Penktadienis, 1 liepos, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Naujienos Lietuvoje

Mokslininkai siekia sisteminių pokyčių

www.alkas.lt
2020 07 21 11:54
10
Mokslininkai siekia sisteminių pokyčių
prof. Algimantas Kirkutis | lrs.lt nuotr.
prof. Algimantas Kirkutis | lrs.lt nuotr.

Šių metų liepos 17 d. Klaipėdos universitete įvyko apskritojo stalo diskusija, skirta surasti būdus, kaip pasukti Lietuvos valstybės raidą nuo labiausiai nykstančios link sparčiausiai augančios Europos Sąjungos šalies.

Diskusijoje dalyvavo Vytauto Didžiojo, Klaipėdos, Kauno technologijos universitetų mokslininkai, trys Seimo nariai, savivaldybių atstovai, verslo, švietimo, žymūs kultūros veikėjai. Jie vieningai sutarė, kad reikalingi neatidėliotini sprendimai ryškesniems pokyčiams visuomenės gyvenime pasiekti.

2019 m. lapkričio 19 d. Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) pristatė Europos žaliąjį kursą, kurio šerdis yra Jungtinių Tautų darnaus vystymo strategija 2030. Prie šio kurso jungiasi didžiulis tinklas tarptautinių, nacionalinių, regioninių strategijų, programų ir planų. Atsižvelgiant į tai, Lietuva taip pat turi rasti būdų, kaip pertvarkyti pagrindines visuomenines sistemas, kurios lemia neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui, turi įtakos sveikatai. Svarbu iš naujo įvertinti ne tik technologijas ir gamybos procesus, bet ir vartojimo modelius bei gyvenimo būdą. Diskusijoje buvo akcentuota būtinybė nedelsiant imtis bendrų veiksmų įvairiose politikos srityse, įtraukiant mokslininkus ir visas visuomenės grupes, kad būtų galima užtikrinti reikiamus sisteminius pokyčius.

Tokie sprendimai gali būti padaryti tik aktyviai bendradarbiaujant mokslininkams ir politikams. Keletas svarbiausių šios diskusijos išvadų:

  1. Siekti, kad šalies raidoje nebūtų paliktas nuošalyje nė vienas žmogus ir nė viena vietovė;
  2. Siekiant valstybiniu mastu priimamų sprendimų efektyvumo, būtinas glaudesnis politikų ir mokslininkų bendradarbiavimas;
  3. Būtina siekti perorientuoti šalies evoliucinės raidos kriterijus nuo ekonominių į dvasinius-kultūrinius-socialinius tautos gerovės rodiklius;
  4. Pakeisti neoliberalistinius šalies valdymo principus į ES politinės demokratijos ideologiją;
  5. Suformuoti „Lietuvos pažangos strategiją 2035“, vadovaujantis „Jungtinių Tautų darnaus vystymo strategijos 2030” ir ES „Europos žaliojo kurso 2050“ planu.
  6. Lietuvos pažangos strategijoje išskirti pereinamąjį laikotarpį iki 2025 metų,  kuriame, atsižvelgiant į „Europos žaliojo kurso 2050“ planą, numatyti išskirtinį dėmesį tarpsektoriniam bendradarbiavimui ir agropramoninio sektoriaus plėtrai;
  7. Planuojant šalies valdymą, šalia politinių tikslų vadovautis trumpalaikių ir ilgalaikių bandomųjų (pilotinių) mokslinių studijų rezultatais ir turima pasauline moksline patirtimi.

„Žaliojo kurso realizavimo sėkmę lemia dvasinės-kultūrinės-socialinės visuomenės nuostatos, o ne vien ekonominių pasiekimų rodikliai ir BVP. Lietuva, vertinant jos dydį, istorines aplinkybes, susiklosčiusią geopolitinę situaciją, yra ES žaliosios ekonomikos holistinio tvaraus vystymo koncepcijos realizavimui unikaliai tinkantis kraštas. Būtų gaila, jeigu mes to nesuprasime ir nepanaudosime mūsų šalies žmonių gerovei didinti“, – sako prof. Algimantas Kirkutis.

Be bendrų principų aptarimo Klaipėdos universitete, mokslininkų ir politikų diskusijos metu buvo svarstyti ir kiti ne mažiau reikšmingi pasiūlymai, iš kurių pažymėtinas grupės mokslininkų ir politikų parengtas Seimo nutarimo „Dėl nacionalinio pavyzdinio projekto „regionų žaliosios ekonomikos trumposios maisto grandinės darnaus vystymo sistemos“ rengimo ir įgyvendinimo“ projektas. Jį įgyvendinus, bus sudarytos reikiamos prielaidos savivaldybėse užaugintus maisto gaminius be ypatingų apribojimų realizuoti to regiono ar savivaldos gyventojams.

Susitikimo metu nuspręsta, kad diskusiją būtina tęsti toliau ieškant mokslininkų ir politikų efektyvaus bendradarbiavimo galimybių tam, kad ES iškeltos idėjos kuo greičiau ir efektyviau būtų realizuotos mūsų šalyje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Švietimo sistemos laukia pokyčių mokslo metai (video)
  2. Mokslininkai aptarė senėjančios visuomenės keliamus iššūkius
  3. Pasaulio mokslininkai įvardino klimato kaitos sprendimus
  4. Mokslininkai ir verslininkai: Kur susitinka idėjos ir pinigai, ten gali įvykti daug stebuklų
  5. Vyks L. Šopausko ir D. Puslio pokalbis apie viešųjų intelektualų vaidmenį (tezės)
  6. Europos saugumas – bendras Lietuvos ir Vengrijos reikalas
  7. Seime vyks V Lietuvos ir Latvijos forumo suvažiavimas
  8. Seime rengiamos dvi tarptautinės konferencijos, skirtos ES kovos su prekyba žmonėmis dienai paminėti
  9. Lietuvos ir Japonijos mokslo ryšiai – vis aktyvesni
  10. Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai Jūrmaloje aptarė ES darbotvarkę ir dvišalius klausimus
  11. Lietuva, Belgija ir Liuksemburgas sutarė dirbti kartu užtikrinant saugumą
  12. Laisvės piknike – tūkstančiai Lietuva tikinčių žmonių (video)
  13. Seimo nariai prašo Europos Komisiją gerbti migrantų kvotas atmetusių šalių suverenumą
  14. Varšuvoje – ministrai tarėsi dėl NATO gynybos ir atgrasymo pajėgumų stiprinimo
  15. Visuomenės svarstymui teikiami siūlymai dėl mokslo institutų veiklos kokybės gerinimo
  16. Laiko sukiojimo klausimas jau ant Europos Parlamento stalo
  17. Lietuva nerengia elektroninių rinkimų ne dėl technologijų stygiaus, o dėl politikų baimės?
  18. Renkami pasiūlymai, kaip pagerinti šeimos mediciną šalyje
  19. Lietuvos Prezidentas susitiko su Japonijos Ministru Pirmininku
  20. Briuselyje – ministrų dėmesys ES klimato diplomatijai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. virginijus says:
    2 metai ago

    Mano manymu – tol kol pagrindiniu gerovės rodikliu bus tik BVP augimas, jokių galimybių sustabdyti mūsų tautos išsivaikščiojimą neturėsime.

    Atsakyti
    • mvasionis says:
      2 metai ago

      Nieko gero nebus ir tol, kol Lietuvos valdžia elgsis su tautine-etnine lietuvių kultūra kaip pamotė, niekins tūkstantmetę mūsų patirtį, kurioje slypi visi tie ES siekiami dalykai. Lietuva galėtų tapti mokytoja visoms (ir ne tik Europos) tautoms, kurios išprotėjo besivaikydamos pelno ir niokodamos Žemę gali pražudyti paskutinę Saulės sistemos gyvybingą planetą. Kitaip Gajos laukia Marso dykumų nykuma.

      Atsakyti
  2. Pajūrietis says:
    2 metai ago

    Pastebėjimai papunkčiui:
    1. Siekti nepasiekiamo galima.
    2. Glaudesnis visada galimas, tik ar nebus pernelyg didelis IQ skirtumas?
    3. Kokie yra „dvasiniai-kultūriniai-socialiniai tautos gerovės rodikliai“?
    4. Kokia yra „ ES politinės demokratijos ideologija“, kokiu ES dokumentu ji įtvirtinta?
    5. Nauji mokesčiai?
    6. „agropramoninio sektoriaus plėtrai“ – tolesnis stambinimas?
    7. Lėšų joms skyrimas naujoms studijoms?

    Atsakyti
  3. mvasionis says:
    2 metai ago

    Lietuva, vertinant jos dydį, istorines aplinkybes, susiklosčiusią geopolitinę situaciją, yra ES žaliosios ekonomikos holistinio tvaraus vystymo koncepcijos realizavimui unikaliai tinkantis kraštas. Būtų gaila, jeigu mes to nesuprasime ir nepanaudosime mūsų šalies žmonių gerovei didinti“, – sako prof. Algimantas Kirkutis.
    Ar tik ne etninė lietuvių kultūra slypi už šių mįslingų tarptautinių žodžių?
    Žalioji ekonomika – lietuvių valstiečių ūkis.
    Holistinis – visapusiškas niekam nekenkiant ir pasipildant veikimas.
    Tvarus – kaip kaimiečio sodyba.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 metai ago

      + + +

      Atsakyti
  4. Romas says:
    2 metai ago

    Europos žaliojo kurso planas 2050.
    Įdomu būtų susipažinti. Pamenu anų laikų TSRS penkmečio planai, KP suvažiavimai, CK plenumai, L. Brežniavo kalbos būdavo paklodėmis laikraščiuose išguldytos, rodomos per tv.. Nejau dabar (prie demokratijos) tai tik politikų ir mokslininkų reikalas?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 metai ago

      Tais laikais, kai dėl ,,sosiskų” ar žalio mėsgalio eilėse smaugtasi, nepamenu, kokia (gimtadienio?) proga (bet pamenu, jog po reikšmingo partijos suvažiavimo) susirinko gausi giminė, svečiai jau sėdi prie stalo su šaltais užkandžiais, šnekučiuojasi, o mudvi su mama nuėjome karštų patiekalų nešti.
      Kol užsiėmusi mama nematė, ant didžiojo dubens sudėjau pagrindinį, ypatingą patiekalą, gražiai žalėsiais papuošiau, nunešiau ir pastačiau dubenį stalo viduryje. Iš pradžių visi išpūtė akis, tada tėtis paėmė ant jo gulėjusį… laikraštį ir skaito antraštę: ,,TSKP Maisto programa” (kažkaip panašiai). Ten buvo parašyta, po kelių metų parduotuvėse neliks eilių prie maisto…

      Atsakyti
  5. Romas says:
    2 metai ago

    Dar viena sąsaja su praeitimi (pamąstymui):
    Ar bus šitame numatytame plane (iki 2050 metų) keičiama dabartinė (atstovaujama) demokratija į tikrąją (tiesioginę)?
    Juk Adolfas Hitleris irgi buvo išrinktas demokratiniu būdu. Jis irgi atstovavo… Nejau dar nepasimokyta iš pasekmių to, kai visuomenės mažuma “atstovauja” daugumą (nebylę, bejėgę, paklusnią). Argi ne tokią pat “demokratiją” turime ir dabar?

    Atsakyti
  6. Hau says:
    2 metai ago

    Neina nieko suprast, kaip visada. Tarkim, aš mokslininkas, tai kaip man reiktų suprast, ko šitie kolegos siekia? 🙂 Kas tas “žaliasis kursas” ir JT “darnus vystymas”? Ar čia gamtai saugoti ir visam pasauliui dėl to suderintai vystytis, ar priešingai? Taigi ES senbuvėse laukinės gamtos seniai nebėra, viskas sukultūrinta ir parkai tik likę. Politika priešinga vietinių europiečių išlikimui, viskas tik spalvotų imigrantų ir šiaip svetimų šalių žmonių ateičiai užtikrinti. Vietinių gimstamumas neigiamas, niekam tai neįdomu. ES politikai netgi tuo džiaugiasi, susidaro toks įspūdis. Tai gali būti, kad žaliasis kursas reiškia visos augmenijos biomasės deginimą biokuro pavidalu, miškų likučių iškirtimą. Dar žaliasis gali reikšti Europos islamizaciją, nes žalia yra ir islamo spalva. Darnus vystymas gali reikšt turto perdalinimą: iš europiečių atimt, visiem kitiems padalint. Suvienodint gyvenimo lygį visam pasauly.

    Sakysite, ko neskaitęs tų kursų dokumentų čia fantazuoju? Palaukit, o kuriam galui juos skaityt? Taigi čia jau kažkokių mūsų “valdovų” parašyta ir nuleista vykdyti, kaip kokiem baudžiauninkams. Mes tapom tik nesvarbūs vykdytojai, niekas net nebežino ką jie mums nusprendė (skaitykit straipsnį…). Tai tada malonėkite paaiškinti suprantamai, ką tie visi “kursai” ir “strategijos” reiškia. Turbūt nelabai suprantamai parašyta, kad tik šitais beprasmiais žodžiais čia prišnekėjo? 🙂 Taigi, viskas būtų labai paprasta, pvz.: nori kad tauta ir rasė neišnyktų – privalai didint vietinių žmonių gimstamumą; nori saugot gamtą, kad ji išliktų sveika – uždrausti miškų kirtimą, ar kažkaip sustabdyti, kad gamtinės sistemos atsistatytų. Bet į tai yra kiti atsakymai, ES juos turi: baltosios rasės nėra, yra tik žmonių rasė (rasės atsiranda, kai svetimiems tai naudinga); natūralios gamtos nėra, yra ištekliai ir biokuras, ir t.t.

    Apibendrinant, mokslininkai negali siekti sisteminių permainų. Dabar mokslas – sistemos tarnaitė.

    Atsakyti
  7. Astronomas, rzubinas@gmail.com 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas says:
    1 metai ago

    GERBIAMIEJI! Pradžioje skaičiau įvairiausias knygas. Vėliau – PAŽINTINES! IŠĖJĘS Į PENSIJĄ, – Įminiau per 450 SENIAUSIŲJŲ KULTŪRŲ ŠALTINIUS ir net SENĄJĮ TESTAMENTĄ.
    VISA tai leido ATRASTI TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS!
    IR visa tai galima buvo pažinti, DEKA SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS!
    DABAR JAU NIEKAS NETURĖTŲ ABĖJOTI, kad LIETUVIŲ KALBA YRA SENIAUSIA KALBA ŽEMĖJE!
    Tai, ANTANUI POŠKAI, SAKĖ ir INDŲ IŠMINČIUS MAHATMA GANDIS! AMŽINA GARBĖ GANDŽIUI!
    Tai, dar sovietiniais laikais, teigė ir RUSŲ, KALBININKAI AKADEMIKAI, IVANOVAS IR TOPOROVAS!
    O kur dar lituanisto FILOSOFO IMANUĖLIO .KANTO pranašiškas patarimas ateinančioms kartoms”: LIETUVIŲ KALBĄ REIKIA IŠSAUGOTI , NES JINAI TURI RKATĄ kuris IŠSPRENDŽIA ne tik filologines, bet ir tautų raidos paslaptis!”
    O TAI REIŠKIA, KAD BE LIETUVIŲ KALBOS PASAULIS AMŽINAI BUS AKLAS!
    Beja, LIETUVIŲ kalbos dėka parašiau ir išleidau knygas:'” “PERKŪNAS”, “PER PRAEITĮ Į ATEITĮ”, “PAŽADINTA PRAETIS”, “PRAEITIS IR ATEITIS”, “PRAREGĖJIMAS”, “TVANAI DIEVAI CIVILIZACIJOS” ‘ PASTAROJOJE KNYGOJE YRA ĮMINTAS ŠUMERŲ “KARALIŲ SĄRAŠAS” KURIAM PER 450 000 metų!
    GARBĖ SENIAUSIAI ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBAI!!!!

    Juose radau informaciją iš seniausios praeities! ŠI INFORMASCIJA LEIDO ATRASTI TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽAMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS! ŠIE ATRADIMAI LEIDO

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Naujos Šimkūnaitės knygos viršelis | mokslolietuva.lt nuotr.

Eugenijos Šimkūnaitės mintys nesensta

2022 06 30
Kvietimas išsakyti nuomonę apie GMO | lrv.lt nuotr.

Kvietimas išsakyti nuomonę apie GMO

2022 06 30
Mikrobuveinės ant ąžuolo | naturalit.lt nuotr.

Pasiūlymas kaip suderinti gamtą ir miškininkystę

2022 06 29
Eurobarometras: Lietuvoje išlieka didžiausias pasitikėjimas Europos Sąjunga

Dauguma lietuvių pritaria narystei NATO ir ES

2022 06 28
VU mokslininkas prof. Andrejus Spiridonovas ir Kanados Makgilio universiteto profesorius Šaunas Lavdžojus (Shaun Lovejoy) atliko tyrimą | VU nuotr.

Mokslininkų tyrimas – įtakingame mokslo žurnale

2022 06 27
Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia dalyvavimą Europos Vadovų Tarybos susitikime Briuselyje | lrp.lt nuotr.

ES priėmė istorinius sprendimus dėl kandidačių statuso Ukrainai ir Moldovai

2022 06 24
Pirmąją balsavimo iš anksto dieną savivaldos rinkimuose balsavo beveik 24 tūkst. rinkėjų

Jau rengiant artimiausius rinkinus bus pokyčių

2022 06 23
Vilniaus stoties rajonui – nauji pasiūlymai

Vilniaus stoties rajonui – nauji pasiūlymai

2022 06 22
G. Nausėda susitiko su ESBO generaline sekretore

G. Nausėda susitiko su ESBO generaline sekretore

2022 06 21
Rusijos invazija Ukrainoje

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 20 12:45

2022 06 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Europos aplinkos ministrai patvirtino kertinius susitarimus dėl klimato krizės ir miškų naikinimo stabdymo | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Klimato krizės ir miškų naikinimo stabdymas

2022 07 01
Gamtosauginei misijai įdarbintos karvės | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Gamtosauginei misijai įdarbintos karvės

2022 07 01
Aplankykite 22 apžvalgos bokštus ir saugomas teritorijas | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

22 apžvalgos bokštai ir saugomos teritorijos

2022 07 01
Technologijų pamokos ne vien apie vinies kalimą | VDU nuotr.
Lietuvoje

Technologijų pamokos ne vien apie vinies kalimą

2022 07 01
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ parodys lietuvių bendrumą | lrv.lt nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ parodys lietuvių bendrumą

2022 07 01
Valstybės archyvai tampa atviresni visuomenei | lrv.lt nuotr.
Istorija

Valstybės archyvai tampa atviresni visuomenei

2022 07 01
„Maximos“ darbuotoja | „Maximos“ nuotr.
Lietuvoje

Sėkmę kuria ilgamečiai darbuotojai

2022 07 01
Kernavėje – 55-oji Rasos šventė | M. Datenio nuotr.
Etninė kultūra

Kernavėje atšvęsta 55-oji Rasos šventė

2022 06 30


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Klausimėlis apie Gamtosauginei misijai įdarbintos karvės
  • Žemyna apie S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba
  • Žemyna apie Kernavėje atšvęsta 55-oji Rasos šventė
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba
  • Klimato krizės ir miškų naikinimo stabdymas
  • Gamtosauginei misijai įdarbintos karvės
  • 22 apžvalgos bokštai ir saugomos teritorijos

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 1986; komentarų: 50
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 1049; komentarų: 0
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 817; komentarų: 7
  • D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli… peržiūrėta: 618; komentarų: 30
  • D. Rastenienė. Apie tautiškus Simonos Rainienės aksesuarus kasdienai ir šventėms peržiūrėta: 563; komentarų: 1
  • Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius peržiūrėta: 559; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Eugenijos Šimkūnaitės mintys nesensta

by Kristina Aleknaitė
2022 06 30
0
Naujos Šimkūnaitės knygos viršelis | mokslolietuva.lt nuotr.

Nedaug buvo ir yra mokslininkų, kurie skirtų tiek daug laiko mokslo garsinimui ir gebėtų taip vaizdžiai aiškinti savo tyrimų išvadas...

Skaityti toliau

Kvietimas išsakyti nuomonę apie GMO

by Kristina Aleknaitė
2022 06 30
1
Kvietimas išsakyti nuomonę apie GMO | lrv.lt nuotr.

Europos Komisija paskelbė viešąsias konsultacijas dėl augalų, sukurtų naudojant naujas genomines technikas, teisės aktų poveikio vertinimo studijos. Visi besidomintys kviečiami...

Skaityti toliau

Pasiūlymas kaip suderinti gamtą ir miškininkystę

by Kristina Aleknaitė
2022 06 29
0
Mikrobuveinės ant ąžuolo | naturalit.lt nuotr.

Birželio 9 dieną VDU Žemės ūkio akademijoje mokslininkai miškininkystės praktikams pristatė naujai sudarytą medžių mikrobuveinių katalogą. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Klausimėlis apie Gamtosauginei misijai įdarbintos karvės
  • Žemyna apie S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba
  • Žemyna apie Kernavėje atšvęsta 55-oji Rasos šventė
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie Mokslininkų tyrimas – įtakingame mokslo žurnale

Kitas straipsnis
Kolektyvinio kalvystės kūrinio statymas | Alkas.lt, V. Tumėno nuotr.

Užventyje pastatytas padėkos gydytojams paminklas (nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai