Lietuvos istorijos perrašymo į „karalių istoriją“ idėja taip lengvai nemirs, ir istorijos mokslas čia bejėgis. Čia susiduriame su kone religiniu tikėjimu, kuriam faktai – tik tarp kitko. Jų teisingumas vertinamas tik iš atitikimo tikėjimo dogmoms pozicijos…
Tokia liūdna mintis neapleido manęs skaitant Algimanto Bučio atsiliepimą „Lietuvių karaliai, kurie buvo“, atsakantį į mano straipsnį „Apie Lietuvos „karalius“, kurių nebuvo“.
Tai, ko gero, pirma mano diskusija, kurioje oponentas bando įveikti argumentus savo knygos storiu ir svoriu. Nesutikimą su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pervardijimu karaliais Algimantas Bučys traktuoja, kaip jo didžiojo veikalo neskaitymo arba – geriausiu atveju – nesupratimo požymį: „Kas gi mūsų laikais rastų laiko atidžiai įsiskaityti į kolegos studiją? Juoba kad parašiau tikrai netrumpą (565 p.) ir nelengvą (1,5 kg) knygą.“
Mano darbo stalas net susvyravo ir subraškėjo, metus ant jo tokį sunkiasvorį „argumentą“. Regis, pradėjau suprasti, kodėl autorius taip stengėsi gausybe su tema nesusijusių ekskursų, pamąstymų, papolitikavimų, įdomių istorijų papasakojimu, kaimyninių šalių karališkosios istorijos konspektavimu taip išpūsti savo knygos apimtį. Pasirodo, kad turėtų svarų argumentą tiesiogine šio žodžio prasme. Pusantro kilogramo!
Pasijutau bejėgis prieš tokią masę su savo gal tik kelias dešimtis gramų tesveriančiu straipsniu (reikėtų pabandyti atsispausdinti jį ir pasverti, bet, bijau, kad net spausdindamas dideliu šriftu ant storų kartono lakštų A. Bučio nenusversiu – viltis išlieka nebent spausdinant ant akmens ar keramikinių plytelių, prisiminus ir kūrybiškai pritaikius senovės šumerų tradicijas).
Kartu su šiais sunkiasvoriais „argumentais“ gerbiamas oponentas leido sau patogiai ignoruoti visus be išimties mano pateiktus autentiškus dokumentinius liudijimus, ir leidosi polemizuoti tik ten, kur galima apsiriboti abstrakčiais išvedžiojimais… Sulaukęs tokio jo „dėmesingumo“ faktams, galėčiau ramia sąžine diskusiją laikyti baigta, bet tiek to – dar ją pratęsiu.
1219 metų „vyresnieji“ („vyresnysis“)
Taip jau atsitiko, kad neseniai paskelbtame moksliniame straipsnyje „1219 m. taikos sutartis tarp Lietuvos ir Volynės kunigaikščių: teksto interpretavimo problemos“ („Istorija“, 2019, t. 115, nr. 3, p. 4–27) jau turėjau galimybę ir kitomis svarstyklėmis pasverti šiai sutarčiai skirtą A. Bučio knygos dalį (32 puslapius, tai yra, p. 97–129, kitaip sakant, 6 proc. visos knygos, kurie turėtų sverti beveik 100 gramų, įskaitant ir šiems puslapiams proporcingai tenkančią viršelio dalį).
Mano svarstyklės parodė mokslinių argumentų svorį. Mokslinius straipsnius, deja, skaito labai nedaug žmonių, bet, regis, A. Bučys jau susipažino su jo išvadomis (ar bent viena išvada) iš kažkokių nuogirdų, nes savo straipsnio pabaigoje prisimena savo samprotavimus 1219 m. sutarties tema: „Beje, ir savo knygoje esu sukritikavęs jo [T.Baranausko] klaidingą 1219 m. lietuvių sutarties su rusinais vertimą, kurį jis ir šiandien visur gina, nors originalo aukščiausias laipsnis stebuklingu būdu jo vertime pavirsta aukštesniuoju“.
Tas „ir šiandien visur gina“ yra tik minėtas mano straipsnis apie 1219 m. sutartį ir, galbūt, trumpa diskusija dėl jo mano Veidaknygės paskyroje. Kadangi, kaip matau, to „visur“ A. Bučys neskaitė, pacituosiu tuose jo 32 puslapiuose aptariamos „problemos“ sprendimą, kuriam man prireikė visai nedaug sveriančio vieno puslapėlio (p. 16):
„Apskritai Ipatijaus nuorašo старѣшеи primena dabartinės rusų kalbos aukščiausiojo laipsnio būdvardį (старейший), kaip šį žodį suprato jau Aleksandras E. Presniakovas savo 1908–1909 m. paskaitose, о Chlebnikovo nuorašo skaitymas savo ruožtu tarsi artimesnis rusų kalbos aukštesniojo laipsnio būdvardžiui (старший) – taip šiuos nuorašų skirtumus pastaruoju metu suprato A. Bučys, kategoriškai atmetęs neva iškraipytą Chlebnikovo nuorašo formą.
Tai, žinoma, istorinės gramatikos aspektu yra nesusipratimas: visos šios formos iš tiesų yra aukštesniojo laipsnio variacijos, o aukščiausio laipsnio reikšmė priesagai –ейш– priskirta tik šiuolaikinėje rusų kalboje, kurioje toks jos supratimas yra inovacija, ne iki galo prigijusi dar XIX a. pradžioje. Šios inovacijos niekada nebuvo ir nėra ukrainiečių ir baltarusių kalbose, kuriose старший, старіший (ukrainiečių k.), старэйшы, старшы (baltarusių k.) visada reiškia tik aukštesnįjį laipsnį („vyresnysis, senesnysis“), o aukščiausiajam laipsniui sudaryti naudojamas archajiškas priešdėlis naj-, paveldėtas dar iš slavų prokalbės (ukr. найстаріший, baltar. найстарэйшы, lenk. najstarszy).
Tad sutarties tekste nėra nė užuominos apie aukščiausiąjį laipsnį, nors šio teksto vertimo praktikoje tokio pobūdžio klaidų būta ir iki A. Bučio. Pastarasis vis dėlto neapsiribojo vien vertimu, bet pabandė šį klaidingą vertimą sureikšminti ir netgi ideologizuoti, parašydamas du patoso kupinus savo studijos skyrelius iškalbingais pavadinimais „Kodėl žūtbūt reikėjo vyriausius kniazius paversti vyresniais?“ ir „Metraštinių titulų taisinėjimas – paklaida ar tikslas?“ ir kaltindamas tiksliai metraščio tekstą supratusius istorikus tiek tendencingumu, tiek piktais kėslais, tiek menku „rusų kalbos mokėjimo laipsniu“. Tiesą sakant, šiuo atveju net ir aukščiausiasis laipsnis faktiškai nieko esmingo nekeistų ir jokiu būdu nepagrįstų A. Bučio įžvelgtų ideologinių kėslų, nes, nesant „vyresniojo“ ir „vyriausiojo“ laipsniais išreikštų būdvardžių sugretinimo, jie iš esmės reiškia tą patį – tuo būdvardžiu apibūdinto kunigaikščio ar kunigaikščių aukštesnį statusą kitų atžvilgiu.“
Nuorodos į istorines gramatikas ir jų tyrimus yra pateiktos cituoto mano straipsnio originalioje publikacijoje. Rusų filologai yra parengę net tokią neįtikėtinai aktualią aptariamai temai studiją, kaip „Древнерусская грамматика XII–XIII вв.“, kurioje XII–XIII a. rusėnų gramatika aprašoma ir analizuojama išimtinai pagal konkrečius to laikotarpio šaltinių tekstus. Patariu A. Bučiui ir visiems, norintiems interpretuoti senovės rusėnų tekstus, atkreipti dėmesį į šias studijas, nes dabartinės rusų kalbos žinių tikrai nepakanka, norint gerai suprasti XIII a. tekstus. Kalbos ir jų gramatikos taisyklės, deja, keičiasi, kad ir kaip tuo sunku būtų kai kam patikėti.
Pridėsiu dar, kad 1219 m. sutarties interpretacijai kur kas svarbiau yra tai, ar „vyresniųjų“ arba „vyresniojo“ kunigaikščio terminu įvardijamas tik pirmasis sąrašo kunigaikštis, ar penkių kunigaikščių grupė, kaip dažnai interpretuojama istoriografijoje? Taip jau atsitiko, kad gramatiškai XIII a. kalboje šiuo atveju vienaskaitos ir daugiskaitos formos sutapo. Savo straipsnyje visgi išdėsčiau argumentus, kad „vyresniuoju“ čia įvardytas tik vienas Živinbutas.
Skaitytojas gali paklausti, o kur čia „Lietuvos karalių“ tema, dėl kurios lyg ir vyksta ši diskusija? Turiu nuvilti, kad jos nėra ne tik čia aptartame šimte gramų A. Bučio knygos, bet ir daugelyje kitų vietų, iš kurių skaitytojas vis dėlto gali pasisemti žinių apie XIV a. Lenkijos karalystės istoriją ir kai kurios kitos bendram išsilavinimui naudingos informacijos. Todėl net grynai fiziškai tikrai su Lietuvos karaliais susiję A. Bučio argumentai, deja, pusantro kilogramo nesvers. O ką jau kalbėti apie jų mokslinį svorį…
„Nematomi“ dokumentai
Stebina A. Bučio aklumas kai kuriems esminiams aptariamai temai dokumentams. Tarp jo „pusantro kilogramo argumentų“ kažkodėl nė gramo dėmesio nesusilaukė 1366 ir 1372 m. Algirdo sutartys, kuriose jis aiškiai tituluojasi didžiuoju kunigaikščiu (jos net nepaminėtos). Ypač vertinga 1366 m. sutartis, kuriose kartu minimas ir „didžiojo kunigaikščio“ titulas (taikomas Algirdui) ir „karaliaus“ titulas (taikomas Lenkijos karaliui Kazimierui).
Į šį dokumentą pirštu baksnoju jau seniai, bet A. Bučys niekaip nesugeba jo pamatyti. Skaitė net mano knygelę „Viduramžių Lietuvos viešpačiai“, kurios įvade trumpai aptarta Lietuvos valdovų titulų problema, bet šio dokumento „nepastebėjo“. Diskutavo Virginijaus Savukyno laidoje „Istorijos detektyvai“, kurioje irgi tą dokumentą nurodžiau, ir V. Savukynas dėl to uždavė jam klausimą, bet to dokumento vėl „nepastebėjo“, nukreipdamas kalbą į metraštinius tekstus. Dabar atsako į mano straipsnį, ir vėl „nepastebi“ šio jame aiškiai akcentuoto dokumento…
Toks „nematomas“ dokumentas, vis dėlto daug ką pasako apie A. Bučio „pusantro kilogramo argumentų“ sudėtį ir jo argumentavimo būdus. Pusantro kilogramo, pasirodo, buvo per mažai, kad šalia dviejų knygoje aptariamų Algirdo titulų – graikiško Algirdo laiške paminėto „basileus“, lotyniško kryžiuočių dokumento „magnus rex“ (A. Bučys. „Lietuvių karaliai…“, p. 285–289) tilptų dar du „velikij kniaz’“ paminėjimai paties Algirdo dokumentuose… Jie, pasirodo, „nesvarbūs“, nes neatitinka A. Bučio koncepcijos…
„Viešpačiai“ – ne valdovų titulas
Iš jau paminėtos knygelės „Viduramžių Lietuvos viešpačiai“ pavadinimo A. Bučys daro išvadą, kad ir aš ieškau „logiškesnės išeities“, kaip vadinti viduramžių Lietuvos valdovus. Bet terminas „viešpačiai“, esą netinkamas, nes A. Bučiui visai neaišku, kaip jį versti į anglų kalbą. Kaip neva galimus vertimo variantus nurodo net „Gods“ ir „Supreme Beings“… Dieve, Dieve, duok A. Bučiui kokį nors anglų kalbos žodyną… O spėlioti, kaip šis žodis verčiamas į anglų kalbą nereikia, nes minėta knygelė yra išleista ir anglų kalba (pavadinimu „The Medieval Lords of Lithuania“).
Ir ne, „viešpats“ nėra nei „didžiojo kunigaikščio“, nei „karaliaus“ pakaitalas. Žodis „viešpačiai“ pasirinktas kaip bendras valdančiojo elito atstovų – ne tik valdovų – įvardijimas, kadangi knygelėje aprašomi ne tik valdovai.
Lingvistiniai klaidžiojimai: „karalius“ ir „karas“
Nuostabu, kad demonstruodamas savo itin kuklias kalbotyros žinias, A. Bučys jaučiasi šioje srityje pakankamai kvalifikuotas, kad atskirą savo atsakymo punktą paskirtų tam, kad atmestų mano „mėgėjiškus lingvistinius išvedžiojimus dėl titulų „kniaz“ ir „karalius“ kilmės“. Būtent atmestų ir išvadintų lingvistų visuotinai priimtas mokslines etimologijas „mėgėjiškomis“ ir „mokyklinėmis“, o ne jas paneigtų, nes jokių argumentų šiuo klausimu jis neturi ir net nepajėgia suformuluoti kokios nors savo „teisingos“ versijos.
Tiesa, jis nurodo savo paties knygos puslapius, kuriuose randame padrikai išdėstytą mintį, kad esą žodis „karalius“ gali turėti ryšį su žodžiu „karas“. Tai, beje, visiškai diletantiška liaudiška etimologija visu savo gražumu. Siekdamas suteikti jai moksliškumo įspūdį, A. Bučys plačiai atpasakoja Vladimiro Toporovo ir Vytauto Mažiulio samprotavimus apie su „karu“ susijusius žodžius prūsų kalboje, nors tų žodžių su „karaliais“ šie kalbininkai nesiejo.
Tačiau dabar, šito neatkartodamas, imasi gudrauti, aiškindamas, neva man „nėra autoritetai nei Kazys Būga, atstatęs Mindaugo sūnaus vardą „Vaišvilkas“ (T. Baranauskui vis vien teisingesnis atrodo suslavintas „Vaišialga“), nei pasaulinio garso baltistai V. Mažiulis ir V. Toporovas, atlikę mokslinę indoeuropiečių prokalbės archajiškosios šaknies „karl/karal“ analizę (žr. p. 539–540).
Jam pakanka mokyklinės etimologijos, kurią ir pasitelkia, teigdamas, esą terminas „karalius“ yra slaviškos kilmės“. Nežinau kuo čia dėti akivaizdžiai klaidingai rekonstruotas vardas „Vaišvilkas“ ir niekur nevartojamas „Vaišialga“, bet K. Būga, nebūdamas stiprus šaltiniotyrioje, vardo formą „Vaišvilkas“ rekonstravo iš kelių vėlyvų iškraipytų šio vardo užrašymų, visiškai nederančių su vienalaikių šaltinių formomis. Jausdamas šios rekonstrukcijos silpnumą, jis rekonstravo ir alternatyvią šio kunigaikščio vardo formą „Vaišalgas“, kurią aš ir vartoju (nors kiti istorikai dažniau vartoja savadarbę formą „Vaišelga“). A. Bučys, regis, nėra net susipažinęs su savo taip „gerbiamo“ K. Būgos tekstu, jeigu mano, kad aš K. Būgos rekonstrukcija nesiremiu.
Be tiek to, čia – tik dūmų uždanga, siekiant išblaškyti skaitytoją prieš atvirai jį dezinformuojant, kad „pasaulinio garso baltistai V. Mažiulis ir V. Toporovas“ kažkuo prieštaravo titulo „karalius“ kilmei iš Karolio Didžiojo vardo. Tai – nekorektiškas bandymas savo diletantiškus pasamprotavimus pridengti „pasaulinio garso“ vardais.
Apie žodžių „rex“ ir „karalius“ netapatumą
Nors ir mistifikacijų pagalba paneigti slavišką „karaliaus“ kilmę A. Bučiui, matyt, reikia tam, kad galėtų įsivaizduoti žodį „karalius“ lietuvių kalboje gyvavus nuo amžių amžinųjų. O tada jau galima be išlygų dėti lygybės ženklą tarp lotyniško „rex“ ir lietuvių „karaliaus“.
Įdomus dalykas: A. Bučys perdėm atsargiai žiūri slavų „kniaz’“ vertimo į lietuvių kalbą galimybę, visur įterpia neverstą „kniazių“, rašinėja apie Lietuvos valdovų titulavimą neva „didžiaisiais kniaziais“, kartais neišverstus palieka ir lotyniškuosius „duksus“, bet „rex“ jam – visada tik „karalius“.
Lygybės ženklas tarp žodžių „rex“ ir „karalius“ – tai šventa ir nekvestionuojama A. Bučio dogma, daugelio jo retorikos pliūpsnių įkvėpimo šalinis. Jei jau parašyta „rex“, tai – čia aiškus „karalius“, ir ne kitaip! O kodėl tuomet ne „reksas“, jei jau greta vartojamas neverstas ir, anot autoriaus, neverstinas terminas „kniazius“? Juo labiau, kad „kniazius“ ir „kunigaikštis“ – tai bendrašakniai žodžiai, kylantys iš to paties germanų „kuningo / kunigo“, o patį vokiečių žodį „kunig“ A. Bučys visada traktuoja kaip „karaliaus“ titulo paliudijimą…
Čia mes stebime dar vieną keistą istoriografinį virsmą, kuomet išeivijos istorikas Juozas Jakštas, ne kartą aiškiai pasisakęs prieš Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pervardijimą į karalius, A. Bučio be ceremonijų „padaromas“ savų išvedžiojimų bendrininku.
Pirmąjame straipsnyje pastebėjau, kad išeivijoje „Lietuvos karalių bylą“ pradėjo istorijos diletantai. A. Bučys imasi ginti sau mielų diletantų garbę, ir šia proga prisimena… Juozą Jakštą! Kadangi jau prisiskyrė jį prie savo šalininkų, tai ir pristato jį nieko apie šį istoriką negirdėjusiai publikai su derama pompastika: „Tarp tų išeivijos diskusijos „diletantų“ buvo, pvz., ir Juozas Jakštas (1900–1989), prieškario Lietuvoje apsigynęs unikalią disertaciją „Vakarų krikščionių mintys apie Romos imperiją iki V amžiaus. Istorinė literatūrinė studija“ (išl. 1937, Kaunas).“ Suprask, štai kokį iškilų istoriką-„karalininką“ tas neišmanėlis T. Baranauskas diletantu pavadino!
Daug netuščiažodžiaudamas pacituosiu J. Jakšto išvadą „karalių“ klausimu: „Dėl dabar keliamų balsų keisti didžiuosius kunigaikščius karaliais ir didžiąją kunigaikštiją karalija tegalima pasakyti, jog tai reikštų reikalauti keisti praeitį, įnešti į ją sąvokas, kurios jos bendralaikiams buvo svetimos. Nuo Jogailos ir Vytauto laikų turime susidariusią Lietuvos didžiosios kunigaikštijos vardą. Lenkai nesukūrė jos pavadinimo Jogailos vedybomis, jo krikštu ir vainikavimu Lenkijos karaliumi. Ne jie pirmi davė jam ir didžiojo kunigaikščio titulą“ (Jakštas J. Prie Lietuvos karalių bylos, „Aidai“, 1971, nr. 2).
Kokiu būdu šis istorikas sugebėjo tapti A. Bučio „šalininku“ karalių byloje? Suprantama, jis ne vienintelis tyrinėtojas, kuriam A. Bučys priskiria nebūtus dalykus, tad čia matome gan nuoseklią A. Bučio istoriografijos skaitymo „metodiką“: kai kurie iš tiesų pakankamai garbingi autoriai išgarbinami, kaip dideli autoritetai, vien tam, kad jų vardais A. Bučys galėtų pridengti savo fantazijas.
Bet to, šio J. Jakšto pažiūrų apvertimo aukštyn kojomis priežasčių reikėtų ieškoti ir fundamentaliame A. Bučio nesugebėjime suprasti skirtumo tarp sąvokų „rex“ ir „karalius“. Apie tai jau minėjau ir ankstesniame straipsnyje – niekas dėl to nepasikeitė. Tad A. Bučys mielai cituoja J. Jakšto pastebėjimus apie lotynišką sąvoką „rex“ nuo seniausių laikų tiek, kiek jie jam tinka ir patinka. Ir, žinoma, „nepastebi“, kad J. Jakštas aiškiai suvokė skirtumą tarp lotyniško žodžio „rex“ ir slavizmo „karalius“.
A. Bučiui patikę samprotavimai apskritai yra taikomi žodžio „rex“ vartojimui Vakarų Europoje V–VIII a., kuomet žodžio „karalius“ nebuvo nė vienoje kalboje, o ir Karolis Didysis, iš kurio vardo jis nukaltas, dar nebuvo gimęs.
„Lotyniškas žodis rex virto mūsų karaliumi, sekant slavų pavyzdžiu. Vakarų ir iš dalies pietų slavai pasidarė karaliaus žodį iš Karolio D., frankų karaliaus, kai jis, plėsdamas savo valstybę į rytus, pasiekė paelbės ir pakarpačių slavus. (…) Kai slavuose paplito karaliaus vardas aukščiausiam valdovui žymėti, Vakarų rex jau buvo galutinai subažnytėjęs. Bažnytinės apeigos — patepimas šventaisiais aliejais ir vainikavimas karališku vainiku —buvo įsitvirtinusi būtinybė karaliaus poaukščiui gauti,“ – aiškina J. Jakštas. Ir tai, žinoma, yra visiškai suprantama ir pagrįsta žinomo mokslininko pozicija.
Kartu pacituoti J. Jakšto žodžiai gražiai paaiškina labai svarbų dalyką – kodėl būtent žodis „karalius“, bet ne žodis „rex“, – yra sietinas su popiežiaus pripažinimu ir bažnytinėmis apeigomis, kaip būtina sąlyga šiam titului gauti.
Tik popiežiaus pripažintas „rex“ gali būti tapatinamas su žodžiu „karalius“ (lenkų „król“, čekų „král“, rusų „король“, serbų „кра̑љ“, makedonų „крал“ ir kt.). Ir tai yra specifinis slaviškosios ir su ja susijusios Europos dalies terminas (lietuvių „karalius“, latvių „karalis“, vengrų „király“).
„Kunigas“ ir „kunigaikštis“
Šioje vietoje turbūt reikėtų paaiškinti ir dar vieną aplinkybę. Savo pusantro kilogramo knygoje A. Bučys, be kita ko, linkęs pripažinti, jog lietuviškas žodis „kunigas“ iš tiesų reiškia tą patį, kaip ir „karalius“, bet, girdi, deja, deja, dabartinėje lietuvių kalboje šis žodis jau yra įgavęs katalikų dvasininko prasmę, ir „mėginimas atsukti žodžio prasmių evoliuciją atgal“ esąs beprasmiškas (A. Bučys, „Lietuvių karaliai…“, p. 532).
O kaip gi tos pačios šaknies žodis „kunigaikštis“, kuris tokios „prasmių evoliucijos“ nepatyrė ir yra vartojamas ta pačia prasme iki šiol? O štai čia įsijungia A. Bučys, kaip nusipelnęs liaudies etimologas, ir išaiškina, kad, esą, žodžio „kunigaikštis“ priesaga „-aikštis“ (anot, Antano Salio, durstytinė: iš -ait- ir -st-) reiškianti kilmę, tad „kunigaikštis“ reiškiąs „kunigo sūnų“, o „kunigo sūnus“ – tai jau ne pats „kunigas“, o žemesnis titulas (A. Bučys, „Lietuvių karaliai…“, p. 526–527).
Štai ir dabar A. Bučys kartoja ir savo knygoje pareikštą teiginį, esą žodis „kunigaikštis“ esąs „vėlyvas“: „žinome lietuvių kalbininkų išvadą, jog pats žodis kunigaikštis lietuvių raštijoje atsiranda tik XVI amžiuje“.
Tik XVI amžiuje! Gerbiamas Algimantai, o jums žinomi kokie nors lietuviški tekstai, parašyti iki XVI amžiaus? Neslėpkite, pasidalinkite šiomis žiniomis, jeigu jums žinomi tokie faktai. Tai bus tikra sensacija… O jei nežinomi, tai gal korektiškiau būtų pasakyti, kad žodis „kunigaikštis“ lietuvių raštijoje žinomas net nuo pačių seniausių lietuviškų tekstų pasirodymo XVI amžiuje?
O dabar konstatuokime dar vieną faktą: nei XVI amžiuje, nei kada nors dar, žodis „kunigaikštis“ nėra turėjęs jokios A. Bučio pramanytos „kunigo sūnaus“ prasmės. Taip vadinti patys Lietuvos didieji kunigaikščiai (ne jų sūnūs). „Kunigaikštis“ – tai visiškas žodžio „kunigas“ senąją prasme sinonimas, neįgavęs vėlesnės dvasininko prasmės, o išlikęs išimtinai pasaulietiniu terminu.
Funkcijų pasiskirstymas tarp vieno ir to paties titulo variantų („kunigas“ ir „kunigaikštis“) įvyko tada, kai žodis „kunigas“ įgavo ir dvasininko reikšmę. To pasiskirstymo prireikė, kad šie žodžiai nesusipainiotų. Lygiai taip pat savo reikšmėmis pasidalino ir du iš tos pačios šaknies kilę lenkų kalbos žodžiai – „ksiądz“ („kunigas, dvasininkas“) ir „książę“ („kunigaikštis“).
O šių terminų giminystę lėmė tai, kad katalikų dvasininkai irgi buvo vadinami kunigaikščiais – lotyniškai dvasininkams taikytas terminas „duces spirituales“ („dvasiniai kunigaikščiai, vadai“), skiriant juos nuo „pasaulietinių kunigaikščių“ („duces saeculares“), taip pat vartotas terminas „principes ecclesiastici et seculares“ („bažnytiniai ir pasaulietiniai kunigaikščiai“).
Kitaip sakant, žodis „kunigaikštis“ yra visiškai lygiavertis ilgainiui prasmę pakeitusio „kunigo“ senosios prasmės sinonimas, jo versija, tinkama ir šiuolaikinei lietuvių kalbai. Šiame kontekste visi išvedžiojimai, kodėl, esą, mes negalime vartoti senojo tradicinio mūsų valdovų titulo, netenka prasmės. Taip, „didysis kunigaikštis“ (su galimu senesniu „didžiojo kunigo“ variantu) yra vienintelis tradicinis Lietuvos valdovų titulas tiek istoriografijoje, tiek ir XIII–XIV a. politinėje realybėje. Išvedžiojimai apie tariamai žemesnę, nei pietų ir vakarų slavų „karalius“, jo prasmę yra niekuo nepagrįsti.
Kodėl Vytautui reikėjo karaliaus karūnos?
Tik vėliau, Lietuvai jungiantis su Lenkija, dėl faktiškai stipresnės Lenkijos pozicijos šiame junginyje, atsirado „karaliaus“, kaip aukštesnio titulo samprata. Iš čia kyla ir Vytauto siekis gyvenimo pabaigoje „paaukštinti“ savo titulą iki „karaliaus“.
Čia, suprantama, buvo ne tik ir ne tiek titulo, kiek realaus Lietuvos ir Lenkijos lygiateisiškumo pripažinimo tarptautiniu mastu klausimas. Vytautas ir nepriimdamas jokio naujo titulo, kaip Lietuvos didysis kunigaikštis, jautėsi lygiaverčiu Jogailai valdovu, tačiau jam šitą faktinę padėtį reikėjo formalizuoti.
Nors lotyniškasis titulas „rex“ yra neutralus lietuviškų ar lenkiškų titulų atžvilgiu („karalius“ ar „didysis kunigaikštis“) ir tik nuo interpretacijos priklausė, su kuriuo jis bus sutapatintas, tikėtina, kad aprašant realybę lotyniškai, dėl Lenkijos įtakos Vytauto laikais jau ir lietuviškai buvo kalbama apie Vytautą, kaip galimą „karalių“.
Vytauto karūnacijos nesėkmė lėmė tai, kad Lietuvos valdovai liko su savo tradiciniu didžiojo kunigaikščio titulu, kurį naudojo ir iki krikšto, kas yra akivaizdžiai paliudyta A. Bučio atkakliai ir principingai ignoruojamuose didžiojo kunigaikščio Algirdo dokumentuose.
Ką gi, siekis perrašyti istoriją yra sunki našta. Pusantro kilogramo popieriaus tam nepakanka. Nepadės ir dar pusantro kilogramo, jeigu jie bus parašyti su tokiu pat neišmanymu, tendencingumu, šaltinių nutylėjimais ir siekiu savaip išvartyti jų turinį bei istorikų, kuriais neva remiamasi, pozicijas.
Tik du klausimai. 1. Ar Mindaugas buvo karalius ar ne? 2. Kodėl kiti Lietuvos valdovai iki Mindaugo ir po jo nebuvo karaliai? Sakysite, nebuvo Romos popiežiaus palaiminimo! Na ir kas? Kuris, pvz., anglų karalius buvo gavęs Romos popiežiaus palaiminimą?! Taigi.
1. Mindaugas karaliumi vadinamas, kalbant šiuolaikine lietuvių kalba. To meto (XIII a.) lietuvių kalboje šio žodžio greičiausiai dar nebuvo. 2. Žodis “karalius” pas mus atėjo iš Lenkijos kartu su ten susiklosčiusia jo reikšme. Ji numatė popiežiaus palaiminimą.
Ačiū!
P.S. Jei XIII a. karaliaus sąvokos Lietuvoje dar nebuvo, tai kodėl tada Mindaugas buvo ir yra vadinamas karaliumi?! Atleiskite man, neprofesionalui, bet kažkaip galai nesueina…
Todėl, kad turėjo popiežiaus palaiminimą.
Tikrai, kad nesueina… 🙂
O be popiežiaus palaiminimo tai Mindaugas, tipo, nebuvo Lietuvos karaliumi?! Buvo arklininkas?! ?
Man patiko šio pasisakymo esmė, labiausiai 2.
Dėl pirmo tai trumpai – Tomai, lietuvių valdovai tikrai buvo dux’ai ? Gal juos lietuviai vadino duchais ? O gal reksais ?
Kaip ir kokiu būdu iš lenkų „król“ gali pasidaryti lietuviškas ‘karalius’ ? Kaip iš sutrupėjusių akmenėlių gali atsistatyti akmuo ? Ko tik neiškenčia popierius Tomo ranka rašant – gargždas virsta akmeniu.
T. Baranauskas išsidavė, kaip pats sako, diletantu, kad visiškai neišmano lyginamosios kalbotyros, daro ‘atradimus’ kurpaliui ‘tą ir reikėjo įrodyti’.
Gaunasi Papuva, kaip kažkada T. Baranauskas bandė išjuokti Č. Gedgaudą, kai neišmanėliškai užstalės anekdotų ( A. Bumblausko mokinys, tuo viskas pasakyta) lygiu ‘etimologizuoja’.
Kiek supratau iš šio sakinio, tai Lietuvai Saulė šviečia nuo 1385 m. Krėvos sutarimo iš Lenkijos ir su T. Baranausko lenkocentriniu Saulės reiškiniu ginčytis gali tik nemokša.
Ačiū, T. Baranauskai, už trumpą atvirumo sakinį – jame dviejų straipsnių ištrauka (esencija).
Ar tik ne pats būčys po tvaksta slepiasi??? Jau braižas labai išduoda blogą kvapą
Užsidėk dujokauke. Patarčiau maskoliška. Aš tris metus, tarnaudamas rekrutuose, patikrinau. Veikia.
Jus tikras mankurtas ir chamas, taigi priesaika davete tarnauti sssr , as tokios nedaviau !
Pasirodo visiškai prastas “specialystas”, kaip lenkai sako – s nosa do gemby… Būčys per paskutinį dešimtemtį gal pirmą straipsnį čia parašė, o Tvankstas jau čia seniai, gal nuo Alko pradžios, net nebeatsimenu – taip, kad pradžioje skaityti ir skaityti, o tik paskiau rašyti… ir nesolidu sugadinus orą rėkti – kas tai padarė? Nepadzės…
Teisingai . Tuo metu buvau “mankurtas”
O gal , mielas vaikeli, žinai , kaip buvo daromi “mankurtai”? Jei niekur nesurasi , tai tada , kaip esamas “chamas” – papasakosiu.
“Bartai” esi paprastas ciniskas, piktavalis lietuvis vilkas..
Labai gerai pavadinai…lietuvišku vilku. Patiko. Pagalvosiu. Gal pasivadinti lietuvišku vilku, vietoj Barto.
Tai pasidomėjai , kaip buvo daromi mankurtai?
sitas gi akivaizdziai is tu kurie visiems lipa per galvas ir troksta jog visi butu, atseit, mankurtai veplos nesuvokiantys net savo lyties &ect ir tik anie vieninteliai “sventieji ir pateptieji”….
Nusigrybavai mociute..
Inkubatoriaus gaidelio elgesio kultūra ?
Sutinku,Lietuva turejo karalius ir be baznycios,kaip ir kitos pasaulio salys ,tik baznycia gaila ateme musu tikejima,pasisavino visam pasauli tik jie galli suteikti patepima karaliui,ar isventint.
Bukim tvirti ir verti savo karaliu zemes istorija,gaivalas einantis is rytu su didelia propogandos masina aiskiai matosi…
Deja.. anuomet, kaip ir dabar, Lietuva pati is saves egzistuoti viena niekaip negalejo, ir negali, anuometine tarptautine teise pripazino tik valdovus krikscionis, popieziaus pateptus, ar per igaliota vyskupa, visa kita beteisiai, ne teises subjektai gentiles.. beje in potestas, galimybeje, esi karalius ir tu, taciau nepripazintas..
ir galejo anu laiku Lietuva ir puikiai egzistavo ir dar kitiems padejo ne tik egzistuoti bet ir klesteti bei apgyne ir nuo azijatu ordu is rytu ir nuo prievartinio kriksto is vakaru.
Tik va, perdaug patiklus buvo lietuviai lenkams….
Mociute viska zino ???
Taduk, gal vis tik paskaityk kokią knygą apie istoriją. Ankstyvaisiais viduramžiais , ir dar anksčiau, Vakarų Europa nebuvo galios ir kultūros centras Pasauliniu kontekstu, buvo daug daugiau išsivysčiusių šalių ir jų pasiekimus, valdovus, kultūrą, mokslą neigti būtų didletantiška
Britanijos karaliai patys yra anglikonu baznycios galvos.
Kaip ir teismu.
Cia ne apie krikscionis anglikonus kalba, beje iki Henriko atkritimo del moters, viskas buvo pakenciamoje tvarkoje..
Patiko man dėl braižo.
Nesu niekada net gyvo matęs gerb. A. Bučio.
Mano sakiniai ir mintys dėstomos tik su man būdingomis savybėmis, dėl kalbų mokėjimo įtraukiant kitų kalbų žodžius ar posakius visada išvertus į lietuvių kalbą, naudoju nemažai lietuviškų naujadarų : savo paties vertinių (pvz. ‘suprata’ iš rus. ‘poniatka’, ‘kuisnia’ (gal tai atlietuvinimas) iš rus. ‘xuinia’, …), atlietuvintų kitų kalbų (pvz. ‘pesnis’ iš liaud. santrumpos ‘penis’, ‘spausma’ iš gr. ‘spazma’, …), ir pačio sukurtų (pvz. ‘mėsytis’ vietoj ‘broileris’, ‘džiaugėsis’ – bambalinis, sėdintis prie parduotuvės, …).
Dėl to, kad skaityti lietuviškai tenka mažai kone 40 metų, stengiuosi kalbėti ir rašyti kiek galima labiau lietuviškai, bet dažnai sakinių sandara nesigauna lietuviška, netgi ilgus sakinius be veiksmažodžio panaudoju.
Dabar toliau dėl braižo.
Tadas: 2020 07 17 15:45 | IP adresas: 84.15.187.58,
Tomas Baranauskas: 2020 07 17 00:17 | IP adresas: 84.15.187.81———– kas tai ?
Vienas baigiasi .58, kitas .81 – kaip tai suprasti ? Kaip sutartinai rašančiuosius ir staiga įjungus Tadą džiaugėsių lygiu rašinėti ?
Tomas rašo iš dviejų kompiuterių, kurie pajungti internetan skirtingais IP ?
Pažįstant prabėgšmais Tomą iš jo internetinių pokalbių eilę metų, atliekantį panašius fokusus pasisakymuose, esu įsitikinęs bent 99 iš 100, kad TADAS yra tas slapyvardis, leidžiantis Tomui išleisti kiaulę iš savęs ir pabūti SAVIMI.
Tvanksta tavo galva..
Tvankstai, ar ne per daug garbės būtų Tadukui ?
Dėl IP (abiejų) tai bite mobile, kur problemos ??????
“1. Mindaugas karaliumi vadinamas, kalbant šiuolaikine lietuvių kalba.”
Kas trukdo šiuolaikine lietuvių kalba vadinti ir kitus karalius karaliais?
?
Mindaugas vienintelis popieziaus lenas, mylimas sunus, ne imperatoriaus, popieziaus igalioto vyskupo pateptas chrizmos aliejumi, ir vainikuotas kaip visu suvienytu jo karunos zemiu ir vietos genciu valdovas, karaliaus range, tuo paciu tapes tarptautines teises subjektu! Kitu karaliu nera, tik d.kunigaiksciai ir Lenkijos soste esantys, lietuviu kilmes,ne visi, bet Lenkijos karaliai.
popiežių valdžia ne visada buvo absoliuti. Vytenio Laikais Pilypas Gražusis popiežių Bonifacą VIII įkalino. Kas galėjo tuomet prašyti tokio pontifiko globos ir leno teisės ? Netrukus Prancūzijos karalius perkėlė popiežių sostą į savo šalį ir padarė “asmeniniu” vyskupu
Oho, kiek oponento ir ponento vandens ant istorinės tiesios malūno rato išpilta, ir gal dar neišseks žinių šaltinis, versmės… O jei – kaip pavadinsi, taip nepagadinsi? Ar ne svarbiau, ką mūsų valdovai nuveikė, padarė, sukūrė Lietuvai, o ne kaip pavadinti, pasivadinę?
Tamsta esi teisus! Kaip sakoma, vadinkite mane kaip norite, nors ir puodu, tik į pečių nekiškite. ?
Žinoma, kad svarbiau, ką jie nuveikė. Bet diskusija šiuo atveju apie titulą. Ir būtent ta karaliomanija pastaruoju metu daroma svarbiausia problema.
Ir visdėlto kodėl, pvz., anglų karaliai net ir be Romos popiežių palaiminimo buvo karaliai, o ne kokie nors kunigaikščiai, o lietuvių ne? ?
Ar teisingai supratau!? Ar paėmus tik atskirai žodį “karalius” ir atmetus titulatūrą ir giminingus žodžius jis nėra lietuviškas nei latviškas? Vadinasi žodis “karalius” yra slavizmo svetimžodis ir dar kilęs nuo frankų langobardo Karolio Didžiojo vardo Karolvs?
Taip, karalius, kaip titulas, yra slavizmas. Bet vardas Karolis (vok. Karl), iš kurio jis padarytas slavų, yra germaniškas.
Tai, sakyčiau, “karalius” visdėlto yra… germaniškos, o ne slaviškos kilmės!
Atrodo suprantu dėl ko tas ginčas.
Karalius (kaip žodis, ne kaip titulas) yra toks pats senas kaip ir žodis “karas”, jis nėra vien tik mūsų lietuvių, bet viso lingvistinio horizonto nuo baltiško Baltos iki Juodos trakėnų jūrų ir išplitęs ir Galų kad ir tų pačių langobardų Karolus Didžiojo kalbose.
Tautų kraustymosi (jei tai dar galima taip vadinti) slaviškosios kalbos pavyslio migracijos į vanduliu žemes absorbavo daug vietinių žodžių. Lenkai savo kalboje suskaičiuoja jų tūkstančius. Ar jie yra rytų gotiški ar pietų baltiški ar vandališki gal mums dabar čia ir nesvarbu, bet jis pas slavus yra atėjęs per mūsų kalbą ir tikrai nesusijęs su Šv. sosto bulėmis ar su įšventinimo regalijomis.
Žodis (ne titulas ir atmetus visus bendrašaknius jo būdvardžius, veiksmažodžius, daiktavardžius) “karalius” yra fundamentaliai vyresnis už Šv. sostą. Ir jei toks žodis buvo tai kam jis buvo naudojamas? Ar tik šachmatų figūrai pavadinti, bet ir čia jis vienvaldis.
Abi ginčo pusės matau sutaria, kad žodis “karalius” tik jau kaip Šv.sosto titulas “krul” vėliau atėjęs nuo lenkų.
Išvada būtu tokia, kad mūsų žodis “karalius” yra atėjęs į slavų kalbas, kad tai slavizmas yra tik enciklopedinė, o dabar jau vikinė naikintina liekana, kuri keliomis kalbomis aktyviai administruojama taip vadinamų turboslavų.
Slavų kalba buvo sukurta Metodijaus 860-863 m. (lyg esperanto) ir panaudota apkrikštyti stačiatikiškai Bulgariją ir Moraviją 863 m.
Tai kodėl Sardinijos sostinė romėnų laikais Caralus ?
Tai kodėl portugalams pesnis yra ‘caralho’ (tarti karaliu) ?
Tai kodėl Carolus / Karolus Magnus ? Reikalingas veiksmažodis, jis tėra tik lietuvių kalboje.
Tomai, galioja ši L. Hjelmslev taisyklė pačiam, ar tai tėra ‘tik parsiduodanti kapitalizmo kekšė’ ?
Galioja priesaga -EL- ?
Stulbinamas, Tomai, paties nemokšiškumas lyginamojoje kalbotyroje, bandant įžūlumu ir prakeiksmais įtvirtinti ‘žinojimą’.
Tomai, prašau, laukiame nesulaukiame veiksmažodžio žodžiams karalius, Karolis ?
Jei slavizmas, tai veiksmažodis neabejotinai yra kažkurioje slavų kalboje ?
Jei germaniškas veiksmažodis, prašau duoti tokį, yra pajėgumų ?
Jei nepajėgus duoti veiksmažodžio iš kažkurios – slavų ar germanų – kalbos, tai prašau nustoti lietuviams dulkinti smegenis savo nusibodusiu propagandiniu viduriavimu ‘karalius yra slavizmas’, tęsiant oligofreniniu ‘yra germaniškas’ (kai patys vokiečiai duoda germaniškus žodžius, paaiškindami juos tuo pačiu lietuvišku žodžiu, randa jiems tik lietuviškus veiksmažodžius) pagal norą įsiteigti Saulei Lenkijai ir rodant savo nemokšiškumą (diletantizmą) lietuviams lyginamojoje kalbotyroje.
Prašau, Tomai, nepraleisti progos patylėti kalbotyriniuose dalykuose.
Manau, kad ir pačio istorijos išmanyme vyrauja klezmerinės dažnutės, tai rodo įsivaizdavimas kalbotyroje nepaisant logikos, taisyklių, dėsningumų, tai neišvengiamai turi būti neloginio mąstymo įsivyravimas Tomo istorijos darbuose, perkeltas į kitą sritį. Tai išduoda smulkmeniškas kabinėjimas prie pašnekovo atskirų žodžių, besaikis tyčiojimasis, išankstinis kupsto ar kampo apmyžimas, žymint kuo didesnį ‘proto galios’ plotą.
Tomukai , Tvankstas prašo veiksmažodžio, o aš , kaip mane mokė Lietuvių kalbos mokytoja, veiksmažodžio bendraties. Žemyna, pasakyk. Mano Mokytoja buvo teisi?
Padėsiu- Kariauti, karoti ( koroti- bausti),karūnuoti, dar pridėsiu sanskrite KAR- daryti, vykdyti, KAARAYJA- leisti, spręsti – valdovo veiksmai.Tai žodžiai pirminiai iki Karolio. Liaudies dainose nėra kunigaikščių tik karaliai ir ciesoriai
Jeigu ne Būčio 1,5kg kratinys, būtu išlikusi ramybė, dabar tai daugiau panašu į “aklųjų, kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų” polemika.. lietuviai visi “Mindaugai ir Mortos”, kaip sake Gudavičius, iš čia ir problema, Būčys in potestas irgi karalius, kaip ir kiekvienas lietuvis, bet tik in potestas, ne daugiau.
žingeidumui patenkinti neprofesionalo klausimai autoriui:
1. Kada pirmą kartą Lietuvos valstybė buvo pavadinta kunigaikštyste (ar kunigaikštija)?
2. Kadangi tik Šv Romos imperijos imperatorius galėjo katalikiškoje Europoje suteikti kunigaikščio titulą (kaip tai, tikriausiai, vienintelį kartą buvo padaryta Biržų Radviloms), tai koks imperatorius įkūrė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę?
3. Kaip derėtų vadinti valdovus pravoslaviškose ar protestantiškose karalystėse?
4. Tai kadangi aiškiai nesutariama, ar Lietuvą valdė karaliai ar kunigaikščiai, ar tai buvę tiesiog valdovai ar viešpačiai, tai ar to laiko Lietuvą nereikėtų vadinti Lietuvos valstybe (nežiūrint į politinę santvarką)?
?
1. Jei lietuviškai – tai ne anksčiau kaip XVI a., nes anksčiau niekas lietuviškai nerašyta. Apskritai “kunigaikštystė” (kniažestvo, ducatus) yra tik vedinys iš valdovo titulo, kurio paminėjimai yra svarbesni. Tačiau viduramžiais tokia daryba nebuvo populiari, dažniau būdavo sakoma tiesiog “Lietuva” (šalies pavadinimas) ar “Lietuvos žemė”.
2. Ne, ne imperatorius suteikinėjo kunigaikščių titulus. Lietuvoj beveik visi kunigaikščiai nieko bendro su jokių imperatorių suteikimais neturėjo, o Radvilos, kai gavo kunigaikščio titulą iš imperatoriaus, tai ne iš karto jį pradėjo naudoti, nes suvokė, kad tai – nelabai korektiška naujovė, kuri gali sukelti tik kitų susierzinimą.
3. Nėra valdovų titulų pagal religijas. Jie yra skirtingi skirtingose kalbose. Bet stačiatikiai rytų slavai savo valdovams “karaliaus” titulo nenaudojo – jį taikė tik katalikų valdovams.
4. Žr. Baranauskas T. Lietuvos valstybės ištakos. Vilnius: Vaga, 2000.
Tomai as buciau labai dekingas jei isverstumete i lietuviu kalba siuos kelis zodzius:
regis Lethowie
regni regis Litaonie
regem Lytwinorum
rex paganus Lytaonie
Illustri principi domino Gedemynde Dei gratia Lethwinorum Ruthenorumque regi
regem Lithuaniae Godemunde
Dei gratia Lethwinorum Ruthenorumque regi
item predecessor noster rex Viten
Pucuwerus rex Lethowie
Vichenus Rex Lethoviae
terram regis Butegeyde
Gedeminne Dei gratia Letphanorum Ruthenorumque rex, princeps et dux Semigallie
in civitate nostra regia, dicta Vilna
civitate nostra regia Vilna
sub speciali forma et sigillo regio regis Letphanorum presentaverunt
S DEI GRACIA GEDEMINNI Lethwinor et Rutkenor Reg
rex Litwinorum
illustris domini Regis Letwinorum
Ghodeminne de koningh van Lettowen
Gedeminne Letwi norum et multorum Ruthenorum rex
et Olgherdem, Keystutten, fratres reges Lethovie
kunge der Littouwin
koning Gedeminne van Lettowen
Gedeminne de koninge van Lethowen
http://www.epaveldas.lt/recordText/LNB/C1B0002960629/Gedimino_laiskai.html?exId=315462&seqNr=4
Tiesiog puikus testas, jau nebereikėtų po vertimo ir ginčytis toliau…deja, deja, nesulauksime…
Reikia žiūrėti anuometinio politinio konteksto, išmanyti diplomatinės kalbos subtilybių, būti ano laikmečio insaideriu, tokių Lietuvoje vienetai, Gediminas rašė apie siekį krikštytis, siekė panaikinti Lietuvos izoliaciją, sustabdyti agresiją, ir tapti tarptautinės teisės subjektu.. nepavyko. Gediminas nebuvo vainikuotas Lietuvos karalius,
visi girdėjome palyginimą apie “adatos ausį”, tačiau tai vieno iš Jėruzalės miesto vartų pavadinimas, ne tiesiogine prasme, o šių vartų dydžio prasme, kupranugaris tikrai pro juos praeis, tik be ryšulių ant kupros! Diplomatiniai reveransai dar nėra pati tiesa,
tik siekiamybė ir galimybė.
Gediminas buvo pagoniu vainkuotas kunigas/karalius
Sita diskusija apie lietuviu pagoniu karalius o ne apie
krikscioniu karalius
Velgi, jeigu ji pagonys issirinko savo vyriausiuoju, dar nereiskia, kad jis tarptautines teises prasme buvo pripazintas, kaip savo zemiu suverenas. Gediminas ir sieke pripazinimo per kriksta ir vainikavima, ko ir nebuvo pasiekta, o tai kas save laiko savo kaimo kieme, jo ir jo kaimo reikalas, ne daugiau.
Vadinasi, tūkstančius metų iki Vatikano atsiradimo visi pasaulio šalių bei tautų valdovai – karaliai (ar kitaip vadinti) buvo neteisėti, apsišaukėliai, nelegalai? Vajetau – o mus senovės istorijos mokytojas Šochotas taip vaikė, taip reikalavo… O dar tiek romanų apie karalius skaičiau, laiką apsišaukėliams gaišau – kas kompensuos žalą?
Sudeliok taskus, “visas pasaulis” .. Europoje tebuvo civilizacija Romos imperijos ribose, Graikija jau buvo nukariauta, kas buvo pries 1000 metu pries Mindauga? Niekas nezino. Beje ar girdejai apie Codex Iustinianus? Germanu teise? Tikriausiai nieko, bent pabaik pradziai Romenu teises studijas.
visokie Tadai tiesiog apsimes, kad nelabai supranta lotynų kalbą, ir tie diplomatiniai dokumentai buvo “tik vietinės reikšmės, vietiniam vartojimui”. Užjaučiu
Būtent nuo šių pavadinimų išvertimo ir sisteminio išnagrinėjimo ir derėtų pradėti.
Dabar Gedemynde, Godemunde, Gedeminne pavadinimai, sprendžiant iš galūnės, labiau panašu, kad yra moteriškos giminės, o iš konteksto, kad net gali reikšti ne asmens vardą, bet lietuvių ir daugelio rusų karalystės valdymo organo pavadinimą, tarkim, tarybos (garbės tarybos ar pan.), turėjusios karalystės karaliaus galias. Antai Ryga tuo metu buvo valdoma tarybos.
Jeigu per tuos 30 metų čia būtų dirbta pasiraičius rankoves, tai šiandien tokie klausimai nekiltų.
Pvz., prielaida dėl istorinio laikotarpio po Vytenio galimo uždengimo “Gedimino” kaip Jogailos senelio Lenkijoje metraštininkų sukurta mistika atkristų. Juk visai galimas daiktas, kad Vytenis gali būti
apie 1263 metus gimęs Mindaugo sūnus, išsaugotas ir išaugintas Mortos sesers. Tai susišaukia ir su tuo, kad Vokiečių kronikose pradžioje jis pabrėžtinai vadintas karaliaus sūnumi, o vėliau Lietuvos karaliumi. Beje, Vytenio klausimas valstybėje po tapimo Nepriklausoma taip pat laikomas įtartinai apleistu…
o mano nuomonė yra tokia, kad abu autoriai (Baranauskas ir Bučys) tiesiog nepastebi tą patį dalyką aršiai ginantys skirtingose paradigmose.
Aha, maždaug kaip .
Ambicijų demonstravimas lygioje vietoje, ir nieko daugiau. Nors su visa pagarba Baranauskui už jo nuolatinį argumentuotą nuvainikavimą Gudijos licvinistų kliedesių apie jųjų Litvą, o mūsų tik “Žmudziją”/Žemaitiją, šiame dispute man vis tik svaresniais atrodo Bučio argumentai su detaliois nuorodomis į pirminius šaltinius.
Derėtų tiesiog atskirti istoriją nuo ligvistikos ir atvirkščiai. (čia, pavyzdžiui, kažkuri niekaip nesuinteresuota pagonišką Lietuvą liaupsinti europėnų kronika apie Mindaugo tėvą Rimgaudą) buvo Lietuvos monarchas, viešpats, valdovas, – anei popiežiaus bule įšventintas “karalius”, anei vikingų ant vienos uolos Islandijoje išrinktas, kaip vikingai sakydavo “konungas” (kunigas ankstyvojoje lietuvių kalboje, nereiškiantis katalikų šventiko), – tiesiog suverenus niekam nepavaldus valdovas. Deramai atskyrus “muses nuo kotletų” (istoriją nuo lingvistikos/etimologijos), manding teisigiausiai lotyniškus terminus “rex” ir “regnum” imant konstantomis/etalonais (lotynų kalba viduramžiais plačiai oficialiai naudota visoje tuometinėje civilizuotoje Europoje), beliktų patyrinėti lotyniško “rex” prasminį santykį su “konung”/”kunig”/”kunigas”/”rikis” atskirai paimtose anuometinės Europos kalbose.
Įtarimas “karalių” lietuvių kalboje esant iš slavų parėjusia svetimybe frankų Karolį Didijį taip paverčiant bendriniu terminu, mano manymu, yra kol kas irgi neišsklaidytas ir prašantis papildomo įdirbio.
Kita vertus, mūsų praeities valdovų retro-pripažinimo karaliais (suverenaus aukščiausio monarcho prasme) niekas kitas už mus nepadarys, nes svetimšaliams tai būtų beprasmybė. O nuvainikuoti slavų dar viduramžiais pradėtą eskaluoti menkinantį suverenių Lietuvos valdovų pervadinimą tik “kniaziais” – visų save gerbiančių istorikų ir lingvistų šventa pareiga.
Todėl, kad niekuo nepaaiškinamas virsmas iš “rikių/viešpačių/valdovų/lot. – rex (viešpačių-“karalių”) tik slavų pageidavimu į kažkam pavaldžius “kniazius”/princus/hercogus/djukus/ (o ir kunigaikščio atitikmuo etimologiniu požiūriu beje yra niekam tikęs lyginimas su slavišku “kniazj”) yra toks pats marazmas, kaip maskvėnų propagandos išvedžiojimai, esą valdovas Gediminas buvo arklininko sūnus, sąmokslu užgrobęs Lietuvos monarcho sostą.
Palaikant Bučio samprotavimų logiką labai įdomu būtų pamatyti popiežiaus reakciją ir tolimesnį susirašinėjimą, atsakant į tokio “arklininko” prisistatymą laiškuose popiežiui lotyniškai “Rex Litvanum…..”… Lžedmitrijų ir kitokių -lže mados to meto Lietuvoje tiesiog negalėjo būti dėl senojo ikikrikščioniško tikėjimo.
(Nors tai atskria tema D.Razauskui ir kitiems žinovams, nekišu nosies ten, kur neišmanau).
Moskovijos uluso “kniaziai”, pristatantys duoklę Ordos chano baskakams, ir ant kelių prieš juos suklumpantys, – taip, štai tie buvo “kniaziai”. O Lietuvos nepriklausomi valdovai buvo “REX”=karaliai prigijusios mūsų kalboje slaviškos svetimybės turinio supratimu.
Čia buvo tik niekuo neįpareigojantys laisvalaikiu istorija ir etimologija besidominčio mėgėjo pastebėjimai.
Ginčuose gimsta tiesa!
Tik nereikia, Tomai Baranauskai, rimtoje diskusijoje piktnaudžiauti pernelyg į patyčias panašiu šaržavimu a la veidaknyginiai anekdotai apie vieną šių dienų “linksmo veido riterį”.
Viskam savo vieta ir laikas.
P.S>išpoškinau vienu ypu, atsiprašau, jei kur prašoko korektūros ar stiliaus klaida.
gaila, alkas iškirpo tarp laužtinių skliaustų duotus pavyzdžius ar citatas, sudarkė komentarą. Gaila.
??
Toks atsakymas labai patiko . Net su “elektrotechniniu ” išsilavinimu supratau . Dėkoju.
“Patyčias” pradėjo perpykęs Būčys..
??? ?
Pats Būčys in potestas Lietuvos karalius ? 1,5kg suraitė, įdomu kiek čia esančiųjų šia rašliavą visą skaitė?
deja, bet skaitančių Lietuvoje vis dar pasitaiko. Siūlau ir tau pabandyti
Tomai ,
ar Mindaugas buvo Lietuvos karalius?
jei taip, tai kodel?
Nesimaivyk, Tomai, nesolidu. Bučys visur argumentavo knygos turiniu. O formatą ir svorį paminėjo tik todėl, kad, anot jo, knygos formatas ir svoris galbūt buvo kliūtis Pačiam įsigilinti į turinį.
Mokslinėje diskusijoje neturėtų būti publicistikos ir valatkinio pobūdžio isterijos. Ne tas stilius. Turi būti tik kontrargumentai prieš argumentus. Be oponento užgauliojimų visokiais epitetais asr šaipymusi iš knygos formato.
A. Bučio komentaruose yra vietų, kur ir aš su juo nesutinku. Bet su nešvariu vandeniu nereikia išpilti ir vaiko. Esmė yra tokia, kad titulą “rex” Lietuvos istorikai verčia terminu “karalius”, kai šaltiniuose rašoma apie kitas valstybes, ir “kunigaikštis”, kai rašoma apie ikijogailinę Lietuvą. Šiuo požiūriu “kunigaikštininkai” visada gaus kalbininkų atkirtį dėl termino semantikos kraipymo.
?
+++++
Neveltui lenkai vadina litvinus “chamais”! O Bučys sukurpė 1,5kg pseudo kratinį ir tai karti tiesa.
pan Tadas, o ir kas gi ir ka taip ” vadina” isskyrus tokius kaip tamsta, tuos pacius nutautejusius (nutautintus) “litvinus” ????
Grynakraujis lenkas – o tokiu tikrai nera daug, niekda taip nesielgia taciau be tikru “kilmes dokumentu” “dirbtiniai” lenkai arba “liankai” – va cia tai bent…..panowje….
mociute cholopiška tavo dūšia..
ne tamstai spresti!
Ir ne tau spresti tikrai, kiek cia besidergtum.
tu kaip mantrą kartoji tą užkeikimą, ir manai, kad paveiks…deja, pradėk skaityti , kad ir tą “nelemtą” Bučį ar kitus autorius
Dėl LDK pavadinimo – kada jis atsirado:
T. Baranauskas: “1. Jei lietuviškai – tai ne anksčiau kaip XVI a., nes anksčiau niekas lietuviškai nerašyta. Apskritai “kunigaikštystė” (kniažestvo, ducatus) yra tik vedinys iš valdovo titulo, kurio paminėjimai yra svarbesni.”
O jei lotyniškai, tai ne anksčiau kaip XV a., nes anksčiau Lietuva nebuvo kurios nors karalystės dalis.
Ai, pone Butkau, baikite manyvtis pats. Ar jums neatrodo keista, kad į šitą pseudo problemą nesivelia niekas iš medievistų, dirbančių LII, VDU, VU (turbūt, kaip marginalai pasakytų, “biudžetiniai istorikai” slepia istoriją nuo liaudies). Bučys apskirtai nedalyvauja jokioje akademinėje diskusijoje. Jo nerasite nei recezuojamuose straipsniuose, nei kur kitur (beje, jo knyga taip pat neturi recenzentų). Kaip jau nekalbant apie tai, kad kaip filologas jis istorinio konteksto niekaip neįveikia. Turtbūt jį tai ir skiria nuo istorikų, t.y. negebėjimas skaityti ir suvokti istorinių realijų, pamatyti tarp jų ryšius. Terminologinės problemos buvo nagrinėjamos dar H. Lowmianskio 1931-1932 m…, o ką kalbėti apie velesnę istoriografiją, kurią, kaip savo “sąjungininką” bando įkinkyti Bučys (Juozo Jakšto pvz.). Turbūt senatvėje pasireikšė “garbingos istorijos atkūrimo projektas”, nes “nepelnytai nuvainikuoti” “karaliai”, “biudžetinių istorikų” tapo kunigaikščiais. Visas šitas spekuliaviamas apie suverenumą yra mažiausiai juokingas, nes niekas jokiais suverenumais neabejoja.
Taip, iki Krėvos Lietuvos suverenumu niekas neabejoja, bet T.Baranauskas jį tęsia ir į LDK, Žečpospolitos laikotarpius, o ikikrėvinio laikotarpio Lietuvos valdovus vadina kniaziais, kas teisės ir loginiu požiūriu istorijos kontekste tai – nesąmonė…. Kad “kniazius” ne suverenaus valdovo titulas matyti, kad ir iš Vytauto, vadinto kniaziumi, nesuvereniškos padėties – suvereno karaliaus Jogailos pavedimu valdyti LDK. Tad ikikrėvinio suverenaus Lietuvos laikotarpio valdovus vadinti “kniaziais” nėra logikos.
tu kaip kurapka, įkišai galvą į sniegą, ir ramybė – nieko nemačiau, nieko negirdėjau. Klausimai A.Bučio iškelti pernelyg aiškūs, ir faktų dokumentuose yra nemažai. Net jei tuos faktus atrado pradedantis mokslininkas, vis tiek tai faktai. Todėl be galo juokingai atrodo tokių mokslinčių kaip N.Šepetys kategoriški faktų neigimai, be rimtos argumentacijos
pritariu s.m. Tomai Baranauskai, trūksta žodžių, kur lenki Lietuvos istoriją?
is tiesu tai jau gaunasi tokia kiek apytuste diskusija visai nekreipiant demesio i svarbiausia kad butent LIETUVOS vardas buvo garsiausias, matomiausias ir girdimiausias ir giliausiai istorineje Europos atmintyje ir visame pasaulyje ISIREZES nors ne vien lenkai jau simtmeciais o ypac 50 paskutines okupacijos metu ne tik dantimis bet ir ragais bei nagais stengesi islupti Lietuvos varda is pasaulio zemelapio.
Is Ukrainos kile pavardes Litvin, Litvinenko &ect ir net LDK gime zydai ir netgi ju palikuonys visame pasaulyje kazkodel tai nesisavina kokio nors “poliako” ar “rusiako” vardo o pasivadina “litvakais”???
p.s is tiesu nustebau kuomet siu metu pradzioje mirus 103 metu sulaukusiam Holywood’o legendai Kirk Duglas ne vien britu BBC skaitant nekrologa pabreze kad K.Douglas buvo “litvakas” nors jis pats gimes USA iseiviu nuo Mogiliovo zydu seimoje
Ir tokiu pavyzdziu ne vienas ir ne du…
Litvakas ne lietuvis, bet žydų tautos kilimo iš LDK
zinau, Taduk, aciu. Verciau perskaityk mano komentara iki galo ir nebus ko kabinetis….
Skaityk geriau Šliogerį vietoj afektyviai nesąmones čia rašinėdama.
aciu, bet ka skaityti sprendziu pati.
O va tamstai reiketu pradeti nuo G.Orwel’o “Gyvuliu ukio” – tenai tikrai savas pasijusi……
Tai tu ir esi tas gyvulys, kiaule su savo “(ne)tiesa”.
gal jau tu, Taduk, pedink pas galvu daktara…
O gal geriau is karto pas veterinoriu…..
Simptomai juk akivaizdus….
Pati sau priestaraujj..
jau šiek tiek aiškiau. Diagnozė Taduko: skaitė Šliogerį, užjaučiu. Jis pats prisipažino, kad “rašo į stalčių” savo marazmus. Tiesiog gaila, kad tokie nevykėliai suteršė filosofijos mokslą
Gal prieš 16-17 metų pradėjau rašyti kritinius pasisakymus po A. Šliogerio straipsniais, tuomet dar įsimylėjusiu liberalizmą, visada buvusiu vulgariuoju sofistu, taip ir nesugebėjusiu suvokti kiekybės – kokybės virsmo gyvenime dvasioje, kūne ir medžiagose, liko amžinu niurgzliu, jo rašymus skaitant ir jam pritariant, žmogus tampa tokiu pat, praranda atjautą ir tikrovės suvokimą su visais atspalviais, praranda galimybę džiaugtis ir amžinai kalba citrinos atsikandusiu veidu.
Su meile skaitant A. Šliogerį pasaulis matomas per užrūgusias akis.
Taduk, nuoširdžiai tave užjaučiu. Šių dienų , ypač jaunų žmonių, problema – teksto suvokimas.” Močiutė” labai aiškiai išdėstė mintis, bet tu vėl nieko nesupratai. Tai kaip tu gali suvokti istorinius dokumentus, tekstų reikšmę ir prasmę ?
Mokykis kad suprastum !
Pasikartosiu:
Gedimino titulatūra “rex” (lietuvių ir daugelio rusų žemių) ir “dux” (Žiemgalos) verstina kaip? “Didysis lietuvių ir rusų žemių kunigaikštis ir didysis Žiemgalos kunigaikštis”? Baikit juokus, ponai!
??
Nesupratau, – kas tai, nevykęs jumoras, ar šaržavimas? REX=DUX?
Tai kad “rex” niekaip negali būti lygus “dux”!!!
Tomui Baranauskui yra lygybė tarp lietuviškų ‘rex’ ir ‘dux’, tokia pagrindinė instrukcija iš Lenkijos.
Nusikalbi nesąmonėse , gėdykis
Aciu Alvydai uz sveikos mastysenos pavyzdi !
Taciau zodis ponas kazkaip nemaloniai rezia
ausi? Gal zinote koki lietuviska pakaitala ?
Šlovė T. Baranauskui atskleidusiam tiesą, ne 1,5kg , kurios nuvežiau į kaimo vienkiemio namuką ..sode.
Alvydai, tai gal dar kartą paimk lotynų kalbos žodyną,nes, matau, pamiršai
Liaudyniška ‘titulatura’ yra iš lietuviškų ‘didula’ + ‘dara’
Viename fantastiniame filme apie susikalbėjimą su ateiviais mokslininkė davė pavyzdį, kad pvz. žodis sanskrite “karas” ar “kariauti” yra kilęs iš mūšių, kai viena gentis grobdavo kitos genties karves. Kadangi lietuvių kalba turi kažkokį ryšį su sanskritu, tai gaunasi, kad žodis “karas” galėjo kilti nuo žodžio “karvė”. Bet sanskrite pieninga karvė įvairiose linksiuotėse yra “gaus, gavau, gobhis”. Panašu į “gauti, grobti”. Vienu žodžiu, kaip nori taip ir išvartai.
Kai neturi savo rašto, tai nieko ir neišlieka. Lieka tik kitų užrašymai. Tad nelabai svarbus tas ginčas. Pvz. po šimto šimtų metų šioje teritorijoje gyvenantys mulatai galės ginčytis, ar Lietuvos prezidentas buvo prezidentas, ar tik neaišku kieno vasalas. O gal aukščiausias pirmininkas:)
Atsiprašau dėl netyčinio optimizmo: turėtų būti “po šimto metų”. O gal ir greičiau.
Žodžio “karas” etimologija”:
ht tps://etimologija.baltnexus.lt/?w=karas
Sanskrite “karvė” yra “dhénā”. Visai kitos šaknies.
Galvijų ir arklių grobimas senovėje buvo vienas iš pagrindinių karo žygių tikslų. Grobti ir žmonės, tiek vergystei, tiek išpirkoms. Iki pinigų atsiradimo galvijai buvo ir atsiskaitymo priemonė. Lotynų žodis “pecunia” ‘pinigai’ yra kilęs iš žodžio “pecus” ‘gyvulys’.
Atskirai dėl karvių baltai žygių nerengė. Gyvulius grobė ir kryžiuočiai, puolę Lietuvą ir kitas baltų žemes. Ir vienų, ir kitų kaip karo grobis vertinti arkliai, nes juos galima parsivaryti greičiau ir toliau nei galvijus.
Bet sanskrite KAR`A – darantis, ranka, KAR- daryti , vykdyti, KAARAYA- leisti, spręsti. Ar tai ne valdovo funkcijos?Ar ne iš prokalbės Karolio vardas?
Istorine Baranausko lygybe:
REX=MAGNUS DUX
Yra tikra “Istorine Klaida”
Parašė neimantas, proto bokštas, bravo maestro
Man tai juokinga Tomo išvedžiojimuose, kuriuose jis pasikliauja teiginiu, kad žodis “karalius”, król, král kilęs nuo Karolio vardo, tačiau nepasidomi, iš kur kilęs pats Karolio (Charles) vardas … Pagal etomoligiją “Charles from Medieval Latin Carolus, from Middle High German Karl, literally “man, husband””. Charles etymology is a Common Germanic noun *karlaz meaning “free man”… Taigi laisvas vyras, laisvas žmogos, laisvas karalius…
Kalbėkim nekalbėję, cituokim necitavę, bet ‘karlaz’, ‘karl’, Karolus, Carolus,…, veiksmažodis yra tik lietuvių kalboje.
Ir priesaga lietuviška Karolus gali pasigirti.
Kas pirmesnis – karalius ar karolis ?
Skeptre ‘karolis’ reiškia Žemę.
Skeptras net jaunesnis už karolį.
Viskas teisinga, tik viena pastabėlė: istorija – ne mokslas, istorija – amatas. Gerbtinas, įdomus, svarbus, reikalaujantis meistrystės, bet vis dėlto tik amatas.
Manau, kad istorija gali būti mokslas, tačiau dažnai tai tampa tik “šaltinologija”, ar “faktologija”, kas iš esmės tik vienas mokslo apie būtovę dėmuo. Mokslas tuomet, kai atskiri dėmenys sujungiami į visumą.
Istorija yra pseudomokslas, tarnaujantis valdžiai sekti pasakas pavaldiniams.
Šaunuolis, pastatė į vietą 1,5 kg rašliavos autorių..
tai kad greiciau jau atvirksciai……. T.Baranauskas jau pastatytas “i kampa”….
❤️
Išsiplauk akis švęstu undeniu, maž praregėsi?! Beje ašai ne lenkas, tavo chamizmas tik patvirtina lenkų teiginį apie lietuvius ir tavo cholopišką ubagystę!
Taduk, mano gimtam kaimi Dzukijon tokius tadukus vadzina “tvorom netasytom”. ….
Jei ko.
Kad ateicai zinotai.
Kadu zmogutis net savo tautybes nezino tai raiskia anas is ten kur… “nas adres nie dom i nie ulica…
Ir dar dzukai sako kad… cik paskucinis paukstukas savan lizdan sika…
Išsivalyki savo tarmę nuo slaviškų barbarizmų, visa užteršta slaviškais skoliniais, ir išsiplauk burną, matyt pati būsi kilimo nuo Kalesnykų kaimo lauko išvietės..
Straipsnis parašytas istorijos propagandisto chucpa stiliumi ‘tą ir reikėjo įrodyti’, prisimenu politines valandėles sovietiniais laikais ir ‘pasikausčiusius tikrosiomis tiesomis’ pranešėjus.
Tas Napoleono stilius laimėti besąlygiškai visus mūšius atvedė prie Maskvos užėmimo ir visiško nuopolio.
Tuo stiliumi rašė ir akad. J. Žiugžda.
Tuo stiliumi rašo užmarščiai Bumblauskas, Petrauskas, Nikžentaitis ir Co.
Iš šito stiliaus jau nebeišslysti ir T. Baranauskui, kol kas įdomus savo anekdotais.
Kaip nekeista, tai istorijos mokslui daugiausia davė nemokšos (diletantai pagal T. Baranauską) H.Schliemann, A.C. Sutton, V. Suvorov, o mūsų lietuvių tarpe M. Gimbutienė, Č. Gedgaudas, J. Statkutė – Rosales.
Istorikai su moksliniais laipsniais visais laikais atliko istorijos mokslo žandarų darbą – tokia nesumeluota gyvenimo kasdienybė ir tiesa.
Tvanksta ne veltui polakai litvinus chamais vadina, apie tai rašė ir kalbėjo savo laiku ir pats litvakas prof.Donskis.. Bučys patogus savo ideologijai, ignorantas, kaip ir jo akli šutvininkai, dėja..
Kiek “sidabrinių” gauni už vieną komentarą, putinoidini troli?!
Nepatinka tiesa, o ji karti , rodai savo dvasinę ubagystę ir pyksti, žydams reikėjo 40 metų, lietuviams reikės visų 80 , dukart tiekos kad apsivalytų ir naujai atgimtų kartose, be chamo ir cholopo geno.
nieko naujo – tai laikas kai Moze lakste su zydais po dykumas gyvenimo trukme buvo vos 40 metu…
O dabar gi ir 80 ir daugiau visai ne stebuklas….
Ne tavo tiesa, anie įprastai gyveno ilgai, per tuos
40 metų užaugo naujos kartos ne Egipto vergovės, bet laisvės sąlygomis. Pats Mozė mirė sulaukes patriarcho amžiaus. Dabar tave nuvežtų į Afrikos dykvietę iš “šiltnamio sąlygų”, ne metų neišgyventum.
Vergovės jokių pėdsakų nėra rasta Aigupte ligi šiolei, nei viename papiruse dar nerasta jokio aprašymo apie vergus, vergovę.
Prašau nesekti nevardinamos tautos pasakų.
na, kad Tadas yra chamas ir cholpas, tą jis patvirtino jau daug kartų. Kitų argumentų pas jį nėra. Manau, tai polakų ir sovietinių propagandistų produktas, nes tik juos jis ir žino
Apsišvietei Taduk…donckis kacas ir kiti leftistai…
Dėja lietuvių chamų, cholopų, chalujų, ignorantų apstu, vieni ant kitų dergia, be peilio (r su peiliu) pjauna, svetimiem įsiteikinėja, ir po to stebisi kad “durnių laivu” į niekur plaukia
Įdomu kas “pagimdė” Būčį ir kas už jo stovi? Kas apmoka sąskaitą?
Eik miegoti, kvaily!!! ?
Tave taduk pagimdė dovidas kacas su žaba kuklencki…
labiau panasu kad nudroze koks nors “papa-karlas”.
Kaip Pinoki….
Štai ir įrodėte , kad esate menkystos! Tebūna jums pragaras!
?
“Tadai”, nesi lietuvis! Gal koks nors tuteišas… Žinai kodėl? Todėl, kad lietuvis niekada gyvenime neparašys “tebūna”. Lietuviškai turi būti “tebūnie”. Išsišifravai, troli!!!
Nelaimingas tu stebėtojas.. ir ne tavo tiesa.
P.S. “Tadai”, yra toks rusiškas posakis: “Na čiom ‘gorit’ razvedčik? Na meločiach!”. Lietuviškai būtų maždaug taip: “Kaip išsišifruoja žvalgybinikas? Smulkmenose!”. Tobulink lietuvių kalbos žinias, “Tadai”!!!
P.P.S. Ir joks lietuvis nepasakys “ne tavo tiesa”, lietuvis pasakys “tu meluoji”!!! Cha-cha-cha!!!!!
Nusišneki iš peties, matai žvalgybininkas iš kiemo laiptinės miegamojo rajono ?sovietinės chruščevkės atsirado
“Meluoji” sako chamai, o išsilavinę arba aristokratai sako “kalbi netiesą”.
“Kalbi netiesą”, taip, sakoma, bet joks lietuvis napasakys “ne tavo tiesa”! Cha-cha-cha!!!
Čia tavo tokia nuomonė, nekalbėk už visus, tik už save arba pagal įgaliojimą, jeigu toki turi, kurio žinoma pas tave nėra..
neverta veltis i diskusijas su tokiais tadais ir visu ju buriu – lai anie patys tarpusavyje arkliasudziais svaidosi……
Juk akivaizdu kad zmogeliukas serga.
Belieka uzjausti.
Cia tu apie save taikliai parasei!
Šarikovas kalba savo sugebėjimų lygiu. Ne gimtoji lietuvių jam.
Algirdas Sabaliauskas, Lietuvių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas, 1990: p. 231. Karalius – slavizmas (Būga, III, 745, 758; Skardžius, 96; Fraenkel, 219), į slavų kalbas atėjo iš germanų kalbų, plg. Vok. aukšt.: Karal, Karl. Vokiečiams tai tikrinis žodis – frankų karaliaus Karolio Didžiojo vardas.
p. 260: kunigas. vok, aukšt. kunig (Būga, II, Alminauskis, 75 – 76; Fraenkel 310 – 311). Germaniškos kilmės žodis, sietinas su got. kuni. Iš germaniškos formos kuningaz kilo ir rusų kniaz, suom. kuningas. Pirminė lietuvių kalbos žodžio reikšmė buvo: “kunigaikštis”, plg. M. Mažvydo kunigė – kunigakštienė. Germaniškos kilmės yra latvių kungs – ponas, prūsų konagis – karalius (Sewhwers, 61, Endelins, IV (0, 242, Toporov IV, 126 – 9, Salys, III, 282 – 5)
Gali būti, kad liet. kunigas, latv. kungs, prūs. konagis, rus. kniaz su got. kuni visiškai negiminiuotini. Šių žodžių šaknis yra galima nag-, nig-, ng-, niaz-, o ku-, ko-, k- yra priešdėliai. Plg. liet. nagas – įnagis, naginės, rus. nož – ‘peilis’ ir t.t. ir pan.
Panašiai gali būti ir su žodžiu karalius, jame galima įžvelgtti šaknis ral-, rol-, ryl-, plg. tikr. pavadinimus Ryliškės – Ryliškis, Raila, veiksm. ryliuoti, raliuoti.
Taigi seni kalbotyros duomenys gali būti peržiūrėti dabartinio mokslo galimybių šviesoje.
Juolab, kad lietuvių kalba sena, o seni žodžiai (terminai) tai vis skolinti ir skolinti iš kitų… Kažkaip nelogiška.
moksliniai tyrimai, kai kurių įpatų nusivylimui, nestovi vietoje. Hindi kalba, vartojama Indijoje, yra atkurta sanskrito pagrindu. Jie deda nemažai pastangų tai senovinei kalbai tyrinėti . Įdomu tai, kad mums, lietuviams, jie su pasididžiavimu pateikia autentiškus žodžius ir frazes, kurias mes suprantame. Taigi, gal būt, po kurio laiko ateis pagalba ir informacija iš tos šalies
Gerb. Dalia, Jūs galite duoti tiems slavizmams ir germanizmams veiksmažodį ?
Daugiau kaip prieš 60 metų Danijos kalbotyrininkas L. Hjelmslev nustatė taisyklę visoms kalboms Žemėje : jei daiktavardis neturi veiksmažodžio, tai yra skolinys, o kiekvienam skoliniui visose kalbose yra veiksmažodis tik lietuvių kalboje.
Pabandykite rasti veiksmažodį slavizmui ‘karalius’ bent vienoje iš slavų kalbų (atsirado kaip dirbtinės, sukurtos 860-863 m. Metodijaus, įtraukiant graikiškus ir hebrajiškus žodžius (slavų kalbų V, Vo, nurodant kryptį yra paimta iš hebrajų VE)) ?
Ar Jums tekę kada nors vartyti germanų kalbos žodyną ? Pabandykite ten rasti veiksmažodį daiktavardžiui ‘kuningaz’, jei rasite, tai mano teorijos labai susvyruos, pastatysite mane į pasipūtusio nemokšos vietą.
Yra suvelta virtus Vyčio istorija, suvelta – virtus žemaičių istorija, beveik suveltu jau tampa ir karaliaus titulo klausimas. Apskritai lenkybe yra suvelta ir toliau vis veliama ir pati Lietuvos istorijos koncepcija. Jau vien tai, kad T.Baranauskas ėmėsi sugriauti nepajudinamai mokslo duomenimis argumentuotus A. Bučio tyrimus, rodo jo nerimtumą ne tik kaip istoriko, bet ir kaip tautininko, žmogaus. Čia T. Baranauskas kaunasi tarsi Dongichotas su vėjo malūnais…
Atsibusk , kokias nesąmones paistai, Baranauskas visdėlto teisus, o Būčys klaidina!
gal aik jau gal tu Taduk gulc ir nevaidzyk ca ku nors ismanancio Lietuvos istorijoje
Ropok į savo kaimo išvietę palengvės išsituštinus, bo užkietėja viduriai aptemdo protą.
gerai kad kad patirtim daliniesi. Bet ir be to akivaizdu kad kankiniesi. Ir ne vien del uzkietejusiu viduriu….
Uzuojauta
Tik va, mane tokios ir panasios problemos nekankina ir visiems linkiu islaikyti prota mano amziaus sulaukus
Isgerk kefyro
Jūs tikrai VYRAS???
Tadas neabejotinai bent jau inkubatoriaus gaidžio proto ir jausmų, pradėtas in vitro.
Tokie būna koviniai paiderastai, ką gali žinoti su tuo Tadu …
Gal ir ne patys ankstyviausi paminėjimai lietuviškuose raštuose (buvo čia toks klausimas kilęs), bet keliose knygose 1653 m. radau „Didė Kunigystė Lietuvos“:
Steponas Jaugelis Telega, Samuelis Minvydas, Jonas Božymovskis, Suma evangelijų, 1653: „didey Kunigiſtey Lietuwos, ir del naminiku pabaźnu ánt uźiwoimá namiſzkia iſzduotá.“
Steponas Jaugelis Telega, Psolmai Dovydo, 1653: „Ant wartoimá Bánicioms dides Kunigiſtes Lietuwos ißduotá“
Steponas Jaugelis Telega, Samuelis Minvydas, Jonas Božymovskis, Knyga nobažnystės, 1653: „Ant wartoimá Bánicioms dides Kunigiſtes Lietuwos ißduotá.“
(žr. seniejirastai lki lt)
AČIŪ Jums, gerbiamas Žmogau, pasirašęs ‘luotinykas’.
Didė Kunigystė Lietuvos
Daugybę metų pasisakau internete, man logine grandine Lietuvos karalius buvo vadinamas žodžiu ‘kunigas’, kuris aptrupėjęs iš pirminio KAUNINGAS, v. ‘kauti’, ‘kautis’, palikęs pakraštinėse lietuvių kalbos germanų tarmėse kaip ‘kuningaz’.
Visada vyliausi – gal kada užtiksiu Lietuvos karalius vadinant ‘kuningas’ ar ‘kauningas’ šaltiniuose, mane stingdė nerimas – kaip negaliu rasti (tiesa, nelabai ir ieškojau, nes įpratęs per daugelį metų – vis tiek užminsiu ar išgirsiu iš kito žmogaus, juk žinau jau logikos išvestiniu būdu (dedukcija).
Neturiu aš laiko, nes para tik 24 valandas turi ir man, prisėsti prie lietuviškų šaltinių trūksta laiko, be to, daugybę dalykų suvokiu esant pagal logines grandines.
Didė Kunigystė Lietuvos, arba DKL ir jokia LDK
AČIŪ Jums.
Tvaksta tvankstos galva emocijų perpildyta, o tiesos nemato nes nenori jos matyti, kaip koks įžulus vilniaus abonentas..
Aciu!
Kunigyste Lietuvos….skamba teisingai!
Siulyciau “kuningyste”
nu cia rimta… labai dekui uz pasidalinta pastebejima. i tai tikrai reiketu labai rimtai atkreipti demesi. ir gaunasi labai idomiai: kazkas aiskina kad karalius nuo kunigas. o cia Didzioji Kunigyste… gaunasi ne LDK, o DKL? o ir prasme visai kita…
galima is karto pasakyti- bet musu ‘istorikams’ tai neuzklius
Galima įsivaizduoti ‘mūsų’ istorikų isteriją dėl DKL, čia tai ne ‘lietuvių karalius iš lenkų krol’, čia visas Vatikanas samdys šarikovus.
Labai apgailėtinas straipsnis. Į 113 A. Bučio argumentų T. Baranauskas sugebėjo pateikti atsakymą kaip politrukas tarybiniais laikais – vien demagogija. Labai nerimta, nė vieno argumento ir netinkamas su pajuokom straipsnis. Manote kitus diletantais išvadinęs, tapsite šventa karve.
nieko naujo – elgesys isoreje isduoda kas viduje slepiasi.
Vietoje rimtos diskusijos ” paputusios luputes isizeidusios gimnazistes” poza…
Apgailetina.
Dar vienas piktavalis komentatorius žemaičio slapyvadžiu nesąmones paisto.. gėda.
Ar dar nepabodo po kiekvienu atsiliepimu vis tą patį š… malt? Mums tai jau pabodo…
Kęstuti pagerk sukatžoliu praeis
jokiu budu!
Kestuti nesinaudokite pikto Tado patarimais nes galite tapti panasus i ana….
Tau mociute tik kefyro!
Močiute, iš menkystėlės “tadziko” nieko naujo jau nebesužinosime, nebesivelkim su juo į jokias kalbas, patrizniuos ir nurims…
Kestuti, jus esate absoliuciai teisus.
Tokie lenda i diskusijas kad patrukdyti nors patys, kaip matome, nelabai ka is viso nutuokia
Mociute tikriausia is Lady Margaret Hall, Oxford‘e ??? vienuolika kalbu minimum, is ju graiku ir sankritu laisvai zodziu ir rastu..
Čia nauja šarikovų veislė reiškiasi.
?
Kunigaikštis kaip žodis yra žeminančios prasmės. Priesaga – aikštis , -ūkštis,- ykštis ,-ėkštis suteikia menkinančią prasmę. Pagalys- pagaikštis, varlė- varliūkštis, šuo- šunykštis ir tt. Taigi kunigas nuo germanų kiuhn- drąsus, kiuhning- drąsuolis, narsuolis kunigaikščiu pavadintas yra sumenkinamas. Tai atsitiko po krikšto dvasininkams uzurpavus kunigo vardą, pasauliečiai kunigai buvo sumenkinti. Manau Vytautą Dydyjį pavadinus kunigaikščiu galėjai tada atsidurti ant kuolo. O kunigaikštį vesti iš kniaziaus , na reikia geros fantazijos ir slavų meilės
Būtent! Tą ir norėjau parašyt apie visą ginčą.
Diskusija nusirito į nematytas mokslo aukštumas …
Tadas: 2020 07 17 15:45 | IP adresas: 84.15.187.58,
Tomas Baranauskas: 2020 07 17 00:17 | IP adresas: 84.15.187.81———– kas tai ?
Vienas baigiasi .58, kitas .81 – kaip tai suprasti ?
Kaip sutartinai rašančiuosius ir staiga įjungus Tadą džiaugėsių (bambalinių prie parduotuvių) lygiu rašinėti ?
Tomas rašo iš dviejų kompiuterių, kurie pajungti internetan skirtingais IP ?
Pažįstant prabėgšmais Tomą iš jo internetinių pokalbių eilę metų, atliekantį panašius fokusus pasisakymuose, esu įsitikinęs bent 99 iš 100, kad TADAS yra tas slapyvardis, leidžiantis Tomui išleisti kiaulę iš savęs ir pabūti SAVIMI.
… panašu, jog ne… Tomas Algimantą Būčį su Tvankstu nebūtų supainiojęs…
Atjungus kompiuterį nuo interneto, pradingsta ankstesnis IP, o prijungus duodamas naujas pagal eilę laisvas.
NUOSTABU TOMAI !
na, aš apie Tomą daugeliu atžvilgių esu geresnės nuomonės.
Iš tikrųjų, iš kur tas “kunigaikštis” apskritai atsirado? Kam taip dirbtinai liežuvį laužyt tokiu žodžiu mokyklose? Taigi, kaip rašo Baranauskas, nėra rašytinių šaltinių iš tų laikų ir tokiu būdu neįrodoma, nežinoma, kaip lietuviai patys tuos valdovus vadino. Ir tada pasidaro aišku, kad paskui rašė taigi vien apsiseilėję katalikų kunigai, kurie bet kokį melą “dėl dievo” įprūdintų. Todėl, vadino valdovus arba kunigais, arba karaliais. Kunigo kryžiokai negalėjo palikt raštuose, nes patys pasivadino kunigais. Todėl turbūt prilipdė tą “pagaikštį” valdovo žodyje. O tada Smetonos Lietuvoj kitaip ir negalėjo vadint, nes tie patys sutanoti toliau reguliavo religiją. Tai tik todėl turbūt ir išmokino mus to keisto žodžio kunigaikštis mokykloje. Galėjo vadint ir karaliais, kas dabar žino? Taigi sutanotieji taip pat po to nenorėjo rašyt lietuvių Karaliais, nes jiems lenkai tikresni karaliai vien dėl to, kad popiežiui užpakalį bučiavo. Va ir griūva tas visas Baranausko istorijos mokslas apie pavadinimus “grynai iš šaltinių”? 🙂
O šiaip tai, koks skirtumas, kaip senovėj vadino? Koks skirtumas, kaip mokė prie Smetonos ir prie ruso? Dabar galima pervadint viską pagal pasaulines taisykles. Taigi mūsų kalba, valstybė, istorija ir terminai buvo uzurpuoti svetimo gaivalo! Aš nenustebčiau, jei lietuviškas raštas buvo, bet jį uolūs kryžiokai su sutanom paprasčiausiai sunaikino. Jeigu dabar pasaulyje valdovus vadina karaliais, tegul būna karaliais vietoj didžiųjų kunigaikščių. Taigi Kunigo jau atgal mes nesugrąžinsim, nes būtų ne tik painiava su katalikų kunigais, bet ir jų apibjaurotas žodis, sakyčiau.
Mes turime sugrąžinti ir tikrąją ‘kunigas’ žodžio reikšmę sau – bendrinis karaliui nusakyti, vertimuose naudoti ‘king’ ir panašiai, mes turime sugrąžinti ir ‘Didė Kunigystė Lietuvos’, kad ir kaip Vatikanas ir Lietuvos klapčiukai tam priešintųsi, vertimuose ‘The Great Kingdom of Lithuania’ ir panašiai naudoti.
Mums laikas palaipsniui su savo žiniomis nustoti klūpėti prieš svetimus ir atsistoti žiūrint tiesiai ir oriai.
Pritariu. Tik būtų gerai ir tų dabartinių kunigų neišprausti taip, kad sutanos pabaltuotų. Tuoj sakys “taip, taip, čia mes, čia mes, tie Lietuvos karaliai nuo senovės”… O masės tokiu žodžių žaismu linkusios tikėt, jos gi kritiškai nemąsto. Su visa pagarba joms, bet… Taip visur yra.
Kiek psichinių ant tos Lietuvos, geriau eikite pas Milvydą Juškauską , sarmatais būsite.
Va ir prašom, čia masių psichologijos balsas, patvirtina ką rašiau. 🙂 O šiaip įdomu, kas tas Milvydas Juškauskas? Aš jo nepažįstu. Gal pristatysite iš savo pusės? Rimtai.
Sarmatijos atkurejas , rasi facebook ‘e
Nenaudoju facebook, ir naudot nesiruošiu.
Dar dėl istorijos mokslo. Nepykite, bet recenzuojami straipsniai žurnaluose nerodo nieko rimto. Aš pats rašau straipsnius, tik ne į humanitarinius, o rimtai vertinamus žurnalus. Sudėtume mano “impact faktorius” ir įtariu, kad kokių dešimt ar net dvidešimt istorikų lietuviškų kartu sudėjus neatsvertų. Nesakau, recenzavimas, visa kita svarbu, bet jūs tik nesipūskit per stipriai, kaip “diplomuoti istorikai”. Juokas čia moksline prasme… Man stipresni istoriniai įrodymai, pvz. atrodo Oksofordo universiteto kalbos raidos simuliacijos, kur atkuria žodžius tūkstančių metų senumo. Tai tikram moksle kažkodėl labai lietuviškai baltosios rasės senovė skamba… O ką ten koks rašeiva kokiam žodyne parašė, kas yra slavizmas, ar ne, tai gal jis neteisus buvo, nepagalvojat? Jūs apskritai kritinį mąstymą turit, istorikai, jūs istorikai? 😉
Aš nežinau kaip reikia vadint iš tikrųjų, bet linkstu prie karaliaus. Pirmiausia dėl lietuviškų senų dainų. Esu girdėjęs “Duos mums karalius žirgelius, o ant žirgelių balnelius…” ir kelias kitas. Apie “kunigaikštį” nieko neprisimenu. Jūs mane apšvieskit, jei tokios dainos vis dėl to yra. Dėl paties termino čia kažkaip reiktų lemiamo argumento, kurio nėra. Aš pats, pvz., esu jau pritaikęs lietuviškus mokslinius terminus savo srityje ir apgyniau prieš visą anglėti linkusią publiką. Bet man nebuvo sunku todėl, kad kai pats pradininkas Lietuvoj tą dariau, tai yra ir pirmi “šaltiniai” su tais pavadinimais. Vėlu jau kumščiais po mūšio tada mojuoti. 😀 O čia…, dar daug vandens nutekės, kol teisingas terminas įsitvirtins.
Bet įdomu skaityt, dėkui jums visiems. Galvojau nuobodu bus, o še tau – jau ir kažkokį požiūtį pradedu remti… Sėkmės ginčuose, nenusileiskite! 🙂
Bandziau tik kelis Gedimino titulus Wikipedijoje papildyti…tai pasipriesinimas neitiketinas ir lietuviskai ir angliskai …mano turini apibudino tiesiogiai kaip keiksmazodziu vartojima !
Tikras samokslas .
Bandykit norvegų, prancūzų, italų kalbomis taisyti. Ten normalūs protingi apsiskaitę wiki administratoriai dirba.
Deja nemoku italu,prancuzu ar norvegu kalbu….tik kelias kitas,
gal galetumete Jus pabandyti ?
Ten nereikia daug žinoti. Reikia prirašyti vieną žodį.
” …pvz. atrodo Oksofordo universiteto kalbos raidos simuliacijos, kur atkuria žodžius tūkstančių metų senumo.”
Kai pirmą kartą skaičiau šio mokslinio darbo aprašymą, tai negalėjau paslėpti šypsenos, perskaitęs negalėjau sustabdyti juoko dėl daugiau kaip 20 mln. svarų sąmatos, o išvados tokios, kad pasiimtų britai Didįjį lietuvių kalbos žodyną ir versdami puslapius rastų savo ‘išvadas’.
Jei aš gaučiau britų akimis padorią stipendiją, mesčiau darbus pragyvenimui užsidirbti ir po 5 metų pakeleivingomis dujomis prie kitų krypčių išsluoksniuočiau anglų kalbą pagal sudėtį : 1) lietuviakalbiai bristonai ir jų palikimas, 2) J.G. Kaizario nukariavimo liaudynų kalbinis palikimas, 3) lietuviakalbių angulių nuo Šventynės krantų (Schwentine šiandien vokiškai) palikimas, 4) lietuviakalbių šėkšnų (saksų) palikimas, 5) silpnai lietuviakalbių normandų (lietuviakalbių vikingų palikuonys, apsimaišę su lietuviakalbių gaulių (smarkiai suliaudynėjusių / sulotynėjusių) palikimas. Toliau jau vystėsi be jokių lietuvių kalbos įtakų.
Jei gaučiau 20 mln., tai nupirkčiau pastatą prie Kauno, įsteigčiau (sąlyginai) Senovės institutą ir surinkčiau per porą metų bent 20 jaunų ir gabių žmonių, priimčiau ir kitų šalių prašančiuosius įsidarbinti dėl kalbų žinojimo, besąlygiškai pajėgiančius susikalbėti lietuviškai, tik tokia darbo kalba būtų, nes jei kalbotyrininkas nesiremia lietuvių kalba, tai jo darbas lygus suvalgyto kiaušinio lukštui, po 10 metų būtų tokia atradimų ir spaudinių gausa, kad taptų užsienio kalbotyrininkų ir kitų mokslo sričių mokslininkų traukos vieta.
Tai mano sapnas apie negalimą ateitį.
Tau pas Milvydą Juškauską nukreipimą duodu, recepto nerašysiu, nereikia
+ + +
Siūlau nekreipti dėmesio į “Tado” komentarus, nes jis yra trolis, kurio tikslas – skelbiant savo “tiesą” kiršinti skaitytojus.
Skaitykite puikią knygą, “Lietuvos valstybės ištakos”, Vilnius, Vaga, 2000. Autorius, Baranauskas T.
Tai tu pats, troli, ir skaityk to savo Baranausko “opusą”!!!
Jau skaičiau, ačiū už titulą
Tomas šioje savo monografijoje, remdamasis lietuvių karo žygių paminėjimais metraščiuose, pagrindė, kad Lietuvos valstybė sukurta bent jau 1180-1183 m.
Aš asmeniškai manau, kad Lietuvos valstybės ištakos siekia kaip minimum 8-9 amžius.
P.S. Knygą išleidęs nesu. 🙂 Tačiau internete ne kartą buvau išdėstęs argumentus.
Plačiau čia:
Lietuvos Valstybės pradžia (8-9-10-11-12-13 amžiai)
http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=121&t=2242
Kadangi rengiau medžiagą diskusijoms su rusakalbiais “licvinistais”, tai parašiau atskirą didelį straipsnį šia tema ir rusiškai:
Кястутис Чепонис (Kęstutis Čeponis). Краткая история формирования литовского этноса, литовского языка и ранней Литовской Державы
http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=171&t=13413
Tai kaip su Gardarike nuo 376 m. su sostu Gardyne ?
Tai kaip su Tolense kautynėmis prieš 3200 metų, kaip su Taurėjos karu tuo pat metu ?
Tik galingos valstybės su pasakiškai turtingu užnugariu galėjo tokias galybes gerai parengtų karių – amatininkų išlaikyti.
Kova vyko tarp Rytų Europos (lietuviakalbės) ir Vakarų Europos (prarandančios lietuviakalbiškumą), tarp lietuviakalbių plotų šiauriau Taurėjos ir prarandančių lietuviakalbiškumą plotų piečiau Taurėjos.
Abiems karams aprūpinti buvo reikalinga puiki logistika iš abiejų pusių.
Graikai patrūko nuo savo ‘nika’ (nyka, v. nykti) beveik 450 metų, jie patys tai vadina Tamsos amžius.
‘Taurėjoje Blogis nugalėjo Gėrį visiems laikams’ – tai G.K. Chesterton, ‘The Everlasting Men’.
Tegul rašo, leidžia artimiau pabendrauti su Tomu, mat rašo Tadas iš to pačio kompiuterio.
Puikia moksline argumentacija su nuostabiais terminais.
Cia tavo klaidinga tiesa, kaip ir poziuris.
Tomas Baranauskas “sutinkate su Bučiu dėl visko, išskyrus tik tą vieną dalyką?”
Tiesą sakant, prie išvados, jog ikikrėviniai Lietuvos valdovai buvo karaliai, o Lietuva – karalystė, priėjau savarankiškai, be A. Bučo pagalbos. Dar gerokai iki jo knygos išleidimo.
Priėjau, netiesiogiai, domėdamasis Latvijos istorija ir su ja susijusiais dokumentais, įskaitant XIII a. kronikas, kuriose minima Lietuva. Skaitinėjant vikingų laikotarpio šaltinius ir Skandinavijos šalių istorijas, krito į akis, jog, pavyzdžiui, švedai savo ikikrikščioniško laikotarpio valdovus vadina ne kitaip, o tik karaliais, nedarydami jokio skirtumo tarp jų ir vėlesnių karalių. Nes karališkasis valdovo statusas šalies viduje nesikeitė, buvo toks pat iki krikščionybės ir priėmus krikščionybę.
Antra priežastis – patys terminai lietuvių kalboje. “Karaliaus” ir “kunigaikščio” terminai yra subordinuoti, ir ignoruoti semantikos skirtumų man, kalbininkui, niekaip neišeina. Kad tuos skirtumus ignoruoja dalis Lietuvos istorikų, pykdamiesi ir su lingvistine logika, ir su Vakarų istoriniais šaltiniais, tai jau jų problema, ne mano.
Vėliau paaiškėjo, kad tokios pat nuomonės laikosi ir mano buvęs mokytojas bei kolega prof. akad. Zigmas Zinkevičius. Tad būti Tomo Baranausko ir kitų “kunigaikštininkų” prakeiktoje “diletantų”, neišmanėlių “karalininkų” stovykloje man ne taip jau ir nuobodu 🙂
Nepaisant prakeiksmo ir pravardžiavimo, Tomą laikau savo draugu, nes “kungaikštomanija” vs. “karaliomanija” yra bene vienintelis klausimas, kur mūsų nuomonės visiškai skiriasi. Pasitaikantys nuomonių skirtumai keliais kitais istorijos ar kalbotyros klausimais ne tokie ryškūs.
Taip chamu ir neismaneliu uztenka Lietuvoje, o T.Baranauskas visdelto teisus, tik neismaneliai to dar nesupranta.
O gal yra atvirkščiai? Tie vadinantys save išmanančiais yra paprasčiausia avinų banda, kuri prisižiūri TV, ir paskui tik atkartoja bet kokią išgirstą propagandą kaip papūgos ar beždžionės. Paskui tie išmanieji avinai bando projektuoti savo situaciją ant kitų, labiau mąstančių. O rimtai, kas tai vargšelių masei daugiau belieka? Simai, tu su kuriais? 🙂
Viskas aisku kaip diena,
Daugybe istoriniu saltiniu patvirtinanciu valdovu titulus
Europos tautos savo ikikrikscioniskus valdovus vadina karaliais be jokiu skrupulu
Bet Lietuvos istorikai nesugeba apsispresti tokiu paprastu klausimu.
OHOHO !
Siautėja nuo pat ankstyvo ryto Tomas, lyg raketa švaistosi, tikslą pametusi, ‘Tadu’ pasirašinėja, rašo iš to pačio kompiuterio.
“Alkas” gali džiaugtis savo redkolegijos nariu, taip uoliai pritraukiančiu skaitytojus savo ‘moksliniais’ teiginiais, kaip kad ‘močiutei’ : “Ropok į savo kaimo išvietę palengvės išsituštinus, bo užkietėja viduriai aptemdo protą.”, savo erudicija ir vidine nesumeluota ir ne dirbtine kultūra praturtina diletantus.
Ačiū Tomui / Tadui, susipažįsta Lietuvos skaitytojai su juo artimiau, lyg prie artimiausios parduotuvės sėdinčiu vietiniu džiaugėsiu, gerai, kad dar pasireklamuoja savo knygą, galėtų įmesti ir visų savo knygų sąrašą chamams.
Jei tik nepasididžiuotų, tada gerai pasireklamuotų.
?
Vargselis tvankstas..samokslo teoriju vargas.
Gerb. Jonai Vaiškūnai, ar Tomas Baranauskas (jis ir Tadas šiuose pasisakymuose, rašo iš to pačio kompiuterio) yra kaip Alko redkolegijos narys tuo pačiu ir Alko veidas Lietuvos senajai ikikrikštinei istorijai pažinti ?
?
Gal nereikia taip varyt. Velniai žino dėl to Tado, ne tame esmė. Baranauskas šiuo atveju yra oponentas naujam požiūriui, moksliniais terminais kalbant. Čia kaip disertaciją ginant, reikia savo tezes įrodyti, kai oponentas bando jas sukirst. Taip turėtų būti. Ir neatmesčiau Tomo teiginių, jis normaliai rašo. Pagaliau dabartinės Lietuvos oficialaus istorijos mokslo požiūriu remiasi, kiek suprantu? Taigi, ne taip viskas paprasta.
T.Baranauskas šiuo ir kitais rašiniais, kaip ir kiti istorikai – R. Petrauskas, Bumblauskas, Nikžentaitis, Karpavičienė, neseniai tapusi Nausėdos patarėja, o iki tol “džiazavusi” prolenkiškų Lietuvos šlėktų kaip savų istorijas per LRT, kiti, propaguoja būtent Lietuvos valdžių oficialų istorijos mokslo požiūrį, kuris, deja,.visu 100 proc. yra Lenkijos valdžių ir katalikų bažnyčios įtakota lenkiška Lietuvos istorijos koncepcija. Čia yra bėda. Antai A. Bučio tyrinėjimai duoda medžiagos šimtams valandų LRT programose, verta, kad nedelsiant būtų įtraukta į mokymo programas, tačiau jau keli metai ji nepropaguojama, ‘užspausta’ guli. Tas pats yra kalbotyros, archeologijos, kituose visuomenės moksluose, su tarpukario istorija. Kas šitai diktuoja!?… Išeina, kad vietoje šviesuolių, mužikai patenka į Aukščiausias valdžias…
Artėja rinkimai, ar turime ką šviesesnio rinkti į Seimą. Dairykimės…
Gerbiama Vilna, negi tik dabar pastebejote kiek buku berasciu Lietuvos valdzioje?
Negaliu suprasti kodel seimo nariais gali tapti primityvus,neisilavine a la grazuliai ir pan. “proto boksteliai”?
Parlamentu nariai civilizuotose valstybes privalo, kaip minimum, tureti atitinkama aukstaji issilavinima.
Taip, Rinkimų įstatyme reikalinga nustatyti, kad kandidatai į Seimą, kitas valdžias privalo būti išlaikę atitinkamai sudarytą testą.
Matyt, taip liepta, taip „turi būti” – prie V. A. buvo Božena, o prie G. T. kita, bet paskirtis ta pati?
Panašiai, kaip anais laikais prie įstaigų bei gamyklų direktorių politrukai būdavo, prižiūrėdavo, kad nenukryptum nuo pagrindinės ideologinės linijos, o jei svyruotum, tai tik kartu su partija, tik tiek, kiek ji leidžia.
T.Baranauskas iki šiol atrodė kaip jaunas, veržlus, ieškantis naujų temų ir atsakymų mokslininkas. Negi pavargo, o gal gavo pasiūlymą tapti “dvaro”istoriku, kaip N.Šepetys, Nikžentaitis, Bumblauskas ? Būtų apmaudu
Menkos Tomo-Tado kompiuterinės žinios, jei nemato, kad jo komentarų ID yra toks pats… ?
Ne toks pat deja, klaidingai informuoji skaitytoja.
Ačiū p. Baranauskui už straipsnį ir komentarus. Tik nesuprantu , kodėl jūs gaištate laiką , žmonėms kurie negerbia oponento ir baigia paspringti nuo savo ” idiotiškumo ” skreplių ?
Oponentų argumentai , 1,5 kg ir 15 “keistų žmonių ” , savo kosmose gyvenančių.
Tam tikruose specializuotose gydymo įstaigose ir galima sutikti ” karalių “.
M.Čiurlionis ir turėjo psichiatrinius sutrikimus , bet jo paveikslas ” Karalių sapnas” – vienas garsesnių savoje ” pelkėje ” .
Belieka palikti šį patriotų – žilagalvių spaudymosi puslapį. Iki visiems ir sveikatos.
p.s O tas jūsų ” karalius ” turėjo karūną ar iš lauko gėlių nupinta buvo ir neišliko ? Nes dabar mačiau emigrantų bendruomenės , finansuojamos URM giedojo ” Tautiška giesmę ” , vaikams kartonines karūnas užmaukšlinę ant pakaušio.
Jums tai pats laikas pradėti gydytis nuo “nutautėjimo sindromo”, savigyda irgi padėtų, jei gerai išlavinta vidinė savistaba. Tas nuolatinis menkinimas rodo, jog pačiam sau reikią kažkaip pasiteisinti – “kodėl aš išvažiavau?”. Bet tai ne tik “nutautėjimo sindromas”, tai menko žmogaus sindromas – menkystos, “to kuriam mokykloje visi užpakalį spardė”… Tik kvailys kvailins kitus, tik menkas žmogus menkins kitus, o kaip gi sau vertę pasikelsi jei jos pats sau neturi? Tik menkindamas kitus… Priimkite tai kaip tiesų nuoširdų žodį, tikiuosi, jog galiu ir padėt… Visada visiems, net ir priešams visada linkiu šviesaus proto ir supratimo. Tik kvailiai pykstasi ir pykstą ant kitų, protingi žmonės tokiais niekais neužsiiminėja, jie vienas kitą supras iš puses žodžio…
Keistuolių teatras.. nepriimantis tiesos, čia kaip anūkas , nenorintis suvokti savo nepopuliarumo, nepripažįsta tiesos, kurią teisingai paskelbė gerb. Baranauskas!
Iš dalies tamsta teisus. Tik kokios tiesos, Tadai? Plačiąja prasme, “tiesa” galima pavadint ir tai, ką rodo per TV. Tiesiog todėl, kad tai rodo TV. Supranti, kur lenkiu, Tadai? 😉
Gerai kad turime T.Baranauska, kuris profesionaliai pastate i vieta ta Buci ir jo pasekejus. Aciu.
Dar nepastatė. Oponuoja, bet…
ir nepastatys.
Baranauskui truksta elementaraus takto, o tai rodo kad ir ziniu….
Deja.
Pastebėjimas: Tomo Baranausko IP – 84. 15. … ir “Tado” IP – 84. 15. … Įdomu, ką tai galėtų reikšti?… ?
P.S. Dabar jau ir “Simo” IP – 84. 15. … Keista… ?
Žentas + uošvis, +sūnūs ar pan.
Arba taip, kaip Kažin su (Saulės) Vilna. Tik ten iš teksto išlindo netyčia, jog tai nėra vienas IP trijuose asmenyse. O dar vienas yra, kurs iš 3-jų IP rašo.
Tikra klounada, sapito cirkas.
Aš daugiau paskaičiau, ką kas rašo. Aiškiau darosi, pasidalinsiu prielaidomis… Čia galima ginčytis dėl ikikrikščioniškų Lietuvos valdovų, kaip juos vadinti. Po Vytauto jau jie tampa kunigaikščiais, pamažu vasalais. Jiem jau galioja ir ta vėlesnė istoriografija, paskui jau ir vėlesni lietuviški šaltiniai. Na, ir pagarbos jiems mažiau, čia irgi rodiklis. Prieš Vytautą atrodo būtų teisinga kitaip vadinti. Pirmiausia todėl, kad pats jų pavadinimas lietuviškuose šaltiniuose buvo pakeistas, ten juk lyg nieks neginčija, kad vadino “kunigais”, o ne “kunigaikščiais”. Todėl būtų logiška vadinti pagal senovinį tikrą vardą: “Didieji Lietuvos Kunigai”. Jie pagal dabartinį supratimą tarptautinės hierarchijos prasme turėtų būti priskiriami karaliaus rangui. Angliškai verstųsi Kings. Paskui, po Vytauto, jau tampa D. Kunigaikščiais, kurie verčiasi Dukes. Ir visiems viskas būtų aišku, tiek Lietuvoj, tiek užsieny. Čia gal ir Baranauskas jau neprieštarautų. Nes kuo tiksliau atkurti senovę ir yra istorijos mokslo užduotis, ar ne? 🙂
Atrodo paprastas pataisymas, bet iškart susietų su politika. Pirma viduj. Bažnyčia kaip stosis piestu, įsivaizduojat? Taigi jų kunigai liks mažesniaisiais, o mūsų senovės Kunigai bus Didieji, nesilenkdami prieš jokią bažnyčią… Išorėje staugtų tiesiog žvėriškai. Kaip Lenkija reaguos? 😀 “Great Kingdom of Lithuania before union with Poland”. Jau nekalbant apie kitus užsienio monus. Kita vertus, tai galima atstovėti, be didelio drebulio. Dabar juk katalikų bažnyčia jau ant laužo nesudegins už tikrovės atskleidimą, ne tie laikai. Ką tie lenkai pagaliau gali padaryt? Saldainių neduos? Tai gal labiau kokio Bumblausko bėda, bet ne istorijos klausimas.
Jei negeri būsime, tai lenkai medalikėlių daugiau mums neduos. ?
Taigi miesto vardas „Kaunas” galimai įgauna kitokią prasmę.
Prezidentas kalboje lenkams Žalgiris 610 labai gražiai apėjo visokias kunikaikštystes.
O geras, vienu metu apie tą patį rašėm. 😀 Smagu matyt kaip mintys rutuliojasi. Taip ir turi būti apie tai, kas pagrįsta. Ar čia tuoj atsiras diplomuotų istorikų, kurie sakys, kad istorijoj jokios logikos nereikia? Užtenka “išzūbrint” kažkieno raštus, ir jau šventa? 🙂
Dar gilesnę prasmę įgauna “Kaunas”, kai sužinai, jog dabartinėje Turkijoje buvo Trojos laikų miestas Kaunas (dabar pervadintas), o kalnai aplinkui vadinosi – Tauro…
“Kauno” prasmė dar pagilėtų, jeigu sužinai, kad iš to Turkijos “Kauno” Vilniuje tik Kauno gatvė beliko, o Tauro kalnas Vilniuje taip ir liko tuo pačiu vardu…
Nepamenu kokiame žemėlapy, tikrai,Turkijoje radau miestą – Kaunas.
Regis dakai turėjo miestą tvirtovę vardu Kaunas, kurio romėnai neįstengė užimti, bet ne vienas šuo pasaulyje margas…
Čia yra labai įdomi tema, ji nėra ribota. Kaip save vadino, suprato, žodžių klimė, ir t.t. Paprastas pavyzdys : o gal čia ir Tvankstas teisus, kad “kunigus” dar galėjo vadinti “kauningais”? 🙂 Jūs man paaiškinkit, iš kur kilo žodis “Kaunas”? O tai negali reikšti karaliaus atitikmens? Atsidariau wikipedia, dar kažką… Taigi ten gryniausios fantazijos kalbininkų surašytos, niekuo neparemtos. Tegul Baranauskas paskaito ir pasako, kuo mano ar Bučio fantazijos prastesnės. Kaunas yra nuo senųjų laikų likęs, tam nereikia lietuviškų rašytinių šaltinių pagrindimui.
Vokiečiai pavadino Tvankstą Kionigsberg, karaliaus pilis. O gal Kauno pilis irgi pagal prasmę karaliaus pilis? Dėl to gal kryžiuočiai taip stengėsi sudegint Kauną, ir pagaliau buvo sudeginę. Kunigas, Kunas/Kūnas (pagal vieną legendą Kauno įkūrėjas), Perkūnas, Kaunas, Kauningas. Kažkas atrodo čia rišasi. Pagaliau, pažiūri tokius žmones, kaip Kauneckas ir tarkim, tokia Kauneckaitė, ką žinau… Man jie aristokratiškos išvaizdos, sakyčiau galėtų būti ir karalių palikuonys. 😉 Ir ką prieš tai galima priešpastatyti? Kažkokias dabartinės istorijos kuriamas fantazijas? Pora šaltinių, nežinia kieno surašytų ir nežinia kiek prikuriančių? Senovės tyrimuose dar viskas ateity gali keistis, pamatysit.
..
Čia jau rašiau, kad “kunigas” yra giminiuotinas su latv. kungs, prūs. konagis, rus. kniaz ir visi šie žodžiai sudaryti su priešdėliais, kur ku-, ko-, ki- įžvelgtini kaip senieji priešdėliai. Pvz. pavardėse Kybartas, Kymantas, Kyguolis, miesto pavad. Kybartai sandas ‘ky-‘ įžvelgtinas kaip priešdėlis, patvirtinantis faktinę žodžių darybą su šiuo senovės priešdėliu.
Beje, suvalkiečiai kunigą vadina “probasčiumi”, kunigėlį – “probasčėliu”. Akivaizdu, kad žodis “probasčius” yra iš ‘pro+bast-‘, kur ‘pro-‘ yra priešdėlis. Šaknis ‘bast-‘ giminiuotina su evengelikų “past-orius”. Čia dar galima pridurti žodį “išganytojas”, kuriame ‘iš-‘ – priešdėlis. Šie pvz. patvirtina, kad sakralinės sferos terminai paprastai yra sudaryti su priešdėliais(dvikamieniai). Tas patvirtintų, kad ir žodyje “kunigas” ‘ku-‘ yra pagrindo laikyti priešdėliu, o šaknimi ‘nig-‘. Toks žodžio “kunigas” aiškinimas būtų ir semantiškai pagrįstesnis negu, kad jį vedant iš veiksmažodžio ‘kautis’.
Kas dėl Kauno pavadinimo kilmės, tai veikiausiai yra germanizmas iš angl. town – ‘miestas’ lietuviams tarmiškai turint t=k, pvz., takas-kakas, nukakti – į kur nors nueiti (pėsčiomis).
Tokiu atveju pavardė Kauneckas būtų kaip ir Gradecko, Gorodecko atveju iš slav. grad, gorod – ‘miestas’.
Mažiau tikėtina, kad Kauno pavadinimo kilmė galėjo rastis pagal tai, kad jis yra vietoje kur Neris įteka į Nemuną. Tokios vietos paprastai vadinamos upės žiotimis, gal ir žiaunomis (iš žiaumoti) – Nemunas žiaumoja Nerį (poetiškai).
Taigi žiaumoti – žiaunos/kaunos>Kaunas…Čia ‘ž’ gali būti aiškinamas kaip tarminis vietoje dėsningo ‘š’.
Lietuviai tada Lietuvoj su anglais neturėjo kontaktų, su vokiečiais irgi abejotina. Be to, neįmanoma, kad lietuviai kažką iš kitų tokių kalbų skolinosi. Taigi lietuvių kalba nesikeitė, o anglų greičiausiai keičiasi, mutuoja kas pora šimtų metų. Kaip iš tokių kažką pasiskolinsi? Čia gi tik jie pasiskolino ir paskui savaip iškraipė.
Bet Vilna dakus minėjo. Rekonstruojant dakų ir trakų kalbas tęstinumas jų su lietuvių ir latvių akivaizdus ir mažai pakitęs. Pakeitė romanizacija.
O suomių, tai vadinama kalbos šaldytuvu, kai kurie atėję žodžiai mažai pakitę, kai ir tas pats minėtas „kuning”.
Jo, dėl kitų sunku pasakyt. Netgi slavai ne tiek daug jaunesnę, pakitusią kalbą turi (gal iki 2000 metų skirtumas, kažkas tokio). Bet tik ne anglai ir kiti Vakaruose. Iš dabartinės anglų kalbos senesni žodžiai negalėjo atsirast, nes pati anglų kalba “ką tik” atsirado. Aišku, anglai dabar atsigriebia su kaupu, savo naujų anglizmų kitiems turbūt trigubai įbruka…
Dakai ir trakai tai vienas ir tas pats. Dakais trakus vadino kiti…
Kaip kontaktų su vokiečiais ar būsimais anglais neturėjo! Ogi Hanza, yra siekiančių įrodyti, kad net Belvėderis buvo pasistatytas būtent Kaune. Be to, prekyba Nemunu vyko nuo senų laikų, taigi germanų, kitų svetimtaučių kolonija Kauno vietoje visai tikėtina, kad galėjusi būti ( Fredos, Vilijampolės, Garliavos, Marvelės, kiti pavadinimai tai rodytų).
Apskritai su Mozūrais, Ordinu Lietuvos kova dėl Užnemunės vyko dar Mindaugo laikais, ypač aršiai ir pergalingai kovota Vyteniui valdant, kai praktiškai ji buvo susigrąžinta. Taškas toje kovoje buvo padėtas tik po Žalgirio pergalės. Taigi tautinės maišalynės Kauno vietoje ir aplink jį būta daug. Matyt, šia prasme ne iš kelmo spirtas ir tas užsilikęs kauniškasis ‘mandrumas’ prieš kitų vietų Lietuvą…
Taip. Yra Kauno inventoriniai turto aprašai atskirais sklypais pagal Silezijos šniūrą sumatuotais ir vardai kam priklausė. Vardai vien lietuviški (kaip nekeista) ir vokiški 50×50. Nei vieno žydo ar slavo. Vokiečių Hanzos pakankamai daug turto. Archeologija randa Venecijos stiklą ir Itališko marmuro skulptūrėles. Žydams buvo leista kurtis tik už miesto t.y. Vilijampolėje. Pastarieji irgi neskurdo, italų padedami mūrines sinagogas renesanso stiliumi buvo pasistatę. Neišliko bet nuotraukos yra.
Na tiesa, iš tų vokiškų vardų Kaune dar neaišku kiek jų vokiškų, gal ir lietuviški bet slavizmų nesimato. Taip žydai vėliau, labiau po Žygimanto.
Mes apie skirtingus laikus kalbam. Ta Hanza išvis tik 13 a. atsirado, kontorą Kaune įsteigė berods 15 a. Kauno pavadinimas turbūt vėliausiai 10a. galėjo atsirasti, o gyvenvietės ten buvo jau nuo 4-5 amžiaus (tai gal ir nuo tada galėjo būti pavadinimas, sunku pasakyt). O kad buvo kažkokia “tautinė maišalynė”, tai mitas. Tam prieštarauja genetiniai duomenys. Jau 21 a. darytuose tyrimuose virš 90% Europos gyventojų kilmę pagal genus pavyko “lokalizuoti” 700 km ribose, o virš 50% išvis “telpa” į 300 km. Taigi, tos maišalynės yra labiau propaganda. Žydai pasirodė tik paskui krikščionis, anksčiau jų nebuvo. Tai juo labiau Lietuvoj maišymosi su užsieniečiais nebuvo, ir jų įtakos kalbai nebuvo. Nes lietuvių kalbai juk tūkstančiai metų…
“tautinė maišalynė” mano pavartotame tekste nereiškia maišymosi genetiškai vienos tautos su kita, o – gyvenimą atskiromis tautomis tame pačiame mieste(vietovėje).
Taip suprantant “maišalynę”, genetikos duomenys kaip argumentas čia nėra prie ko…
Apskritai, tie visi užsienio skolinių teiginiai yra nesąmonė, mano nuomone. Lietuvių kalba mažiausiai nutolusi nuo indoeuropiečių prokalbės. Tai kaip galima logiškai mąstant tada sakyt, kad kažkas “atėjo iš kitų kalbų”? Tos kitos kalbos viską iš tos prokalbės atsinešė, keitė, tai galima sakyt viską iš mūsų kalbos pasiėmė, o ne atvirkščiai! Galėtų būti vienas kitas skolinys, bet brukti tai seniems lietuviškiems žodžiams yra piktavališkas elgesys. Kai tai daro mokslininkai, tai šundaktariai jie, o ne mokslininkai. Niekais užsiiminėja, nėra jokios logikos.
Ne natūraliai keitė, bet hibridinius darinius ir iš žodžių, ir iš sakinių, ir iš kalbos logikos kūrė, kai, kartu gyvenant, okupanto ir okupuotojo kalbos tarpusavyje maišėsi. Taip ir mes ne tik ,,stalą nuo dulkių” jau valėme, bet ir daugiau visokių cūdų prirusenome. O dabar uoliai anglėjame.
Tai, kad Kauno pavadinimo kalbotyros terminais kalbant nelaikiau skoliniu.
Dar galiu pridurti, kad angl. town – ‘miestas’ giminigais laikyčiau liet. pavardžių Taunys, Daunys šaknis bei net kunig. Dau(n)manto vardo pirmąjį sandą.
Toliau einant tas angl. town giminiuotinas gali būti su “dauba, dubti”, bet – ir su slav. dūb – “ąžuolas”. Kaunas yra dauboj ir jame yra ąžuolynas.
Lietuvoje dar yra Dubingiai, bet prie Maskvos – Dubno ir t.t. ir pan….
Taigi gilia senove kvepia, tik va 30 metų kaip Nepriklausomi, o jokių konkretesnių tyrimų šia prasme, Lietuvos valdžia senąją Lenkijos istoriją bruka kartu su T. Baranausku…
Kaip K garsas ‘Kaunas’ gali atsirasti iš T ‘town’ ?
Tada koks veiksmažodis Kaunui ir koks taunui ?
Jau yra nurodyta, pakartoju:
1) lietuvių kalbos tarmiškumas t=k, pvz., takas-kakas, nu-kakti – į kur nors nueiti pėsčiomis (paprastai takais), su-kakti sueiti tiek tai metų.
2) veiksmažodis “dubti – dauba”, laikant kad yra ‘d/t/k’, be to, giminiuotina ir su “tūpti, tupėti laikantis vienoje vietoje”…
Gerb. Vilna, rašau kiek aukščiau, kad mažiau išsitęstų.
Jūs imate lietuvių kalbą, kaip lenkai aiškina, kad J. Jablonskis sukūrė ją ir seniau tokios kalbos nebuvo.
Aš imu 70.000 metų senumo su išėjimu iš Okavango deltos prie Kalahario dykumos, su ryšiais iš nama kalbos.
(X)ša žymimas krykštas, iš kurio vėliau atsirado dvigarsis Xš, jų tėra keletas.
1) a) takas atsirado iš DaGša, jam brolis yra ir tiurkų ‘taš’ – akmuo, ir vok. Dach -stogas, ir iš DaGša atsiradę ‘tėkšti’, ‘tašyti’,…
b) kakas, kakta, akis, ašis (atkreipkite dėmesį, abu su -s galūne moteriškajai giminei nurodyti kaip ir nama kalboje), kekša, šeši – visi iš to paties GšaGša, kas labai tiksliai yra nama kalboje !e!e (su dviem krykštais) – akis.
Stulbinanti gausa po pasaulį žodžių iš šios šaknies, aimara kalba Titikaka (Titicaca) reiškia ‘didelė bala’, abu pavadinimo žodžiai lietuviški : didi + kaka.
Jei dar prie GšaGša pridėti MaDa (maty-ti), tai žodyje GšaGšaMaDa sutelpa visų pasaulio kalbų ‘akis’, išlikusi Ramiojo vandenyno salose kaip ‘kikimata’.
2) DaVa+Vava (duoti + beber (isp.) – gerti, lietuviški yra labiau pakitę, nesiplėsiu) yra pirminis veiksmažodžiams ‘daubti’, vėlesniam ‘dubti’. Iš tos pačios pradžios ir ‘tūpti’, kasdien skambantis angliškas TOP (iš ‘topti’, ‘topėti’).
Viskas labai paprasta per 70.000 metų, kai nustatyti dėsningumai ir lietuviškų veiksmažodžių pagrindu atstatoma.
KAUNAS. Sunku suabejoti, kad ne iš v. ‘kauti’, ‘kautis’.
Pradžia buvo GaVa, po atsirado KaVa (kava-ti > kovo-ti), iš jo Kavana-s > Kaunas, tas pat ir su miestu Turkijoje anatolų laikais KAUNAS.
Kas dėl Jablonskio, tai niekada jo neėmiau už gryną pinigą.
Mano principas iš dabarties realybėje „užgriebiamais laiptais” leistis į senovę, paties – atvirkščiai, nuo gilioje senovėje susikurto menamo pastolio bandyti užšokti „ant dabarties“…
Dėl Kauno, tai kodėl Kaunas ne iš kavoti – “laidoti”, pakavojom- “palaidojom”. Taigi “Kowno” – Kaunas gali reikšti “kapinės”.
Juk Neris, įtekėdama į Nemuną, pagal senąją lietuvių pasaulėžiūrą(poetinę) galima sakyti pasilaidoja save. Kauno, kaip reiškusio kapo, kapinių vietą, pavadinimo patvirtinimui, dar gali būti ir tai, kad, regis, Marvelėje yra rastas pirmo tūkstantmečio vidurio žirgų kapinynas, taipogi – Vilijampolės pavadinimą taip pat galima suprasti, kaip reiškiantį vėlių vietą, jų lauką.
seniai negirdėjau tokio kratinio. Vilna, tai vadinama “žanro krizė”. Gal užsiimk kuo nors kitu
Kaunas pagal savo geografine padeti atrodo turetu buti strategiskai svarbesne vieta nei Vilnius
bent jau iki to laikotarpio kai Lietuvos kunigyste pradeda plestis i rytus….
KUNIGYSTE
KAUNAGYSTE
KAUNINGYSTE
KAUNIGYSTE
???
Silpnėjanti seka ——- kauningas – kuningas – kunigas —— taip vyko kismas, žodžiui atsiradus iš v. ‘kauti’, ‘kautis’.
Priesaga -yst- yra išlaikyta dar iš tų laikų, kai atsiskyrė suomiakalbiai, kurie šiandien išsaugojo kaip linksnį (ystävä – ystävästä / draugas – iš draugo), mes šį linksnį praradę, bet išlaikę linksnio priesagą -yst-.
Kauningyste-Kuningyste-Kunigyste ?
Gal ir taip, nes galėjo būti ir Kauninga -Kuninga – Kuniga (visi niekatrosios giminės), bet galėjo prasidėti ir tęstis Kauningystė – Kuningystė – Kunigystė.
Atsiskyrimas įvyko ne anksčiau kaip prieš 30.000 metų.
Labai taikliai pastebėta apie geogr. padėties svarbą, tačiau Vilniaus atveju situacija sudėtingesnė, deja… (Dėl tarpukario tragedijos ir dėl vis dar tykančių pražiotų ryklio nasrų)
Labai teisingai – SOSTINIŲ paprastai NESTATĖ valstybių, karalijų, kunigaikštijų, imperijų ir t.t. PARIBIUOSE, kaimynų kariuomenėms ranka pasiekiamai.
Vilniaus vieta rodo, jog jo statybų pradžios metu LT (aisčių) ribos vis dar toli į Rytus buvusios (tai, kaip ir pats žinote, rodo ir ligi šiol išlikę baltiški vietovardžiai ir PL, BY, UA, Karpatuose, ir tai šen, tai ten iki Maskvos bei Uralo).
Tai ir mūsų propropro…, ten savo tėvonijas turėję, savo sūnums iš kartos į kartą perdavė, juos man pasakė ir prieš 10 m. palaidotas, pats iš savo senelių tai girdėjęs žmogus: ,,Čia lietuvių žemės”… Kažkada čia rašiau apie gyvenvietę šalia Minsko, išsaugojusią savąjį litvinišką vietovardį (neprisimenu tikslaus pavadinimo).
Juokingai atrodo, kai J. Statkutė – Rosales dėsto apie Ispanijos karaliaus Alfonso Išmintingojo knygą su tiksliais vietovių aprašymais Rusijos gilumoje, siekiant Volgą, Uralą, kaip savo protėvių tėvonijas, o Lietuvos ‘istorikai ir kalbinykai’ ją juodina.
Kitapus N. Novgordo į Volgą įteka upė Linda, kuri seniau vadinta Linga, pavardinti galėčiau sąrašėlį panašių lietuviškų upėvardžių iki Uralo.
Negi Č. Gedgaudas ar Tvankstas prieš kelis šimtus metų, tiksliau prieš Kaunugardo Rasos krikštą ten nubėgę įsakė rusakalbiams vadinti taip ir ne kitaip.
Patys rusai istorikai ir kalbininkai jau rašo, kad Litva buvo ir Okos baseine, nes įvykdyti antpuoliai Maskvos apylinkėse nebuvo įmanomi iš Lietuvos KŪNIŠKAI.
Taip rašo rusai, V. Toporov sekėjai.
Aišku, lietuvių profesūrai tai ne rodiklis, geriau priimti mirtina tyla. Diletantai rusai rašo, negavę instrukcijų iš Lenkijos.
Lietuvos karalių tema dar galima pasiskaityti Kęstučio Čeponio straipsnį “Lietuvos Valstybės vadovai – kunigaikščiai ar karaliai?” (www.alkas.lt, 2015.03.16). Malonaus skaitymo! ?
Gal man, techniškai neišprususiam, kas nors paaiškintų, ką turėtų reikšti šios IP kombinacijos? Tomas: IP 84.15.187.81; Tadas: IP 84.15.180.211, 84.15.186.59, 84.15.187.58; Simas: IP 84.15.162.115. Mane labai intriguoja pirmi du IP skaičiai – 84.15. Būsiu baisiai dėkingas, jei paaiškinsite šituos keistus sutapimus. ?
Tie patys skačiai galėtų rodyti, kad šie IP yra vienos įstaigos gauti. Kadangi T.Baranauskas regis yra VDU mokslininkas, taigi savųjų iš VDU tais vardais ir galėtų būti ginamas. Čia dar prisimintina, kad ir Statkutė buvo VDU mokslininkų puolama.
Aišku. Ačiū! Turėsiu omeny.
“Čia dar prisimintina, kad ir Statkutė buvo VDU mokslininkų puolama.”
Statkutę de Rosales “puoliau” aš su kolega lotynistu Stefanu Lanza (disertaciją “Italų kilmės žodžiai (italizmai) ir jų adaptacija lietuvių kalboje” parašė ir gynė lietuviškai).
Pirmiausia kliuvo jos liaudies etimologija lotyniškai užrašyto Žemaitijos paavadinimo “Samogitija” – atseit, tai “Žemoji Getija”. Įsigilinus ėmė lįsti į viršų ir visos kitos jos pasakos.
https://alkas.lt/2012/03/15/a-butkus-s-m-lanza-patriotizmas-pseudomokslo-pakuoteje/
Į judviejų, prof. A. Butkaus ir S. Lanza, rašymus esu kiek atsakęs https://alkas.lt/2012/05/02/antrasis-jurates-statkutes-de-rosales-atsakymas-a-butkui-ir-s-m-lanzai/?comments#comments, paprasčiausiai gaila laiko išblusinėti kiekvieno sakinio nelogiškumus, prieštaravimus logikai, prieštaravimus įvairių mokslo sričių dalykams, jų neišmanant, nepajėgiant suprasti elementarių logikos taisyklių, kurios prieš beveik 2400 metų pateiktos Aristotelio ‘Organon’, tiesos paieška pateikta dalyje ‘Peri sofistikon elenchon’.
Nėra skaitytojas toks nemokša, kad besąlygiškai linkčiotų – skaitytojas turi kitų sričių išsilavinimą, tai savo akiračio sietu persijojęs supranta, kad ‘mokslinykai’ nusivažiuoja į lankas.
Tas judviejų užsipuolimas prieš J. Statkutę – Rosales yra aukštesnio kultūrinio lygio, o štai T. Baranauskas pats ar su savo šarikovais Tadu ir Simu straipsniuose ir pasisakymuose raudonuju siūlu ‘karalius atsirado tik iš lenkų krol’ prieš A. Bučį nusivažiuoja iki bambalinių džiaugėsių lygmens ir žodyno, tiesa, praturtino Alką ir romuviečius naujais kultūriniais akiračiais, aiškiu linkimu į naująją laukiniją su vištapročiais / gaidžiapročiais žmonėmis.
J. Statkutė – Rosales su bandymu ‘Samogitia’ kilmę aiškinti ‘Žemoji Getija’ sukėlė judviem kone isteriją, pasakius A garsintojai, turiu pasakyti jau aš B : gal iš ‘Žemoji Gudija’ ?
GaDa šaknis davė ir Atlantidą (GaDaLanDa), davė ir Gadix, vėliau Cadiz, davė ir hetitus (Hatu), davė ir vytigudus (visigodos), patys lietuviai, dabar suslavėję per stačiatikybę, vadinami lietuvių gudais.
Nesuprantu, kam tos isterijos ir nugalėtojų krykštavimai lyg prancūzų, užėmus Maskvą, ir susideginant neprižiūrimą, gal mokslininkams prof. A. Butkui, S. Lanza, T. Baranauskui pirma reikėtų įsisavinti logiką, suprasti eristiką, nors tai neišpasakytai sunku humanitarinių smegenų žmonėms, kas matosi jų rašymuose, perkratant juos Aristotelio “organon’ sietu ‘amžinybės požiūriu’.
Man tokia nuojauta kad gali buti Sarikova…
Nenoriu daugiau plestis tiesiog nuojauta….
suprantu
Alvydai,
Taigi ji jums labai graziai ir pagarbiai atsake,kad ne zodis Samogitija, bet kitos priezastys vercia ja tapatinti Zemaitija su Zema Getija,
Prasau perskaitykite jos asakyma dar karta
Jeigu jau buvote įstikinęs, kad lot. pavadinimu Samogitia užrašyta būtent Žemaitija ir kad tas lotyniškas pavadinimas kaip žodis nėra dūrinys, tai, dirbant Lietuvos naudai, gal derėjo argumentuotai išdėstyti jo etimologiją, savo nuomonę ir laišku pasiųsti jai asmeniškai. Tačiau…
Galima sutikti su A. Butkumi, kad tas lot. Samogitia nėra dūrinys, tačiau jis pagal užrašymą labiau panašus ne į Žemaitija, o į kitą liet. žodį, galėjusį atsirasti kaip žemės plotų pavadinimas iš žodžio ‘žmogus‘. Juolab taip įvykti galėjo užrašytojui žinojus, kad lot. homo – lietuviškai žmogus (h=ž). Genčių, kurios gyventojas vienas kitą vadina žodžiu žmogus, pagal tai ir žodžių darybą juk galėjo būti pasivadinta ar kitų pavadinta Žmogytija (Žmogitia).
Be to, tai galėjo įvykti tokiu pačiu būdu, kaip kad slavai žemaičius vadina žmudzinais. Tas ‘dz’ gali būti ne be pagrindo laikomas latviavimu ar jotvingiavimu atsiradusiu iš buvusio liet. ‘g’ žodyje ‘žmogus’.
Su žodžiu ‘žmogus’ susišaukia ir arabų geografo- keliautojo Al’- Idrisi (12 amžius) tekste ir žemėlapyje minimos žemės lietuvių-latvių plotuose pavadinimas “Magus”, kuris visiškai panašu galėjęs būti “Žmagus”.
Atsižvelgiant į išdėstytą yra pagrįsčiau manyti, kad ‚Samogitia‘ žodžiu yra užrašytas bendresnis baltų žemės plotų „Žmogitia“ pavadinimas.
Labai abejotina, kad Samogitia – užrašytas žodis yra Žemaitija.
kol dar neprasidėjo visuotinė raganų medžioklė, siūlau paprastesnį paaiškinimą, kurį nesunku pasitikrinti internete. Jei paieškos sistemose pateikiami duomenys yra teisingi, visi šie IP turi vieną bendrybę – jų tiekėjas yra “Bitė Lietuva”… Paprasčiau tariant, internetas per mobiliojo ryšio telefoną ar įrangą…
Tik nereikia to IP cenzo.
Gerai kai ginčas vyko ginant savo nuomonę. Įdomus aptarimas buvo.
kažkokia pritempta ta, populiariame straipsnyje, keliama problema – kokia viso to rašymo esmė? Iš to, kas pateikiama viešai, suprantu, kad viena mokslinga pusė pateikia teiginį, kad Lietuva neturėjo jokių karalių, nes titulas Rex, kaip teigiama, neverčiamas į žodį karalius (šiaip įdomu, kaip tada buvo vadinamas Mindaugas tuose tarptautiniuose raštuose? :)). Ir ta pusė, kuri mirtinai nori įrodyti karalių nebuvimą, pyksta ant savo oponento, kad jis drįsta sakyti, kad Lietuva, vistik, turėjo karalius. Ir kas toliau iš viso to seka? Ar teisingai suprantu, kad bandoma pakreipti visą pašnekesį į tai, kad tokia didelė Europos valstybė, kaip tuometinė LDK,susikūrė šiaip, iš didelio laukiniškumo ir visi jos gyventojai buvo stichiški :), neorganizuoti, gal dar ir uodeguoti? 🙂 ir tupėjo medžiuose – iš kur ten kokis karalius :). Tačiau, pažiūrėjus iš kitos pusės, kas yra karalius? – popiežiaus pasiskirtas vietininkas – pasaulietis :). Ar tuometinei mūsų valstybei tikrai reikėjo kažkokių užsieniečių, kurie patys sau buvo ,,pasiėmę“ teisę skirti ar palaiminti valstybės valdovą? – manau, kad ne. Tai žiūrint iš tos pusės, būtent tokio ,,tituluoto“ asmens Lietuvoje ir nebuvo. Tačiau kodėl tuo klausimu reikia tokios nirtulingos diskusijos? gal geriau būtų tą tuščiai švaistomą energiją paskirti klausimo nagrinėjimui ir pristatymui, kuo Lietuvos valdovai buvo pranašesni už ,,vakariečius valdovus“?
Tikrai nusibodo tie informaciniai triukšmai, tokie, kaip šitas straipsnis, kai neaišku kokiais tikslais rašoma iš esmės, apie nieką. Šiaip, turiu pasiūlymą, kad autoriai pradėdami rašyti viešus straipsnius, parašytų įžangą ir joje paaiškintų, kodėl kilo mintis pradėti tokią diskusiją ir ko tuo siekiama? Gal tada ir jiems patiems taptų aiškiau, ką bando įrodyti. Nes dabar įspūdis toks, kad bandoma visokiais įmanomais būdais pasakyti, parašyti ir dar pabraukti, kad visi žinotume, kad mūsų valdovai ir, aišku, visuomenė buvo, yra ir bus žemiau grindjuostės, lyginat su Europa (nes mes, matote, esam neeuropa :)). Kam autoriui to reikia? Geriau pasivaikščiotų po mišką – tai visada prablaivina :).
Kol istorija bus informacinių karų priemonė, bet dar ne “visai” mokslas, tai ko gi daugiau galima tikėtis? O kare kaip kare, visko pasitaiko. Vieni gauna sunkius protinius sužalojimus, kiti lengvus, o kai kam pavykstą išgyventi ir dar sveiką protą susigrąžinti, ko ir palinkėkime vienas kitam…
??
Deja, kiek teko bendrauti su lenkais, tai visas jų istorijos dėtymas, nuo pat mokyklos ir yra toks, kad mes tik pagani, išlipę iš medžių. Tik niekaip jie negali suprasti, kodėl tokia didelė buvo ta laukinių ksęnstwo.
Kai tikrovėje Jagala atvykęs į Vavelį, pirmiausia liepdavo išvalyti visas patalpas nuo blusu ir utelių, o tarnus varydavo į pirtį. Dėl Jadvygos aukšto krikščioniškumo, tai jau ir lenkai ją vadina „smirdiškiausia” karaliene.
?
Pirmais Nepriklausomybės metais* autobusų stotyje laukiu autobuso į Varšuvą, o greta 40-50-mečių tuteišių būrelis garsiai dalijasi prisiminimais, kaip „jie mus kultūros ir myć się nauczyli“**, o dabar mus į Europą ves(!), ir „viskas čia tik jų dėka”. Ypatinga elegancija, švarumu ir kultūra pasižymėjusi dama, žinoma, rėkė ir sklaidėsi agresyviausiai, tartum per mitingą. Bet dar nesuvokiau, kuo ši kaimynystė kvepia, galvojau, jog tiesiog skandalistės, kaip ir tos, kurių kaimynystėje turėjome garbės gyventi…
___________________
* metais, kai tokie seni naivuoliai, kaip aš, džiaugėsi čia važinėjančiais turistiniais Vilniaus ,,milosnikų” autobusais – mat, pasikeitė kartos, pasaulis jau „nebe toks”!.. Kadangi PL jau buvo atsiskyrusi nuo RU globos, jau turėjo savarankaus gyvenimo patirties, demokratiškoji PL, jos ,,Solidarumas” be abejo norės mus draugiškai, nesavanaudiškai paremti Vakaruose ir t.t. Tokie ir pan. buvo ne vien mano sapnai apie nuo plėšrumo pasveikusią ir jau nesavanaudišką kaimynę.
** praustis išmokė
?
(: praustis išmokino…
Tuomet reikia jiems papasakoti dėl ko Jogalą lenkai šv. inkvizicijai pagonišku raganavimu apskundė. „1. Dėl negirtuokliavimo, Karalius negerė alkoholio 2. Dėl kasdieninio prausimosi arba ėjimo į pirtį 3. Dėl raganiškų kvapniųjų žolelių” kuriomis kambario kampus nuo utelių ir patalynę kvepindavo.
Šaltiniai kur?
Tavo š**noj!!! ?
Chamas
?
Tadas švelnus ir jautrus, išdykėlis, bijantis gauti atgal.
King = Rex, bet at neprasilenkia skirtingų žemių titulai su žodynais, gal žodžių tęstinumas nesusijęs su titulu:
Rikis – rex, rix
Karalius – kauningas, kunigas, kuningas, kioning, king, krul, karol, , (kunigaikštis?)
Князь – ksęnz, (kunigaikštis?)
Gal „karalius” žodis ne rikis t.y. ne Rex, kaip ir Tomo kunigaikštis yra ne rexkaralis?
Polska viara čia išmaišė.
O gal nekelkime audros vandens stiklinėje? Buvo jie visi (iki Vytauto, kuris buvo pavaldus karaliui Jogailai) vienvaldžiai Lietuvos valdovai, o t.y., karaliai. Buvo! Ir neužsiminėkime žodine masturbacija!
P.S. O jei kas paklaus: “Koks gi karalius be popiežiaus palaiminimo?”. Atsakau: o kaip gi anglų (britų) karaliai, kuriems kažkodėl nereikėjo popiežių palaiminimo?! Ir, bendrai, dėjau skersą aš ant tų popiežių,- su Dievu bendrauju be jokių tarpininkų… ?
Prie to dar būtina pridurti, kaip šiandien neprisiimame gyvenimo TSRS kaip savo, taip negali būti prisiimtinas, kaip savo, gyvenimas ir Lenkijos karalystėje. Taigi šiandieninė visų trijų Lietuvos valdžių propaguojama ir vykdoma bendrumo su Lenkija politika keistina iš esmės Gi T. Baranauskas „klapčiukauja“ istorijos bare jai…
??
Taikliai pasakyta.
+ + + !!!
Man čia patiko pastebėjimas, kad mūsų liaudies dainose yra tik karaliai. Kalba kaip knyga, mokėk ją perskaityti. Ir jokių kunigaikščių.
Gerb. Algi, liaudies dainose atsispindi tikrovė! Kažkodėl juk nėra dainų apie… kunigaikščius (?!)… Taigi, karaliai ir buvo karaliai, o ne kokie nors “didieji kniaziai”. ?
Gal Tomas Baranauskas gali pateikti bent vieną lietuvių liaudies dainą su ‘kunigaikščiu’ ?
Šitiek lietuvių liaudies dainų su ‘karaliumi’, jei tai gauta iš lenkų, tai kodėl niekur neišgirsime ‘krolis’ ar ‘krulis’ ?
Tai lietuviai pirma susilietuvino lenkišką žodį ‘krol’ ir tik tada pradėjo liaudies dainas apie ‘karalių’ kurti ?
??
Taip, aklai nurašyti iš žodyno ten pateikiamą žodį negalima. Profesionalus vertėjas tikrins, ar jame pateikiamas žodis savo prasme yra TIKSLUS atitikmuo to, kas originale žymima. Net ir tokie kasdieniai žodžiai, kaip bread, Brot, brood, хлеб, chleb, pain, chléb, duona, maize,pan de molde ir t.t., gali pakišti koją. Taigi, žodynu ,,doveriaj, no priveriaj” 🙂 Vertimas tik tada tinka, kai abiejose tautose ir jų kalbose to žodžio prasmė visiškai tapati.
Šiais laikais tinkamu pavyzdžiu gali būti žodžio ,,советский” vertimas. Kai kas atkakliai klaidina skaitytojus, tekstuose lietuvių kalba jį VERSDAMAS į ,,tarybinis”, nors toks žodis pagal Vakarų šalių vertimo taisykles, praktiką, o pagaliau ir logiką turi būti perrašomas PAGAL SKAMBESĮ, nes sovietmečio laikotarpio ,,совет” bei ,,советский” neturi nieko bendro su iki sov. okupacijos Lietuvoje buvusiomis tarybomis, jų veiklos pagrindais. (Beje, LKŽ užsilikusi dalykinė klaida:
3. sov. renkamas valstybinės valdžios organas: Tautybių Tarýba NdŽ. Aukščiausioji Tarýba DŽ. Apylinkės taryba rš.. ) Pšeprašam, bet tas tas ORGANAS nebuvo renkamas, jis būdavo jau gatavas mums paTIEkiamas, todėl būtų,,išrinktas”, net jei balsuoti ateitų tik to ORGANO šeimos nariai…
Tas pat ir su kniaziais, carais, karaliais ir pan.
Tamstai leidus, dar vienas pavyzdys. Pvz., italų k. žodis “konkubina” reiškia “sugyventinė”. Na, lyg ir nieko blogo. Tiesa? Bet! Bet italų kalboje šitas žodis reiškia, atleiskite, kaip sako lenkai, “kurva”. Štai tokie būna kalbiniai nesusikalbėjimai… ?
‘Concubina’ labai gražus lietuviškas žodis ‘sankabyna’.
?
?
Aš jau seniai tokių “veikalų” neskaitau. Kažkada Gedgaudo knygą perverčiau ir tuomet supratau, kas yra tie “liaudies istorikai”.
Tokių “veikalų” skaitymas – tai tik tuščias laiko gaišimas, Tomai. Istorija yra MOKSLAS, o ne kokia grožinė literatūra. Žinoma, galima rašyti įvairius kūrinius, tačiau jie neturėtų pretenduoti į mokslinius veikalus ir, kiek pagražinti, galėtų puikiausiai atstovauti fantastikos žanrą.
Taigi, gerb. Tomai, nei Jūs čia atrašinėkite jiems, nei atsiskaitinėkit. Paprastai solidūs įstorikai su tokiais pasakoriais nediskutuoja.
O tada kas su kuo ir kur diskutuoja?! Kažkaip nelabai aišku… Kokiame lygyje? Prezidento? Premjero? Seimo Pirmiinko?… ?
“Ir visdėlto ji sukasi”… Žemaiti, ir visdėlto skaitai!!! Neskaitytum – nerašytum komentaro!!!!! Nereikia apsimesti šlangu!!!!!!! ?
Kas kas, “solidūs įstorikai”? Hahaha, juokas pro ašaras… kokie rodikliai tų solidžių istorikų? Kokią vertę jų darbas konkrečiai sukuria? Nulis, paskūnai jie moksle, va ir visas “solidumas”. Tai dar jei šitie išlaikytiniai pasislėps nuo platesnių diskusijų, kils kitas klausimas… kuriem velniams apskritai laikyti tokius? Eina tegul gatvių šluot. Laisva rinka, visa kita… 😀
Kaip bebūtų keista, bet mokslai vis daugiau Č. Gedgaudo pramatų patvirtina, kad ir Oksfordo universitetas savo pirminių anglų kalbos žodžių nustatymu – anglų kalba iš lietuvių kalbos.
Kaip bebūtų keista, bet vokiečių mokslininkai ištisai remiasi ‘germanų’ kalbos žodžiais, kurie yra lietuviški.
Kaip bebūtų keista, vis daugiau rusų mokslininkų mato savo tautos ir šalies prieškrikštinę istoriją ir kalbą buvus lietuviška.
Kaip bebūtų keista, bet naujai leidžiami gaulių kalbos žodynai tėra lietuvių tarmės žodynai Prancūzijai.
Galiu vardinti ilgai – tai Jūsų taip vadinami solidūs istorikai, (pridursiu – ir kalbininkai) rašo makulatūrai, o Č. Gedgaudo ‘Mūsų praeities beieškant’ vaidmuo prilygsta V. Suvorov ‘Ledlaužiui’.
E. Hobsbawm, istorijos korifėjus, cituojamas, percituojamas, prarado skaistybę Paryžiuje su K. Philby (vienu iš Kembridžo penketuko) – tai čia istoriko solidumo privalomoji sąlyga ?
T. Baranausko silpna vieta, kad mėgsta užsiciklinti ant kažkokio principo, taisyklės ir tada visa kita, platesnis požiūris jam nusispjaut. Turbūt lietuviams dėl to galėtų nors ir blogiausi dalykai grėsti, bet taigi jo mah “principas” pirmoj svarbumo vietoj… Kitiem gal tai atrodys kažkokios techninės smulkmenos, bet tik ne Tomui. O ar iš tikrųjų tos detalės yra svarbu (pvz. “Istoriografinė Lietuvos kunigaikščių vadinimo tradicija” ar pan.), ir apskritai ar jo požiūris teisingas (pvz., gal jis klaida, dėl perdėto svetimų šaltinių “zūbrinimo”, o ta “tradicija” gal jau yra sumauta iš esmės?), tai čia dar klausimas. Reiktų tai kritiškai vis peržiūrėti, pagal naujas aplinkybes ir idėjas. Bet tai ne, “istorijos mokslas bejėgis” ir bla bla blah… stovi užsiciklines ant to vieno požiūrio ar interpretacijos kaip rusai prie Maskvos… 🙂 Tomai, bukas užsispyrimas nėra geras charakterio bruožas. Tai užknisa žmones…
Baranaucas = Bumblauckas!!! ?
Netiesa, ir neliesk gerb.Baranausko savo terlionemis !
Ach!!! ?
na, gerbiamieji, jūsų polemika nėra bevaisė. Tadukas jau suprato, kad “dvaro” istorikas Bumblauckas mažai ko vertas. Lašas po lašo…
Du bist ein Trottel, hau ab..
Arabiškai dar ką nors parašyk, kaki kaki naburaki.
Į judviejų, prof. A. Butkaus ir S. Lanza, rašymus esu kiek atsakęs h t t p: //alkas.lt/2012/05/02/antrasis-jurates-statkutes- de-rosales-atsakymas-a-butkui-ir-s-m-lanzai/?comments#comments, paprasčiausiai gaila laiko išblusinėti kiekvieno sakinio nelogiškumus, prieštaravimus logikai, prieštaravimus įvairių mokslo sričių dalykams, jų neišmanant, nepajėgiant suprasti elementarių logikos taisyklių, kurios prieš beveik 2400 metų pateiktos Aristotelio ‘Organon’, tiesos paieška pateikta dalyje ‘Peri sofistikon elenchon’.
Nėra skaitytojas toks nemokša, kad besąlygiškai linkčiotų – skaitytojas turi kitų sričių išsilavinimą, tai savo akiračio sietu persijojęs supranta, kad ‘mokslinykai’ nusivažiuoja į lankas.
Tas judviejų užsipuolimas prieš J. Statkutę – Rosales yra aukštesnio kultūrinio lygio, o štai T. Baranauskas pats ar su savo šarikovais Tadu ir Simu straipsniuose ir pasisakymuose raudonuju siūlu ‘karalius atsirado tik iš lenkų krol’ prieš A. Bučį nusivažiuoja iki bambalinių džiaugėsių lygmens ir žodyno, tiesa, praturtino Alką ir romuviečius naujais kultūriniais akiračiais, aiškiu linkimu į naująją laukiniją su vištapročiais / gaidžiapročiais žmonėmis.
J. Statkutė – Rosales su bandymu ‘Samogitia’ kilmę aiškinti ‘Žemoji Getija’ sukėlė judviem kone isteriją, pasakius A garsintojai, turiu pasakyti jau aš B : gal iš ‘Žemoji Gudija’ ?
GaDa šaknis davė ir Atlantidą (GaDaLanDa), davė ir Gadix, vėliau Cadiz, davė ir hetitus (Hatu), davė ir vytigudus (visigodos), patys lietuviai, dabar suslavėję per stačiatikybę, vadinami lietuvių gudais.
Nesuprantu, kam tos isterijos ir nugalėtojų krykštavimai lyg prancūzų, užėmus Maskvą, ir susideginant neprižiūrimą, gal mokslininkams prof. A. Butkui, S. Lanza, T. Baranauskui pirma reikėtų įsisavinti logiką, suprasti eristiką, nors tai neišpasakytai sunku humanitarinių smegenų žmonėms, kas matosi jų rašymuose, perkratant juos Aristotelio “organon’ sietu ‘amžinybės požiūriu’.
Tvankstas: “J. Statkutė – Rosales su bandymu ‘Samogitia’ kilmę aiškinti ‘Žemoji Getija’ sukėlė judviem kone isteriją, pasakius A garsintojai, turiu pasakyti jau aš B : gal iš ‘Žemoji Gudija’ ?”
Čia parodija ar rimtai 🙂
tai yra hipotezė, kuri verta tyrimo. Beje, tie mokslininkai, kurie dirba, o netuščiažodžiauja, tą ir daro
tuoj jis bus ant abiejų menčių paguldytas ir faktų galia prispaustas:
O pasakykite, garbusai Tvankstai, kaip suomiai kirčiuoja žodį KUOSA?
O kodėl?
Ahaaaaaaaaa!
🙂
Ir kodėl jie taip mane nuvylė?
🙁
Gulu ant menčių.
‘Kuosa’ ar lietuvis, ar suomis ištaria taip pat.
Man labai graži suomių kalba, jų tokios ramios ir bekraštės liaudies dainos.
ne taip, ne taip, ne taip!
Mes tariame dvigarsį UO ,,kúosa”, o jie taria ku-osa (kirčiuoja U). Bet tai dar pusė bėdos.
Jie mane kitkuo nuvylė, ir dar taip nuvylė… Jie, pasirodo, tą gražų žodį naudoja… klavišų prasme… (nebent gūglo vertyklė mus apguglina).
Suprantu, kad jie kuosos plunksnų spalvomis rėmėsi. Bet kaip jie galėjo išmesti tikrąją KUOSOS prasmę? Nigdy jiems to nedovanosiu.
(Vakar maudžiausi tokių IDE žodžių jūroje, kad net saldu… Bet neturėjau galimybės surinkti krūvon ir Tamstai ,,depešą” su jais išsiųsti)
Atvirai, tai nežinojau kas yra ‘kuosa’ suomiškai. Kompiuteris yar ‘tietokone’ (žinių mašina), o ‘ku-osa’ – tuomet ‘ku’ greičiausiai Q ar K raidės vardas, ‘osa’ yra ‘dalis’ , ‘kuu’ yra arba mėnuo, arba mėnulis.
Suomių ‘uo’ visada tariama kaip ir lietuvių ‘uo’ : ‘suo’ – pelkė, ‘ruoka’ – valgis, ‘huono’ – blogas, tas palinkėjimas (‘hyvää ruokaa’ – ‘gero valgio’ pažodžiui) tiesiog skamba ausyse iki šiandien, kai viename Helsinkio McDonalds šaltą žiemos dieną laukiau ko nors karšto, ir pardavėjai kaskart kartojo kiekvienam, o eilės buvo ilgos.
Parašiau ku-osa tik tam, kad parodyčiau, jog taria ne visai kaip dvigarsį: jie ilgiau užsibūna ties garsu U, o tada tartum ,,nuplaukia” link O. Todėl jų UO toks dainingas, tartum nuo vienos bangos keteros nusileidžia žemyn, o tada ant antros keteros pakyla.
bent jau aš taip girdžiu:
– forvo.com/search/kuosa/fi/
Panašiai dainuojančiai ir nutęsiamai esu girdėjęs Suvalkijoje UO tariant, gal todėl man niekada nesukėlė jokio dėmesio suomiškas tarimas. Teko mankštintis ištarti suomiškus dvigarsius, nuostabių jų turi.
Pvz. höyry – garas, löyly – vėlgi garas, tas lietuviui ištarimas -ioiu- yra keblus.
Gal per kokias 10 – 15 min su google parinkau suomių kalbos žodžius kurių prasmė ir skambesys panašūs:
varnas – variksia
antis – ankka
sesuo – siska
barzda – parta
katė – kissa
kirvis – kirves
gėrimas – juoda (vis tiek įdomu…)
rudas – ruskea
geltonas – keltainen
ragauti – maistaa
anksti – aikaisin
…
pridedu :
musta – juodas (mušta),
tarha – daržas,
hius -plaukas, lyvių ‘ibukst’, madjarų ‘hiusz’ ir jiems pradinis ‘gyvūkšta’,
vihreä – žalias (vikšrėja),
rata – ratas,
rastas – strazdas,
seinä – siena,
laiva – laivas,
aika – laikas,
nenä – nosis,
ilma – oras,
pirtti – namelis,
kauha – kaušas,
…
siusioti – sitoa
nosis – nosis?
tamsu – tumma
kilpa – kilpa-
rangytis – kilpailla
pertis pirtyje – pertis saunassa
peilis – veitsi
oras – oras??
sargas – vartija
tvora – aita
pora – pari
bėgti – juosta
puodas – pannu
Kalbant iš esmės, tai manau, jog mes visų pirma privalome remtis pavyzdžiais iš Vakarų valstybių istorijos, o ne iš Rytų.
Ir žiūrėti kaip mūsų monarchus titulavo Vakarų raštininkai, o ne Rytų – kaip iki šiol labai atkakliai stengiasi daryti mūsų istorikai.
Dėl katalikiškų ir pagoniškų karalių labai teisingai pastebėjo Alvydas Butkus: “Skaitinėjant vikingų laikotarpio šaltinius ir Skandinavijos šalių istorijas, krito į akis, jog, pavyzdžiui, švedai savo ikikrikščioniško laikotarpio valdovus vadina ne kitaip, o tik karaliais, nedarydami jokio skirtumo tarp jų ir vėlesnių karalių. Nes karališkasis valdovo statusas šalies viduje nesikeitė, buvo toks pat iki krikščionybės ir priėmus krikščionybę.”
Nesuprantu mokslo skirstymo į Rytų Europos / Rusijos ir Vakarų Europos.
Arba yra mokslas, arba nėra mokslo.
Kažin, nuo kada faktų rinkimas bei kaupimas (t.y., istorija) yra mokslas?!
Kiekvienas mokslinis darbas prasideda faktų rinkimu, taip tęsiasi kaupimas, tai kiekybė, o ar ji virs kokybe (išvadomis) – tai jau priklauso pirmiausia nuo mokslininko.
Akad. Z. Zinkevičius duoda begales duomenų, bet neprieina iki Č. Gedgaudo ar Tvanksto išvadų, netgi jų tokių kratosi. Esu davęs ankstesniuose pasisakymuose pavyzdžių.
Aron (Aharon) Dolgopolsky padaro didonišką (titanišką) gyvenimo darbą – nuostabų žodyną iš begalės kalbų žodžių, bet išvadų nepadaro, o man tai yra neįkainojama vertybė jo žodynas, esu jam nuoširdžiausiai dėkingas.
Švedų mokslininkas Mikaelas Karlsonas (Mikael M. Karlsson) labai abejoja, ar istorija yra mokslas!
šiuolaikinė ekonomika irgi nepanaši į mokslą. Ant ko laikosi valiutų ir akcijų kursai vadovėlio prasme jau
nepaaiškinsi. Ir Bumblauckų su Nikžentaičiais ten dar daugiau. Bet stengtis reikia. Tokia yra kuriančio žmogaus prigimtis, kuri ieškos atsakymų
P.S. Titulas “didysis kunigaikštis” lietuvių kalboje atsirado kaip “kalkė” nuo slavų ankstyvaisiais viduramžiais vartoto titulo (wielki książę, великий князь).
Vakaruose viso pasaulio monarchai (nepriklausomai nuo jų tikėjimo) šiuo metu vadinami titulais rex, king, kunig, kongen, de koning, le roi…, kurie atitinka dabartinį lietuvių kalboje vartojamą titulą “karalius”.
Kaip iš tikro lietuvių monarchai patys save vadino lietuviškai mes iš tikro tiksliai nežinome – gal titulu “kunigas”, o gal “viešpats” (beje, Lietuvos valdovai juk buvo ir vyriausi dvasininkai, kaip rodo lietuvių religijos tyrimai – ir ar ne todėl laikui bėgant ir terminas “kunigas”, ir “viešpats” lietuvių kalboje tapo šventiko ar dvasininko sinonimu).
O titulas “didysis kunigaikštis” į vakarų šalių kalbas verčiamas kaip Magni ducis, Grand Duke, grand Duc, gran Duca, Großherzog…
Tai titulas asmens, pavaldaus monarchui, ir jį galima taikyti Lietuvos valdovams tik nuo Vytauto laikų, kada Lietuvos valdovas formaliai tapo pavaldus Lenkijos valdovui. Na o vėliau tai jau buvo vienas ir tas pats asmuo.
Titulo “kunigas” vartojimas lietuvių kalboje 16 amžiuje:
Kronika Polska, Litewska, Żmodźka y wszystkiey Rusi. M Stryjkowski. 1582
Том 1, с. 320
…, i dziś chłopstwo Litewskie pospolicie spiewa po Litewsku „Dowmantas, Dowmantas Gedrotos Kunigos, łabos Rajtos ługuje”.
Šiuolaikine lietuvių kalba: …ir čia valstiečiai lietuviai dainuoja lietuviškai „Daumantas, Daumantas, Giedraičių Kunigas (valdovas), gero jojimo/kelionės raitomis linki”.
Titulai “karalius” ir “didysis kunigaikštis” lietuvių kalboje 17 amžiuje:
1639 03 22. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo IV Vazos įsakas, draudžiantis medžioti Prūsijos kunigaikščio giriose [spaudinys].
http://lietuvos.istorija.net/lituanistica/wladislaus1639.jpg
– Mes Wladislaus Ketwirtassis Isch Diewo Malones Karalius Lenku Diddisis Kunigaikschtis Lietuwniku Guddu Prusu Mosuriu Szemaicziu Inflantůsa Smolenska Czernichowa etc. Priegtam ir Schwedu Gothu bei Wandalu Tewiksztinis Karalius etc.
Vladislovas IV Vaza mokėjo lietuviškai ?
Ne, jis nemokėjo. 🙂
O jo raštininkai (bent jau kai kurie tikrai mokėjo). Lygiai kaip ir kiti Lietuvos valdovai vargu ar mokėjo lotynų ar graikų kalbas, pvz. Algirdas.
Tačiau yra krūva jų vardu rašytų raštų lotyniškai ir netgi graikiškai.
Pvz. tas garsusis raštas htt p://www.kp40.ru/news_images/21456.jpg , kur Algirdas save įvardija titulu basileos, tai yra “imperatorius” tuometinėje Bizantijos imperatorių titulatūroje.
Įdomu, kad Algirdas pačiame rašte įvardintas “basileos” (graikiškai imperatorius), rusiškame rašto vertime Algirdas jau vadinamas caru «От царя литовского Ольгерда к патриарху поклон.), o pats raštas pavadintas: Грамота литовского князя Ольгерда к патриарху Филофею с жалобами на митрополита Алексия и с просьбою поставить особого митрополита для Киева, Смоленска, Малой Руси, Новосиля, Твери и Нижнего Новгорода.
Tai puikus pavyzdys istorinių “manipuliacijų” – kaip Algirdas iš imperatoriaus rašto originale po kelių pervadinimų “nužeminamas” iki kunigaikščio.
Plačiau apie šį raštą čia: htt p://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=55&t=12552
Žinia, Deribasovka ne viena yra, daug meistrų įvairiose vietose nori valgyti, šeimas išlaikyti. Suprantama.
O čia tai (man) įspūdingas atradimas – pasirodo Lietuva turėjo dar ir Imperatorių, nors pagal valstybės tuometinę užimama padėti net ir nekylą abejonių, jog taip ir buvo…, o Tomas imperatoriaus ir “nepastebėjo”…, tai kaip čia taip galėjo nutikti? Tokie dalykai jau vadinami baisiau už melą?
+++ !!!
Nėra nieko baisiau, kaip atiduoti bet kurią sritį profesionalui neprižiūrimam kitų žmonių iš visiškai kitų sričių, nusivažiuojama iš vienetinio ir uždaro darbo į lankas, netgi piktnaudžiaujama vardan garbės ir uždarbio atliekant klastotes.
Man sunku patikėti, kad T. Baranauskas galėjo nežinoti ‘basileus Algerdas’ / imperatorius Algirdas susirašinėjime su Miklagardo (Konstantinopolio) imperatoriumi.
Toks elgesys – žinant, bet nutylint – yra paprasčiausias sukčiavimas siekiant įtikti nelietuviškoms jėgoms ir mulkinti lietuvius savo įgytu pasitikėjimu tarp skaitytojų pagal ‘iš pačių šaltinių’.
Galima nuslėpti 10 metų, gal 20 metų, bet tada ateina akad. J. Žiugždos darbų likimas, netgi visiškas atmetimas, pasidaro gėda remtis sukčiumi, nors to sukčiavimo būta vos keli kartai, bet tai nepakenčiama ir neatitaisoma.
Viso šito ginčo esmė yra tame, jog titulas “karalius” lietuvių kalboje pasirodė gana vėlai. Mindaugo laikais jo lietuvių kalboje dar nebuvo.
Tai pripažįsta ir Tomas Baranauskas: “1. Mindaugas karaliumi vadinamas, kalbant šiuolaikine lietuvių kalba.”
Taigi visai pagrįstas klausimas, kurį pateikė Vilius (2020 07 17 23:32 | IP adresas: 90.138.120.210):
“Kas trukdo šiuolaikine lietuvių kalba vadinti ir kitus karalius karaliais?”
??
Kuo galite įrodyti, kad ‘karalius’ nebuvo Mindaugo laikais ?
Jeigu jis buvo vadinamas ‘didis kunigas’, kuo tai skiriasi nuo ‘didis karalius’ (magnus rex, tas ‘rex’ iš v. regėti, liaudynams tapusiu ‘regere’ – valdyti) ?
Dar 200 m. pr. Kr. Sardinijos sostinė vadinta ‘Caralus’, be to, Karolus Magnus 768-814 m. valdė. Tenykščiai žinojo žodį ‘karalius’, jų nulietuvėjusios tarmės žinojo ir naudojo tokį žodį, o štai lietuviai nežinojo ?
Balnas visoje Europoje vadinamas ‘sėdula’, tai štai, jei lietuviai neturi balnui vadinti ‘sėdulos’, tai reiškia, kad ‘sėdula’ nėra lietuviškas žodis ?
Jei nėra lietuviškas, tada prašau pasakyti veiksmodį kurios nors kalbos. Prašau nekiškite jokios slavų kalbos, nes ji sukurta dirbtinai 860-863 metais Metodijaus lyg esperanto su graikiškais ir hebrajiškais žodžiais, po krikšto lietuviakalbiai pradėjo kalbėti naujojo tikėjimo kalba.
Prašau duoti ir ‘sėdula’ priesagą.
Kalbu būtent apie žodį “karalius”. Ir šis žodis lietuvių raštuose užfiksuotas gana vėlai – pirmą kartą Sirvydo trikalbiame žodyne 114 psl. (išleistas 1620 m. ar 1629 m.) – žiūr. htt p://www.lkz.lt/?zodis=karalius&lns=-1&les=-1&id=17036010000
Nors jau 16 amžiuje buvo išspaudinta bent 16 knygų lietuvių kalba, o ir kitų šaltinių yra. Tačiau žodžio ‘karalius” juose dar nėra.
Matote, tiek finikiečių raidės, o iš jų hebrajų ir arabų, turi gražius lietuviškus vardus, graikų raidės irgi su lietuviškais vardais, runos visos turi lietuviškus vardus – tai kaip galėjo lietuviai neturėti rašto, jei lietuviškais vardais raidės jau 3000 metų ?
Tas pat ir su žodžiu ‘karalius’, kuris išlikęs Europoje jau nuo prieškristinių laikų.
Jei Lietuvoje neužrašytas, tai netinka Jums ‘Caralus’ Sardinijos sostinė gal 200 m. pr. Kr. ?
Ačiū, įdomu.
Butu tikrai svarbu jei pateiktum pavyzdzius tu lietuvisku vardu
Aciu!
”kas išliko užrašyta” ir palyginimas su „sėdula” ?
Karalius ar ne karalius reiškia – suverenas ar ne. Čia, kaip vadinamas valdovas, ginčo esmė. Ją sumakaloti Lietuvos galvose stengiasi T. Baranauskas…
Trukdo klaidingas mastymo budas:REX=DUX
Štai neblogas straipsnis:
Skurvydaitė Loreta. Lietuvos valdovo Vytauto titulatūra: kada Vytautas ima tituluotis didžiuoju kunigaikščiu?
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 8 (2000), p. 9-19.
http://www.lis.if.vu.lt/index34c0.html?lang=LT&id=archyvas&TomasID=8&ArchyvasID=576&ArchyvasPSL=9&ArchyvasKiekis=1
Ir šis:
Skurvydaitė Loreta. Lietuvos valdovo titulas ir valdžia XIV a. pab. – XV a. viduryje
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 7 (1999), p. 18-27.
http://www.lis.if.vu.lt/index62b8.html?lang=LT&id=archyvas&TomasID=7&ArchyvasID=1348&ArchyvasPSL=18&ArchyvasKiekis=1
Mokantiems baltarusių kalbą rekomenduoju labai neblogą straipsnį:
Дзярновіч Алег. Што з”явілася спачатку – вялікі князь літоўскі ці Вялікае Княства Літоўскае
http://pawet.net/library/history/bel_history/dziarnovich/28/%D0%A8%D1%82%D0%BE_%D0%B7%27%D1%8F%D0%B2%D1%96%D0%BB%D0%B0%D1%81%D1%8F_%D1%81%D0%BF%D0%B0%D1%87%D0%B0%D1%82%D0%BA%D1%83_-_%D0%B2%D1%8F%D0%BB%D1%96%D0%BA%D1%96_%D0%BA%D0%BD%D1%8F%D0%B7%D1%8C_%D0%BB%D1%96%D1%82%D0%BE%D1%9E%D1%81%D0%BA%D1%96_%D1%86%D1%96_%D0%92%D1%8F%D0%BB%D1%96%D0%BA%D0%B0%D0%B5_%D0%9A%D0%BD%D1%8F%D1%81%D1%82%D0%B2%D0%B0_%D0%9B%D1%96%D1%82%D0%BE%D1%9E%D1%81%D0%BA%D0%B0%D0%B5.html
Manau, kad trijuose straipsniuose (Baranausko – Bučio – Baranausko) ir virš 600 pasisakymų, reikia būti perskaičius, kad pataikyti į pokalbį. Šiuo pasisakymu su ‘didžiojo kunigaikščio’ atsiradimu papildėte trūkstamą dalį.
Bet ką keičia pavadinime ‘Didė Kunigystė Lietuvos’ ?
1653: „Ant wartoimá Bážnicioms dides Kunigiſtes Lietuwos ißduotá.“ – taigi įrašas 200 metų vėlesnis, negu metai, kada pirmą kartą pasirodė įrašas Magnus Ducatus Lithuania.
Supraskime, ir tada, ir dabar užtenka lenkamylių, iš Lietuvos išpardavinėjimų prasigyvenančių, o štai lietuvybę palaikančių niekada nebuvo gausu.
bet pirmasis įrašas ne originalo kalba, todėl dėl jo kyla abejonių
dėkui už nuorodas. Tikrai buvo verta perskaityti.
Reali problema iš tikrųjų yra Lietuvos istorijos “interpretacijos”, pateikiamos mūsų Pietų ir Rytų kaimynų knygose, filmuose, straipsniuose…, internete, kur Lietuva ir jos istorija visaip niekinama, o dažnai ją apskritai “nepastebi” – pateikia kaip Lenkijos dalį.
Ir Lietuvos karalystės bei karalių tematika ten labai aršiai puolama. Netgi ir katalikas Mindaugas.
Vis dažniau matau rašinių, kur teigiama kad Lietuva buvo rusų valstybė Litva, o laukiniai “žmudinai” jiems tik trukdė…
Šią propagandą jie vis aktyviau skleidžia ir Vakaruose – anglų ir kitomis vakarų kalbomis.
Kaip tik todėl privalome labai rimtai į tai reaguoti.
Tame tarpe ir atsisakydami nesąmoningos “mūsų istorinės tradicijos” vadinti pagoniškos Lietuvos monarchus (valdovus) didžiaisiais kunigaikščiais – nes į visas Vakarų kalbas šis titulas verčiamas visiškai vienareikšmiškai.
Ir ten jis suprantamas kaip koks Liuksemburgo didysis hercogas ar Lichtenšteino didysis kunigaikštis – milžinišką viduramžių Lietuvos valstybę skaitytojai Vakaruose pamatę titulą “didysis kunigaikštis (hercogas)” pasąmoningai prilygina būtent šioms valstybėlėms.
O jei yra pateikiamos citatos iš istorinių šaltinių – versti, be abejo reikia taip, kaip tuose šaltiniuose ir parašyta.
T. Baranauskas ‘iš pačių šaltinių’ radęs ‘kunic Maseke’ iš ikikrikštinio laiko verčia kaip ‘kunigaikštis Mažeika’, kai vokiečio įrašas ‘kunic’ aiškiai turi būti verčiamas ‘kunigas’ – tai čia mokslininko ar sukčiaus vertimas ?
Sukciaus!
Kitaip tariant sukciaus Rabota (rus:Rabotat, Rab,Rabota)
lietuviskas vertimas: Vergas, vergti- net verkti norisi
Lietuviai yra savotiskai uzsidare slunkiai,kaip Vydunas sake lietuvio budas “ne staigus”…
Jie nemoka ir gal nesupranta kaip save siuolaikiniam pasauliui pristatyti
o jei ir daro kazka tai taip tyliai kad nieks negirdi
Reikia viltis kad kuo labiau lietuviu istorine savimone, savigarba ir dvasia atgims gal jie pasidarys gyvesni ir staigesni
Ir prades aktyviai dalyvauti siandienos pasauliniame informaciniame sraute kur anglu kalba dominuoja
Aisku Lietuvos valdzia turetu skirti tam ipatinga demesi ir lesas,kitaip tariant sukurti propagandos geraja prasme masina
kuri atstovautu Lietuvos valstybes vertybes ir interesus ir saukti kuo dazniau ir garsiau. …
Nes jeigu mes to nedarysim tai slavu propaganda uzgos visa musu istorija ir dar vokieciai prisides
O mes cia su Baranausku ir sarikais diskutuojam ar Lietuvos suverenus valdovai yra karaliai ar “duchai”(Tvankstos term.)
Kitos tautos net savo legendinius valdovus karaliais vadina jau nekalbant apie istorinius asmenis…
Būtent taip, išvada.
Būtent!!!
Baranauckai = bumblauckai!!! ? Atleisk jiems, Viešpatie, nes jie nesuvokia, ką daro! ?
TOMAI, ATSITOKIEK!? VISIŠKAI NEKERTI LIETUVOS ir PASAULIO PRAEITIES- ISTORIJOS!!!
Visais laikais LIETUVOJE ir kitose kultūrose, pagrindinį vaidmenį vaidino, ne RIKIAI – RIX, bet LIETUVIŲ bei kitų kultūrų KRIVIŲ KRIVAIČIAI!
Visų kultūrų KRIVIŲ KRIVAIČIAI nuolat ir nuolat stebėdavo GAMTOJE VYKUSIUS GEOFIZINIUS PROCESUS! Visa tai jie fiksuodavo savo raštuose! Pagrindiniais STEBĖJIMO OBJEKTAIS buvo – SAULĖ, TVANAI, NUOŠLIAUŽOS, ŽEMĖS AŠIGALIŲ KAITA ir kt.
Už karalių, valdovų, didikų bei kitų žmonių vardų, šaltiniuose paminėjimą, tiksliau – NEPAMINĖJIMĄ, buvo atsakingi prieš DIEVĄ – SAULĘ ir buvo baudžiami MIRTIES BAUSME!
MAT< AUKŠČIAUSIU ŽEMĖJE , VISAIS LAIKAIS, buvo ne KARALIUS, bet DIEVAS – SAULĖ!!!
TODĖL ŠALTINIUOSE VISI GEOFIZINIAI PROCESAI YRA UŽKODUOTI ir ŠVENTAJAME RAŠTE ir SENAJAME TESTAMENTE!!!!
JUOS GALIMA !MINTI TIKTAI IR TIKTAI SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA!!!
KAS JAU YRA PADARYTA – ATRADUS TREČIĄJĮ ir KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS!!! GARBĖ SENIAUSIAI ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBAI!!!
LAIKAS SOVIETINIŲ LAIKŲ PROFESORIUS ir AKADEMIKUS, PALEISTI Į UŽTARNAUTĄ POILSĮ, kad jaunimas galėtų vykdyti pilnavertį LIETUVOS persitvarkymą!
LAIKAS JAUNIMUI PAŽINTI TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS, kuriuos, SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA, ATRADO LIETUVIS inž.. ROMUALDAS ZUBINAS!
ŠIA TEMA, SU VYKSMO TECHNOLOGINĖMIS SCHEMOMIS BEI LAIKO GRAFIKAIS, YRA PARAŠYTOS IR IŠLEISTOS KNYGOS: “Perkūnas”, “Per praeitį į ateitį”, “Pažadinta praeitis”, “Praregėjimas”, “Praeitis ir ateitis”, “Tvanai dievai civilizacijos” kurioje net yra įmintas ŠUMERŲ “KARALIŲ SĄRAŠAS” kuriam jau per 450 000 metų!
Tai ne tiktai naujas “VĖJAS” LIETUVOS PRAEITYJE, bet ir PASAULIO PRAEITYJE!!!!
Kas nors rašykit naują straipsnį, nes šitoj gausybėj atsiliepimų jau sunku susigaudyt. 🙂
A. Bučys ruošiasi parašyti atsakomąjį straipsnį. Laukite tęsinio.
Gerbiamasis, reikia ne paskirus straipsnius skaityti ir rašyti, bet KNYGAS SKAITYTI!!!! VISA IŠMINTIS YRA KNYGOSE! Beja, esu perskaitęs per 500 seniausiųjų kultūrų (lietuvių, šumeršų, kchmerų, majų, indų, inkų, japonų, kiniečių, graikų) ir t.t. knygų.
Juose buvo rasta informacija iš tolimiausios praeities!..
SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA, šaltiniuose buvo rasta informacija iš seniausios praeities. ŠI INFORMACIJA LEIDO ATRASTI TREČIĄJĮ ir KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS!!! (Kaip žinome, M.Kopernikas buvo atradęs 1-jį ir 2-jį Žemės ašies fizinius judėjimus)!
GARBĖ SENIAUSIAI ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBAI!!!!
Linkiu Tamstai skaityti inž. astrobnomo ir geofiziko Romualdo Zubino knygas : “Perkūnas”, “Per praeitį į ateitį”, “Pažadinta praeitis”, “Praeitis ir ateitis”, ” Tvanai, dievai. civilizacijos” . Beja, šioje knygoje yra įmintas “ŠUMERŲ KARALIŲ SĄRAŠAS”, KURIAM JAU PER 450 000 metų!!!
Gerai, gal ir galima vadinti “seniausia” kalba (priklauso, kokiai žmonių grupei taikyti). Bet kodėl tai lietuvių kalba? Žr. žemiau, tai gali būti per skambiai Jūsų pavadinta. Šioks toks pagrindas tam yra, bet… koks konkrečiai tai mūsų lietuvių nuopelnas ir kur čia ta garbė? Na, išlaikė lietuviai tą kalbą panašią į prokalbę, tai kur čia tas žygdarbis? Ta prokalbė tiek pat yra visų kitų baltųjų tautų, kiek ir lietuvių (jų protėviai ja kalbėjo lygiai taip pat, ir jie yra bendri, tiek lietuviams, tiek kitiems). Tai, aišku, gali turėti reikšmės, bet ar reikia taip nekukliai šitą vertinti iš lietuvių pozicijų?
Ne visai taip.
O kaip tada? Tai va čia ir būtų pagrindas, nuo ko reiktų pradėt. Tas pradinis pasaulio ir kalbos raidos įsivaizdavimas stato viską į kažkokias vėžes. O tos vėžės nebūtinai teisingos. Čia gal dėl to visi ir nesusišneka?
Gerbiamasai, dirbu prie nama ir lietuvių kalbų ryšių, bendri žodžiai, nuslinkusios prasmės toms pačioms šaknims, lietuviai netgi išlaikė mot.g. galūnę -s žodžiuose moteris, naktis, ašis, akis, pilis, dukteris (seniau buvo, dabar išduoda kilm. dukters), o išėjimas iš Okavango deltos prie Kalahario dykumos įvyko apytiksliai prieš 65.000 metų.
Danas L. Hjelmslev dar prieš gerus 60 metų rašė : jei daiktavardis kurioje kalboje neturi veiksmažodžio, tai yra skolinys, o veiksmažodis tokiu atveju yra lietuvių kalboje.
Lietuvių kalbai nėra ko kuklintis dėl savo pasaulio kalbų Motinos padėties, tereikia turėti orumo būti Motina.
Manau pirmiausiai reiktų patį mūsų kalbos istorijos suvokimą aptarinėt, o ne koks žodis iš kurių pas ką atėjo ar kokiu terminu valdovus vadint. Man atrodo, kad dabartinis požiūris remiasi primityviu šiuolaikiniu įsivaizdavimu, kad visos tautos turėjo savo atskiras kalbas, kūrė naujus žodžius iš nieko, tada kažkaip visos kitos tik OP ir kažkaip perimdavo (pvz. standartinis paaiškinimas: “žodis X kilo iš Y kalbos, nes … (fantazijos ir spekuliacijos)…”. Bet tai yra kvaila… Niekas nieko iš kitų kalbų neturėjo perimti, nes viskas jau BUVO, ir pas visas tautas! Paprasčiausiai taip: buvo jau viena bendra kalba visoms baltųjų europiečių rasės tautoms – indoeuropiečių prokalbė. Paskui ta europiečių protėvių grupė išsiskaidė į atskiras grupes ir pradėjo tie žodžiai kisti, pas vienus greičiau, pas kitus lėčiau. Tai dabar kai randa kokį panašų žodį, visi tuoj pradeda aiškint iš kurių pas kuriuos jis “atėjo”. Bet tai juk kvailystė. Jis neturėjo niekur vaikščiot ar kažkokiais telegramais būti perduodamas. Jis pas visus buvo, išlaikė kažkokį panašumą, ir tiek. Vienintelė išimtis gali būti kokybiškai naujas daiktas ar reiškinys, kurį tik viena kuri tauta sukūrė, sugalvojo, pavadino ir “padalino” kitiems. Tokiu atveju reiktų įrodyti, kad toks išradimas buvo, o kitos tautos tokio daikto ir žodžio jam anksčiau negalėjo turėti. Taigi, paprastu atveju, nereikėjo jokių skolinių, žodžių perėmimo ir kitokių tarptautinio bendravimo dalykų. Visa tai paaiškinama paprasta rasės evoliucija į tautas, ir, atitinkamai, bendros prokalbės į skirtingas kalbas. Taip pakeitus dabartinį dirbtinį įsivaizdavimą viskas atrodytų gerokai kitaip, ar ne?
Na jei šie prolietuvių kalbos paminklai būtų tik viename žemyne, kad tai būtų tik vienos rasės kalba, tada taip. Bet ir tajų kalboje tas pats palikimas, nors tai dar paaiškinama, vis tik Indija ir sankstritas šalia. Sibire vėl randame tos pačios prokalbės paminklus, Japonijos ainų kalboje tas pats. Bet tai dar irgi paaiškinama, o kaip tada su Pietų Amerikos civilizacijomis ir jų senosiomis kalbomis, kai ir ten tos pačios kalbos paminklai išlikę? Tai galima aiškinti, jog kaip išėjo žmogus iš Afrikos (Apriekos), tai taip ir perėjo per visus žemynus ir paliko tos pačios kalbos sėklą. Taip galėjo būti. Gali būti ir kitaip, kol kas tai perdėm nemoksliška, bet ar negalėjo iki kosminės katastrofos žemėje būti aukštai išvystyta, visuotina žmonijos civilizacija, o lietuvių prokalbė paplisti tada taip kaip dabar anglų – per kultūrinę, ekonominę ir karinę galią. Kalba kaip ir liko, o civilizacijos ir buvusios pažangos nebe… Ta kosminė katastrofa prieš 10 tūkst metų čia jau aptarinėta… Kol kas skamba šventvagiškai, bet nepatogūs archeologiniai radiniai kaupiasi ir kreipia link to, kad galėjo jau būti žemėje aukštai technologiškai išvystyta civilizacija…
Visaip galėjo būti, įdomių dalykų dabar yra surandama. Yla mėgsta išlįsti iš maišo, o kaip ten bus, pamatysim.
Įdomiausia tai, kad iš skirstytuvo Aitiupijoje prieš 60.000 metų išsklidus žmonėms (tada negrams), tuo metu buvusi lietuvių pradžiakalbė sklido vis naujomis kalbomis per visus žemynus, vyko genetinės mutacijos, žmonės šviesėjo, atsirado rasės, o štai mėlynakiai atsirado Kaukazo kalnuose, kai prieš 9500 m. 7 kometos galvutėms atsitrenkus į Žemę stojo 3 metų atominė žiema (A. Tollmann). Mėlynakių atsiradimą patvirtino genetiko H.Eiberg / Danija darbas, paskelbtas 2008.01.08.
Todėl šiandien lietuviakalbystės žarijų pilna visuose žemynuose, kaip pavadinimai Ushuvaia Ugnies Žemėje, kaip Titicaca ežeras Bolivijoje / Peru, kaip Kilimanjaro kalnas ar Knysna (tariamas naisna, choi kalba reiškia sujauktą žemę) miestas PAR, be galo daug gražių lietuviškų vietovardžių Aitiupijoje, Tibesti (Dievastis) kalnyne vidury Saharos (Sągara ar Sangara – visa išgaravusi), kur dar Australija savo maloniais nuščiuvimais. Išliko visur vietiniams nesuprantant, kodėl taip vadinama, nors paaiškina dažnai neturėdami jau savo kalboje tokio žodžio, o lietuviams dar neatradus, kodėl ten taip viskas lietuviška.
Indonezijoje auga skaniausias vaisius pasaulyje duran duran, taip vadinamas dėl dyglių, vietinių kalba ‘duran’ yra dyglys / spyglys arba DŪRONIS, olandai su savo ‘doorn’ / spyglys jau rado ‘duran’, tačiau visiems tas pat v. DURTI.
Nebuvo jokios IDE prokalbės – tebuvo graži lietuviška kalba, sanskritakalbiai atsiskyrė prieš 12.000 metų, tai yra 2.500 metų iki Tvano.
Matau kad apsiskaitęs žmogus esate, pagarba. Pažiūrėjau specialiai dabar datą straipsnio, suklydai truputį. Paskelbta 08.01.03. Čia iš atminties taip varai? 🙂 ta mutacija mėlynų akių labai įdomaus poveikio mechanizmo, tempia į stebuklingą… Kad ten dėl kažkokios atominės žiemos ji atsirado, nekomentuosiu, nes nieko apie tas 9 kometas nesu skaitęs. Bet manau reiks paskaityti, įtikinai… 🙂
Bet kodėl pradžiakalbė ar prokalbė turi būti lietuvių? Taigi lietuvių kalba yra dabar. Na, ji panaši į tą pradžiakalbę/prokalbę, bet ne tas pats. Lietuvių kalba juk irgi keitėsi. Tą Oksfordo tyrimą prisimenant, tai vis dėlto buvo keli skaičiai, kurie senovėj skambėjo kitaip, negu dabar lietuviškai. O tos “žarijos” tai irgi jau pasikeitę šiek tiek žodžiai. Sakyčiau, normalu. Kam reikia taip pritempt, kad ta pradžiakalbė būtinai būtų lietuvių kalba? Panašumo yra, anūkas gali būti į senelį panašus, bet juk tai ne tas pats žmogus.
“Todėl šiandien lietuviakalbystės žarijų pilna visuose žemynuose, kaip pavadinimai Ushuvaia Ugnies Žemėje, kaip Titicaca ežeras Bolivijoje / Peru, kaip Kilimanjaro kalnas ar Knysna (tariamas naisna, choi kalba reiškia sujauktą žemę) miestas PAR, be galo daug gražių lietuviškų vietovardžių Aitiupijoje, Tibesti (Dievastis) kalnyne vidury Saharos (Sągara ar Sangara – visa išgaravusi), kur dar Australija savo maloniais nuščiuvimais.”
Labai pritariu. Kur dar šiaurėje nutautę lietuviai, bet išlaikę lietuviškus savo pavadinimus. Lapiai, pavyzdžiui, medžioję poliarines lapes. Eskimai, prisipažinę, kad “esu užkimęs”. Akys jiems susiaurėjo dėl poliarinių dienų, nes saulė visą dieną ritinėjasi pažeme aplink, ir reikia būti visą laiką prisimerkusiam. O per polarines naktis jų akys išsiplečia ir tampa tokios pat, kaip mūsų. Aitiupijoje lietuviai virto negrais, kad plėšrūnai jų naktį miegančių nematytų.
Australijos net pats pavadinimas lietuviškas, nes ten lietuvės moterys ausdavo, kol vyrai raliuodavo lamzdeliais, ganydami kengūras. Šnervės jiems ilgainiui išsiplėtė todėl, kad ištobulėjo uoslė, taip reikalinga ten, saugantis nuodingųjų ančiasnapių, gyvačių ir vorų bei medžiojant emu.
“Nebuvo jokios IDE prokalbės – tebuvo graži lietuviška kalba, sanskritakalbiai atsiskyrė prieš 12.000 metų, tai yra 2.500 metų iki Tvano.”
Taip. Ir neprigėrė per Tvaną, nes išgelbėjo lietuviškasis sumanumas. Prigėrė dauguma žydų. Nors jie irgi lietuvių kilmės, bet per savo pasipūtimą (“žydas” nuo veiksmažodžio “žydėti, žydi”) buvo atsisakę to sumanumo.
Aigipto piramides pastatė lietuvai. Ne tik Aigipto, bet ir actekų, ir majų. Apie šitų žodžių lietuviškumą parašysiu kitą kartą. Jei, žinoma, Tvankstas neužbėgs už akių 🙂
“kaip Titicaca ežeras Bolivijoje”
“Caca” jis buvo tik iš pradžių. Paskui kažkas jį užteršė, ir jis virto “kaka” (irgi lietuviškas žodis, nes turi veiksmažodį “kakoti”). Todėl nuo tų laikų ir iki šiol tą ežerą vadina Titikaka. Nes niekaip neišvalo. Nesiduoda.
Eik tu, kaka – aukštaitiškai – papas, krūtis, tad tai maitinantis ežeras.
Aukštaitiškai “papas” yra “kakė”, “kakelė”.
Šitaip, gerb. Jonai, turbūt ir “spenį” su “peniu” supainiosit.
Bet gal jūs ir teisus? Gal ir “caca” (Titicaca) tinka, jei sugretinsim su “cice”, t.y. maitinančia krūtimi? Kaip Tvankstas dar iki to nesusiprotėjo?
Sutinku – Titikakos ežerui vardą davė lietuviai aukštaičiai “iš pa Utenas”. Turbūt dar pakutenę savo žindomus kūdikius: “kuti kuti kuti, ti ti ti!”
Ir dar buvo toks paleogeografas Seibutis, kuris parašė mokslinį darbą apie poledynmečio vietovardžius Lietuvoje. Ten aptartas ir papių klausimas… Taigi čia ne Britanija (bristi) Berlynas (berti linus)… Skaitome.
“Ten aptartas ir papių klausimas… ”
O kakų klausimo jis neaptarė? Papė juk yra Latvijos Kurše, į šiaurę nuo Šventosios. O kur yra Kaka ar Kakė?
“kvakstai” užduok sau klausimą, gal sugalvosi ir atsakymą – jei atėjau čia šaipytis iš kvailių, tai kas tada pats esu?
Susidaro įspūdis, kad tiek Tadui, tiek Kvankstui paskutinį mėnesį įsčiose būnant jų tėvas b y b i u subaladojo galvas, taip ir liko visam gyvenimui duobės smegenyse.
Su tokiomis įsčiose atbaladotomis galvomis tik VDU dirbti j.m.b. istoriku ar kalbinyku.
Lietuviams ‘kaka’ yra šūdas, o štai germanų tautoms ‘cake’, ‘kaken’, …, yra pyragas.
Pažangiečiams vien anglų kalba reikalinga tam, kad kalbėdami neišsiduotų anglišką šūdą sukramtę.
Anglai myli moteris tik lovose. Kitų būdų jie nežino.
I love You – aš lovoje tave – šmaikštu.
M.Kopernikas prieš 600 metų, buvo atradęs Trečiąjį ir Ketvirtąjį Žemės ašies fizinius judėjimus. Visi šį jo ATRADIMĄ pripąžįstą! PASAULIO MOKSLININKAI jais naudojasi!
Aš gi pratęsiau M.Koperniko darbą ir ATRADAU TREČIĄJĮ ir KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS!
Machatma Gandis Antanui Poškai buvo sakęs: ” LIETUVIŲ KALBA SENESNĖ UŽ SANSKRITĄ! Tai PAKAKO, kad į ŠALTINIUS PAŽVELGČIAU PER PER LIETUVIŲ KALBĄ!
Galiausiai LIETUVIŲ KALBOS DĖKA PASISEKĖ ĮMINTI ŠUMERŲ “KARALIŲ SĄRAŠĄ” KURIAM JAU 450 000 metų!
O TAI GALIMA BUVO PADARYTI TIKTAI SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA!!
LIETUVIŲ KALBAI BŪTINA REIKALAUTI – NEMATERIALAUS PAVELDO STATUSO!!!!!!
Jei atvirai, apie tuos dėsnius aš nieko nežinau, apie šumerų karalius irgi. Būčiau dėkingas už kokias nors nuorodas, pasiskaityčiau, tikrai įdomu. Šiais laikais juk informacijos tiek, kad visko neįmanoma visur žinot.
Kad lietuvių kalba yra svarbus paveldas, manau neturėtų niekas ginčytis.
“Galiausiai LIETUVIŲ KALBOS DĖKA PASISEKĖ ĮMINTI ŠUMERŲ “KARALIŲ SĄRAŠĄ” KURIAM JAU 450 000 metų!”
Minties šedevras! Ypač apie tuos 450 000 metų 🙂 Dar ir todėl, kad šumerų civilizacijos pradžia yra prieš 6 000 metų (4 000 m. pr. m. e.).
Tvanksto palatos kaimynas būsite?
Tai dar pakritikuosiu visų interpretacijas… Iš vienos pusės, diplomuoti istorikai, ĺlpiš kur jūs žinot, kaip su tais valdovų žodžiais buvo? Iš kur tas žodis karalius, ir visi kiti kilo? Ir kodėl tie žodžiai išvis turėjo iš kažkur naujai atsirasti? Gal jie jau buvo pas visus? Lietuviai savo žodžius gi kažkokius turėjo. Jei tas pats valdovas kitom kalbom vadinamas ir rex, ir dux, ir kniaz, ir imperatorius, ir caras (čia Algirdą tais visais spėjo užrašyt?), tai lietuviai kažkokį savo žodį (ar žodžius), atitinkantį tuos visus tikrai turėjo turėt. Kaip kitaip gali būt? Pagal prasmę, kodėl negali būt tai, kas dabar angliškai yra king? Jie ten patys turbūt užsieny neturėjo jokių king senais laikais, buvo koks nors konung ir pan. Tai mes galim patys taisykles jiems nustatyt, nes pagal senesnę, labiau išsilaikusią kalbą galima bent kažką narpliot (tarkim, karalius senovėje vadino kunigais, tokia buvo lyg prielaida?). O gal buvo karalius žodis lietuvių kalboj, tarkim žemesnis rangas už kunigą? Iš kur jūs žinot, kad kažkoks Karlas ar Karolis naują žodį pagimdė iš savęs? Juk tai nebūtina prielaida, valdymo būdas juk nebuvo kažkas naujo išrasta, tik išimtinai pas tą Karolį.
Iš kitos pusės, tai koks čia lietuvių nuopelnas ir stebuklas, kad visuose Europos pakraščiuose ir toliau visur dabartiniai lietuviški žodžiai užsilikę? Taigi jie iš bendros prokalbės atėjo, lietuviai tam jokio indėlio turbūt nepadarė… Nu ok, tarkim Kaunas yra Turkijoj, Trakai Bulgarijoj ir t.t., visur. Tai čia kitų žmonių “nuopelnas”, kad mažiau bendrus buvusius žodžius pakeitė, ir būtent tuos išlaikė labiau panašius. Raktas lietuvių kalba, tai taip. Nes mažiausiai pakito. Bet kur tas mūsų didingumas ir svarbumas šitoj vietoj? Ta pirminė kalba-prokalbė taigi visų buvo, ne tik lietuvių. Čia dar galima ant mūsų pačių pagaliau “užtrupint”: galėtų žsakyt, kad jie kažką naujo sukūrė, tas savo kalbas, o mes nieko, sėdim su ta pačia sena visų baltų tautų protėvių kalba… 🙂 Vėlgi, galima sakyt, kad mūsų kalba motina visų europiečių kalbų, bet čia jau interpretacija, lazda su dviem galais. Kad lietuviai turi vertę, ir kas tai yra tos vertybės, dar laikas parodys. Tai gal geriau kuklesniems pabūt truputį? Ką, ne taip?
Nebuvo jokių nei baltų, nei aisčių. Buvo tik lietuviai. Visame pasaulyje. Prieš 450 000 metų iš neandertaliečių atsirado. Šast ir atsirado! Skaitykit Tvanksto ir astroinžinieriaus R. Zubino veikalus. Ir paskubėkit, kol šiaurės ašigalis nesusikeitė su pietų ašigaliu. Kai apsiversit aukštyn kojomis, tai jums buus jau nebe “hau”!
” Iš kur tas žodis karalius, ir visi kiti kilo?”
Žodis “karalius” kilo iš žodžio “karas”. O žodis “kunigas” iš būdvardžio “kūningas”, nes kunigai nebuvo kokie nors nupiepėliai. O lietuvių karaliai nebuvo bezdaliai, kaip čia vienas durnius palygino.
Gerbiamasis, su malonumu pranešu – knygos autorius MARIANAS BELICKIS “UŽMIRŠTAS ŠUMERŲ PASAULIS” psl 62 ir.t.t. Linkiu sekmės!
Puiku, pabandysiu paieškot, paskaityti.
Mano knygoje “TVANAI DIEVAI CIVILIZACIJOS” IV dalis “ŠUMERŲ KARALIŲ SĄRAŠAS”!
Linkiu sekmės. Knygos autorius Romualdas Zubinas. Kaunas tel. 774675 rzubinas@gmail.com
Matau, yra tokia knyga. Šiaip, toks klausimas: o iš kur žinote apie majų paminklinius įrašus, kad diena 16 val. ar 36 val. trukmės būdavo? Dar yra kur nors kitur apie tuos 3 ir 4 žemės ašies judėjimus parašyta? Ar čia tik pats vienas atradote? Kas tada yra 1 ir 2 žemės ašies judėjimai? Kur apie juos sužinoti? Būtų gerai susigaudyti pagrinduose prieš tą knygą perkant. Ar fizikoj reikia profesionalu, specialistu būti, kad ten eitų kažką suprast?
na, kai kuriuos elementarius klausimus turėtum žinoti iš mokyklos laikų. Žemė sukasi aplink savo ašį, todėl būna diena ir naktis. Ir tip toliau…
Iš tų visų aptarimų mintis peršasi, kaip istorijos mokslą paveikt Lietuvoj, ir ne tik. Reiktų lietuvišką meninį filmą pastatyt, su dubliavimu į anglų kalbą, kurį griežtai patiems prižiūrėti. Vadintųsi “Didysis Kunigas”, angl. “The Grand Priest”. Tarkim, gal dar pridėti priedą, “Karalių tėvas” (“The Grand Priest. Father of the Kings”). Ir mostelėt visą naują terminiją, su savo lietuviška istorija, pateikta visam pasauliui anglų kalba. Ten ne tik Bučio knyga reiktų pasiremt, bet driokstelt ištisą naują istorijos ideologiją. Imti kokį seno valdovo prototipą (nesvarbu kas, tarkim Traidenis) ir pamokyt visus. Buvo kunigas, pagrindinis suverenas, visų po to buvusių karalių “tėvas”. Ta prasme, kad karaliai tik vaikai Europoje, pagal senus didžiuosius kunigus (terminus priest ir konung ten galima kataliot, kad anglakalbiam būtų įtaigiau). Paskui valdovas visus Būsimus pakrikštija, kad būtų karaliais, valdytų kažkam nusilenkdami. Tai jie ir lenkiasi po to prieš “tėvus”. Popiežius atsiranda, dar kažkoks dievo ganytojas. O didysis kunigas liks legenda, kuri yra visų karalių tėvas ir kitų nepalenkiamas. Lietuvius kaip visų europiečių tėvus reiktų parodyt. Istorija juk tą ir sako, reikia tik truputį inerpretuot… 😉 Galėtų kaip nors dabartinėj Lietuvoj veiksmas užsibaigt, kad kunigas gyvas. Pykštelt ką nors “pagoniško”, tarkim Trinkūną ar dar ką nors. Taigi rastume ir karžygių vaidmenims, yra juk stiprių tikrai vaikinų. Filmas aišku turi būt gerai padarytas, kad turėtų ne mažesnį poveikį kaip koks Narsioji Širdis ar Rambo. Tuos finansus įmanoma surinkt, o poveikis būtų gal stipresnis, negu filmo apie Žalgirį. Pritariat, kad tada vertė atsirastų jau visų šitų kalbų ir aptarimų? 🙂
Ir tada, ką? Ogi visi istorikai pradės prisitaikyti prie taip kuriamos naujos tradicijos. Nebus nė au daugiau apie kažkokias svetimų šaltinių dogmas ir užsienines interpretacijas. Nes tikrovė yra tokia, kad sena tiesa teka visos baltosios rasės venomis, ir jie pajus patys tą tikrovę. O visa kita atpuls kaip kažkokia nemodernių istorikų nuobodi impotencija. Nes pagal tą dabartinę impotentų istoriją jokio uždegančio filmo nepastatysi. Pasižiūrėjus tik žiovaut norisi… Vadinkim daiktus savais vardais. 😀
Filmas galėtų prasidėt Pilėnų šturmu, kai lietuviai nusižudo. Tai parodo, kad senovės lietuvių kunigai prieš nieką nesiklaupė, tokia tradicija, priešingai karaliams. Margeriui vieną vaiką pavyksta išsaugoti, prisidengiant saviškių lavonais ir išnaudojant kryžiuočių nustebimą. Vaikas pabėga, vėliau tampa didžiuoju kunigu, triuškina kryžiuočius, naikina inkvizitorius. Su Vakarų karaliais į dvikovas neina, nes tie per daug inkščia. (tiesa, nesupratau, kas Margirio dvikovoj su Bohemijos karalium atsitiko, kokios taisyklės buvo pažeistos?; kai karalius apsisnarglėjo, neleido jam pailsėt, ar kas ten buvo?). Šiaip, tie Vakarų karaliai pasipūtę turėjo būt, su žemesniu rangu į dvikovą gi neturėtų eiti. O Margiris nebuvo tas didysis kunigas, galima sakyt buvo laipteliu žemesnis. Tai ar nesigauna taip, kad karaliaus statusas žemesnis už lietuvių valdovų… A, istorikai? 😉 gerai, jau nukrypau į šalį.
Ką noriu pasakyt, kad viskas Lietuvoj pagrįsta sukrečiančiai istorijai sukurti, remiantis faktais. Narsioji Širdis filme, kur pakorė Voleso tėvą anglai, ar kažkaip taip, ten buvo ne taip stipru, kaip čia galima jausmais sužaisti. Žydai su savo Mosadu irgi negalėtų rėkt, kad nukopijavom, nes taip tikrai buvo Lietuvoj, stipriau, negu pas juos. Kodėl lietuvių didieji kunigai neišliko? Gal todėl, kad buvo per daug geri visiems. Pyktis ir neapykanta turi būti bet kurioj visuomenėj, kitaip ji neišlieka. Nes, deja, evoliucija taip viską atrinko. Tikrovė žiauri, bet ją reikia sutvarkyti. “Mes nesiklaupsim!”. Velniai rautų, ten viskas susišaukia su šiandienine Vakarų pasaulio padėtim. Tą būtų galima išgyventi žiūrint filmą. Kodėl “Džokerį” taip žiūrėjo visi? Nes kažkuo jis primena dabartinius baltuosius vyrus, be vietos pasaulyje. Dėl panašios priežasties turbūt žiūrėtų ir istorinį Lietuvos filmą, jei normaliai padaryt. Tik scenarijų turi ne diplomuotas istorikas rašyt, nes sumautų viską su tais savo principais… jeigu ką, tai meninis filmas turėtų būt, ne pagal kryžiuočių raštus.
Filmus stato Hollywood’e kokainistai.
Kuris iš jų šiandien apsieina be kokaino ?
Tie filmai daro įtaką, nesakyk. Galima tą panaudot ir į priešingą pusę.
Reiketu idarbinti “cocaine / maney addicts” pinigus Lietuvos ivaizdziui kurti, (karaliaus Gedimino taktika) tokia nedidele nuodeme…
Daugelis is ju proteviu kaip bebutu kile is Lietuvos Kunigystes zemiu, bet ne is izraelio. ..
Ir jie visi tai zino. .. kur ju netolimos saknys buvo. ..
tik holokausto tragedija juos taip sakant pazemino ir atbaide nuo artumo su Lietuvos Kunigyste…
Bet daugelis is ju su lietuviu DNA susimaise yra…
“Kuribingi ” tie cocaine addicts ! Kodel ju neidarbint?
Jei pakankamai Pelno bus Holywood’as (sventa giria. ? , holy oaks? ! Wow….what a fuck? )
tikrai tuo pasinaudos, tokia prigimtis tu litvaku/cocaine / money addicts…
Bet Lietuvos kontekste tai ta drama/tragedija po kunigo Algirdo mirties iki Jogailos vestuviu ir po to sekanciu pasekmiu Lietuvos Kunigystes likimui tikrai tiktu geram istoriniam filmui ir yra verta gilaus apmastymo. ..kurio as pasigendu istorineje literaturoje…
Ir taip pat Prutenu/P-rusu(?) tautos Holokaustas/ Isdavyste, visu lietuviu nuodeme, ….butu gera medziaga
zydu/holywood’o filmui….jie galetu mus sprasti, jei tik pelnas bus….
Lenku prezidentas Duda?
Dar vienas lietuvis? Prasau etimologinio paaiskinimo?
Aciu!
Atsiprasau jei gramatines klaidas kartais darau, esu senas ir zabalas zemaitis kartais sunku tokias mazas raides iziureti. ..neteiskit uz tai….
Dide Kunigyste Lietuvos atgims kai dar viena karta praeis!
Tai palikimas iš prieškrikštinės lietuviakalbės Didūnos ar Miškonės.
Tiek lenkas Duda, tiek lietuvis Dūda yra iš tos pačios lietuviškos kilmės.
Liaud. ‘studentus’ atsirado iš v. ‘sududen-ti’, kaip ir graikų ‘gogos’ iš v. ‘gagen-ti’ – taip mokindavo tuomet, kai mokytojas sako klasei, o mokiniai atkartoja.
Lenkų tarpe pasitaiko itin senovinių pavardžių, siekiančių žodžių prieškrikštinius laikus, tuo metu buvę kaip pravardės : Dejna, Hamala (Gamala), Lanc – Koronski (Lanc iš Lancatia / Lankatija),…
Aciu!
Hau. Suvirpinai širdį savo ugningom mintimis . Rimtai. Panašias mintis esu skelbęs, kažkada.
Taip, mūsų praeitis įspūdinga. Nedaug tautų atlaikė, išsilaikė šimtmečiais , besigindama nuo visokių ordų (aukso, kalavijuočių, kryžiuočių ir panaš.)
Ar galėtų verslas susimesti pinigėlių geram kinukui ir ne vienam – galėtų , bet “valdžiukei” reikia prisijungti. Nuolaidėles verslui dėl “patrijotiško sumanymo” ir panašiai.
Perskaičiau “Tvanksto” bei jo “mokinių” etimologinius paistalus ir supratau, kad internetą ten įvedė, bet durų rankenų vis tiek nepritaisė.
Nu, ir kas negerai? 🙂 taigi yra tų panašių žodžių, daugelyje kalbų rastum. Žmogus ieško, kažkokius paaiškinimus galvoja. Kas čia negerai? Pas Tvankstą bent jau galva dirba.
Šiuolaikiniam Vakarų pasaulyje, taip pat ir pas mus, pagrindinė raida dabar jau remiasi žaidimu emocijomis, nebe faktais ir logika. Tai yra žymiai didesnis durnynas, negu Tvankstas čia rašo.
Tokiems “vykintams” per didelė garbė atsakyti, kai jie pradeda pokalbį nuo – “ei jūs dūūrniai…”
“taigi yra tų panašių žodžių, daugelyje kalbų rastum. Žmogus ieško, kažkokius paaiškinimus galvoja. Kas čia negerai? Pas Tvankstą bent jau galva dirba.”
Viskas gerai. Visi tie, atseit, “panašūs” žodžiai iš tikrųjų yra tikri lietuviški. Tvanksto galva gerai dirba 🙂
Čia tik Vykinto galva blogai dirba. Ir dar Butkaus su Lanza.
Visaip gali būt. 😉 Sugebėti atsirinkt informaciją nėra paprasta. Dauguma nesugeba.
Prof. A. Butkus mano jau keli mėnesiai yra klausiamas : Schwentine (Šventynė) upė, tekanti per Kiel miestą, kokios kalbos žodis yra ?
Nejuokinga su profesoriaus protu ?
…tai čia jau kaip tame filme – “misija neįmanoma”…bet ką gali žinoti, “šiam pasauly visko būna”…
Tai įdomu.Tačiau yra ir dar įdomesnių variantų! Jie susieti su visiškai netolimąją praeitimi!
Šį gi praeitis betarpiškai susieta su PLATONU! TRAKAIS, SU EGPTO ŽYNIAIS! SU “TROJOS KARU”, bei su nusiaubtais PASAULIO STEBUKLAIS ir KRIVIŲ KRIVAIČIUMI VANDENORIUM bei SU jo mums paliktais “ILIADA” ir “ODISĖJA”!! Ir t.t. ir t.t.
O kiek filmų galima būtų pastatyti?!
Kiekvienai istorijai turi būti įtikinamas pagrindas.
O dėl filmų, tai pas mus kol kas dar nei vieno pasaulinio lygio filmo nėra pastatyta…
Kiek iš viso yra gyvenę ar dabar gyvena režisierių, kurie pajėgūs sukurti nuostabius filmus ?
‘Amžinybės požiūriu’ – Tarkovskis, Fellini, Kurosawa, Bergman, dar keletas, o visi kiti ? Trumpalaikius barškalus, žiniasklaidos išpučiamais balionais vertingus.
Hollywood gaminiai ? Sukūrė per 120 metų ką nors giliai meniško ir vertingo ? Ten aktorėms net nereikia mokėti vaidinti, tai ką tokios tuštukės gali sukurti savo vaidmeniu? Akis gražiai pavartyti ?
Prisiminkime S. Kjerkegaard : ‘ Kai buvo išrastas knygų spausdinimas, tai visus dažus supirko velnias.’
Tas pat ir apie Hollywood.
Žvelgiant į filmų šiandieninius lietuvių režisierius ir jų darbus telieka atsidusti.
Jo, dabar yra “Nova Lituania”, apie tai, kaip Lietuvą perkelt į Madagaskarą. 🙂 na, pirmiausia turbūt reikia pradėt nuo mažų dalykų. Reikia scenarijų parašyt. Ar jis pavirs į filmą, čia kitas klausimas. Knygų taigi čia daug visi prirašė. Dabar reiktų istorijos filmui. Su asmeniniais likimais parodytais, kad kiekvienas tai pajaustų, lyg būtų jis pats.
Galim perimt viską iš Holivudo ir padaryt, kad būtų teisingai. Žmonės Lietuvoj gražūs, tai labai gerai. Lietuvius vaidins lietuviai. Mergos taip pat gražios turi būt, akis irgi pavartys. Bet jų gyvenimo laimė filme turi būt kokius 8 vaikus pagimdyt, kiek lietuvių kunigai turėdavo. 😉 Galima ir kryžiuočių kekšes parodyt, kurios gale gyvenimo su nupuvusiais snukiais vaikšto. Čia didelė erdvė gyvenimo prasmei…
Kas svarbu, tai kad labai nemažai žmonių dabar ta senove domisi. Kaip vadino, jei ne pagonys, kodėl aukojo ir t.t. būtų laikas parodyt visa tai, kad maža nepasirodytų. Bet koks žingsnis šia linkme duos savo vaisius.
“Šį gi praeitis betarpiškai susieta su PLATONU! TRAKAIS, SU EGPTO ŽYNIAIS! SU “TROJOS KARU”, ”
Taip. Juo labiau, kad Trojos karas buvo lietuvių pilietinis karas. Lietuviai iš Spartos (jie buvo spartesni) kovėsi su lietuviais iš Trojos (trobose gyvenusiais).
Platono vardas lietuviškas. Liaudyniškai jis yra Plato. Tai pravardinės kilmės vardas, duotas aba plačiaveidžiui, arba plačiapečiui. Aš manau, kad tikresnis yra antrasis atvejis, nes Graikijos lietuviai pilosopai buvo ir atletai, siekę sielos ir kūno harmonijos. Net olimpiadose dalyvaudavę.
240 000 žmonių pasirašė Baltųjų rūmų peticiją raginančią paskelbti George’ą Sorosą teroristu
– tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/240-000-zmoniu-pasirase-baltuju-rumu-peticija-raginancia-paskelbti-georgea-
O čia tai bent…
Vienas iš pasirašiusiųjų esu aš.
Ir aš.
T A U T Ų “K R A U S T Y M A S I S”
(prieš 1179-jų m. pr.m.e. )
Krivivių Krivaitis VANDENORIUS, nuolat stebėdamas ATLANTO – TERO- SANTARINI saloje ugnikalnio veiklą, ĮSPĖJO VISO VIDURŽEMIO JŪROS REGIONO GYVENTOJUS, palikti šį regioną ir keltis į saugias vietas! KĄ GYVENTOJAI IR PADARĖ!
TAIP GIMĖ TAUTŲ KRAUSTYMOSI EPOPĖJA!
Deka Krivių Krivaičio įžvalgumo, įvykus SIAUBINGIAUSIAM ŽEMĖJE UGNIKALNIO SPROGIMUI, Atlanto – SANTARINĮ saloje nebuvo žmonių aukų!
KRIVIŲ KRIVASIČIUI VANDENORIU AMŽINA GARBĖI!!!
Inzinieriau Romualdai gerbiamasis, gal koki greitkeli su draugiskais kaimynais suprojektuotum ar sugalvotum kaip lietuviam elektros energija pasigaminti is oro uz dyka, butu daugiau naudos….
“J. Statkutė – Rosales su bandymu ‘Samogitia’ kilmę aiškinti ‘Žemoji Getija’ sukėlė judviem kone isteriją, pasakius A garsintojai, turiu pasakyti jau aš B : gal iš ‘Žemoji Gudija’ ?”
O aš pridėsiu dar ir C: Samogitia ir Lithuania yra tikrieji senieji mūsų pavadinimai. Neiškraipyti. Samogitija – tai tikrai Žemoji Gudija, o samogitai (iškraipytai — žemaičiai) – tai gudai, arba baltarusiai. Mes juk irgi esam ne lietuviai, o lituanai – taip ir turim vadintis. Lituanistai juk jau taip ir vadinasi! Ne “lietuvistai” juk!
“Lituanijos” vardo kilmę teisingai yra išaiškinęs dar XV a. Jonas Ilgūnas (liaudyniškai Joannes Dlugossius, lenkiškai Jan Długosz). Pavadinimas kilęs iš l’Italia, nes lituanai yra atbėgę iš Italijos dar Cezario laikais dėl ten vykusio pilietinio karo.
Dar įdomiau yra tai, kad, po 1179-jų metų, ATLANTO – SANTARINĮ SALOJE VYKUSIO SPROGIMO, LIETUVIS KRIVIŲ KRIVAITIS VANDENORIUS, net 30 metų stebėjo – kaip visame VIDURŽEMIO JŪROS REGIONE ŽEMĖ DREBĖJO! Tai pranešama epe “ODISĖJĄ”!
AMŽINA GARBĖ LIETUVIŲ KRIVIŲ KRIVAIČIUI VANDENORIUI!!!!
Romualdai inzinieriau,
Gal turi ideju apie zodzio sklave/slave kilme?
LIETUVIAI NUO 10 000 metų, kai dar gyveno JAPONŲ SALOJE, buvo LIETUVIAIS!
Prieš 10 000 metų, dėl Žemės ašigalių kaitos, LIETUVIAI žirgais PERĖJO INDIJĄ, HIMALAJUS, KINIJĄ, kur pagimdė Di-džiūnus, pasiekė ALTAJAUS kalnus , kur gyveno iki 8-jo t. pr. m. e.
Mūsų protėvių valdovai po mirties buvo laidojami PILIAKALNIUOSE – KURGANUOSE – KUR? – GANOSI? – ŽIRGAI? NUO LIETUVIŠKO – KUR – GANOSI – ŽIRGAI?
Tad jau nuo senų laikų LIETUVIŲ KALBA YRA SENIAUSIA KALBA PASAULYJE!
GARBĖ SENIAUSIAI ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBAI!!!!
Inzinieriau Romualdai,
Siulau persikvalifikuoti I Dantisto profesija dar ne velu
Atlyginmas zymiai geresnis nei knygas rasyti ir skaityti maziau rekia
Pagalvok…
Neverta turbut ir mineti pasaulines statistikos apie laimingus dantistus …
Rusų kalbininkai – akademikai lingvistai Ivanovas ir Toporovas, 1956 metais pranešė pasauliui, kad rusų kalba yra gimusi LIETUVIŲ KALBOS POKYČIŲ IŠDAVOJE!!!
Tai, tikėtina, vyko pirmojo šimtmečio laikotarpyje, kai Romos imperatorius Konstantinas I, o vėliau ir kiti “LIETUVOS KRIKŠTYTOJAI”, LIETUVAI SKELBĖ KRYŽIAUS KARĄ. Po kiekvienos pergalės, LIETUVIAI skanduodavo – ŠLOVĖ! Kiti gi gentainiai, matomai, skanduodavo SLAVĄ!
Taip, laikui bėgant, įvyko gentainių susiskirstymas į SLAVUS ir LIETUVIUS!
Anot Klaudijaus Ptolemėjaus, ERŲ SANDŪROJE, RYTŲ EUROPOJE buvo 6I gentis!
🙂 Gerai, jeigu pagal šitą logiką, kad užlipdome visiems “lietuvius”, kur tik yra kažkoks panašumas į lietuvių kalbą. Tai slavai irgi tada lietuviai? Rusai taip pat, germanai kryžiuočiai irgi? Tai kaip čia gaunasi, kad savi savus pjovė ir korė per kryžiaus karus ir po Rusijos padu, atitinkamai?Belorusai, kiek suprantu, nesiginčytų, jie jau patys “litvinais” apsiskelbė… paaiškinkite tada, prašau, kokia šitų lietuviškumo dalijimų visiems praktinė reikšmė ir vertė?
Kaip sakiau, čia pradėt reikia nuo pasaulio įsivaizdavimo ir pradinio savo suvokimo patikrinimo. Nes kitaip gali nunešt net sunku pasakyt į kur. 😀
Mums reikia įrodymų, kaip tuos valdovus senovėj vadino. Būtų gerai tą Oksfordo tyrimą su skaičių žodžiais iš naujo peržaisti, tik jau su žodžiais “king” ir “Šarlemein” (ar kaip ten didysis Karolis angliškai? bet tai sugebėk tu iki šito žodžio nuo to pradinio “Karolus” ateit, mistika kažkokia…). Na ir tada bus aišku, kaip prieš kelis tūkstančius metų tie žodžiai skambėjo. Ir išsiaiškintume, ar king atėjo iš kunigas, o šarliavarlis iš karalius, ar ne. 🙂 Taigi ant “karol” ir “kionig” nesustos, ten bus ir ankstesni tų žodžių variantai sumodeliuoti.
Tai ne tiek svarbu dėl šitų ginčų ar ką užsieniečiai pasakys, kiek mums patiems. Yra skirtumas, ar tuos valdovus vadino “kunigas”, ar “kaunigas” ar dar kaip nors. Iki paskutinės raidės būtų galima išsiaiškint. Klausimas tik, kas Lietuvoj tą Oksfordo sistemą gali įvaldyt ir toliau vystyt.
Na ir kam gi Lietuvoje iš akademinės bendruomenės tai įdomu? Tą Oksfordo sistemą jau kada paskelbė, o ar kas iš save laikančių mokslininkų bent kaip nors atsiliepė? Kapų tyla… Tai belieka tik jiems pastatyti paminklinį akmenėlį ir parašyti – “Lietuvos akademinei bendruomenei. Nežinome kada tiksliai mirė, nežinome kada dar buvo leisgyviai, bet aiškų, jog gyvųjų tarpe jų jau nebėra… Nuo keistuolių”
Teko girdėti, kad internete ANGLIJOJE, jaunuolis, domėdamasis PROISTORIJĄ, UŽKLAUSĖ INTERNETĄ -: KOKIA KALBA PASAULYJE YRA SENIAUSIA, kur jos šaknys?
Jis gavo atsakymą – ŠAKNYS LIETUVIŠKOS!!!
Keletą pavyzdžių: Herodoto SIELMOKŠIS- -SIELŲ MOKYTOJAS! (Vertimas nereikalingas!)
8-me t.pr.m.e. ALTAJŲ krašte valdovais buvo mūsų protėviai RIKIAI – rikiuotojai!
Jie paliko gausius pomirtinius ANTKAPIUIS – KUR-GANUS – nuo lietuviško – kur? GANOSI ŽIRGAI?! (Be vertimo!). Tai buvo žirgų mylėtojų TAUTA!
Beja, vieną kurganą prie Ogudajaus miestelio, 1955 m. atidenginėjau savo rankomis!
VISI KURGANAI PROTĖVIŲ KELYJE, NUO ALTAJŲ KALNŲ IKI ATLANTO – MŪSŲ RIKIŲ!!!
RYTŲ EUROPOJE PROTĖVIAI PAGIMDĖ – SARMATUS – AR MATAI?
KLIMATUI KINTANT, VAKARŲ EUROPOJE, PROTĖVIAI pagimdė – KELTUS (Nuo – keltis!)
DAĖJUS iki SVIETO GALO – LIETUVIAI PAGIMDĖ GALUS (Makrono protėvius!)
Atvykę į ANGLIJĄ ir radę joje anglis, – protėviai PAGIMDĖ – ANGLUS! ir t.t. ir t.t.
Kam įdomu siūlau perskaityti knygą ( TARP ALEZIJOS ir PERGAMO)! .
,
Tikra tiesa. O nuvykę į TURKIJĄ ir pasiturškę šiltoje jūroje, protėviai pagimdė TURKUS.
Atvykusiems į JAPONIJĄ lietuviams taip patiko tas kraštas, jog pasijuto ponais. Ir visiems kitiems jie ėmė sakyti” “Jo, ponas aš!” Taip atsirado JAPONAI.
O NASA neseniai pripažino, kad Marse matomas didžiulis veidas yra artimiausias lietuvio antropologiniam tipui.
Lietuviai nieko iš tų negimdė. Pagimdė galų ir keltų moterys, ir t.t. Jūs gal lietuvių apibrėžimą galite duoti, kuriuo vadovaujatės? Ir kas tada aisčiai ar baltai? Kas yra gentis, tauta ir rasė? Pagal man žinomą apibrėžimą lietuvių dar tada nebuvo, kai tie visi seni dalykai dėjosi. Na, žmogus negali vienas atskirai šnekėt tik pagal savo įsivaizdavimą. Jis turi sugebėt paaiškint kitiems. Kitaip jis visuomenei yra niekas.
Kalbėti apie kalbų “jaunumą” ar “senumą” neturėtų net ir mėgėjai, nesuvokiantys, kas yra mokslinė terminologija, ką jau kalbėti apie profesorius.
Nes juk iš tikrųjų visos dabartinės kalbos (išskyrus dirbtines) yra vienodo amžiaus – juk visos jos savo pradžią turi tuose pačiuose laikuose, kai mūsų labai tolimi protėviai pradėjo kažką kalbėti daugiau mažiau artikuliuotai.
Taigi, tai, ko gero siekia dar įvairių beždžionių rūšių ir įvairių žmonių rūšių bendrų protėvių laikus.
Todėl galima kalbėti tik apie santykinį įvairių kalbų archaiškumą – kitaip sakant, kaip žymiai (ar nežymiai) jos pakito, lyginant su įvairiais kalbos vystymosi laikotarpiais.
Štai šiuo požiūriu lietuvių kalba yra, palyginus su kitomis dabartinėmis indoeuropiečių kalbomis, menkai pakitusi – kitaip sakant archaiška. 🙂
Slavų kalbos pakito žymiai daugiau.
Anksčiau ar vėliau kils klausimas, kokia to archajiškumo vertė. Iš vienos pusės galima sakyt vertinga, iš kitos pasakys, kad esam aborigenai atsilikę, be jokio kūrybingumo. Laikas, pvz., išnykt pasenusiom grupėm, kurios nieko naujo evoliucijai neįneša (šiaip, yra toks dėsnis). Tai verta pagalvot apie tai, nes niekas nežino ar neišnyksim…
Aš manau, kad pirmas rimtas skirtumas yra … galimybė susišnekėti su protėviais. Kai kalba mažai pakitusi, mes kalbam taip pat, kaip senovėje ir panašiai suvokiam pasaulį. Lieka tiesioginis ryšys su žymiai daugiau protėvių kartų, nes mes galvojam tais pačiais žodžiais, ir save bei aplinką suprantam taip pat. Tai jau šis tas. Vėlgi, galima pradėt pulti, kas iš to, kokia nauda? Pradžiai galima atsakyt, kad taip yra smagiau. Man, pavyzdžiui, smagiau žinot, kad nesu vienas iš kažkur nukritęs, o galvoju, mąstau ir kalbu taip pat, kaip protėviai. Sąlygos kitos, naujos, bet aš toks pats veiksnys, kaip buvo per tūkstančius metų. Jie praėjo savo kliūtis, aš savo, bet mes tokie patys, nes taip pat galvojam ir suvokiam pasaulį.
Kitas dalykas, yra pati pradžia, kuo save laikai. “Daugiau mažiau artikuliuotai” tarti žodžius neužtenka, turi būti prasminga kalba. Kai kyla gyvenimo prasmės klausimas, žymiai lengviau į jį atsakyti, kai žinai, kodėl jis kyla. Jis išvis gali kilti tik todėl, kad kažkas sukūrė tą kalbą, kuria pats mastai. Ir tada aiškesnis pradžios taškas, kai žinai kada tavo kalba atsirado ir kad ta pačia kalba susišnekėtum su tais žmonėm. Jie ir yra paties gyvybės ištakos, tokios mastančios būtybės atsiradimo pradžia. Jei kalba keičiasi greitai, tai nebeaišku kur ta pradžia. Tada kas kelios vados vis nauji sutvėrimai atsiranda, kurie masto ir suvokia jau kitaip, nežino iš ko jie atsirado, ryšys su istorija nyksta.
Tai tik pora psichologinių skirtumų. Jų gali būti visokių, žymiai daugiau. Kaip matote, aš net neužsimenu apie “istorinę vertę” ar pasaulio kultūros saugojimą. Suprantu, kad gal daug kas kitose tautose kažkada norės patenkint savo smalsumą, sužinot kaip jų pačių protėvių kalba kažkada skambėjo, gyvai paklausyt kažko panašaus į europiečių prokalbę, būtent lietuviškai. Man į tai, tiesą sakant, nusispjaut. Buvimas muziejaus eksponatu gali sudomint nebent tada, kai daugiau jau niekam nebetinki (arba turi antikvaro pašaukimą). 😀
“Anksčiau ar vėliau kils klausimas, kokia to archajiškumo vertė. Iš vienos pusės galima sakyt vertinga, iš kitos pasakys, kad esam aborigenai atsilikę, be jokio kūrybingumo. Laikas, pvz., išnykt pasenusiom grupėm, kurios nieko naujo evoliucijai neįneša (šiaip, yra toks dėsnis). Tai verta pagalvot apie tai, nes niekas nežino ar neišnyksim…”
Labai protingai pasakyta.
Iš germanų pati moderniausia yra anglų kalba. Nepalyginsi su archajiška vokiečių ar švedų. O jau islandų kalbos archaika… Oi, oi, oi, Dieve, Dieve! Aborigenai! Nieko naujo į germanų evoliuciją neįnešė! Turi išnykti. Po jų išnyks ir švedai su norvegais, ir danai, ir olandai, ir vokiečiai. Nes archajiški. Atsilikę. Muziejaus eksponatai. Iš germanų liks tik anglakalbiai.
Gerai, kad mokam angliškai. Gal dar ir mes išliksim?
Aš tik pabandžiau pažiūrėt iš kitos pusės, ką galima prieš archajinę vertę pasakyt. Ta kita pusė, kuri sumenkina viską (ne tik lietuvius, bet tuos pačius anglus ir kitus baltuosius europiečius), dabar yra pakankamai stipri. Jos neišeis ignoruoti. Bus ir stipresnių užvažiavimų, kad mes nieko verti, tam sumenkinimui reikia būti pasiruošus.
O kad nesikeičiančios grupės evoliuciškai išnyksta, tai taisyklė. Tik ta taisyklė pirmiausia galiotų juodąjai rasei. Ten juos galima laikyti porūšiu. Tas porūšis neužėmė naujos nišos, iškasenos kaip buvo, taip ir liko lazda. Čia jau netolimas kelias į išnykimą, jei pagal priimtas teorijas. Ir vis dėlto, kaip matome, dar niekas neaišku. Jie sugebėjo prie baltosios rasės taip prilipti, kad neatplėši… Kuo ne nauja niša? Juos ir pačioj Afrikoj balti žmonės pakankamai palaiko, ten nespėja daugintis.
Lietuviams dėl to archaiškumo išnykimas savaime negresia, ne tokia evoliucinė padėtis pagal taisyklę (daug nenutolę nuo gretimų žmonių grupių, nėra didelio išsivystymo skirtumo). Galim sakyt, pajuokavau. O iš kitos pusės, pasižiūri šalies dydį, žmonių skaičių, gimstamumą, šiaip patį nusiteikimą ar vyraujančią ideologiją. Kaip čia pasakius… Visaip gali būt. Nors ir angliškai kalbantiems liepto galas jau netoli. Jų mažėja net JAV, iki 15 metų amžiaus grupėje baltieji jau mažuma. Tas pats artėja UK ir kitur. Modernumas ne visada gerai baigiasi, velniai jo nematė. Bet kokiu atveju, gyvent nebus nuobodu, pamatysim visko.
“…Kai kyla gyvenimo prasmės klausimas…” žmogaus gyvenimo ir bet kokios gyvybės visatoje prasmė – išgyvenimas. Visos kitos prasmės antrinės. Gimus lietuviu ir Lietuvoje pagrindinė prasmė išlikimas lietuviu ir nėra daugiau ko pergyventi dėl to, kad galim išnykti. Čia tas pats, kas pergyventi dėl to, kad numirsim… Kitos bendražmogiškos vertės tai, kad Lietuvių kalba balsingiausia pasaulio kalba – daugiausiai garsų (ne raidžių) turinti pasaulio kalba. Tai žmonijos aukso amžiaus kalba, kada visuomenėje nebuvo ar buvo labai mažai daunavotų, debilavotų ir šiaip trenktų žmonių. Vėliau atsiskiriančios kalbos tik prastėjo, šveplėjo, nubalsėjo… Buvo čia toks Kemblys kurio pagrindinė mintis – švariai kalbėti lietuviškai, mąstymo privalumas, irgi pradžioje skambėjo nepriimtinai… Pergyventi dėl to, jog galim išnykti, kai jau ir pačios žmonijos dienos suskaičiuotos tikrai neverta, šiai dienai žmonijai likę apie 140 metų. Prieš 110 metų tai paskelbė indų filosofas Shri Aurobindas, kad žmonijai beliko 250 metų. išnykimo laiką dar priminė mūsų buvęs režisierius, dabar vienuolis Korėjoje (vardas užkrito) pernai – pagal Budizmo mokymą po 140 metų žemėje mirs paskutinis žmogus… Dabar nesistebiu tuo, nors prieš 30 metų, kai Lietuva dar gyveno Sąjūdžio dvasia tas atrodė kvailai, nepriimtina. Dabar jau taip nebe atrodo, žmonija per tuos tūkstantmečius nesugebėjo savo protą iš instiktyviosios prigimties, perkelti į sąmoningąją proto puse. Žmonija taip ir paliko socializuota gyvūnija su “džiungliu įstatymais”, kai turimos galios jau tampa nebe suvaldomos ir kelią grėsmę pačiam išlikimui. Tai jau kaip beždžionė vidury miesto su automatu, tik čia jau nebe automatas…
Tiesą sakant, aš dėl to išnykimo labai nepergyvenu. Kaip bus, taip, visi kažkada mirs šitam pasauly. Bet dar reiktų susikauti prieš tai. Aišku, kurią pusę ir kodėl palaikom. Man nepatiktų, jei kažkas laimės tik todėl, kad veisiasi kaip tarakonai ar yra pasibjaurėtino elgesio padarai. Tačiau, visaip būna, biologiškai krypsta ne mūsų naudai. Jei pralaimėsim, tai bus ne tik išnykimas, bet ir pažeminimas. “Kas iš tos jūsų praeities, jei jūs bejėgiai? Pralaimėjot ir išnykot. Nugalėtojai yra karaliai.” Ir tame yra tiesos. Todėl, tas išpranašautas visos žmonijos išnykimas nėra pati blogiausia pabaiga.
Žmogus nėra tobulas sutvėrimas, jis tobulėja tik tada kai sunku arba labai sunku, o jei tik prasideda patogus gyvenimas – degradacija per kelias kartas… Žmogus protiškai labai silpnas sutvėrimas, instiktyvioji proto pusė vyrauja visame kame, nuo asmeninio gyvenimo iki tarpvalstybinių santykių, todėl nėra ko stebėtis, jog “durnių gaujos” vis nugali…
“Prieš 110 metų tai paskelbė indų filosofas Shri Aurobindas, kad žmonijai beliko 250 metų.”
Abejoju, kad Sri Aurobindo galėjo teigti tokią nesąmonę. Kęstuti, gal galėtumėte nurodyti šaltinį?
Skaičiau gal prieš trisdešimt metų, perskaičiau kokių 10 jo knygų, nei vienos neturiu, visos jos buvo skolintos, tad reikėtų gerokai “pasiknist” kol atrasčiau kurioje, bet kiek atsimenu buvo jo tokia klausimų ir atsakymų knyga gal joje, gal ir ne, gal jo biografijos knygoje, bet tokie sukrečiantys dalykai įsirėžią, juos sunku pamiršti. Aprašyta tai kaip regėjimas kuris pakeitė jo gyvenimą… Jo regėjimo pgr. mintis, kad po 250 metų žmoniją keis tobulesnė gyvybė – pusdieviai. Pilnai to regėjimo jis nesuprato ar tai bus pasikeitusi žmonija, ar kita gyvybė. Po šio regėjimo jis paskyrė savo likusį gyvenimą ieškojimui kelių iki pusdievių lygio. Aurobindas – “jei bent vienas žmogus nueis kelią iki pusdievių lygio, žmonijai vartai bus atidaryti… ” Po šio įvykio likusį gyvenimą jis net nebuvo išvykęs iš savo kaimo, gal apie 20 metų…Bet jis to kelio neatrado… Jau buvau ir primiršęs, bet kai lietuvis budistas pernai priminė, paskaičiavau dar, laikas sutampa… Abejoju ar budistai skaito Aurobindą, jis labiau hinduistas su geru vakarietišku išsilavinimu, tikrai ne budistas…
Kęstuti, panašu, kad jūsų prisiminimai stipriai išblukę. Jo bendražygė Mira Alfasa, vadinama Motina pasakojo klausiusi kiek, jo manymu, po Superproto nužengimo (kuris dar nebuvo įvykęs) žemėn užtruktų žmonijos virtimas nauja viršprotinga rūšimi, į ką jis atsakė, kad ji galbūt galėtų atsirasti po trijų šimtų metų. Gali ir po tūkstančio arba po penkių, niekas negali pasakyti tiksliai. Nereikėtų visiškai atmesti ir žmonijos susinaikinimo galimybės.
Po Shri Aurobindo Motinai atrodė, jog ji toliau tęsia jo darbus, nors mano ir kitų manymu nugrybavo… Tikrai tai seniai skaičiau ir tai buvo jo, bet ne jos žodžiai, negalėjau taip suklysti. Jei tai jums įdomu ieškokite ką apie tai pasakė Shri Aurobindas ,bet ne Motina…
Jei būtų taip sakęs būčiau žinojęs. Kaip jau minėjau taip kalbėti jam nebūdinga. Apskritai, ateitį tiksliai pranašauja nebent šarlatanai 🙂
Oskaro Milašiaus pranašystės netgi labai tikslios, bet kad JAV pavadino blogio įsikūnijimu, tai jis taip ir paliko “nepastebimas”…
Kęstuti, Šri Aurobindo numatė 1PK, vokiečių pralaimėjimą, Britų imperijos žlugimą, genetikos atsiradimą, atominio ginklo sukūrimą ir taip toliau, sakydamas “tiksliai” turėjau omenyje tikslumą laiko atžvilgiu. Juk Oskaras Milašius Petrui Klimui irgi neminėjo datų, neminėjo kiek laiko pastarajam teks praleisti kalėjimuose arba kada bus, Milašiaus žodžiais sakant, išdraskyta Vokietija.
kalbų amžius yra be galo skirtingas. Prancūzų kalba yra gana jauna, anglų – dar jaunesnė (nemažai žodžių viduramžiais perėmė iš prancūzų ). Ir t.t.
ar ne laikas bent trumpai susimąstyti apie dabartį? Autorius mano, jog laikas…
A.Rusteika: Nejaugi nejuntat to, kas prasideda ?
– respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/arusteika_nejaugi_nejuntat_to_kas_prasideda/
Taip, jeigu lietuviai neišliks, nėra prasmės apie mūsų istoriją kalbėt. Bet, … Praeitis susijusi su ateitim. Ne veltui mes esame arčiausiai europiečių rasės ištakų. Kas ten Vakaruose vyksta, čia jau buvo. Pirmiausia juos paklupdys, po to perrašys istoriją. Nauji žmonės ar ideologija pasiims viską kas pas juos geriausia, kaip savo. Šypsokimės, nuobodu ten tikrai nebus…
Kas? vyksta? ir kas? GAMTOJE – ŽEMĖJE VYKS? JAU GALIMA PASAKYTI DIENOS TIKSLUMŲ, iki šio TŪKSTANTMEČIO PABAIGOS!!!!!
ĮDOMIAUSIA TAI, KAD NUO 2500-jų metų, ŠIAURINIAME ŽEMĖS PUSRUTULYJE BUS TIKTAI VASARA ir DIENA, PIETINIAME – TIKTAI – NAKTIS ir ŽIEMA!!!!
MĖNULIS ŠVIES TIKTAI PIETINIAME ŽEMĖS PUSRUTULYJE, kaip jis šviėtė – nuo 500-jų metų pr.m.e. iki 500-jų m.e.m. !!!
Įdomu, iš kur tai žinai?
Įdomu…, o čia Mėnulis buvo pakeitęs savo orbitą ar Žemės ašis tiek pasviro?
Kaip matome, bet kuriuo atveju žodyje Samogitia nesama jokios Getijos ar Gotijos.Galiu paaiškinti, kuo remiuosi teigdama, kad Žemaitija buvo „Žemoji Getija“. Gal bėgant laikui argumentai bus priimti, o gal bus įrodyta, kad taip nėra. Vėlyvaisiais viduramžiais, kiek teko skaityti net ir Kazimiero Būgos pateiktus pavyzdžius, ne tik prūsai, bet kartais ir lietuviai buvo vadinami getais: „Gethas id est Letwanos“, Chronicon Polonosilesiacum, Monum. Germ. Hist. XVIII. 558, nors dažniausiai randama „Gethe seu Prussi“ arba „Getarum id est prussorum“, ir t. t. Apie prūsus, kad jie buvo gudai–gotai–getai ir kad tai yra tas pats, Pretorijus mini net kelis kartus ir priduria, jog Prūsija yra jų kilmės vieta. Aleksandras Račkus rašo radęs (scriptores rer. Prussicarum, I. 201) sakinį „Gete dicuntur omnes Lithuani, Prutheni et aliae ibidem gentes“. O tai, kad kryžiuočių kronikose ir net Vytauto dokumente Sūduva vadinama Getija, rasite ten, kur kalbama apie senuosius jotvingių žemių pavadinimus – Bostono lietuvių enciklopedijoje. Taigi turime keliolika dokumentų apie Getiją (ar Getijas) baltų žemėse ir įvairių baltų tautų, įskaitant ir lietuvius, istorijoje vadinamų getais.Nuo XV amžiaus, atrodo, ne anksčiau, atsiranda žodis Samogitia (mano manymu, Žemoji Getija), tiksliai nusakantis laikotarpio atžvilgiu atsiradusį hibridą, t. y. kalbotyroje žinomą dviejų kalbų žodžių ar žodžių dalių suplakimą į vieną, kai bendrauja dviejų skirtingų kalbų žmonės. Nesuprantu, kodėl oponentai A. Butkus ir S. M. Lanza rašo, kad „net mokyklinukui aišku, jog negalima to paties sudurtinio kraštavardžio šaknų kildinti iš skirtingų kalbų“, kai ištisos studijos diakroniniuose kalbų tyrimuose yra skirtos hibridams, įskaitant ir kraštavardžius. Pvz., šiuo metu vadinamasis „spanglish“ yra svarbi hibridų tyrimų sritis. Kaip tik istorijos atžvilgiu XIV a. pabaiga ir XV a. pradžia sutampa su žemaičių perėjimu tai ordino, tai Vytauto valdžion. Tai sudaro sąlygas hibridams atsirasti. Broniaus Kviklio geografijoje teigiama, kad žodis Samogitia atsirado tiktai XV amžiuje.Išvadoje gal ne toks svarbus galutinis atsakymas, kiek metodų palyginimas. Vienas yra „vidinis“, kitas remiasi istorija. Abiem atvejais raštininkams kyla sunkumų rašant pirmąjį garsą.Ne mažesnė painiava atsiranda, kai kalbama apie visigotus ir ostrogotus.
Žemaitijos vardo užrašymas ir vokiškai, ir lotyniškai turėjo keletą variantų, nes grafiškai perteikti to vardo tarimą minėtose kalbose nebuvo galimybių: nebuvo ir garso “ž”, ir raidžių jam žymėti. Rašyta ir Sameiten, ir Sameyten, ir Samethe, ir Samagittian, ir dar kitaip. Vytauto 1420 m. lotyniškai laiške Vokietijos imperatoriui (Lietuvos ginčas su Ordinu dėl Žemaitijos priklausymo vyko iki 1422 m.) Žemaitijos vardas rašytas irgi nevienodai. Tame pačiame tekste! Cituoju:
“terra Samaytarum, Samoyte, Samagitte, Samagicia”
Laiške, kiek įmanoma, nurodomas ir tarimas: “ideo Szomoyth vocatur”. Vytautas Žemaitiją etimologizuoja kaip žemumos kraštą (“in lythwanico terra inferior interpretatur”) ir reikšmę supriešina su Aukštaitija, kuri esanti “aukštesnė žemė” Žemaitijos atžvilgiu (“Samoyte vero Lythwaniam appelant Auxtote, quod est terra superior respectu terre Samaytarum.”)
Tokios pat interpretacijos laikosi ir vėliau rašęs J. Dlugošas: /…/ “terram inferiorem versus Prussiam, quam ex proprietate sermonis sui Samagittian, quod sonat terra inferior” ‘žemutinį kraštą prie Prūsijos, kurį savo kalba pavadino Žemaitija, tai reiškia žemutiniu kraštu’ (Historia Polonica, Pars II saeculi XV).
Iš kur tada toji “Getija”? Ogi iš paraidinio skaitymo, neišmanant anų laikų rašybos. Reikalas tas, kad raide “g” tais laikais žymėtas ir priebalsis “j”. Toks žymėjimas atėjo net į lietuviškus raštus, plg. Mažvydo “Malanei ir su dziauksmu tą szadi prigimkiet” [prijimket]”. Įvardį “jis” Mažvydas rašė “ghis”, bet tariama buvo [jis].
Tad lotynizuotą Žemaičių krašto užrašymą “Samogitia” reikia skaityti [zamojitija]. Jokios “Getijos” ar “Gudijos” čia nėra. Paraidžiui juk neskaitome Švedijos pavadinimo “Sverige”, nes tariama [sverja], kur “g” irgi reiškia “j”. “Konjako” pavadinimo irgi neskaitom paraidžiui “cognac”. 🙂
Todėl užrašymo “Samogitia” skaityti paraidžiui ir interpretuoti jį kaip “žemąją Getiją” gali tik nemokantys lotynų kalbos ar nežinantys jos viduramžių rašybos.
“Paraidžiui juk neskaitome Švedijos pavadinimo “Sverige”, nes tariama [sverja], kur “g” irgi reiškia “j”.
Nenustebčiau, jei statkutininkai čia įžvelgtų Rygos pavadinimą ir dar sulietuvintų: “Sverige” tai lietuviškas “štai Ryga”. Juk švedų kalba, anot vieno čia rašinėtojo, yra lietuvių kalbos tarmė. O Ryga juk priklausė švedams beveik 100 metų (1629-1721).
Kai atsakymas aiškus, tai jau nebereikią čia “spardyti jau padvėsusį šunį” ir apie kitus spręsti pagal save…
Sameiten, ir Sameyten, ir Samethe –
kažkur netoli prūsų tarmių skambėjo?
Nieko bendra su prūsų tarmėmis.
Taip sako ir de Rosales: Kaip matome, bet kuriuo atveju žodyje Samogitia nesama jokios Getijos ar Gotijos
de Rosales sako: “Galiu paaiškinti, kuo remiuosi teigdama, kad Žemaitija buvo „Žemoji Getija“
/…/ “Nuo XV amžiaus, atrodo, ne anksčiau, atsiranda žodis Samogitia (mano manymu, Žemoji Getija)”
…Galiu paaiškinti, kuo remiuosi teigdama, kad Žemaitija buvo „Žemoji Getija“. Gal bėgant laikui argumentai bus priimti, o gal bus įrodyta, kad taip nėra. Vėlyvaisiais viduramžiais, kiek teko skaityti net ir Kazimiero Būgos pateiktus pavyzdžius, ne tik prūsai, bet kartais ir lietuviai buvo vadinami getais: „Gethas id est Letwanos“, Chronicon Polonosilesiacum, Monum. Germ. Hist. XVIII. 558, nors dažniausiai randama „Gethe seu Prussi“ arba „Getarum id est prussorum“, ir t. t. Apie prūsus, kad jie buvo gudai–gotai–getai ir kad tai yra tas pats, Pretorijus mini net kelis kartus ir priduria, jog Prūsija yra jų kilmės vieta. Aleksandras Račkus rašo radęs (scriptores rer. Prussicarum, I. 201) sakinį „Gete dicuntur omnes Lithuani, Prutheni et aliae ibidem gentes“. O tai, kad kryžiuočių kronikose ir net Vytauto dokumente Sūduva vadinama Getija, rasite ten, kur kalbama apie senuosius jotvingių žemių pavadinimus – Bostono lietuvių enciklopedijoje. Taigi turime keliolika dokumentų apie Getiją (ar Getijas) baltų žemėse ir įvairių baltų tautų, įskaitant ir lietuvius, istorijoje vadinamų getais….
PASAULIUI LAIKAS SUPRASTI ir ŽINOTI, KAD:
1) HERODOTO SKITAI:
2) MAHATMOS GANDŽIO ARIJAI:
3) KURGANŲ TAUTOS:
4) KELTAI; GALAI, ANGLAI:
5) BIBLINIAI ŽYDAI (kurie VISIŠKAI nepažįsta ir neperpranta BIBLIJOS),
BUVO , YRA ir, SUPRANTAMA, ATEITYJE, PER AMŽIUS, BUS LIETUVIAIS!
O TAI PASAULYJE, GALI UŽTIKRINTI AMŽINĄ TAIKĄ IR RAMYBĘ!!!!
SUŽINOTA iš SENIAUSIŲJŲ KULTŪRŲ ŠALTINIŲ, KURIŲ TEKO ĮMINTI PER 450!
Ir taškas, Romualdai! Daugiau nebereikia. Pranokot ir Tvankstą, ir Kvankstą 🙂
Jeigu autoriaus tikslas buvo Lietuvos istoriją, A.Bučio tyrimų išvadas paversti “delfinio” lygio jovalyne, pasityčiojimu, tai jis pasiektas…
Nieko panašaus… Išskyrus keletas nesveikų, visi kiti atsiliepimai praplečiantys pažinimo akiratį. Jei dar pradžioje Tomas Baranauskas mėgino įsiterpti, kaip jis mėgstą, tai vėliau beliko jam tik slėptis “po kopūsto lapu”…
Gal ne visai taip… Jeigu po A. Bučio argumentų ir atsikirtimo T. Baranauskui buvo aišku, kad iki Krėvos ir lenkiško krikšto Lietuvos valdovai teisiškai atitiko suverenų rangą – karalių titulą, tai po Krėvos Lietuvoje Vakarų akimis liko tik duxai. Kodėl taip – nesiaiškinta.
A. Baranauskas to nepaisydamas varo savo, jam kniaziai (duxai) Lietuvoje buvo tiek iki Krėvos, tiek po jos. Tą propagandiškai jis su talkininkais ir kalė į galvas Alko skaitytojams. Vakarams to skirtumo – karalius ar duxas esi – esmė yra teisė kokia valdai teritoriją. Jei nuosavybės teise – karalius, jei patikėjimo – kniazius (kunigaištis). Taigi titulai priklausė ir nuo feodalizmo santykių išsivystymo.
Visa tai istorijos mokslui žinoma. Dėl žodžio kralius etimologijos prie nieko patikimesnio taip pat neprisikasta.
Teisingai
Alkas ne ta vieta kur priimami galutiniai įvertinimai, o tik vieta kur apsikeičiama savo nuomonėmis… Labai daug gerų pasisakymų, pagal tai ir vertinu…
Gerb. KĘSTUTI!
Visa tai tai KAS ŽEMĖJE VYKO! VYKSTA! ir VYKS – VYKSTA DĖSNINGAI!
TIKTAI REIKIA PAŽINTI TAI!!!
Beja, tai jau yra PRANEŠTA MANO KNYGOSE: “Perkūnas”, “Per praeitį į ateitį”, “Pažadinta praeitis”, Praeitis ir ateitis”, “Praregėjimas”, “Tvanai dievai civilizacijos”. IMKITE ir SKAITYKITE!
Man gaila Tomo?! Įdomu, kiek jis yra perskaitęs knygų?!
O tai kur jūs radote tokį dėsnį, kad žemės ašis vartosi iki 90 laipsnių? Jei jau taip įvyktų, tai būtų tokio masto katastrofa, kad ne tik žmonija neišgyventų, bet ir klausimas ar pati planeta išliktu…
Gerbiamieji! Mano tikslas buvo Tęsti mūsų poligloto, Česlovo Gedgaudo pradėtą darbą, kurį jis įvardijo knygoje: “MŪSŲ PRAEITIES BEIEŠKANT”. Puslapyje 15 jis TEIGIA:”
“Be to, modernus proistorikas, jau nebesiremia vien rašytais, kartais labai retais dokumentais.
Jis kviečiasi pagalbon viską, kas tik įmanoma: gamtos ir gyvių evoliuciją, hidrografiją, hidronimiją, hidrologiją, SAULĖS ir ŽEMĖS MAGNETOLOGIJA, kalbotyrą, toponimiją, ekonomiką, senovės prekybą, susisiekimą, etnologiją, archeologiją, mitologiją, paleografiją, kartografiją, datavimą, pasirėmus ledynų amžių periodais, arba ledynų metinėmis nuosėdomis, ar medžio kamienų metiniais žiedais, ar, pagaliau, pačiais moderniškiausiais metodais: molinių puodų magnetinės krypties analizę, proistorinių židinių tokia pat analizė, anglies 14 radiacijos analizė ir t.t.ir. t.t.
Susirinkęs apsčiai įvairiausių sričių užrašų, visai jų nevertindamas, nerušiuodamas ir nebandydamas a. priori paaiškinti, tyrinėtojas įmasi antros darbo dalies — tų visų duomenų sintezės.
Laimingas, jei suranda kokį vedamą siūlą, ir visi faktai susiklosto, paaiškina, vienas kitą papildo!
BŪTENT TAIP ir buvo atrastas, pradžioje TREČIASIS, o vėliau ir KETVIRTASIS ŽEMĖS AŠIES FIZINIAI JUDĖJIMAI!!!
GARBĖ IR ŠLOVĖ SENIAUSIAI ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBAI!!!!
Gerbiamas Kęstuti! Nuo V-jo a.pr.m.e. iki V-jo m.e.a., ŠIAURINIAME ŽEMĖS PUSRUTULYJE, VIEŠPATAVO vienas MĖNULIS! Žmonės pasidarė MĖNULIO KALENDORIŲ!
Nuo 5-jo m.e.a. , anot šaltinių, MĖNULIUKAS SIUNTĖ PIRŠLIUS PAS SAULŪŽĘ, o netrūkus
ją vedė”. ŠIAURINIS ŽEMĖS AŠIGALIS znaimiai PRADĖJO GRĘŽTIS Į SAULĘ.
MŪSŲ LAIKAIS ŠIAURINIS ŽEMĖS AŠIGALIS VIS LABIAU GRĘŽIASI Į SAULĘ!
Nuo 2500-jų metų, Šiauriniame Žemės pusrutulyje bus VIENAS METŲ LAIKAS – VASARA, Pietiniame – TIKTAI ŽIEMA IR NAKTIS!
Tūkstantmečio pabaigoje vėl įvyks ŽEMĖS AŠIGALIŲ KAITA – ir DABARTINIS PIETINIS TAPS ŠIAURINIU, o dabartinis ŠIAURINIS – PIETINIU!!!
Ir taip kas 3000 metų!!!
…tai laimė jums, kad Alko nuolatiniai skaitytojai nelinkę tyčiotis…
Nesistebėki, kad mūsų laikų mokslininkai nežino tai, kas? kodėl? ir kaip? vyksta Žemėje?!
. Jie bijo RIMTŲ ir GLOBALIŲ ATRADIMŲ, kaip antai – TREČIOJO ir KETVIRTOJO ŽEMĖS AŠIES FIZINIŲ JUDĖJIMŲ arba ŠUMERŲ KARALIŲ SĄRAŠO kuriam jau per 450 000 metų!
Pamirsote pamineti kad zeme plokscia…
ALTAJŲ KRAŠTAS! 1941-ji metai. Ongudajaus rajonas Tengos tarybinis ūkis! Kaimas buvo apsuptas aukštais kalnais. “Gyvenome” šalia KURGANŲ ( Nuo liet.- kur ganosi žirgai?”)!
Taip vietiniai gyventojai vadino DIEVŲ BUVEINES. Tačiau vėliau sužinome, kad tai buvo LIETUVIŲ PROTĖVIŲ VALDOVŲ- RIKIŲ POMIRTINĖS BUVEINĖS!
Beja, vieną jų, 1955 m. archeologijos. prof, S. Rudenko komandoje, teko atidenginėti ir man!
Toliau suteikiu žodį prof. Marijai Gimbutienėi.
Profesorė apie “kurganus” Altajų krašte, praneša: “The Indo – Europeans: 1963 m. – Indoeuropiečių archeologijos problemos” (“The Indo -Europeans : Archelogikal Problems”) ir 1970 m. “Praindoeuropiečių kurganų kultūra V- VIII tūkstantmetyje pr.m.e.”I..
O tai reiškia, kad KURGANŲ kultūros žmonės buvo LIETUVIAI!!!
Šaltiniai praneša, kad mūsų protėviai kadaise gyveno Japonų salyne.
Žemei, 6000 metų periodiškumu, nuolat verčiantis per ašigalius, kinta ir klimatas!.
Į šį geofizinį virsmą, kaip matome, nuolat reagavo ir mūsų protėviai!.
Vėliau protėvius regime Sibire, RYTŲ EUROPOJE, Vakarų Europoje ir net, per BOSPORO SĄSIAURĮ, grįžtančius atgalios jau į MAŽĄJĄ AZIJĄ!
Visur jie, paskui save, palikdavo ŠLEIFĄ KURGANŲ, kurie vėliau, dėl AUKSO, (buvo išvogti)!
Apie MŪSŲ PROTĖVIŲ kelią EURAZIJOJE, pranešama knygoje “TARP ALEZIJOS IR PERGAMO”! Beja, šioje knygoje protėviai yra vadinami KELTAIS (nuo liet. žodžio – keltis!).
Ar ne įdomus sutapimas: ,,kur gano žirgus”, ,,dievų buveinės”, pomirtinės, t.y. ,,amžinosios rikių buveinės”…
O, berods, majai, ar kiti indėnai irgi kažką panašaus kalbėjo apie amžinųjų ganyklų pievas.
Jei “kurganas” – kur ganos žirgai, tai Kurliandija – kur lendi, Semigalija – pusiau Galija, Latgala / Latgalija – latrų galas ir t.t.
Pirmyn, pasakoriai ir kliedesių mėgėjai! 🙂
Skaitant ‘rimtų etimologų’ knygas dar ne tokių kliedesių pilna, o jie – akademikai, profesoriai, daktarai. Jei etimologas savo darbe nesinaudoja lietuvių kalbos žodžiais (turiu omeny nelietuviakalbius), tai jo darbas yra NIEKINIS amžinybės požiūriu.
Kaip pavadinti istorikus, kurie iki V. Suvorovo “Ledlaužio” vien kliedesius pasakojo ?
Kaip pavadinti fizikus, kurie teigia, kad vanduo nedega, bet chemikalų saugyklos vandeniu NEGESINAMOS, nes sukeltų benzino šliūkštelėjimo į ugnį reiškinį ? Kodėl ? Todėl, kad virš 800 laipsnių temperatūroje vanduo skyla į deguonį ir vandenilį ir akimirksniu vyksta oksidacija (degimas), duodanti 1500 laipsnių.
Tokie ‘mokslai’, kaip ekonomika (joje tik buhalterija yra objektyvi), psichiatrija, psichologija, istorija, sociologija, teisė, …, yra PSEUDOMOKSLAI arba MELO MOKSLAI.
KALBININKAMS – LITUANISTAMS – pamastymui!!!
VERŠINGETORIKIS! Tikiu, kad istorikams šis vardas nėra naujas!
Tai, Romos imperatoriaus Cezario amžinas ir kruvinas PRIEŠAS!
Jis buvo subūręs net 61-ną LIETUVIAKALBIŲ GENTĮ, kad pasipriešintų Romos imperatoriui, kovoje prie dabartinio Prancūzijos miesto LIONO!
Nesvarbu, kad kovą Cezariui jis pralaimėjo! Tačiau jo VARDAS AMŽIAMS įėjo, ne tiktai į LIETUVOS, bet ir į PASAULIO istoriją!
Juk prieš CEZARĮ, PULKUS Į KOVĄ VEDĖ 61-os LIETUVIAKALBIŲ GENTIES KARO VADAS – V E R Š I N G E T O R I K I S !!!
Š L O V Ė S E N I A U S I A I Ž E M Ė J E L I E T U V I Ų K A L B A I !!!
VYRŠIAUSIAS – VYRIAUSIAS – GOTŲ (GUDŲ) – RIKIS!
Mano ankstesnis pasisakymas : “J. Statkutė – Rosales su bandymu ‘Samogitia’ kilmę aiškinti ‘Žemoji Getija’ sukėlė judviem (prof. A. Butkui ir S. Lanza) kone isteriją, pasakius A garsintojai, turiu pasakyti jau aš B : gal iš ‘Žemoji Gudija’ ?”, sukėlė ir VDU šarikovams isteriją.
Moksliniai atradimai visada prasideda nuo pramatymų, prielaidų, galimų atvejų (hipotezių). Jei nėra bandymo pramatyti, tai negalimas ir atradimas.
Labai aiškiai tai parodė dar Aristotelis ‘Pirmoje analitikoje’.
Daviau ir paaiškinimą : “GaDa šaknis davė ir Atlantidą (GaDaLanDa), davė ir Gadix, vėliau Cadiz, davė ir hetitus (Hatu), davė ir vytigudus (visigodos), patys lietuviai, dabar suslavėję per stačiatikybę, vadinami lietuvių gudais.”
Kaip tik nėra užrašyta iš GaDa atsiradę ‘gudai’, ‘gothorum’, ‘gethorum’, ‘gethes’, ‘Gothen’, ‘godos’, ‘goths’, ‘gedes’, …
Per 70.000 metų matome garso G kitimą į H, Dž, J ( jei po G atsiranda balsiai E ar I ) garsus.
Varde Gediminas matome pradinį GaDaManTa.
D kitimų grandinė vystosi T, Th, S, galima ir kita grandinė T, Č, Š, S bei trečia T, C, S.
Tikėtina, Žemaitija vardas gali atsirasti iš GaMa > ŽaMa (žema) + GaDa + (G)aJa (pradinis Ga(n)Ga)), užrašymas ‘Samogitia’ nėra iš piršto laužtas, tai galėjo būti žinomas kraštas dar bent nuo 4 amžiaus, juk ir kryžiuočiai ėjo pasiimti savo ‘Borussia’ žemių Prūsijoje, kurios jų karalystei priklausė iki 376 m., kuomet susikūrė Gardarikė, priglaudusi lietuviakalbius iki Vandaros / Oderio.
Iškraipytas ‘Samogitia’ jiems liko pamiršus savo protėvių lietuviakalbiškumą, bet parodo, kad 376 m. buvo vadinama Žema Gudija, o patys žemaičiai ir aukštaičiai jau vadino Žemaitija, kas aiškiai užrašyta. Matome, kaip per 800 metų pakito krašto pavadinimas.
Dar vienas pastebėjimas : žemaičiai ir aukštaičiai turi genetinių skirtumų, tai sąlygotų išvaizdos skirtumų, turime prisiminti, kad žemaičiai atėjo kiek anksčiau už aukštaičius į savo gyvenamus plotus, taip pat neužmiršti ir tai, kad žemaičiai ir kuršiai genetiškai yra tapatūs.
Nagrinėjant norvegų ar švedų kalbas, stebina žemaitiškos tarmės ypatybės ir naudojamų žodžių grubumas.
Niekaip negaliu suprasti prof. A. Butkaus, S. Lanza ir šarikovų iš VDU – mokslas yra jų nuosavybė ir / ar jie yra mokslo žandarai išsaugoti sukrakmolintoms žinioms ?
J. Statkutės darbo paskundimas tarptautiniame žurnale, siekiant užkirsti kelią viešumon, yra būdingas pranešimų (‘donosų’) kultūrai, kuri tvyro Vakaruose – stuksentojai moksle yra slaptieji minties policininkai iš Minties ir Tiesos ministerijos.
“Moksliniai atradimai visada prasideda nuo pramatymų, prielaidų, galimų atvejų (hipotezių). Jei nėra bandymo pramatyti, tai negalimas ir atradimas…” tai ir yra mokslo esmė, o ne “mokslinių užkeikimų” perrašymas ir kartojimas. Jau Oksfordo universiteto bandymas atstatyti anglų kalbos prokalbę turėjo būti mūsų mokslininkams rimtas spyris į užpakalį, tai kabliukas už kurio užsikabinus galima ir lobį ištraukti, bet kur tau, negi dabar teks pripažinti, jog Gedgaudas, Statkutė buvo arčiau tiesos nei mokslinykų ankstesni pasišaipymai iš jų…
Laikas mokslininkams žinoti, kad – ŽEMĖS ŠIAURINIS AŠIGALIS NUOLAT – 0,08 radialiniais laipsniais, KRYPSTA Į SAULĘ, Pietinis – NUO Saulės! Todėl, ŠIAURINIAME ŽEMĖS PUSRUTULYJE, mūsų laikais, vis labiau KLIMATAS Šyla, Pietiniame – Šąla!
Nuo 2500-jų metų, ŠIAURINIAME ŽEMĖS PUSRUTULYJE, BUS TIKTAI VIENAS METŲ LAIKAS – VASARA, PIETINIAME – ŽIEMA!!!
LAIKAS MOKSLININKAMS PAŽINTI, SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA, INŽ. ROMUALDO ZUBINO, ATRASTUS TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS, KURIE PUIKIAI PAAIŠKINA – KAS? ir KODĖL? ŽEMĖJE VYKO? KAS? ir KODĖL? VYKSTA? bei KAS? ir KODĖL? VYKS ATEITYJE?!
GARBĖ SENIAUSIAI ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBAI, KURIAI LAIKAS REIKALAUTI SUTEIKTI NEMATERIALAUS PAVELDO STATUSĄ!!!
Teko skaityti sovietmečiu leistą kalbotyros žurnalą “Baltistica”, kuriame buvo spausdintas, regis. vokiečių kalbininko Šmidto straipsnis. Jame aiškintas indoeuropiečių prokalbės atsiradimas. Naudotas toks terminas, kaip kalbos davėjas. Jame rašyta, kad mokslininkai daugelį indoeuropiečių prokalbės žodžių šaknų yra etimologizavę, t.y. atkūrė, kaip jie skambėjo prokalbės pradžioje. Pagal skambesį žodžiai buvo artimiausi lietuvių kalbai. Pagal tai mokslininkai priėjo išvados, kad visgi indoeuropiečių kalbos davėja, t.y. pradininkė yra lietuvių kalba. Tai buvo mokslo laimėjimas džiugus Lietuvai. Juolab, kad dar praeito šimtmečio pradžioje buvo manyta, kad indoeuropiečių kalbos davėja buvusi armėnų kalba.
Taigi Oksfordo universiteto kompiuteriniai bandymai kalbotyrininkų rezultatų nepaneigė, o tik juos patvirtino.
KRIVIŲ KRIVAIČIO VANDENORIAUS EPAI “ILIADA” ir “ODISĖJA”!
BŪTENT Seniausios Žemėje LIETUVIŲ KALBOS DĖKA PASISEKĖ ĮMINTI ŠIUOS EPUS!!!
“Iliadoje” Krivių Krivaitis VANDENORIUS pasauliui praneša, kad Laike 2-jo tūkstantmečio pr.m.e., net keturis kartus buvo išsiveržęs ATLANTO- TERO- SANTARINI ugnikalnis Egėjo jūroje!
Įdomu tai, kad laike trečiojo išsiveržimo, ŽEMĖS ir DANGAUS VALDOVAI – dievas DZEUSAS su žmona HERĄ, PASIUNTĖ JASONĄ, ( simbolizavo Žemės drebėjimą), HERAKLĮ (simbolizavo pelenus) ir Jūrų dievo Poseidono anūką – TĘSĖJĄ, – cunamį), pargabenti AUKSO VILNOS!
Anot šaltinių, CUNAMIS “TĘSĖJAS” nusiaubė ne tiktai VIDURŽEMIO jūros pakrantes, bet PERSIRITO PER MARMŪRO JŪRĄ ir NUSIAUBĖ VISAS JUODOSIOS JŪROS PAKRANTĘS!!! Tai įvyko 1365 m.pr.m.e. Ir. t.t. ir t.t.
VISA TAI SUŽINOTA SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA! GARBĖ LIETUVIŲ KALBAI!
Jūrų dievas Poseidonas, nuolat, su “TRIŠAKIŲ”, maišė VIDURŽEMIO JŪROS VANDENYS!
Jo anūkas – TĘSĖJAS – TĘSĖ SAVO SENELIO JUODĄ DARBĄ PAKRANTĖSĘ, ten – kur nesiekdavo SENELIS – Poseidonas – TRIŠAKIS!
AR GALIMA DAR VAIZDINGIAU perteikti gamtoje vykusius geofizinius procesus, nei tai darė mūsų mūsų protėviai? Tokioje pat DVASIOJE – KRIVIŲ KRIVAITIS VANDENORIUS, buvo sukūręs ir ainiams palikęs epus – ILIADĄ ir ODISĖJĄ!!!
ŠIE EPAI – TAI ne TIKTAI MŪSŲ PROTĖVIŲ, LIETUVIŲ KALBOS PERLAS, TAI PASAULIO ATRADIMAS!!!
Sovietmečiu Užkaukazės tautos šiltai ir tampriai bendravo su ,,pribaltais”, ypač kultūros srities žmonės. Įdomu, kad privačiuose pokalbiuose kažkodėl buvo teigiama, jog armėnai kalba viena iš ž… kalbos tarmių. Todėl nesigilinau, nesidomėjau jų kalbos kilme, tiesiog priėmiau už tiesą, ką išgirdau. Tais laikas jų tautybe buvo aiškinama jų ir Azerbaidžano (t.y., turkų) abipusė antipatija ir konfliktas dėl Kalnų Karabacho (o kur dar armėnų patirtas genocidas! – Vadinasi, ir turkai juos tai tautybei priskyrė?). Todėl labai nustebino žinia, jog jų kalba – azijinė IDE kalbos atšaka.
Tai čia dabar toks mazgas susirišo, kurį KAS kažkas atrišti – Tvankstas, Zubinas, ar dar koks kantrus ir narsus vyras? Nes, jei neatriš, Alko moterys solidariai su manimi vaikščios patempusios lūpą!
Taigi: semitai save laiko Nojaus palikuoniais, Nojus savo laivui lentas kur obliavo, drožinėjo? Taigis. Armėnus dėl jų išskirtinio proto, sumanumo, išvaizdos kuo laikyta? O kalba jų kažkodėl IDE priklauso… Na, kaip tai jums? Kita vertus, mūsų Zubinas, rekrūtuotas Azijon, išsiaiškino ,,SSSR valstybinę paslaptį” – kur paslėpti kurganai!…
Viskas vyrai – arba išaiškinat, arba dievaž…
Su google parinkau žodžių kurie pagal prasmę ar pagal skambėsi sutampa su lietuviškais, kur abejojau vertimu, perkėliau ir armėnišką užrašymą…
motina – mayr
šuo – shun
katė – katu
žirgas – dzi
kalbėti – khosel
plunksna – petur
bala – bala
toks – tok’s
asla – (ասլա) asla
joti – jot’i
asotis – (ասոտիս) asotis
marti – (մարտի) marti
avis – (ավիս) avis
varna – (վառնա) varrna
loti – (լոտ) lot
medus – meghr
bitė – meghu
kelmai – (քելմայ) k’elmay
geltonas – deghin
žaizda – verk’y
lakti – (լակտին) laktin
kanda – kanada
kapas – kapa
liežuvis – lezu
kalba – lezu
Nagrinėjant armėnų kalbos žodžius tenka daryti išvadą – jai labai toli iki lietuvių kalbos savo senumu.
Kaukazo kalnuose šiandieninės Armėnijos telikę dešimtadalis, o po Tvano ten išliko žmonės ir tapo mėlynakiais, lietuviai irgi iš ten išėjo. Armėnų rudos akys ir kumpos nosys atsirado dėl trijų galimų priežasčių : 1) Izraelio viena gentis negrįžo iš Babilono tremties ir nuėjo šiauriau, 2) kumpos nosys atsirado dab. Beludžistane ir sklido, persai labai įtakoti, galėjo ir armėnai jas gauti nuo maišymosi su persais, 3) abi priežastys susilieję.
Armėnai labai vieningi, kartvelai taipogi, jei liečia jų tautą, tai vos mokslo naujiena tapus, kad armėnų kalba pirminė, tuoj atsirado turtingi armėnai, kurie parėmė pinigais mokslininkus, užsakinėjo straipsnius, leido knygas.
Turtingi dabarties lietuviai taip niekada nesielgs, geriau statys dvarus, pilis, dažnai kažkur atokiuose miškuose, kurie po jų mirties nugrius, kaip niekam nereikalingi.
Šį kartą aš privalau pratęsti KRIVIŲ KRIVAIČIO VANDENORIAUS pradėtą temą – KAS? gi buvo “ODISĖJAS” ?! Beja, ODISĖJAS simbolizuoja – ŽEMĖS DREBĖJIMĄ, kuris VIDURŽEMIO JŪROS REGIONE, VYKO 30 metų po ATLANTO – SANTARINĮ – TERO UFNIKALNIO SUSISPROGDINIMO, įvykusio 1179. pr.m.e. Mūsų laikų mokslininkai šį įvykį ir mūsų laikais vis dar vadina – TROJOS KARU!?
Tai didžiausias nesusipratimas ir absurdas! Tikiu, kad ateis laikas ir, vadinamiesiems Lietuvos mokslininkams, atsivers akys ir pažins – kas? buvo kas?!!! Tačiau kiek dar turės praeitį laiko!???
Kam į naudą – toks komentarinis nublūdijimas T. Baranausko – A. Bučio ginče karaliaus – kunigaikščio klausimu? Ar tai nėra tyčiojimasis apskritai iš istorijos, siekimas Lietuvą, valstybę toliau laikyti be savosios istorijos, t.y. šnektelėjus lietuviškos istorijos reikalu – toliau begyventi lenkiškoje. Ar leidimusi į tokį nublūdijimą kartu nėra išreiškiama ir nepagarba A. Bučiui iš geros valios deramu moksliniu lygiu paprieštaravusiam, kaip dabar galėjome įstikinti, to nevertam T. Baranauskui …
Kaip per matematikos pamoką – ką ir reikėjo įrodyti “to nevertam T.Barnauskui…”
Gerbiamieji, mūsų ne tiktai istorikams, bet ir PROISTORIKAMS, HIDROLOGAMS, MAGNETOLOGAMS, LINGVISTAMS, GEOFIZIKAMS, SEISMOLOGAMS, bei daugelio kitų sričių specialistams, laikas suprąsti, kad be SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS pažinimo , jokia pažanga, jokioje srityje, yra sunkiai, arba visiškai, neįmanoma!
LAIKAS LIETUVOS MOKSLININKAMS, TREČIĄJĮ BEI KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS, NE TIKTAI PATIEMS PAŽINTI, BET ir APIE ŠIUOS, GLOBALINIUS ATRADIMUS, PRANEŠTI PASAULIUI!!!!
ŠIE ATRADIMAI BUVO PADARYTI JAU 2008 metais,
KIEK DAR LAIKO PRIREIKS MŪSŲ MOKSLININKAMS, KAD APIE ŠIUOS ŠIO,
TŪKSTANTMEČIO DIDŽIAUSIUS ARDADIMUS, BŪTU PRANEŠTA PASAULIUI?!
Kaip žinome, prieš 500 metų, M.Kopernikas buvo atradęs PIRMĄJĮ ir ANTRĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS!
Prieš 15 metų, inž. Romualdas Zubinas, ATRADO TREČIĄJĮ ir KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS!
ŠLOVĖ SENIAUSIAI ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBAI!!!
Koks didis mokslininkas yra ir astronomas, ir inžinierius R. Zubinas! Mudviem su Tvankstu dar toli iki jo! 🙁
Kaip šitaip neišmanant fizikos ir dergti inž. Romualdą Zubiną ? Taip gali tik trolis iš VDU kalbinykų.
Esu jau rašęs apie Džanibekovo efektą, atrastą 1985 m. ir užslaptintą 25 metams, esu rašęs apie ugnikalnių lavos skirtingo išsiliejimo skirtingais metais dalelių poliarizaciją – vienos į šiaurę (kaip dabar), kitos – į pietus, kas rodo, kad Žemė vartėsi, keitėsi poliai.
Savo III ir IV dėsniais inž. Romualdas Zubinas tikėtina yra genijus, kol tai bus suvokta, gali praeiti ir 50, ir 100 metų.
Visuotinai žinoma, kad lietuviai labiausiai nekenčia savo genijų J. Pranaičio, Č. Gedgaudo, reikia pridėti ir J. Basanavičių dėl trakų kalbos kaip lietuvių tarmės pramatytoją.
Labai didelėmis išdaužytomis smegenų duobėmis iš prigimties nėra ko viešintis, Kvankstai. Nors tai įprasta LGBT praktika.
Apibendrinimas:
Kad Lietuvos valdovai iki Jogailos vestuviu buvo
Suverenai karaliai/kunigai atrodo Jokiu abejoniu nera
Isskyrus idiotus kurie siandien raso Lietuvos
Istorija… bet Jie neuzilgo pranyks laike…kaip Dulkes
Nieks neatsimins ju vardu nei ju vaiku vardu
nei kas jie buvo…
O tie kurie turi sveika prota turetu rupintis
Kaip musu kraujo broliai Lietuviai/Litvinai
Dabartinej baltarusioje ir ukrainoje masto ….
Ir turetu visokeriopai skatinti ir kuruoti
nutautejusiu lietuviu savimones atgimima
Lietuviu atgimima o be Lenku !!!
ATRODO” Dantistas” rusu trolis atbaide visus….
mastancius lietuvius….
Apibendrinimas:
Dauguma sutinka kad Lietuvos suverenas yra karalius/ kunigas bet ne kunigaikstis…
Debilai kurie siuo metu raso Lietuvos istorija ismirs neuzilgo del to nereikia per daug pergyventi. ..
Nieks neatsimins ju vardu nei ju vaiku vardu. …galvos kad Baranauskas buvo aviu ganytojas….piemenelis
Is karaliaus Mindaugo tevonijos zemiu kiles vergas….
Tikiu kad ateinanciu kartu mastytojai galvos kaip suzadinti gudu/lietuviu-litvinu ir rutenu /ukrainieciu savimones atgimima
Ir gal koks gabus ar zingeidus tu zemiu zmogus ismoks lietuviu kalba pirmiau negu lenku….
Tai mano ateities vizija….
Kai Tamstoms ateis pensijinis laikas, patariu – ne pradėti ūkinę veiklą ir pinigus kalti, bet – SKAITYTI KNYGAS ir SISTEMINTI VISUS PASITAIKIUSIUS VERTINGUS ŠALTINIUS! – ATSIVERS ir TAMSTOMS “ČIAKROS”!
SUSITIKSIME ŠIAME PUSLAPYJE VĖL, KAI VIENAS IŠ TAMSTŲ, PERSKAITYS BENT VIENĄ MANO KNYGĄ: “PERKŪNAS”, “Per praeitį į ateitį”, “Pažadinta praeitis”, “Praregėjimas”, “Praeitis ir ateitis”, “Tvanai dievai civilizacijos”! Iki susitikimo!
– youtu.be/n7Ke1askqEU
– youtu.be/WXApr5Pa0dE
– youtube.com/watch?v=a7YCq2OrqpM
– youtube.com/watch?v=OfXeVF3ua38
– youtube.com/watch?v=cg4LZ4dvLiY
Prašome perskaityti ir susisiekti su dr. Sunny, jei jums reikia stiprios meilės burtų, kad išspręstumėte savo sugedusius santykius.
Kai buvau šešis mėnesius nėščia nuo antrojo vaiko, išsiskyriau su vyru. Nuo to laiko, kai buvo pagimdytas mūsų pirmasis vaikas, mes ginčijomės ir ginčijomės be perstojo, ji nebemylėjo jokios jo meilės ar pasitikėjimo, todėl jis išsiskyrė su manimi. Ir aš išbandžiau įvairias priemones, norėdamas jį susigrąžinti, taip pat išbandžiau keletą skirtingų stebuklingų ratų savo gyvenamojoje šalyje, tačiau nė vienas iš jų negalėjo sugrąžinti Tomo pas mane. Tik daktaras Sunny garantavo skubų 48 valandų burtą ir patikino, kad mano vyras vėl bus su manimi. Rašau norėdamas padėkoti jums ir padėkoti už pažadų laikymąsi ir už tai, kad panaudojote gabias ir dideles jėgas, kad sugrąžintumėte jį namo. Man buvo malonu žinoti, kad jūs specializuojatės sujungiant įsimylėjėlius. Ačiū tau, pone, kad padėjai man blogiausiais gyvenimo laikais, kad buvau toks didelis magijos magas ir kad jis suteikė meilės magiją, kuri man suteikė tiek daug džiaugsmo mano santuokoje. Mano vyras grįžo ir aš pažadu niekada daugiau manęs nepalikti. Jei abejojate jo galimybėmis, patikėkite. Jūs turėtumėte galimybę. Tai atsiperka tokiais būdais, apie kuriuos net neįsivaizduoji. Jei šiuo metu esate stipresnis ir jums reikia stipraus ir skubaus meilės užkeikimo, kad galėtumėte sugrąžinti maloniai susisiekiantį daktarą Sunny, šiuo metu yra vienintelis atsakymas į jūsų pusiausvyros ar santuokos atstatymą. drsunnydsolution1@gmail.com arba „Whatsapp him“ telefonu +2348082943805. Ačiū.
Vat, vat, vat – jau visai netoli to ir mūsų žiniasklaidos kalba, beveik toks jų kalbos lygis. Tikri kalbos ir minties aristokratai.