Praėjusią savaitę Seime priimtą naująjį Darbo kodeksą visuomenininkai ragina vetuoti ir grąžinti Seimui tobulinti jį iš esmės. Viešą pareiškimą išplatinusio visuomeninio judėjimo Vilniaus Forumas iniciatyvinės grupės narių tvirtinimu, tik tokiu būdu būtų užkirstas dar sykį pakartoti daugumos piliečių teisėtų interesų ignoravimo klaidą, kuri ateityje gali būti vertinama ir kaip nusikaltimas prieš Lietuvą – jos piliečius ir šalies ateitį.
„Darbo santykių ir sąlygų reforma Lietuvoje yra reikalinga ir turi būti įgyvendinta. Tačiau ji turi būti grindžiama solidarumo, sąžiningumo, visų socialinių ir profesinių grupių lygiateisės partnerystės ir ekonominio, socialinio bei politinio teisingumo ir iš jo kylančios įstatymo rengėjų atsakomybės Tautai ir valstybei principais. Priimto Darbo kodekso kertinės nuostatos liudija, kad jį rengiant šiais principais nesivadovauta. Priimtas ydingas ir potencialiai pavojingas – visuomenę supriešinantis ir kiršinantis – iš esmės tik darbdavių interesus atitinkantis vienašališkas įstatymas“, – rašoma viešai išplatintame Vilniaus Forumo pareiškime.
Visuomenininkai teigia, kad toks įstatymas, kokį Seimas priėmėm praėjusią savaitę, stumia Lietuvos visuomenę ir valstybę į moralinę, socialinę ir politinę aklavietę bei toliau skatina emigraciją. „Vilniaus forumo“ atstovų teigimu, priėmimo būdas ir turinys stebinamai primena tokiu pat – „buldozerinio prastūmimo“ – būdu Seime priimtą aukštojo mokslo „sukrepšelinimo“ bei kitus ne šalies piliečių daugumai, o tik atskiroms suinteresuotoms grupėms naudingus įstatymus. Jų ilgalaikiai neigiami padariniai jau yra akivaizdūs, bet visuomenei ir valstybei padaryta žala faktiškai nebeatitaisoma. Ypač pavojinga tai, kad piliečius supriešinantis ir kiršinantis naujasis Darbo kodeksas priimtas visiškai neatsižvelgiant į Lietuvai didėjančias geopolitines ir saugumo grėsmes.
„Įvertinę tokias aplinkybes, raginame naująjį Darbo kodeksą grąžinti Seimui tobulinti iš esmės, tuo užkertant kelią dar sykį pakartoti daugumos piliečių teisėtų interesų ignoravimo klaidą, kuri ateityje gali būti vertinama ir kaip nusikaltimas prieš Lietuvą – jos piliečius ir šalies ateitį. Būtina tęsti socialinį ir politinį dialogą dėl šio įstatymo. Partnerystės ir dialogo dvasia turi būti peržiūrėtos kertinės ir kontraversiškos įstatymo nuostatos, kad galiausiai sąžiningu ir laisvų visų šalių susitarimu būtų priimtas pilietinę santarvę ir Lietuvos valstybingumo bei saugumo pagrindus stiprinantis Darbo kodeksas“, – teigia vienas iš Vilniaus Forumo steigėjų filosofas Laisvūnas Šopauskas.
Vilniaus Forumo iniciatyvinės grupės narių įsitikinimu, naujasis Darbo kodeksas parengtas paskubomis ir visiškai neįvertinus realios Lietuvos darbo rinkos situacijos bei didžiausių problemų. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) savo 2016 kovo mėnesio ataskaitoje apie Lietuvos ekonomikos būklę yra įvardinusi, kad 30 proc. lietuvių yra nepatenkinti turimomis darbo sąlygomis. Tai yra ženkliai didesnis rodiklis nei kitų Europos Sąjungos šalių vidurkis. Taip pat apie itin didelę – bene didžiausią visoje Europoje – darbo užmokesčio nelygybės Lietuvoje problemą kalbama ne tik EBPO, bet ir naujausioje Europos Komisijos ataskaitoje.
Vertinant naujojo Darbo kodekso nuostatas, yra visiškai aišku, kad jos neprisidės prie paminėtų ir tarptautiniu mastu viešai įvardintų Lietuvos darbo rinkos problemų efektyvaus sprendimo.
