Vyriausybė patvirtino Nacionalinį pažangos planą

Rugsėjo 9 d. Vyriausybės posėdyje patvirtintas  2021–2030 m. Nacionalinis pažangos planas (Planas), kuriuo siekiama nustatyti pagrindinius ateinantį dešimtmetį valstybėje siekiamus pokyčius, užtikrinančius pažangą socialinėje, ekonominėje, aplinkos bei saugumo srityse, ir sutelkti finansavimo šaltinius šiems pokyčiams įgyvendinti.

„Tai svarbus skėtinis visų valstybės sričių pokyčius numatantis dokumentas, kuriame siekiame spręsti kertinius iššūkius: ekonomikos perorientavimą į aukštos pridėtinės vertės, žiedinę ekonomiką, didinti švietimo kokybę ir tolygumą, mažinti nelygybę, socialinę ir regioninę atskirtį“, – sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Plane numatomi ilgalaikiai strateginiai tikslai, uždaviniai ir kiekybiniai rodikliai 2030-iesiems metams. Įgyvendinant Planą bus užtikrintas 2020 m. pradėtų ir sparčiai ekonomikos transformacijai skirtų veiksmų, suplanuotų Ateities ekonomikos DNR plane, tęstinumas bei vykdomi ilgalaikiai šalies pažangai būtini struktūriniai pokyčiai.

Ateinančiam dešimtmečiui Plane formuluojama 10 strateginių tikslų: pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą; didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį; didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams; stiprinti tautinį ir pilietinį tapatumą, didinti kultūros skvarbą ir visuomenės kūrybingumą; gerinti transporto, energetinį ir skaitmeninį vidinį ir išorinį junglumą; užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, saugoti biologinę įvairovę, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui; tvariai ir subalansuotai vystyti Lietuvos teritoriją ir mažinti regioninę atskirtį; didinti teisinės sistemos ir viešojo valdymo veiksmingumą; stiprinti Lietuvos įtaką pasaulyje ir ryšius su diaspora, stiprinti nacionalinį saugumą.

Strateginiai tikslai įgyvendinami laikantis trijų horizontalių principų: inovatyvumo, darnaus vystymosi ir lygių galimybių visiems, kuriais siekiama nuosekliai formuoti visuomenės pažangai svarbias vertybes ir skatinti norimus požiūrio ir elgsenos pokyčius.

Siekiant įgyvendinti būtinus sisteminius pokyčius, mažinti ekonominius, socialinius ir regioninius netolygumus, gerinti švietimo, sveikatos, kultūros paslaugų kokybę ir prieinamumą,  Plane numatoma didinti BVP perskirstymą per valstybės biudžetą.

Iš viso įgyvendinant Planą per 2021–2030 metų laikotarpį numatoma investuoti 18 mlrd. eurų. Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių finansinių investicijų dalis sudaro apie 82 proc. visų planuojamų investuoti lėšų.