Ketvirtadienis, 2 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Trys iš penkių tuno rūšių nyksta. Kaip padėti ir ką padaryti gali Lietuvos pirkėjai?

www.alkas.lt
2020 08 12 07:00
0
Trys iš penkių tuno rūšių nyksta. Kaip padėti ir ką padaryti gali Lietuvos pirkėjai?

Lietuvos gamtos fondo vadovas, gido sąmoningam vartotojui „Nyksta žuvys“ sumanytojas Edmundas Greimas ir „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės vadovas Liudvikas Aleliūnas | Šventės „Zero Waste“ rengėjų nuotr.

Lietuvos gamtos fondo vadovas, gido sąmoningam vartotojui „Nyksta žuvys“ sumanytojas Edmundas Greimas ir „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės vadovas Liudvikas Aleliūnas | Šventės „Zero Waste“ rengėjų nuotr.
Lietuvos gamtos fondo vadovas, gido sąmoningam vartotojui „Nyksta žuvys“ sumanytojas Edmundas Greimas ir „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės vadovas Liudvikas Aleliūnas | Šventės „Zero Waste“ rengėjų nuotr.

Viena žinomiausių Lietuvoje žuvų – tunas – dėl intensyvios komercinės žvejybos ir jos aplinkai daromos žalos, išmetamo anglies dvideginio kiekio, šiuo metu yra toks pat taršus, kaip kiauliena. Kaip įmanoma, kad žuvis, laikyta aplinkai draugiška, dabar jai kelia pavojų? Kas lėmė, kad anksčiau pakrantėse gyvenusius žvejus išmaitinęs tunas dabar paliko juos be darbo?

Galiausiai, ką kiekvienas, mėgstantis ir valgantis žuvį, gali padaryti, kad žuvininkystės gamtai daroma žala būtų kuo mažesnė? Apie tai praėjusį savaitgalį antrą kartą surengtoje tvarų gyvenimo būdą skatinančioje šventėje „Zero Waste“ kalbėjo Lietuvos gamtos fondo vadovas, gido sąmoningam vartotojui „Nyksta žuvys“ sumanytojas Edmundas Greimas ir „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės vadovas Liudvikas Aleliūnas.

Dėl komercinės žvejybos tradiciniai žvejai liko be darbo 

„Tuno ištekliai drastiškai mažėja. Iš penkių rūšių, kurios žvejojamos, tik dviem kol kas negresia išnykimas: jų ištekliai geri, ribojama ir gerai prižiūrima jų žvejyba. Dauguma tuno ir jo gaminių, kuriuos randame prekyboje, yra būtent šių dviejų rūšių. Dar dvi rūšys, kurios ypač žinomos Azijos šalyse, yra arti išnykimo ribos, o penktoji, pati žoinomiausia ir garsiausia pasaulyje – mėlynpelekis tunas, yra oficialiai nykstanti rūšis“, – „Zero Waste“ šventėje sakė Liudvikas Aleliūnas. – „Tokijo turguje japonai už šią žuvį sumoka milijonus. Tai vienas iš Japonijos paradoksų ir ne vienintelis pavyzdys, kai papročiai iškeliami aukščiau aplinkosaugos. Tas pats Japonijoje vyksta su banginių žvejyba: visas pasaulis ją uždraudė, bet ne japonai, nes tai – tradicinis amatas.“

„Anksčiau tunus buvo įprasta gaudyti pakrantės zonoje. Žvejai, įlipę į laivelius ir nuplaukę kelis kilometrus nuo kranto, pagaudavo pakankamai tuno, kad ir pragyventų, ir vaikus į mokslus išleistų. Prasidėjus komercinei tuno žvejybai, kai laivais ši žuvis dėl mažesnių sąnaudų taip pat buvo žvejojama netoli kranto, tradiciniai žvejai liko be darbo – pakrantėse nebėra ką gaudyti. Žvejybiniai laivai, praėjus 50–60 metų nuo komercinės žvejybos pradžios, plaukia apie 3–4 kartus toliau į jūrą negu anksčiau“, – pasakojo „Zero Waste“ šventės rėmėjos „Rimi“ atstovas L. Aleliūnas.

Žvejyba ir kiaulininkystė aplinkai kelia tokią pačią žalą

Tęsdamas jis paaiškino, kodėl toliau į jūrą plaukiantys žvejybiniai laivai – žalinga: „Paskaičiuokime, kiek laivas anglies dvideginio emisijų išleido, nuplaukdamas į jūrą, kiek jų buvo išleista, sugautą žuvį parplukdant, apdorojant, užšaldant, transportuojant iki šalies, pavyzdžiui, Lietuvos, kur ja prekiaujama, ir galiausiai – iki parduotuvės, kurioje pirkėjai ją ras lentynose? Įvertinus visas šias sudedamąsias dalis, žuvis, kuri anksčiau buvo laikoma labai aplinkai draugišku maisto gaminiu, tampa tokia pat tarši kaip kiauliena, kuriai užauginti reikia pašarų, antibiotikų, pastatų, t.y. daug ir įvairių išteklių, kurių įvairiuose procesuose taip pat teršiama aplinka.

L. Aleliūnas atkreipė dėmesį ir į kitą faktorių, lemiantį ypatingai didelę taršą, kurią kelia tuno žvejyba: „Laivai, kuriais žvejojama, degina kurą (ang. bunker fuel), kuris yra ypatingai taršus. Vaizdžiai sakant, deginti šį kurą – tik vienu žingsniu geriau, nei deginti asfaltą. Kuras laivams gaminamas iš to, kas liko naftos statinėje, panaudojus visas jos nors kiek vertingas sudedamąsias dalis. Lyginant su dyzelinu, laivų kuras turi apie 3000 kartų daugiau sieros oksidų, azoto ir kitų kenksmingų elementų. Tokį kurą degina tiek žvejybiniai, tiek kruiziniai, tiek krovininiai laivai. Paskaičiuota, kad 15 didžiausių pasaulyje laivų, į aplinką išskiria tiek sieros oksidų, kiek viso pasaulio mašinos kartu sudėjus.

 Lietuvos gamtos fondo vadovas, gido sąmoningam vartotojui „Nyksta žuvys“ sumanytojas Edmundas Greimas ir „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės vadovas Liudvikas Aleliūnas | Šventės „Zero Waste“ rengėjų nuotr.
Lietuvos gamtos fondo vadovas, gido sąmoningam vartotojui „Nyksta žuvys“ sumanytojas Edmundas Greimas ir „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės vadovas Liudvikas Aleliūnas | Šventės „Zero Waste“ rengėjų nuotr.

Gaudant tunus – žūsta atsitiktinai pagauti delfinai, vėžliai, rykliai

Tokį kiekį taršos į aplinką išmetantys laivai plaukia didžiulius atstumus. „Visą maršrutą, kurį plaukia laivas, jo išmetami dūmai kyla į viršų, koncentravęsi ir virtę lietumi, grįžta į vandenį ir taip vanduo rūgštinamas. To pasekmes gerai iliustruoja artimiausios – Baltijos jūros pavyzdys. Joje laivininkystė labai intensyvi ir atitinkamai jos tarša Baltijos jūrai yra didelė. Dėl įvairių teršalų, kenksmingų žmogaus sveikatai, Švedijos maisto organizacija yra išleidusi oficialius patarimus, kurios siūlo vaikams ir nėščiosioms valgyti Baltijos jūroje pagautas žuvis ne dažniau nei 2–3 kartus per metus“, – apie laivų keliamą taršą pasakojo L. Aleliūnas.

Negana to, kad plaukiant laivais, aplinka teršiama dėl išmetamų kenksmingų medžiagų, neigiamų pasekmių turi ir tuno žvejyba tinklais. „Niekada nebus taip, kad gaudant tinklais, pagaunama tik ta žuvis, kurios norima – į tinklus visada patenka dar kažkas. Kadangi tunai – stambi žuvis, jie gaudomi tinklais su didelėmis akimis, tad pagautos smulkios žuvis išplaukia be problemų, tačiau stambūs jūrų gyvūnai – delfinai, vėžliai, rykliai dažniausiai žūsta. Paskaičiuota, kad Indijos vandenyne, žvejojant tunus, iš visų atsitiktinai pagautų gyvūnų – 23 proc. sudaro rykliai“, – sako „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės vadovas. Jis atkreipia dėmesį, jog nebūtų ypatingai blogai, jei ryklių mėsa būtų panaudojama: „Dažniausiai nupjaunami tik ryklių pelekai, o visa likusi mėsa išmetama per bortą. Taip elgiamas dėl to, jog ryklio mėsa turi šlapimo kvapą ir reikia ją ypatingai bei ilgai apdoroti, norint naudoti maistui.“

Mirties zona Baltijos jūroje – Lietuvos teritorijos dydžio 

Kartu su „Rimi“ pranešimą „Kodėl nyksta žuvys?“ šventėje skaitęs Lietuvos gamtos fondo vadovas Edmundas Greimas papasakojo apie dar vieną blogybę, kurią lemia tunų žvejyba. „Tunai – ypatingai plėšri žuvis. Jie yra ekosistemos viršuje – gaudydami tunus, naikiname taip vadinamą viršutinį plėšrūną. Tai padarius, žemiau mitybos piramidėje esanti baltoji žuvis gali atsipūsti – nelikus kiekį reguliojančio faktoriaus, jos prisiveisia labai daug. Jos pradeda intensyviai valgyti dar žemiau mitybos piramidėje esančias dafnes, blusytes, ciklopus, įvairius vabaliukus, kurie ryja dumblius. Pastarųjų prisiveisia labai daug – jie pradeda irti. Puvimas reikalauja deguonies, o šiltuoju metų laiku jo ir taip vandenyje mažai. Trūkstant deguonies, ima žūti kitos žuvys ir visa ši pūvanti masė sunaudoja dar daugiau deguonies – vandenyse atsiranda tokie plotai arba tokios vandens masės, kuriose nėra deguonies. Jei vėjas necirkuliuoja, šios masės grimzta į dugną ir ten apsistoja ilgam – atsiranda taip vadinamos mirties zonos, kur nėra deguonies. O kur nėra deguonies – nėra ir gyvybės. Baltijos jūroje tokia zona užima maždaug Lietuvos teritorijos dydžio plotą ir toliau plečiasi.“

Pagal tai, kokias pasekmes kelia žvejybos būdai ir tai, kiek žuvies pagaunama, sąmoningam vartotojui skirtame gide „Nyksta žuvys“, šios rūšys priskiriamos raudonai arba geltonai grupei. Raudonai žymima žuvis ir jūros gėrybės, kurių žvejyba kelia didelį pavojų aplinkai ir kurioms gresia išnykimas, nes jų pagaunama kur kas daugiau nei leidžiama. Tokių žuvų nuo š. m. birželio „Rimi“ prekybos tinklas nebeperka visose trijose Baltijos šalyse. Pardavus dar turimus likučius, šio tinklo parduotuvėse pirkėjai ras tik geltonai arba žaliai pažymėtą tuną. Pagal gidą „Nyksta žuvys“, pirmuoju atveju taip žymima žuvis, kuriai intensyvi žvejyba grėsmės nekelia, bet patariama likti sąmoningais, nes apie šių rūšių paplitimą nėra pakankamai duomenų arba jų pagavimo būdai gali kenkti aplinkai, antruoju – žuvis, kuriai intensyvi žvejyba nekelia grėsmės išnykti, ją galima drąsiai pirkti ir valgyti. Lietuvos gamtos fondo vadovas E. Greimas atkreipia dėmesį, jog rinktis žuvį atsakingai – nereiškia jos visiškai atsisakyti, bet – rinktis ją sąmoningai: žinoti, kurias žuvų rūšis ir kuriose vietose sugautas galima valgyti, o kurių verčiau atsisakyti.

 Lietuvos gamtos fondo vadovas, gido sąmoningam vartotojui „Nyksta žuvys“ sumanytojas Edmundas Greimas ir „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės vadovas Liudvikas Aleliūnas | Šventės „Zero Waste“ rengėjų nuotr.
Lietuvos gamtos fondo vadovas, gido sąmoningam vartotojui „Nyksta žuvys“ sumanytojas Edmundas Greimas ir „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės vadovas Liudvikas Aleliūnas | Šventės „Zero Waste“ rengėjų nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kodėl iš Lietuvos miestelių herbų dingo žuvys?
  2. Į Lietuvos upes bus paleista 8 tūkst. upėtakių
  3. Baltijos jūra be menkių?
  4. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojams atsiveria naujos rinkos
  5. Uždrausta laisva prekyba žvejybiniais tinklais
  6. Sulaikytas brakonierius „elektrikas“ – šiemet pirmas šalyje
  7. Savaitgalį žvejai sulauks gamtosaugininkų patikros
  8. Aukštaitijos ežeruose prasidėjo pavasarinis įžuvinimas
  9. Bandoma gelbėti dėl deguonies trūkumo gaištančias žuvis (nuotraukos)
  10. Žolinė – nemokamos žvejybos diena
  11. Aplinkosaugininkai tiria nuotekų avarijos Vilniuje priežastis ir vertina žalą aplinkai
  12. Pasaulinę aplinkos dieną – raginimas susijungti su gamta
  13. Šeštadienį kviečia Žiemos žūklės šventė Mindūnuose
  14. Alinančios kaitros padariniai: šalies upėse gaišta žuvys
  15. Nuo šiandien nebegalima gaudyti šamų
  16. Nuo vasario 1 d. draudžiama žvejoti lydekas
  17. Nuo balandžio 21-osios jau galima žvejoti lydekas
  18. Invazinės žuvų rūšys grasina tikra katastrofa
  19. Šiemet ežero stintelių Mindūnuose užteks visiems!
  20. Aplinkosaugininkai aiškinasi žuvų kritimo priežastis Minijos upėje

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ko verti ŽŪM pažadai? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą | nma.lt nuotr.

Ko verti ŽŪM pažadai? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą

2023 01 30
Prezidentas Valdas Adamkus | adamkuslibrary.lt nuotr.

Prasidėjo nusipelniusiųjų gamtosaugai teikimas V. Adamkaus premijai gauti

2023 01 21
Kuršių marios | am.lrv.lt nuotr.

Įsigaliojo įstatymas dėl žvejybos Kuršių mariose

2023 01 19
Vetygalos atodanga | vstt.lt nuotr.

Ką mena gamtos istorija

2023 01 19
Susitikimas Telšiuose | am.lrv.lt nuotr.

Ministras tarėsi Germanto parko steigimo

2023 01 11
Klimato kaita | europarl.europa.eu nuotr.

Penkios atgarsio sulaukusios knygos apie aplinkosaugą

2023 01 07
Kalėdos, katė | pixabay.com nuotr.

Kur dėti per šventes džiuginusius medžius?

2023 01 06
Parduotuvė | am.lrv.lt nuotr.

EK svarsto siūlymą dėl pakuočių atliekų

2023 01 03
klaipeda.lt nuotr.

Klaipėdos krašto metai pasieks visą Lietuvą

2023 01 01
Svarbiausi pokyčiai aplinkosaugos srityje: kas keisis nuo Naujųjų | lrv.lt nuotr.

Svarbiausi pokyčiai aplinkosaugos srityje

2022 12 31
Rodyti daugiau

Naujienos

Ar saugu gerti vandenį iš čiaupo?
Lietuvoje

Siūloma keisti atsiskaitymo už vandenį tvarką

2023 02 02
Nemokamas kinas M. K. Čiurlionio namuose | Facebook nuotr.
Kultūra

Nemokamas kinas M. K. Čiurlionio namuose

2023 02 02
Pienas | zum.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarta sudėtinga padėtis pieno rinkoje

2023 02 02
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.
Kultūra

Išleista Vydūno knyga „Kaip tapti saulėtu žmogumi“

2023 02 02
Patvirtinta Valstybinių miškų urėdijos strategija iki 2027 m. | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Patvirtinta Valstybinių miškų urėdijos strategija iki 2027 m.

2023 02 02
Baigiamas statyti Laukinių gyvūnų globos centras | Aplinkos ministerijos nuotr.
Gamta ir ekologija

Baigiamas statyti Laukinių gyvūnų globos centras

2023 02 02
Romualdas Ozolas 1987 m. kovo 11 d. | Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A. Žižiūno nuotr.
Žmonės

Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai

2023 02 02
Ženkliai auga susidomėjimas profesiniu mokymu
Lietuvoje

Mokytis amato galės virš 20 tūkst. naujų mokinių

2023 02 01
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • gal apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • Žemyna apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Siūloma keisti atsiskaitymo už vandenį tvarką
  • Nemokamas kinas M. K. Čiurlionio namuose
  • Aptarta sudėtinga padėtis pieno rinkoje
  • Kokia turėtų būti kalbėjimo ir klausymo kultūra medicinoje?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Ko verti ŽŪM pažadai? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą

by daiva
2023 01 30
0
Ko verti ŽŪM pažadai? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą | nma.lt nuotr.

Ko verti ŽŪM pažadai pavaldžios įstaigos darbuotojams? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą „Yra problemų. Ir tas problemas reikia spręsti. <...>...

Skaityti toliau

Prasidėjo nusipelniusiųjų gamtosaugai teikimas V. Adamkaus premijai gauti

by daiva
2023 01 21
6
Prezidentas Valdas Adamkus | adamkuslibrary.lt nuotr.

Sausio 20 dieną prasideda nusipelniusiųjų gamtosaugai teikimo laikas Prezidento Valdo Adamkaus premijai gauti. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus ir Danos Gedvilienės...

Skaityti toliau

Įsigaliojo įstatymas dėl žvejybos Kuršių mariose

by Ditė Česėkaitė
2023 01 19
0
Kuršių marios | am.lrv.lt nuotr.

Įsigaliojo aplinkos ministro įsakymas, kuris numato, kad Kuršių mariose nebebus galima naudoti kai kurių verslinės žvejybos įrankių, mažinamas leidžiamų naudoti...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • gal apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • Žemyna apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai

Kitas straipsnis
Saugiai ir greitai nustatyti COVID-19 padės iškvėpto oro analizės sistema PIOAS

Saugiai ir greitai nustatyti COVID-19 padės iškvėpto oro analizės sistema PIOAS

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai