atkaklumu siūlo įteisinti asmenvardžių rašyba nelietuviškai. Ir ne tik siūlo, bet jau yra atlikę daug veiksmų: Lietuvių kalbos komisijos 1997 m. nutarimas Nr. 60, Vilniaus apylinkės teismo sprendimai pažeidžiantys Lietuvos įstatymus, Lietuvos Konstitucinio teismo nutarimus, aukštesnės instancijos teismų praktiką ir įpareigojantys Vilniaus savivaldybės metrikacijos biurą išrašyti dokumentus ne valstybine lietuvių kalba. To paties biuro ir valstybės migracijos departamento atsisakymai skųsti aukštesnės instancijos teismui neteisėtus Vilniaus apylinkės teismo sprendimus. Nuolatiniai Remigijaus Šimašiaus vadovaujamos Vilniaus savivaldybės bandymai pažeisti Valstybinės kalbos įstatymą.
Kokių tik mes negirdime teiginių iš Lietuvos politikų, siekiančių įtvirtinti asmenvardžių rašybą Lietuvos valstybės dokumentuose ne lietuvių kalba: ir kad yra „originalūs vardai“, „teisė į vardą“, „teisė į šeimos privatumą“, jei asmenvardį užrašome lietuviškai tai esą jį iškraipome ir t.t.
Tačiau akivaizdu, kad visus asmenvardžius galima užrašyti visomis pasaulio kalbomis. Niekam nekyla jokių klausimų jei tą daro Izraelis – hebrajų kalba, Graikija – graikų, Latvija – latvių kalba ir t.t., nesvarbu kokios tautybės yra jos pilietis. Tą patvirtina net, asmenvardžių rašybos dokumentuose ne valstybine kalba šalininkai rašydami, rusų, gruzinų, armenų ir daugelio tautybių pavardes lietuviškai.
Lietuvos, kaip ir bet kurios valstybės, įpareigojimas rašyti asmenvardį dokumentuose valstybinę kalba nepanaikina asmens teisės į vardą, jos pilietis gali rinktis ar Gžegožą ar Darijušą ar Nikolę, bet jei esi Lietuvos valstybės pilietis, tai reiškia, kad pripažįsti jos įstatymus, esi jai ištikimas, gerbi kitus bendrapiliečius. Tą patvirtina ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas (2011 m.) Malgožatos Runevič-Vardyn, Lukaš Pavel Vardyn byloje.
Kodėl asmenvardžių rašyba valstybine kalba yra taip svarbu, nes kiekvienas Lietuvos pilietis turi vardą, turi valstybės jam išduotą, pasą jo asmeninį dokumentą įrodanti ryšį su jo valstybe, taip yra įtakojama trijų milijonų mūsų piliečių savimonė – demokratinės valstybės pamatas.
Ar kas gali atimti Lietuvos piliečiui konstitucinę teisę sudarant sutartis ar kitus tekstus Lietuvoje rašyti juos ir asmenvardžius juose valstybine lietuvių kalba? Nejaugi jis už savo pilietinės pareigos atlikimą gali būti nuteistas?
Žmogaus teisės (ne norai ar įgeidžiai) pasireiškia per demokratinės valstybės pilietines teises. Tačiau pilietis turi ir pareigas. Piliečiai gali rinktis vardą ar pavardę, tačiau valstybės dokumentuose jis užrašomas valstybine kalba.
Žiūrint į pirmuosius naujos 2020-2024 m. kadencijos Lietuvos Respublikos seimo narių teikiamus įstatymo projektus, matome, kad Lietuvos Konstituciją siekiama pažeisti nuo pirmųjų savo buvimo Lietuvos Respublikos Seime dienų.
Ar matote koks tai svarbus klausimas? Nieko nelaukdami naujieji seimo nariai, ką tik prisiekę Lietuvos Respublikai, 2020 gruodžio 4 d. teikia įstatymo projektą dėl „Lietuvos respublikos Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose“ (Nr. XIVP-86), kuriuo siūlo, kad valstybiniuose dokumentuose kitataučių vardai ir pavardės nebūtų rašomi valstybine kalba. Ir tai siūlo net ne Laisvės partija, ne naujieji valdantieji o vadinamoji Seimo „opozicija“, Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariai:
Gintautas Paluckas,
Linas Jonauskas,
Tomas Bičiūnas,
Algirdas Sysas,
Orinta Leiputė,
Julius Sabatauskas.
Šie valstybinės lietuvių kalbos statuso įtvirtinto Lietuvos Konstitucijoje naikintojai neseniai prisiekė:
„Aš, (vardas, pavardė),
prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai;
prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą;
prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
Tepadeda man Dievas!“
Abejojimas lietuvių valstybinės kalbos vartojimu, pasireiškiantis nuolatiniu asmenvardžių rašybos kitomis kalbomis klausimo eskalavimu turi būti suprantamas kaip Lietuvos suvereniteto nepripažinimo politikos tąsa. O kam tokia politika yra naudinga?
Lietuva prisiviliojo šimtus tūkstančių ukrainiečių, moldavų. Kol kas, dešimtimis tūkstančių plūsta baltarusiai. Kalba jie lietuviškai ar lietuviai rusiškai ? Netrukus bus Maidanas Rusijoje : Valstybinės kalbos atsisakymas – užtikrinta valstybės mirtis ? Juk slavų gelbėjimas šventas reikalas . Atsikvošėkit.
Žodis turi DU originalus – SKAMBESIO, ir RAŠYTINĮ. Tačiau, išsk. braliukus latvius, kitur pase užrašomas tik VIENAS – rašytinis. O toks pasirinkimas nuslepia pavardės skambesį, nes tautos, savo raštui pasirinkusios lotyniškos abėcėlės pagrindo rašmenis, tik raidžių PAVIDALĄ pasiėmė, bet ne jų skambesį. Todėl dauguma abėcėlės raidžių kiekvienoje šalyje kitaip skamba. Net tris pirmos – ABC – skirtingai skamba, o ką apie QWX kalbėti.
Taigi, lietuviškai rašydami, originalo neiškraipome. Kaip ir kitose valstybėse, ir mes užrašome VIENĄ iš dviejų pavardės originalų, tačiau – garsinį. (Beje, nekalbant apie valstybės standartus, o apie kasdienybę, bendravimą, kreipimąsi – skambesio ar rašytiniu originalu naudojamės 🙂 ?
Tad ar tikrai geriau, praktiškiau rašytinis originalas? Taip, būna atvejų, kai jo prireikis. Tačiau tik BŪNA, t. y., ne visada, tad vien per pastaruosius metus 2-juose serialuose buvo scenų, kur kalbama apie problemas kitose šalyse dėl pavardės skambesio neatitikties įrašui dokumentuose, kad svetur jas savaip taria* (ar neaišku – rašyk jų kalba, ir ištars teisingai!) Jau vien anglų kalbos mokėjimas pateikia pakankamai pavyzdžių, kad lotyniška raidė ne tik kitaip tariama, bet dar ir du skambesio variantus turi. O kitose kalbose ar kitaip?
Kaip turėtų dirbti visi, kas savo darbe susiduria su piliečių pasais (ar su turinčių leidimą gyventi LT), kitais asm. id. dokumentais, kartoteka, sąrašais, ligos istorijomis ir t.t.? Komercinė abėcėlė nepadeda atspėti skambesio originalo. Tačiau jei ir ne ja, o nacionaline kitos šalies abėcėle parašyta – kieno galva pajėgia įsiminti visų tokių kalbų abėcėlių skambesį, taisykles bei išimtis?
Pasas yra VIDAUS dokumentas, ir jis pildomas pagal jį išduodančios šalies raštvedybos taisykles. Pavyzdys – ta pati Lenkija. Raskite jos valstybinės, juridinės, finansinės paskirties registruose (kad ir banke) lietuviškai rašomas jų piliečių pavardes, jų korteles. Jos ten valstybine kalba rašomos, nes tik tai sumažins net ir tragiškų klaidų tikimybę, riziką.
Beje, nežinau, ar girdėjote gal dar vasarą tą pokalbį su Tomaševskiu – į reporterio klausimą dėl asmenvardžių jis kaip ir ranka numojo – tai pavardės dabar ne taip ir svarbu, ne pirmos būtinybės reikalas.
Dabar pavardžių audra keliama lygioje vietoje! Juk problemos galėjo seniausiai nelikti – lietuviai surinko parašus, kad pasas būtų papildytas lapu su pavardės originalu, kaip LV daro (žinoma, jei yra teisėtas šaltinis, kuriame jis užfiksuotas). KAS SUTEIKĖ SEIMUI TEISĘ ignoruoti tą referendumo teisę turinčią piliečių valią? – Seimo nariai NE SAVO, o TAUTOS VALIĄ PRIVALO įgyvendinti! Už tai jiems algos mokamos. Savo asmeninę valią jie gali savo privačiame versle įgyvendinti.
Kas suteikė teisę šiems seimūnams teikti LR Konstituciją laužantį įstatymo projektą? Gal jie tai specialiai daro – kažkam pasitarnaudami piliečius provokuoja?
Juk toks užsispyrimas aiškiai rodo: vykdoma zadanija bet kokia kaina iš pasų bei registrų išmesti valstybinę kalbą.
—————————–
* Viename – pareigūnams kelia vargo (o sukčiams, nusikaltėliams padeda išsisukti) būtent tai, kad komercine „abėcėle” užrašytas pavardes svetimose valstybėse taria taip, kaip tos raidės jose tariamos, o ne kaip originaliai tos tautos pavardė skamba. Kitame filme dainų atlikėjas pasakoja, kokį nepasitenkinimą jam kelia tai, kad svetur jo pavardę neoriginaliai taria. Žinoma – kaip moka, taip skaito, taip taria. Juk neprivalo visas pasaulis dar ir tavo kalbą mokėti! Veži savo pavardę svetur – susitaikyk. Kažkas iš svetur atveža savo pavardę į čia – turės susitaikyti, kad tik mažuma ją ištars, kartotekoje greitai ras. Arba rašyk pagal šios šalies taisykles ir bėdų neturėsi.
O Tu siūlai asmens tapatybę nustatinėti pagal skambesį? Ar vis tik pagal UŽRAŠYTĄ asmenvardį? Juk oro uoste, kai eini pro patikrą, ko paprašo? Ar ištarti savo vardą, ar parodyti asmens dokumentą?
Beje, sakyti, kad lietuvių kalbos rašyba atitinka skambesį – irgi nelabai tikslu. Juk kaip mes tariame žodžius „išdykauti“ (girdime Ž), „užtrauktukas“ (girdime Š).
Ir kaip koncertų ir parodų afišose užrašoma pavardė „Čiurlionis“ (pvz., Vokietijoje, Lenkijoje ir kt.)? Tschiurlionis ar Cziurlionis? Nu ne, visi rašo originaliai – Čiurlionis.
So what?
Beje, raidė W ant Basanavičiaus kapo išdrukavota net 7-is kartus. Nes tai istorinė mūsų raidė – taip rašė visi: nuo Mažvydo ir Donelaičio ligi Basanavičiaus.
tapatybei nustatyti yra naudojamas unikalus asmens kodas, o ne vardas ir pavardė, kurie pasikartoja (paskaičiuokite pats, ar neteko sutikti visiškų bendravardžių ir bendrapavardžių). Viešajame gyvenime asmens įvardijimui daugiau naudojami pavardė ir vardas, bet jie naudojami kalboje – rašto arba sakytinėje, taigi, juos tenka priderinti prie kalbos taisyklių – atitinkamai linksniuoti ir susirasti atitinkamus simbolius klaviatūroje.
Dėl “w” ir daug kitų iki kalbos sunorminimo naudotų žodžių užrašymo variantų, tai tam kalba ir buvo norminama, kad būtų suvienodintas užrašymas, atsisakant jų buvusios įvairovės ir dėl to kylančių problemų.
Kažkaip iki šiol buvusi tvarka oro uostuose niekam neužkliuvo…
Tad nereikia to sureikšminti. Juk ir dabar visos pavardės Lietuvoje rašomos pagal jų skambesį. Nieko čia perrašinėti ir galvos “laužyti” nereiktų.
Tiesiog viską palikti kaip yra, išskyrus tai, kad pase pridėti dar vieną lapą, kur pavardė būtų rašoma originaliais konkrečios tautos rašmenimis. Juk čia nieko labai mandro” nėra.
Prieš diskutuodami geriau pasiskaitykite DABARTINĖS lietuvių kalbos gramatiką – ta nelemtoji w visada ten buvo ir, labai nustebsite, po visų norminimų ir šiandien tebėra. Kur problema?
Ir aš atsakysiu trumpai. Prieš kažką rašydamas pasitikrinkite, ar tikrai esate teisus.
Lietuviškoje abėcėlėje “w” raidės nėra.
Būtent!!!
Na taip, neskaitysim ir viskas!!! Che.
Eirimui: labai nevykęs palyginimas – rašosi vienaip, tariasi (skamba) kitaip. Tarsi taip tik mūsų kalboje. Visose kalbose pasitaiko tokių dalykų.
Ačiū, Žemyna. Puikus ir įžvalgus komentaras.
Juk iš tiesų galima išsaugoti abu originalus – ir skambesio, ir rašytinį. Kadangi esame LIETUVOS Respublikos piliečiai, mūsų šalies valstybinė kalba yra LIETUVIŲ, tad oficialiuose dokumentuose viskas turi būti rašoma tik lietuviškai. Taip, kad net ir žemaičiai bendrapiliečio lenko pavardę perskaitytų taip, kad nebūtų sudarkytas originalus jos skambesys. Pvz., mano gimtinėje žmonės net nežinotų kaip ištarti “sz” ir panašius junginius.
Na, o tos tautos originalios rašytinės foemos išsaugojimui reiktų pase įdėti kitą puslapį (kaip dažnai ir manoma”> ir jame pavardę reiškianti ženklų seka galėtų būti užrašyta originaliai, būtent pagal tos tautos, kuriai žmogus save priskiria, rašybos taisykles. Pasų išdavimo skyriuose pagrindinių Lietuvos tautinių mažumų (lenkų k., kirilica.) asmenvardžių spausdinimo originalo kalba (kitame, ne pagrindiniame lape) įranga galėtų būti. Na, o retesnių rašmenų atvejais (gruzinų, armėnų, žydų, arabų, kinų ir pan.) piliečiai tiesiog galėtu patys tvarkingai įrašyti savo pavardę originalo kalba. Nors, šiais laikais gal nesudėtinga būtų atspausdinti pavardę kad ir inuitų rašmenimis.
Antrame lape net nebūtina rašyti . Programuotojams pasistengus, kompiuteris jame pats galėtų įdėti pagal TT teisėtais pripažįstamų šaltinių foto ar ekrano kopijas ) – vyro paso, santuokos liudijimo bei, jei yra užsienyje gimusio kūdikio gimties liudijimo kopijas. Tai būtų pigesnis, spartesnis, mažiau darbuotojų žinių, darbo ir laiko sąnaudų reikalaujantis būdas.
Gauna moteriškė ar abu sutuoktiniai lietuviškus pasus su KIEKVIENAM ŠIOS (ne kitos!) valstybės piliečiui* suprantamai, įskaitomai bei ištariamai įrašyta pavarde, o teisinis lietuviško įrašo pagrindas, pavardės šaknys – kitame lape. Tai paslauga paso turėtojui, padėsianti jam, sutaupysianti laiką ir pinigus, jei turės kažkokių reikalų juodu sutuokusioje bei jų vaikelio gimties šalyje (skyrybos, turto dalybos, paveldėtojo nustatymas, jiems ar vyro tėvams, seneliams priklausančio verslo reikalai, aiškinimasis su institucijomis). Šios kopijos juos gelbėtų, net jei toje šalyje archyvus, registrą su jų duomenimis ,,žemė prarytų” (tfu, tfu, tfu). Taigi, tų kopijų nauda dviguba!
Pvz., iš tarptautinės santuokos užsienyje (vyro** valstybėje) gimusiam vaikeliui tapus LT piliečiu, jo byloje LT registre būtų išsaugotos gimties liudijimo bei tėvo paso pagr, lapo kopijos, o sulaukus pilnametystės, jo GL kopija būtų panaudota jo pase.
———————————–
* Nesvarbu, pareigūnui, darbdaviui, mokytojui, darželio auklėtojai ar kambarį jiems nuomojančiai bobulei.
** (Kad nepultų Lygių galimybių kontrolierė – ) ten gali būti ir lietuvio susirastos užsienietės žmonos dokumentų kopijos.
Ir –
*** Asmeninis paskutinis įspėjimas Žemaičiui: jei nesiliausite tyčiotis iš didžiųjų Europos tautų, Lietuvos KITAtaučius/ KITAkalbius tautinėmis mažumomis pravardžiuodamas, neieškokite naktį pagalvės galvai padėti. Jums jos neprireiks, nes aš jums ją nukąsiu. Arba už kiekvieną tokią patyčią turėsite į ,,Alko” kasą baudą sumokėti – už neekologišką elgesį jo puslapiuose.
Tiesingai, šais laikais viską padaryti labai paprasta.
*** Lietuvoje jie tautinės mažumos, Žemyna. Savo tėvynėse – daugumos. O pas mus – tautinės mažumos 🙂
kiek leido galimybės prisidėjęs prie LK išsaugojimo, liks istorijoje kaip didžiavyris,
ar šie seimo nariai siekiantys nusipelnyti Tautos paveldo naikintojų šlovę?
– lt.wikipedia.org/wiki/Petras_Zalanskas
– youtube.com/results?search_query=Petras+Zalanskas
(gal D. Razauskas ką pridės?)
Tai paklydėlis komentaras – kas jam leido čia nutūpti?
—————–
TM ne pagal statistikos duomenis nustatomi. Paprastai TM yra okupacijos, kolonizatorių invazijos, aneksijos padarinys. Taip, kaip po 2-jo PK Stalinas savo nuožiūra nuo vienos šalies teritorijos gabalą kartu su gyventojais nukirpo, prie kitos prisiuvo – kaip jo politikos tikslams turėjo būti naudingiau.
Tautų kultūriniu paveldu PRIVALO rūpintis jų nacionalinės valstybės, t.y., nacionalinės valstybės visų pirma rūpinasi SAVO KAMIENINE tauta. Net ir nuodėminga valstybė (pasigrobusi gabalą kaimynės žemės), tik tada ir tik tiek turi padėti jos teritorijoje esančiai TM, kiek leidžia jos galimybės, kiek tai nedarys žalos jos kamieninei tautai, atsižvelgdama į istorinius santykius su kaimyne, ir dar kt. išlygų yra.
TM – arba visai savo nacionalinės valstybės neturinčios tautos, jų likučiai (Krymo karaimai su totoriais ir čigonai), arba prie kitos valstybės prievarta kartu su savo teritorija prijungti kaimyninės šalies piliečiai.
Pagal Tarpt. Teisę karų ir okupacijų klausimais, bet kokios pretenzijos dėl okupacijos laikų palikimo, dėl teisių į „įgytą” nuosavybę ar kt. padarinių pripažinimo skelbiamos neteisėtomis. Svetimų žemių kolonizuoti atsiųsti ir apsigyvenę jose okupantai, nutautėję jų kolaborantai, ar prievarta nutautinta gyventojų dalis nelaikomi TM, o primesta okupanto kalba nelaikoma išnykti galinčia TM kalba (kaip ir neprivalome toliau statyti jų nešto komunizmo).
Mūsų giminei teko garbė gyventi strateginę kaimynę ypatingai gundžiusiose žemėse. Daug ką matė, daug neteko, ir šią okupaciją laikė net už bolševikų baisesnę. Ar jos padarinius turime laikyti teisėtais? Ar turime laužyti Tarpt. Teisę? Tada ko tam teismui dėl tokių tautų, kaip mes, draskytis, jei mums tai gerai? Jei net lietuviškų šaknų pavardes nuolankiai pripažįstame esant slaviškomis? Nesakau, kad tie žmonės turėtų dabar atgal atsiversti – tai jų privatus reikalas, jų pasirinkimas. Tačiau dėl to mūsų valstybė ir mūsų tauta neturi jiems teikti privilegijų, savo teisių atsisakyti, neturi leisti lietuviškas mokyklas uždarinėti (o tai Vilnijoje daroma), ar išlaikyti mokyklas buv. okupanto kalba. TMAPK to daryti net dėl TIKRŲ TM neįpareigoja. Apie apsišaukėles TMAPK net kalbos nėra.
Pšeprašam už klaidas, bet jau einu gult, netaisysiu.
Tauta ir jos išrinktieji Seimo nariai- paatikėtiniai. Įdomu, kad prieš rinkimus tie sąrašiniai kandidatai nė kekalbėjo apie KENKIMĄ Lietuvių kalbai. Ir štai , tapus seimo nariais, nei iš šio, nei iš to, pradeda kalbėti apie savo protėvių išsaugotos per šimtmečius GIMTOSIOS KALBOS NELEISTINĄ, KONSTITUCIJOS SAUGOJAMOS , KAITALIOJIMĄ . Lyg neturėtų ką veikti, lyg Lietuvos žmonės būtų geriausiai materialiai aprūpinti, lyg ne dėl blogėjančių gyvenimo sąlygų Tėvynę palieka tik ką baigę mokyklas vaikai. Protingesnieji kartojo Pasaulio Sveikatos komisijos informaciją, kad po kelių metų LIETUVOJE GYVENS DAUGIAUSIAI SENOLIŲ, LYGINANT SU KITOMIS ŠALIMIS. O kaip sustabdyti Tautos senėjimą, kapi sulaikyti išvykstantį jaunimą BEVEIK VISIEMS SEIMO NARIAMS NĖ MOTAIS. Kas jei ne Seimas su Vyriausybe privalo kuo greičiau atkurti Lietuvos maisto pramonę, lengvąją pramonę su šimtais tūkstančių darbo vietų, su savu ekologišku maistu? Kiekvienam Seimo nariui PRIVALU SUSIPAŽINTI SU PRIEŠKARINIO SEIMŪNO KRUPAVIČIAUS ŽEMĖS ŪKIO REFORMA, IR PAGALVOTI, KAIP JĄ PRITAIKYTI DABARTINIAIS LAIKAIS, kad atgimtų mūsų žemdirbystės verslai, pakiltų PRIVAČIOJI žemės produktų GAMYBA.
Dar kartą įsitikinu čia komentuojančiųjų beribiu durnumu. Kaip nekalbėjo? Visur, visada ir aiškiai teigė, ką darys su inspekcija, su tomis nelemtomis trimis raidėmis, su gėjais, su vienalytėmis „šeimomis“ ir pan. Ir nepaisant to, TAUTA JUOS IŠRINKO. Taigi, užčiaupkite savo nešvarias koseres ir susitaikykite – baus taip, kaip tauta nori. Taškas.
Tavo bolševikinis agresyvumas ir kitų nuomonių netoleravimas nestebina – būtent to ir tegalima tikėtis iš left-liberasto (= neobolševiko). Bet šitie radikalai rinkimuose vos perkopė 5% barjerą, kai dalyvavo mažiau kaip 50% rinkėjų, vadinasi tokius išrinko 2,5% tautos. Todėl neįsijausk, kad tas zbrodas atstovauja tautą.
Jūsų manipuliacijos su skaičiukais nekeičia fakto – rinkimai buvo laisvi, demokratiški, nesuklastoti, o tai reiškia viena – TAUTA IŠSIRINKO. Ir ne jums spręsti, kaip ji turi rinkti – 100 proc ar 5 proc. – ne jūsų reikalas.
Aha, kai ją išrinko antrai kadencijai, antrame ture „už“ balsavo mažiau, negu trečdalis… Tauta išrinko? Taip, tauta išrinko! O jį išrinko partijos pirmininku demokratinių rinkimų partijos viduje būdu. Partija išrinko? Taip, ir viskas skaidru. Nereikia lia-lia… Juokinga.
Gerbiamieji Skaitytojai, Tautiečiai, reikia mums – rinkėjams burtis į vieną LIETUVOS RINKĖJŲ SĄJUNGĄ, kuri, kaip išrinkusi Seimo narius arba Prezidentą, turėtų teisę , jei išrinktieji nevykdo savųjų pasižadėjimų ir įsipareigojimų, BŪTŲ ATŠAUKIAMI IŠ SEIMO, AR MINISTRŲ BALSAVIMO KELIU. O vietoje jų išrenkami nauji – PATIKIMESNI…PATIKRINIMO LAIKUI. Ar ne juokingai Prezidentas ir Premjerė žaidė demokratiją ATRINKINĖJANT KANDIDATUS Į MINISTRUS. Tautai rūpi jos gerovės augimas, jos naikinimo stabdymas, IŠLIKIMO KLLAUSIMAS. TAUTĄ atvedė ligi tokio žiauraus išnaudojimo ir nuskurdinimo jos pačios IŠSIGIMĖLIAI IŠRINKTIEJI – SEIMŪNAI- MINISTRAI. kurių tarpe buvo atvirų vagių IR NEBAUDŽIAMŲ. Dabar Valstybėje nėra IŠRINKTŲJŲ Į SEIMĄ IR VYRIAUSYBĘ KONTROLIUOJANČIO ORGANO. Jei Tautai Konstitucija leidžia rinkti Seimo narius, tai Tauta gali sau leisti , TINKAMAI ĮFORMINUS, kontroliuoti ir atšaukinėti nepsiteisinusius išrinktuosius. JURISTAI – PARTRIOTAI , KUR JŪS? Nepagailėkite laiko ir padėkite įkurti TEISĖTĄ , SU PILNAVERČIAIS ĮGALIOJIMAIS – LIETUVIŲ TAUTOS RINKĖJŲ SĄJUNGĄ,. kitaip Lietuvos turčių- oligarchų klanai visiškai ir labai greitai sunaikins mūsų Tautą ir Valstybę,
O, jie dėl viso pikto aukštais apkasais apsikasė nuo rinkėjų – rinkėjams leidžiama tik apsilankyti RA ir įmesti lapelį. O toliau jau jie pasirūpino savo gerove ir saugumu – kad mes jų netikrintume, negalėtume pareikalauti, negalėtume ,,išbrokuoti” ir apskritai mūsų nuomonė bei valstybės reikmės ir saugumas, tvarumas, savastis jų nedomina.
Tėvą, motiną pardavinėja šie seimo nariai. Kodėl socdemai, kuriems turėtų rūpėti socialiniai klausimai, smulkaus ir vidutinio verslo tvirtinimas, kova prieš stambaus kapitalo savivale užsiima tautos vertybių naikinimu? Senai žinoma: kieno pinigai to ir muzika. Tai ar išėjimas į valdžią buvo finansuojamas jėgų siekiančių naikinti tautos identitetą, ar jėgų besirūpinančiu socialiniu teisingumu??? JIE SKUBA, NES TIKISI IŠNAUDOTI KARANTINĄ. NEBUS NEI PIKETŲ, NEI MITINGŲ. Ir kaip juos žemė nešioja…
O BY karantinas nepaskelbtas?
Ar ne kelių partijos bebrų atsidūrimas anapus Seimo sienų kelia jų paniką, kad net lyg skęstantys orą gaudo, griebiasi bet ko, kas po ranka papuola, kad tik prie ko nors prisišliejus, su kuo nors susiliejus pavyktų išlikti?
Baisu.
Kaip sako, padorūs žmonės į politiką neina.
Kaip sako, ar kaip yra?
visų nepatikrinus, apie visus lyg ir negražu būtų apibendrinti …
Naujai išrinktieji seimūnai daugeliu atveju neturintys savojo tautinio stuburo,nesugebiantys valstybiškai ir tautiškai mąstyti.Vis dėlto juos išrinko Lietuvos rinkėjai,iš kurių per 80% tai nūdienos šleivo liberalizmo pasekėjai.Žinotina ir tai,kad Lietuvos dičkė žiniasklaida yra iš viso globalistinio -kosmopolitinio braižo,o lietuviškoji mokslo-švietimo sistema mažai turi sąsajų su lietuvių kultūra,istorine atmintimi-jos veikla grindžiama liberalmarksistine pasaulėjauta.Visa tai labai silpnina Lietuvos valstybingumą,tautines vertybes.Kolkas naujai išrinktas Seimas politiškai ir morališkai yra blogesnis už ankstesnius parlamentus,o naujasis LR Prezidentas jau susimovė dėl liberalmarksistės ir nacionalistės paskyrimo į Teisingumo ministro postą.Gera žinia ta,kad yra kritinė masė lietuvių,piliečių,kurie sudaro tam tikrą politinę,tautinę ir moralinę atsvarą kenksmingiems liberalmarksistiniams užmojams.
Jūs beveik dėl visko teisus, bet yra vienas blogumas – bet kokia kritinė lietuvių, piliečių ar kitokių susipratėlių masė – vis tiek bus prieš rinkimus nugalėjusią daugumą. O tai jau šnipštas.
Seimo nario Konstitucijos ir priesaikos pažeidimus dabar gali pilietis apskųsti Konstituciniam teismui su reikalavimu atstatydinti pažeidėjus..Kur teisininkai? Imkitės šios iniciatyvos ir tapsite žinomais ir Tautos gerbiamais.
Reikėtų, kad dėl kalbos kažkas organizuotų protestą, ar peticijų rašymą.
Su tokiomis pataisomis, kurias ketinama daryti, nesinori gyventi šitoje šalyje.
negerai atsisakyti valstybinės kalbos abėcėlės rašant lietuviškus dokumentus (nekalbu apie lėktuvo bilietus). Reikia parašyti taip, kad kiekvienas lietuvis galėtų perskaityti, o kad būtų išsaugota kitataučio pavardė originaliu rašytiniu pavidalu, tai jo pageidavimu pase galėtų būti notariškai patvirtinta įklija gimtąja ar originalo kalba ir rašmenimis apie tai pažymint.
Klibinti lietuvių kalbą reiškia klibinti šalies suverenumą, o jį pagal Konstituciją besąlygiškai privalome ginti.
Kadangi 1994 metų Lietuvos bendrumo su Lenkija sutartį ši naudoja kišimuis į Lietuvos valslstybinės lietuvių kalbos reikalus, todėl visų pirma Socialdemokratų ir kitos frakcijos privalo teikti Seimui svarstyti minėtos 1994 metų sutarties su Lenkija nutraukimo klausimą, o ne valstybinio reikalo šaliai nekeliantį kitataučių Vardų, Pavardžių rašymo asmens dokumentuose klausimą. 1994 m. sutarties pagrindu Lenkijos reikalavimo dėl pavardžių rašymo vykdymas būtų tolygus Smetonos įvykdytam 1938 metų Lenkijos ultimatumo priėmimui, tai – suverenumo palaipsnė išdavystė.
Lietuva jį įvykdė – kaip ir parašyta sutartyje, pavardės rašomos pagal skambesį – be lietuviškos galūnės* ( tiesa, tuo pažeidusi Tarptautinę teisę dėl okupacijos laikų padarinių, jų palikimo pripažinimo neturinčiu jokių teisių. ,,Lenkų” pavardės įgavo tokį pavidalą OKUPACIJOS metais OKUPANTO valia, taigi, tai neteisėta, ir po okupacijos joms turi būti grąžintas ikiokupacinis pavidalas ).
Kodėl viešai MELUOJAMA, jog LT, atseit, nevykdo sutarties, ir kodėl vieną sykį melagių neužčiaupia išrašu iš sutarties – nesuvokiama.
——————
* Būtent taip mane patikino sutartį pasirašęs to meto URMas p. P. Gilys – sutartyje nekalbama apie rašymą lenkiška abėcėle, o tik pagal skambesį.
Valdžia viešai niekada neatsikerta, kai Lenkija ja grindžia reikalavimus, kad sutartį įvykdė. Ir tuo dera vadovautis vertinant valdžios politiką.
Ne tiek ir svarbu ar sutartis įvykdyta, ar neįvykdyta. Faktas tas, kad ja vadovaudamasi Lenkija grindžia reikalavimus kištis į Lietuvos vidaus reikalus, kad ji priešinga Lietuvos suverenumui. Vien to pakanka jai nutraukti. Be to, pagal tą sutartį yra ir daugiau šalių sutarto Lietuvai, lietuvybei pražūtingo bendrumo su Lenkija, tai savotiška Liubleno unija. Ir tai yra, kai santykiuose su Lenkija Lietuvai pakanka ES formato.
Taigi viešai nėra žinoma, ar sutartis vykdoma, kas joje įvykdyta. Jeigu įvykdyta, tai terminui pasibaigus – sutartis netęstina, tačiau ji tęsiama… Tai va tokios derėtų laikytis pozicijos dėl tos sutarties.
Žinoma, čekai didesni, stipresni, su jais labiau skaitosi. Bet jie pastatė į vietą ir jų „TM”, ir „iskonno lenkiškus” vietovardžius, kurie nebent PL gėdą žymėtų (grobikišką prigimtį, giminingą Kremliui).
Net Vokietija, šiaip jau, kaipo karo kaltininkė, visur uodegą pabrukusi, šiuo klausimu irgi nenusileidžia – jei pavardė nėra slaviška, jokia tu ne TM, ir tavo vaikai ne TM, tad jokių išimčių iš taisyklių bei įstatymų.
Koronos virusas yra juokų juokas, jei jį palyginti su bolševizmo viruso mutacijomis.
Turiu pasiūlymą. Labai piktą ir “sunkiai protu suvokiamą”. Taigi. Pradėsiu nuo savęs. Noriu parašyti savo nuomonę “alkas. lt” Ir pvz; “generuodami finansus edukaciniam komunikavimui , koncentruojame investicijas perspektyvai”. Iš karto turėtų iššokti “alkas. lt” langelis su perspėjimu. Jūsų nuomonė bus paskelbta , kai už kiekvieną svetimžodį sumokėsite po 50 cnt. Taigi , “Bartas” už lietuvių kalbos darkymą turėtų , į sąskaitą alkas.lt , sumokėti (7* 0,50 = 3,50).
Pasižadu, už lietuvių kalbos teršimą , pervesti 10 pinigų į alkas.lt iždą. Bet tik po senatvinės pašalpos gavimo.
BUČKIS ,,Alko” apskaitininko vardu!
Kas turi idėją – vadintinas idiotu
– respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/kas_turi_ideja__vadintinas_idiotu/
Lietuvos išvalstybinimas pradedamas nuo asmens dokumentų
– tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/lietuvos-isvalstybinimas-pradedamas-nuo-asmens-dokumentu
Ir vėl esminiai dalykai verčiami vergišku verkšlenimu “čekai didesni, stipresni, su jais labiau skaitosi”. Gyvename vadovaudamiesi demokratijos principais, t.y. kai suvereno teisė yra vienodo dydžio tiek čekų, tiek lietuvių ar kitų šalių.
Teoriniais samprotavimais – kas yra TM – Lenkijos valstybinio „marširavimo“ suverenioje Lietuvoje nepašalinsime. Ir ne Lenkija Lietuvoje žmonėms yra valdžia. Suprantama, kad ja mums yra Lietuvos valdžia, taigi dėl visko kas lenkybiško svetimo vyksta šalyje reikalaukime atsakomybės iš savo valdžios. Pagal Konstituciją (10 str.) Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir iš to teisiškai aišku, kad TM statusą turinčių gyventojų Lietuvoje nėra. Nežiūrint to, socdemokratų teikiamo įstatymo projekte TM sąvoka yra naudojama, nors jos apibrėžimas projekte neduodamas. Jau vien tai rodo šios partijos intelekto, išmanymo lygį.
Lenkijos valstybinio marširavimo Lietuvoje teisė yra atsiradusi iš 1994 metų Lietuvos ir Lenkijos valdžių sudarytos dvišalio bendrumo sutarties. Nebūtų tos sutarties – nebūtų tokio masto ir pavardžių rašymo klausimo, 5-ių Lenkijos valstybės TV programų lenkų kalba transliavimo atsiradimo, matyt, nesitęstų ir Stalino palikimas tuteišus, mišrių šeimų vaikus Lietuvoje versti lenkais bei daugelio kitos atneštinės ir komunistų valdymo įtvirtintos lenkybės palikimo…
Tad, užuot graudinę Lenkijos poną ar šlėktišką Lietuvos tautininką ašaromis, verčiau griebtume savo valdžią – jautį už ragų dėl tebetęsiamos 1994 m. dvišalės sutarties nutraukimo. Gal pagaliau Landsbergiukas paklaus savęs – o kam gi Lenkija Lietuvai reikalinga – ir imsis dvišalystės su Lenkija atsikratymo politikos…
Daug gerų minčių išgirdau, labai įstrigo Vilnos žodžiai. Manau (tokia mano nuojauta), kad mūsų valdžia mus toliau murkdys purve. Štai kaip įžiūriu vienos pavardės kitimą: Valkiūnas – Walkunas — Walkowicz. Ar jau pradėjote mokytis melstis taip, kad Dievas geriausiai suprastų – ne lietuviškai?
Senokai buvau LL, dabar užsukau, o ten per tą laiką tokių straipsnių prisirinko, ir tiek tokių, kai nežinai ką begalvoti, kiek čia tiesos, kiek padauginta…
O šis įrašas? Balsas lyg ir tikrai jos. Bet, jei tikrai viskas taip – ko ji tiek metų ten laukė, jei, kaip pati pripažįsta, pati suprato, jog nieko pakeisti negali?
– laisvaslaikrastis.lt/isverstaskures-landsbergietes-ispazintis-archyvinis-audio/
Ir apie Sikorskį, MN. Ir kitomi temomis. Po tokio apsilankymo neužmigsi.
Įstatymo projektas dėl chaotiškos rašybos :Lietuvos Respublikos piliečio paso pagrindiniame lape – registruotas.
(Projekto autoriai nemato, jog jų projektas – bikfordo virvutė, ar jų tikslas toks ir yra po nesėkmingų rinkimų? Save aukščiau Lietuvos statyti?? )
Dar didesnis lietuvybės naikinimas yra unikalios pasaulyje, pavardžių sudarymo sistemos išdarkymas. Agresyviau už koronos virusą plinta visokios : Domeikės, Mateikės, Salės, Bonkės, Konkės, Plepės ir t.t. ir t. Tai gal ir dukrų pavardes, taip išdarkys, be galūnių: – ytė, – aitė, – utė ? Skandinavų šalyse daug painesnė pavardžių sistema su: – son, – dotir, . . , bet niekas nesiruošia to naikinti, vien dėl to, kad kažkam sunku tą pavardę ištarti. (Įra pasaulyje tokių pavardžių, kad ir po vieną raidę sunku perskaityti). Dar suprantama būtų, jei tai tik artistams pseudonimas, bet pavardė pase, būtų normali. Kas pas mus įteisino tokią “pažangą “?
Kokia nors ,,ŽT” projektų lėšomis mintanti įtakingo tėvelio dukrelė.
Joo, ypač unikali pasaulyje – nuo slavų nukopijuota. Cha.
O! – Štai ir išlindo šakojimosi šaknys į paviršių… Ir kaip čia ligi šiol į galvą nešovė.
Akad. Zigmas Zinkevičius:
„Ypač akivaizdus žeminimasis santykiuose su „strateginiu partneriu“ Lenkija. Lankstymasis prieš ją. Begėdiškos lenkų dezinformacijos apie Lietuvą toleravimas. Falsifikuojama Lietuvos istorija, net Lietuvos mokyklose. Neieškoma tai dezinformacijai atsvaros žiniasklaidoje lenkų kalba. Užsimerkiama matant Lenkijos valdžios kišimąsi į Lietuvos vidaus reikalus, jos pastangas valdyti dalį Lietuvos piliečių. Nereaguojama į propagandos suklaidintų lietuvių žurnalistų išpuolius prieš Lietuvą. Jie nesudraudžiami. Tas pats pasakytina apie neatsakingus atskirų valdininkų pažadus Lenkijai, daromus niekieno neįgaliotiems. Buvo leidžiama įtempti į Vilnių Trojos arklį – Balstogės universiteto filialą. Nesiimama ryžtingų žingsnių apsaugoti švietimo darbuotojus nuo lenkiškos savivaldos vykdomos lietuvių diskriminacijos Vilniaus krašte, pasireiškiančios akiplėšišku LR konstitucijos laužymu. Tokio keliaklupsčiavimo apraiškų daug. Jos nieko gero neduoda, vien skatina nepasotinamą Lenkijos apetitą. Suįžūlėjimo mastą rodo etninėse lietuvių žemėse tokie užrašai kaip Litwa won Seinuose.
Valdžios nesirūpinimo lietuvių tautos ateitimi viršūnę sudaro neryžtingumas užkertant kelią rašyti lenkiškomis raidėmis aplenkintas Lietuvos piliečių pavardes, tuo būdu leidžiant Lenkijai užbaigti Vilnijos gyventojų polonizaciją, pradėta kardu gen. Lucijano Želigovskio. Nepasimokyta iš lietuvių tautos priešinimosi analogiškai rusifikacijai generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo laikais.
Išsigimusį kosmopolitizmą Lietuvoje palaiko tebeklestintis pas mus sovietinis kosmopolitizmas – rusiškojo didžiavalstybinio nacionalizmo išdava. Jį skatina proteguojamos globalistinės nuotaikos. Taip pat „reformuotoji“ mokykla, iš kurios išguitas Tėvynės meilės ir patriotizmo ugdymas. Mokymo programose neliko tokių sąvokų kaip tautiškumas ar lietuvybė. Jas pakeitė pilietinė visuomenė.
Išsigimusį kosmopolitizmą stengiasi įtvirtinti kai kurie istorikai, per žiniasklaidą neigiantys didingą Lietuvos praeitį, menkinantys senąją lietuvių kultūrą, ją niekinantys (galbūt inspiruojami iš užsienio?). Jiems talkina sovietinio kvapo, istorijos neišmanantys žurnalistai, kurie šmeižia lietuvių tautą. Ją tapatina su valdžia, priskirdami tautai valdininkų daromas niekšybes. Kitose šalyse taip nėra. Lenkijoje kritikuok valdžią kiek nori, bet ne lenkų tautą – tai šventas dalykas. Ten visų pirma jaučiamasi savosios šalies, tik po to – pasaulio piliečiu.
Be kita ko, susidariusiai Lietuvoje nenormaliai padėčiai atsvarą žmonės mato Jūratės Statkutės de Rosales fantastiškose idėjose (pavertusiose germanus gotus baltais gudais), pagimdytose ydingos tyrimo metodologijos, kuriomis nekritiškai ir besąlygiškai žmonės tiki, o pačią J. Statkutę laiko tautos didvyre (!).”
ht tp://www.prodeoetpatria.lt/…/80-zigmas-zinkevicius
Bet juk tas lankstymasis Lenkijai vyksta 1994 m. sudarytos bendrumo su ja sutarties pagrindu. Surties galiojimo terminas – 5 -eri metai, tačiau tuo, kad ją nutrauktų, Lietuva nepasinaudoja. Nors, kad ji pasibaigtų, tereikia iki liks metai iki jos termino pabaigos pranešti Lenkijai, kad Lietuva jos nepratęsia.
Beje, Zinkevičius apie šią sutartį, kaip pažeidžiančią Lietuvos suverenumą, kažkodėl taip pat neprabilo… Deramai jos nutraukimo į viešumą nekelia ir Alkas. O juk ji yra didžioji Lietuvos lenkybiškų bėdų priežastis. Kažkas užkerėta…
Vilna: “Bet juk tas lankstymasis Lenkijai vyksta 1994 m. sudarytos bendrumo su ja sutarties pagrindu.”
Visiškas melas! Matyt, neskaitėt pačios sutarties. Jei Lenkija laikytųsi šios sutarties, problemų nebūtų. Sutartyje pabrėžtas nesikišimas į kitos šaliies vidaus reikalus – Lenkija kišasi. Dėl asmenvardžių rašybos 14 straipsnyje susitarta taip:
– vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį. Detalios pavardžių rašymo normos bus nustatytos specialioje sutartyje;
O atskiros specialios tarpusavio sutarties dėl pavardžių rašybos nebuvo. Rašyti Lietuvos piliečių lenkų pavardes lenkiiškais rašmenimis Lenkijos politikams pirmasis pažadėjo prezidentas V. Adamkus, neturėdamas tam jokių įgaliojimų. Po to tokius pažadus lenkams žarstė premjerai Kubilius ir Kirkilas, taip pat u.r. ministras Linkevičius. Irgi viršiję savo įgaliojimus ir nusižengdami Lietuvos Konstitucijai.
Lietuva šio sutarties punkto stropiai laikosi ir lietuvį Tamašauską skiria nuo lenko Tomaševskio.
Lenkija savo pilietį lietuvį Tamašauską ir lenką Tomaševskį vadina vienodai: Tomaszewski.