Naujas statybas vertingiausiose paveldo teritorijose ruošiamasi stabdyti įstatymų pataisomis

Tradicija vertingiausiuose paveldo ir gamtos teritorijose statyti šiuolaikiškus pastatus Lietuvoje nemažėja, o didėja. Visuomenininkai su peticija kreipėsi į Seimą. Joje prašoma uždrausti nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų teritorijose statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu. Valstybinė kultūros paveldo komisija pritarė iniciatyvai ir teiks siūlymus Seimo Peticijų komisijai, kaip apsaugoti reikšmingiausias vertybes.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuomone, esminės naujų statybų unikaliose paveldo teritorijose priežastys – vienodų ar atvirkščiai proporcingų reikalavimų nustatymas kultūros paveldo vertybėms, neatsižvelgiant į jų paveldosauginį statusą bei lygmenį.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme kultūros vertybės skirstomos į paminklus, valstybės saugomus, savivaldybių saugomus bei registrinius (nepaskelbti saugomais, tačiau įrašyti į Kultūros vertybių registrą). Vertybėms suteikiamas nacionalinio, regioninio arba vietinio reikšmingumo lygmuo. Tačiau, visoms vertybėms taikomi vienodi paveldosauginiai reikalavimai, nepriklausomai nuo jų reikšmės.

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme kultūros paveldo objektams, nepaskelbtiems saugomais, nustatyti griežtesni reikalavimai nei kultūros paminklams ar saugomiems objektams. Pagal įstatymą tokio objekto teritorijoje be išlygų draudžiama naikinti ar kitaip žaloti kultūros paveldo objekto ir jo aplinkos autentiškumą bei vertingąsias savybes.

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas suteikia teisę institucijoms, atsakingoms už kultūros paveldo apsaugą, savo nuožiūra spręsti dėl statybos darbų projektų derinimo. Nesant nustatytų aiškių paveldo išsaugojimo kriterijų, institucijos dažnai priima nenuoseklius ir subjektyvius sprendimus dėl naujų statybų įteisinimo reikšmingiausių paveldo vertybių teritorijose. Visuomenės nuomone, sprendiniai pernelyg dažnai yra palankūs maksimalaus pelno siekiantiems statytojams, nesusimąstant apie neigiamas pasekmes paveldo išsaugojimui, pažinimui ir pritaikymui.

Visuomenės atgarsio sulaukė statybos šalia Vilniaus misionierių statinių ansamblio, Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje, Kuršių nerijoje ir kt. Nevienareikšmiškai vertinamos statybos tokiose išskirtinėse vietovėse, priklausančiose ir UNESCO pasaulio paveldui, reikalauja išskirtinio dėmesio.

Atkreiptinas dėmesys, kad svarbus veiksnys, užtikrinantis skaidrią ir efektyvią paveldo apsaugą, yra veiksmingas teritorijų planavimas. Jo procese turėtų būtų įvertintos ir su visuomene apsvarstytos individualios situacijos, kurios negali būti apibrėžtos vienu universaliu sakiniu teisės akte.

Valstybinė kultūros paveldo komisija, pritarusi peticijos iniciatyvai, formuluos ir teiks Seimo Peticijų komisijai tolimesnius pasiūlymus. Komisija tiki, kad norint ateityje užkirsti kelią reikšmingiausio šalies kultūros paveldo žalojimui, yra būtinas glaudus bendradarbiavimas su kitomis atsakingomis institucijomis. Ji seka ir analizuoja informaciją apie naujausius atvejus, todėl yra kompetentinga prisidėti prie paveldo apsaugos teisėkūros proceso.

Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.