Paveldosaugininkai: Ar neteks aiškintis Pasaulio paveldo komitetui dėl Vilniaus istorinio centro?

Kovo  24 d. Valstybinė kultūros paveldo komisija (VKPK) išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame teigia, kad praėjusią savaitę prasidėję didelės apimties statybų darbai prie buvusio Vilniaus misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios verčia apeliuoti į kai kurių institucijų (taip pat ir paveldosaugos) bei asmenų sąžinę dėl ciniško požiūrio į kultūros paveldo svarbą bei jo išsaugojimą.

Pasak VKPK vykdomi statybos darbai gali ne tik sunaikinti ant Išganytojo kalno stovintį Vilniaus misionierių vienuolyno statinių ansamblio ikoninį vaizdą, kuris džiugino šimtmečiais, tačiau ir negrįžtamai sužaloti Vilniaus istorinio centro – UNESCO pasaulio paveldo vertybės – panoramas, siluetus,  miestovaizdžio autentiškumą ir vientisumą. 

Vilniaus senamiestyje saugomas reljefas, tačiau pradėjus vykdyti statybos darbus buvo nukasta didelė Išganytojo kalvos dalis. Nerimauti verčia ir tai, jog statybos darbų metu sukeltos vibracijos gali neigiamai paveikti šalia stovinčią barokinę bažnyčią.

Valstybinė kultūros paveldo komisija dar pernai nepritarė buvusios Vaikelio Jėzaus vaikų prieglaudos pastato teritorijoje Subačiaus g. 20, 22 statomo daugiabučio gyvenamojo namo su požemine automobilių stovėjimo aikštele projektiniams pasiūlymams. Paveldo komisija konstatavo, kad projektiniai sprendiniai gali daryti neigiamą poveikį Vilniaus istorinio centro panoramoms bei siluetui, o numatytas užstatymo tankumas – daryti žalingą įtaką vietos charakteriui. Šiai nuomonei antrino ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas.

Buvusio Vilniaus misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansamblis yra viena svarbiausių architektūrinių dominančių, siejamų su Vilniaus istorinio centro kultūriniu identitetu. Paraiškoje Pasaulio paveldo komitetui dėl Vilniaus istorinio centro įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą buvo nurodyta, kad istorijos požiūriu pagrindiniai pastatai ir jų kompleksai priklauso šešioms didelėms grupėms, iš kurių viena yra Vizitiečių-Misionierių bažnyčios.

Pasaulio paveldo komitetas jau 2005 metais įspėjo Lietuvą dėl nepatenkinamos Vilniaus senamiesčio apsaugos būklės, o 2010-aisiais Paveldo komisija, įvertinusi senamiesčio būklę, konstatavo, kad per 15 metų Vilniaus istorinis centras pernelyg pasikeitė. 2012 metais Pasaulio paveldo komitetas ragino pabaigti rengti Specialųjį planą nustatant ar papildant Vilniaus senamiesčio paveldo apsaugos reikalavimus, konkrečių tvarkymo priemonių sistemą. Pastaruoju metu daugėja skundų ir tarptautinių reakcijų dėl didelio masto statybų šioje UNESCO saugomoje vietovėje ir jos apsaugos zonoje.

Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo gairių 172 punkte Konvencijos šalys raginamos pranešti Pasaulio paveldo komitetui apie ketinimus Konvencijos saugomoje teritorijoje įgyvendinti arba leisti naujų statybų darbus, kurie galėtų paveikti vertybės išskirtinę visuotinę vertę. Tokias žinias prašoma pateikti kuo anksčiau, dar prieš priimant sprendimus, kurie gali padaryti įtaką vertybės išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimui.

„Dėl nekontroliuojamų statybų Vilniaus senamiestyje, gali kilti būtinybė pakviesti tarptautinius ekspertus, o Vilniaus istoriniam centrui iškilti grėsmė būti įrašytam į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą. Dėl šios priežasties būtina greitai, tinkamai ir atsakingai spręsti paveldosaugos vadybos sostinėje problemas nuo apskaitos iki derinimo,“ – teigia paveldo saugotojai.