Dažnai pabrėžiama, jog internetinėje prekyboje estus nuo lietuvių skiria šviesmečiai. Tačiau ekspertai pastebi ir Latvijos pažangą. Pavyzdžiui, mokėjimo kortelėmis Latvijos internetinėse parduotuvėse galima patogiai atsiskaityti jau beveik 10 metų. O štai Lietuvoje šis metodas kelius skinasi sunkiai, kadangi internetinių mokėjimų sektoriuje vis dar dominuoja bankų siūloma paslauga. Kokios inovacijos galėtų pabudinti Lietuvos internetinės prekybos sektorių?
Latvius ir estus lepina labiau
Kaip yra minėję ekspertai, pirkti internete estus motyvuoja žemesni elektroninių paslaugų, įskaitant mokėjimų paslaugas, įkainiai. Apie latvių įpročius panašiai yra kalbėjusi „Citadele“ banko E-komercijos projektų plėtros vadovė J. Golubeva: „Pastebime, kad Latvijoje pirkėjams internetu yra ypač svarbu mokėjimo atlikimo paprastumas – jo įgyvendinimas vienu mygtuko paspaudimu“.
Šių privilegijų, kuriomis mėgaujasi kaimynai, Lietuvos internautai dažnai pasigenda. Jei Latvijoje atsiskaitymas už pirkinį mokėjimo kortele pirkėjui dažniausiai nekainuoja ničnieko, Lietuvoje dauguma internetinių mokėjimų atliekami naudojantis komercinių bankų teikiama „Bank link” paslauga. Kaip žinia, už pasinaudojimą šia paslauga sumoka tiek perkantis, tiek parduodantis subjektai. Analitikai pabrėžia ir santykinį „Bank link” nepatogumą, kadangi vartotojas yra priverstas gaišti laiką palikdamas prekybos erdvę ir jungdamasis prie išorinio bankininkystės puslapio.
Nebankinio atsiskaitymo sistemos „Cardinity“ įkūrėjas E. Andreika lietuvių mokėjimo prievoles internete apibūdina kaip paradoksalias: „Įsivaizduokite, jog skaniai pavalgote restorane ir norite atsiskaityti mokėjimo kortele. Tačiau padavėjas Jums pareiškia, kad dabar turėsite keliauti į banką, kuris už papildomą mokestį sutiks priimti Jūsų mokėjimą už vakarienę. Mūsų šalyje analogišką situaciją turime atsiskaitydami internetu“.
Trys vartotojų baimės
Kaina
Bankų taikomi mokesčiai už atsiskaitymus internete įvardijami kaip viena iš priežasčių, stabdančių internetinės prekybos plėtrą. Iš pardavėjo standartiškai imamas 2–3 proc. prekės vertės mokestis ir papildomas fiksuotas mokestis. Dažnai pardavėjai šią ekonominę naštą perkelia ant pirkėjo pečių keldami prekių kainas. Toks domino efektas lemia tai, jog vienas pagrindinių motyvų pirkti internete – žemesnė kaina – Lietuvoje yra silpnesnis nei kitose ES šalių rinkose.
Šią problemą siūlo spręsti virtualaus mokėjimo kortelių skaitytuvo paslaugas teikiančios bendrovės. „Papildomų išlaidų galima išvengti, el. prekybos subjektams įsivedus tiesioginio atskaitymo kortelėmis paslaugą. Tai mažina kainą pirkėjui ir didina pardavėjo konkurencingumą, atveriant jam galimybę parduoti savo produktus užsienio rinkose“, – teigia „Cardinity“ atstovas E. Andreika.
Saugumas
Vienu iš „Bank link“ sistemos privalumų dažnai įvardinamas saugumas, kadangi prisijungdamas prie savo elektroninės bankininkystės paskyros vartotojas įveda tik jam žinomus slaptažodžius. Tačiau naujausios technologijos leidžia užtikrinti ir tiesioginių mokėjimų kortelėmis saugumą. Internetinėje erdvėje ėmus diegti tokias saugumo programas kaip „3D Secure“, vogtomis kortelėmis vagišiams atsiskaityti tapo žymiai sudėtingiau.
„Neturiu kreditinės“
E. Andreika pastebi, kad didelė dalis vartotojų vis dar yra klaidingai įsitikinę, jog internete atsiskaityti galima tik kreditinėmis kortelėmis. Atsiskaitant internetu, skirtumo tarp kreditinės ir debetinės kortelės praktiškai nebėra. Šiuolaikiniai virtualūs kortelių skaitytuvai sėkmingai nuskaito tiek kreditines, tiek debetines (Electron, Maestro ir pan.) korteles.
Bus priversti keisti įpročius
Remiantis Lietuvos banko duomenimis, operacijos grynaisiais pinigais vis dar sudaro 81 proc. visų nacionalinių mažmeninių atsiskaitymų. Prognozuojama, jog, komerciniams bankams sumažinus nemokamai išgryninamų pinigų sumas ir padidinus grynųjų pinigų pasiėmimo bankų padaliniuose įkainius, situacija ims keistis. Pirkėjai ieškos būdų sutaupyti, vengdami brangstančių grynųjų pinigų operacijų. Į šį spaudimą ir atsirandančias internetinių mokėjimų alternatyvas negalės nereaguoti ir bankai, kurių dalis jau šiandien testuoja „Bank link“ sistemos alternatyvas.
