Šeštadienis, 12 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Pilietinė visuomenė

Kaip pensijai kaupia lietuviai, latviai ir estai?

www.alkas.lt
2020-08-12 06:00:56
4
Kaip pensijai kaupia lietuviai, latviai ir estai?

Aistė Paliukaitė, „Luminor“ pensijų gaminio vadovė | Asmeninė nuotr.

Aistė Paliukaitė, „Luminor“ pensijų gaminio vadovė | Asmeninė nuotr.
Aistė Paliukaitė, „Luminor“ pensijų gaminio vadovė | Asmeninė nuotr.

[youtube]Insert video URL or ID here[/youtube]

Baltijos šalių pensijų sistemos tarpusavyje labai panašios: Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikia trys pakopos, kurių pagrindiniai principai – analogiški. Vis dėlto yra ir skirtumų – nuo pakankamai nežymių iki labai ryškių. Kas sutampa ir kas yra kitaip Lietuvos, Latvijos ir Estijos pensijų sistemose?

„Pastaruoju metu visose trijose Baltijos šalyse žodį „pensija“ lydėjo žodis „pertvarkymas“: Lietuvoje buvo keičiamos II pakopos kaupimo sąlygos, Latvijoje – sprendžiamas paveldimumo klausimas, o Estijoje vyriausybė užsimojo leisti gyventojams išsimokėti pensijų fondų lėšas, tiesa, pastarąją pertvarką kol kas sustabdė šalies prezidentė ir gali būti, kad dėl jos savo žodį turės tarti Aukščiausiasis teismas. Įdomu tai, kad, nežiūrint estų atvejo, tiek Lietuvos, tiek Latvijos pensijų pertvarkos įgyvendino pakeitimus, kurie suvienodino tam tikras sistemos dalis visose trijose šalyse“, – teigia Aistė Paliukaitė, „Luminor“ pensijų gaminio vadovė.

Kita vertus, pasak A. Paliukaitės, skirtumų yra, ypač nedidelėse, tačiau labai svarbiose detalėse, tokiose kaip procentinė dalis, kaupiama nuo atlyginimo II pakopoje.

„Jei iš pirmo žvilgsnio pensijų sistemos Baltijos šalyse – labai panašios, gilesnė analizė parodo, kad jų detalės pakankamai išsiskiria“, – sako A. Paliukaitė.

I pakopoje – didelis valstybės vaidmuo

Visose Baltijos šalyse I-oje pakopoje dalyvauja visi dirbantieji, mokantys socialinio draudimo mokesčius. Lietuvoje ir Estijoje kaupimas veikia iš esmės tuo pačiu būdu – mokant socialinį draudimą jo suma ir metai, praleisti dirbant, verčiami į taškus. Taškai pagal nustatytus rodiklius tampa pinigais, gyventojui sulaukus pensinio amžiaus. Taip pat veikia mažiausia pensija, garantuojama visiems gyventojams, nepriklausomai nuo darbo stažo.

Latvijoje ši sistema yra kiek kitokia. Šioje šalyje galioja sąlyginė nustatytojo dydžio įmokų sistema, o tai reiškia, kad visos socialinio draudimo įmokos sumuojamos. Sulaukus pensinio amžiaus, pensija priklausys nuo spėjamos vidutinės gyvenimo trukmės ir vyriausybės sprendimo, kokiu santykiu sukauptą sumą pakeisti į pensijos išmoką.

„Visose Baltijos šalyse pensijų kaupimo sistema I pakopoje yra gana panaši. Mokamas nustatytas mokesčių dydis, kuris garantuoja teisę į pensiją. Tačiau sulaukus pensinio amžiaus, tai, kokia pensija bus išmokėta, priklausys ne tik nuo sumokėtų įmokų sumos, bet ir nuo tuometinės ekonominės bei demografinės padėties“, – sako A. Paliukaitė.

Skirtingi kaupimo dalių procentai

II pakopoje įmokos tiesiogiai susijusios su pensijos dydžiu. Lietuvoje kaupimas II pakopoje, priešingai nei su tam tikromis išimtimis Latvijoje ar Estijoje, yra neprivalomas. Tačiau galioja automatinė įtraukimo sistema, o pradėjus kaupti II pakopoje, atsisakyti kaupti galima per 30 dienų nuo pirmos sutarties sudarymo.

„Nors Lietuvoje daug kam automatinis įtraukimas atrodė neįprastas sprendimas, jis nėra išskirtinis: Latvijoje visi, gimę nuo 1971 m. liepos mėn. ir vėliau, privalomai įtraukiami į II pakopą, analogiška sistema veikia ir Estijoje, tik kaupimas privalomas gimusiems 1983 m. ir vėliau“, – teigia A. Paliukaitė.

Tai nėra vienintelis skirtumas: latviai ir estai II pakopoje kaupia didesne apimtimi. Lietuvoje šioje pakopoje kaupiama suma susideda iš 3 proc., nuskaitomų nuo darbuotojo atlyginimo, ir valstybės pridedamų 1,5 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo. Estijoje ši suma susideda iš 2 proc., nuskaitomų nuo dirbančiojo atlyginimo, ir 4 proc. atlyginimo atitinkančios sumos, kuria valstybė sumažina mokamus socialinio draudimo mokesčius. Tiesa, šioje šalyje kaupiantiesiems II pakopoje šiek tiek sumažėja I pakopos pensija. Latvijoje 6 proc. nuo atlyginimo pervedami į II pakopos kaupimą, atitinkama suma sumažėja socialinio draudimo mokesčiai, tačiau I pakopos pensijai tai įtakos neturi.

„Lietuva išsiskiria ir dar viena ypatybe: po 2019 m. pertvarkos visi II pakopos pensijų fondai veikia gyvenimo ciklų būdu, t. y., skirtingo amžiaus dalyviai kaupia skirtinguose fonduose, kurių investavimo strategija kinta su laiku: „jaunesni“ fondai investuoja rizikingiau, o „vyresni“ – konservatyviau. Latvijoje ir Estijoje II pakopoje veikia įprasti fondai, kurių dalyviai gali rinktis investavimo riziką, tačiau sulaukus tam tikro amžiaus jiems patariama keisti fondą į saugesnį. Lietuvoje šis principas įgyvendinamas automatiškai“, – pastebi A. Paliukaitė.

Kiti kaupimo bruožai, tokie kaip lėšų nuosavybė ir paveldimumas – visos II pakopos fonduose esančios lėšos priklauso kaupiančiajam bei yra paveldimos – visose trijose šalyse nesiskiria.

Lengvatų lubos – nevienodos

III pakopoje – daugiausia lankstumo. Tai savanoriškas kaupimo būdas, tad kaupiama suma priklauso nuo paties kaupiančiojo. Taip pat, kaupimą III pakopoje galima bet kada sustabdyti.

Visose trijose šalyse yra skatinamas kaupimas šioje pakopoje taikant pajamų mokesčio lengvatą, kuri leidžia susigrąžinti iki 20 proc. į pensijų fondą sumokėtų lėšų, tačiau lengvatų sąlygos skiriasi. Lietuvoje lengvata taikoma, kol įmokų suma neviršija iki 1500 eurų per metus. Jei į pensijų fondą pervedama daugiau, lengvata lieka galioti tik iki 1500 eurų sumai. Latvijoje ši riba siekia iki 4000 eurų arba 10 proc. metinių pajamų, o Estijoje –  iki 6000 eurų arba 15 proc. metinių pajamų.

„Galima teigti, kad III pakopa visose trijose šalyse veikia panašiausiai, nes joje yra mažiausias valstybės vaidmuo. Išskyrus lengvatos lubas, visi kiti kaupimo bruožai sutampa: visos lėšos yra investuojamos analogiškuose fonduose, jos lieka kaupiančiojo nuosavybė tiek kaupiant, tiek išėjus į pensiją, tai taip pat reiškia, kad jos yra pilnai paveldimos visą laikotarpį“, – teigia A. Paliukaitė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kodėl latviai ir estai internete perka lengviau?
  2. A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo
  3. Kaupti ar nekaupti pensijai: apsispręsti liko dvi savaitės
  4. Latviai pristatys savo jūrinių teritorijų plano projektą
  5. Ir čia mus aplenkė estai, arba kodėl Lietuvoje neleistų dėstyti B. Gatesui
  6. Č. Iškauskas. Kaip kuriamos „liaudies respublikos“
  7. Tyrimas: kuo lietuviai didžiuojasi labiausiai?
  8. Estijos lietuviai matuojasi naują įvaizdį
  9. Lietuviai užsienyje minės Baltijos kelio ir Molotovo-Ribentropo pakto metines
  10. P. Šimkavičius. Lietuviai pagerbė Latvijos 1991 metų Barikadų dienų aukas
  11. Ministerija pristatė, kaip siūloma kaupti senatvės pensijoms
  12. Pensijų kaupimas: trijų žingsnių gidas, kaip nepasiklysti pasirinkimuose
  13. Seimas apsisprendė, kaip bus mokamos antroje pakopoje sukauptos pensijos
  14. Daugiau kaip 130 istorinių Baltijos šalių pilių ir dvarų atvėrė duris lankytojams
  15. Japonijos ambasadorius Lietuvoje: Japonija Lietuvą vertina, kaip vieną geriausių partnerių Europoje

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Antanas says:
    5 metai ago

    Mano supratimu, II pakopos pensijų fondai yra pertekliniai. I pakopa garantuoja žmogui tam tikras valstybės garantijas senatvėje. III pakopa sudaro sąlygas žmogui papildomai kaupti pinigus senatvei, kai jo pajamos viršija pragyvenimo poreikius darbingo amžiaus laikotarpiu. O II pakopa sukurta privataus verslo siekiant pasisavinti dalį valstybės surenkamų mokesčių (jie per kainas gula ant visų pirkėjų pečių), nors galimai dėl infliacinių dalykų (spausdinamų pinigų) žmonės jų niekada neatgaus.
    Derėtų palyginti JAV, Vokietijoje ir kitose turtingose šalyse veikiančias sistemas, kad galima būtų pamatyti jų trūkumus bei privalumus.

    Atsakyti
  2. Pajūrietis says:
    5 metai ago

    Kaupia, kaupia, kaupia… Deja, kai kas pakrato kojas (atsiprašau), prieš tampant senjoritomis ir senjorais (kokia graži lietuvių kalba!). Ir kam tada tos sukauptos lėšos atitenka?

    Atsakyti
  3. Tvankstas says:
    5 metai ago

    BlackRock už porą-trejetą trilijonų ruošiasi pirkti Vokietijos ir Prancūzijos SODRAs, pensijinis amžius didinamas ir įvedamas 5G ryšys, kuriuo po koronos isterijos bus čipavimas / skiepijimas, tai bus kaip A. Huxley ‘Brave New World’ – išleidžia į pensiją, gražus vakarėlis ir pasiunčiamas į mirtį, dabar 5G ryšiu.
    Seka išvada – pensijinės išskaitos yra vergo smaugimas per jo darbingą gyvenimą, žinant, kad jis tų pinigų neatgaus, tam BlackRock ir perka SODRAs.
    Straipsnis yra perdėm kvailas, žmonėms mulkinti.

    Atsakyti
  4. Vitalijus says:
    5 metai ago

    Eilinė afera, jokio priverstinio įtraukimo negali būti. Žmogus dirdamas ir mokėdamas visus mokesčius susimoka tiek visokių privalomų mokesčių PSD, VSD, GPM, PVM, kad jam ir taip pensija turėtų būti ori, atitinkanti tuometinį pragyvenimo lygį ir kainas. Antros pakopos priverstinis kaupimas negarantuoja net teigiamų palūkanų, vadinasi tai yra užrakinti rizikos fondai, kur net sulaukęs pensijos gausi tik mažomis dalimis, kad netyčia neatgautum visos sumos. Na tiesiog teisiškai įteisintas absurdas. KT nustatė, kad tai neprieštarauja Lietuvos konstitucijai, bet tai prieštarauja sveikam protui. Įstatymas buvo sukurtas lobistų užsakymų, lobistai šiuo atveju yra bankai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis
Lietuvoje

Liberalas prašo Seime tirti Kauno mero ryšius

2025 07 11
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Darbai Klaipėdos atgimimo aikštėje juda į priekį

2025 07 11
Mopedas
Lietuvoje

Siūloma mopedų vairuotojams laikyti praktikos egzaminą

2025 07 11
„Bitė“
Lietuvoje

Laikinai neveiks kai kurios „Bitės“ paslaugos, ryšys nesutriks

2025 07 11
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Dėl valstybinių brandos egzaminų liberalai kviečia ministrę

2025 07 11
Lėktuvo sparnas
Lietuvoje

Skrydžiai į Vilnių iš Izraelio bus vykdomi dažniau

2025 07 11
Automobilių statymas
Lietuvoje

Sotinėje – nauji atsiskaitymo už automobilių statymą būdai

2025 07 11
Mokytoja, mokiniai
Lietuvoje

Svarstoma plėsti pilietiškumo ugdymą mokyklose

2025 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Megyn Kelly apie K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų
  • Megyn Kelly apie K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų
  • +++ apie Darbai Klaipėdos atgimimo aikštėje juda į priekį
  • +++ apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • Liberalas prašo Seime tirti Kauno mero ryšius
  • Darbai Klaipėdos atgimimo aikštėje juda į priekį
  • Siūloma mopedų vairuotojams laikyti praktikos egzaminą

Kiti Straipsniai

„Sodra“

Apie 36 tūkst. žmonių pradėjo pensijų kaupimą, dar yra galimybė atsisakyti

2025 07 10
Baltijos šalių žemės ūkio ministrai

Baltijos šalių minisrai aptarė svarbiausius žemės ūkio klausimus

2025 07 09
Elektromobilio įkrovimas

Sostinėje panaikintos elektromobilių lengvatos. Ar tai atsilieps plėtrai?

2025 07 09
Maudyklų vandens kokybė | kretinga.lt nuotr.

Vasara ir maudynės: atnaujinti duomenys apie vandens kokybę maudyklose

2025 07 08
Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius | Rengėjų nuotr.

Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius

2025 07 08
Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas | am.lrv.lt nuotr.

Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas

2025 07 08
Baltijos šalių gynybos viceministrų susitikimas

Baltijos šalys stiprina bendradarbiavimą gynybos srityje

2025 07 07
Baltijos šalių Prezidentai

Baltijos šalių Prezidentai aptarė saugumo klausimus

2025 07 04
Pinigai

Nuo kitų metų – dideli pokyčiai pensijų kaupime

2025 07 02
Seimas

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30

Skaitytojų nuomonės:

  • Megyn Kelly apie K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų
  • Megyn Kelly apie K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų
  • +++ apie Darbai Klaipėdos atgimimo aikštėje juda į priekį
  • +++ apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • Aleksandras Dubinskis apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Trys iš penkių tuno rūšių nyksta. Kaip padėti ir ką padaryti gali Lietuvos pirkėjai?

Trys iš penkių tuno rūšių nyksta. Kaip padėti ir ką padaryti gali Lietuvos pirkėjai?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai