Taip sako politologas, publicistas, visuomenės ir politikos veikėjas Marius Kundrotas. Pastaruoju metu jo gyvenime – nemalonus laikotarpis. Už socialiniame tinkle apie homoseksualus paskelbtą įrašą, kurį jis pats priskiria juodam humorui, vyras buvo iškviestas pasiaiškinti į policiją, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
– Koks procesas šiuo metu vyksta?
– Man yra griežtai uždrausta kalbėti apie bylos detales. Žinau, dėl kokio įrašo tai prasidėjo, bet tai viešinti man yra uždrausta. Vyksta ikiteisminis tyrimas.
Norėjau juodai pajuokauti, bet kažkas nusprendė kitaip. O svarbiausia, kad trisdešimtais Lietuvos Nepriklausomybės metais man net neleidžiama pasidalinti šia problema su savo šeimos nariais, nekalbant apie visuomenę.
– Ar žinote, kas kreipėsi į policiją su skundu?
– Galiu tik spėti iš viešos informacijos. Tai galėjo būti aktyvus homoseksualų veikėjas, Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus komandos narys, kuris viešai buvo pasigyręs, kad mane dėl to įrašo apskundė.
Manau, tai yra politinė kova. Aš priklausau Centro partijai, kuri pasisako už prigimtinę šeimą ir prieš homoseksualių asmenų pretenzijas į šeimos statusą. Tas žmogus priklauso kitai stovyklai.
– Nustebote gavęs kvietimą į policiją?
– Mane ši žinia pritrenkė. Prisiminiau dainininko Vaidoto (Whydoto) dainą „Šėtone, prašau“, dėl kurios jam taip pat reikėjo lankytis teisme. Jis buvo kaltinamas, kad savo dainos žodžiais kursto nesantaiką prieš vaikus, skatina prieš juos smurtauti. Tačiau teismas leido palikti tą dainą. Pasirodo, apie vaikus galima taip juodai juokauti, o apie kitas grupes – negalima.
– Ar humoras, kad ir juodas, neturėtų būti priskiriamas nuomonei, į kurią teisę suteikia žodžio laisvė?
– Manau, kad laisvės lieka vis mažiau. Yra tam tikros grupės, kurių negalima kritikuoti, negalima apie jas juokauti. Ir tai reiškiasi neapykantos nusikaltimų pagrindu. Jeigu vyras sumuša vyrą – tai chuliganizmas. Bet jeigu vyras sumuša homoseksualų vyrą – prie chuliganizmo pripaišomas ir neapykantos nusikaltimas. Tai sukuria privilegijuotas grupes, kai vieno asmens atžvilgiu tas pats veiksmas vertinamas vienaip, o kito asmens atžvilgiu – kitaip.
Įsivaizduokite, jeigu kas nors būtų sukūręs tokią dainą kaip „Šėtone, prašau“ apie homoseksualus. Kuo tam žmogui būtų pasibaigę?
Vienos grupės laisvos daryti, ką nori. Kitos grupės yra nelygiateisės. Štai su kolegomis neseniai socialiniame tinkle radome vieną anketą, kurioje atvirai pateikiama homoseksuali pornografija. Netgi su nepilnamečiais. Kolegos sako įtarę, kad ten net siūlomos prostitucijos paslaugos. Informacija buvo perduoda teisėsaugai, o pirmas atsakymas buvo, jog tai – menas. Viešojoje erdvėje atvirai vaizduoti homoseksualius lytinius aktus yra menas. O kai kažkas paleidžia juokelį apie šią grupę, turi rimtų problemų.
– Ar neatrodo, kad prisidengiant seksualinių mažumų teisių gynimu vis dažniau imami diskriminuoti tradicinės šeimos puoselėtojai?
– Manau, galima įžvelgti tokių tendencijų. Nes tai, ką mes vadiname prigimtinės šeimos gynimu, jie vadina homofobija ir diskriminacija.
Seksualinių mažumų judėjimo srovė vadovaujasi Naujosios kairės arba Frankfurto mokyklos ideologija, pagal kurią galima diskriminacija tik vienpusiškai. Kairuoliai gali diskriminuoti tradicinių pažiūrų žmones, o patys būti diskriminuojami negali. Tai vadinama represyvia, selektyvia tolerancija. Tendencijos matomos ir Lietuvoje. Manau, Lietuva, ypač su Baudžiamojo kodekso 170 straipsniu, sparčiai artėja to link.
Jeigu vyksta karas, tame kare visuomet pasirenkamas dalinys, kuris sunaikinamas, o tada einama toliau. Tiek mano, tiek kai kurių kitų asmenų panašios bylos naudojamos įbauginti visuomenę, kad ji tylėtų. Arba netgi pritartų.
Įdomu, kad po mano to įrašo, kai kurie draugai nuo manęs atsiribojo. Tačiau taip pat atsirado naujų draugų. Tai rodo, kad kova dar nebaigta.
– Ar ši patirtis privers pasimokyti? Gal dabar atsargiau juokausite?
– Pasimokysiu. Tuomet tą įrašą paskelbiau gana spontaniškai, veikiamas jausmų. Šiandien būtent taip jau nerašyčiau. Tačiau nežadu perimti priešingos pusės pozicijų ir sakyti, kad viskas yra gerai ir reikia leisti gėjams tuoktis, įsivaikinti ar eiti į mokyklas dėstyti propagandos. Nemanau, kad šis procesas privers mane pakeisti savo pažiūras. Bet raiškos būdus – tikrai taip.
„Vakaro žinios“
Tai gal štai ko „Valdžia visus kviečia… ? – Į visuotinio pasipiktinimo akciją?
Maskvoje žurnalistai ir kiti, atrodo, jau ne pirmą dieną protestuoja dėl valdžios veiksmų, kai žurnalistą pričiupo…
Ar tik neišaiškės, jog juokauti tema, iš kurios tada pasijuokė Paryžiaus žurnalas, mažiau pavojinga, negu šia tema? Ar tai ir yra garsioji liberalioji žodžio laisvė ir ŽT į savo nuomonę?
Ir apskritai – lietuvi, prikąsk liežuvį, nes… kažkas valdo mus?
Pritariu. Man nepatinka liberalų pozicija. Niekada už juos nebalsuosiu.
paskutinės minutės
Dar galima parašyti jai – 2.lrt.lt/radijas/laidos/136/tetos-betos-viktorina,
arba Feisbukan, arba tetabeta @ lrt.lt
O jei pererastai, tai tik priemonė, įrankis naikinti Žmogiškumą, žmogaus teises ir laisves, dorą, tautą … ? Ar gindamiesi nuo naikinančio ginklo, apsiginsime nuo jį valdančio priešo ?
Įrankis, sukurtas dėl atsiskyrimų nuo motinėlės Rusios bangos? Ak, vy, vašu matj, jums blogai buvo su mumis? Tai mes jums organizuosime tokia laisvę… Prisiminkime čia „viešėjusio” Gorbio žodžius: „Nu vy ješčio chlebniote svojei nezavisimosti!” Ar tai buvo ne grasinimas? Ir pulta visais frontais, pradedant „niekada neegzistavusia” tauta, jos istorija ir kalba; „išsigimėliška” jos tautosaka, žmogėdriški papročiai, šventės ir t.t., ir dar fašizmas, dalyvavimas HK. Svarbiausia buvo, kad, kaip ir tarpukariu, ne iš RU, bet iš Vakarų plūstelėtų visko, kas šiurpins savo turiniu, banga (pasaulį seną išardysim ir ant griuvėsių atvirkščią jam pastatysim) .
Sarkastiškas, bet geras jumoro jausmas. Tokio prajuokinimo labai reikia šiandien.
Sąjūdžio metinės…
Kai atsimeni tuos laikus, iš kažkur akys pilnos ašarų ir toks ilgesys…
cit.”– Manau, kad laisvės lieka vis mažiau. Yra tam tikros grupės, kurių negalima kritikuoti, negalima apie jas juokauti. Ir tai reiškiasi neapykantos nusikaltimų pagrindu. Jeigu vyras sumuša vyrą – tai chuliganizmas. Bet jeigu vyras sumuša homoseksualų vyrą – prie chuliganizmo pripaišomas ir neapykantos nusikaltimas. Tai sukuria privilegijuotas grupes, kai vieno asmens atžvilgiu tas pats veiksmas vertinamas vienaip, o kito asmens atžvilgiu – kitaip.” .. autorius keisti supranta žodžio laisvę ..na imkime ir pamodeliuokime kas nutiktu jei koks homo-seksualas imtu taip “juodai” juokauti ir reikalauti tu jam priklausančiu žodžio laisvės išplėstu išraišku .? Ar M.Kundrotas butu patenkintas jei toks juodo humoro mėgėjas imtu jo vaikams į socialinius tinklus dėti tokius ‘pajuokavimus’ ? Tam kad apibūdinti -apibrėžti vertybe kartais reikia į ja pasižiūrėti iš šono ir dar geriau iš kito kampo .Saugokime tai ką turime , prarasti visa tai labai lengva ir nebūtinai dėl to gali būti valdžia kalta .
Dievaži, juokinga: viešai išsakai savo latentinį potraukį lankytis gėjų klubuose, ir dar prisipažįsti esąs mėgėjas paspjaudyti į svetimus gėrimus.
Labai nustembi, kai ne visus tai pradžiugina ir pradedi piktintis žodžio laisvės ribojimu, kaip ir dera puteikio partijiniam politologui.
JAV taip pat buvo durna mada spjaudyti į produktus supermarketuose, bet ji greitai praėjo tokius spjaudytojus pasodinus į cypę.
Per retai būna tokių gerų žinių kaip šita. Pagarba teisėsaugai!
…neramios liberastinės lervos išlindo…
kas į gera neišeina! –
Kuo daugiau čia lankysis visi tie, kas gina dalies teisėsaugos dangstomus iškrypėlius, valstybės grobstytojus, kontrabandininkus, prieš valstybingumą ir nepriklausomybę veikiančius,
ir tie, kas puola, niekina ir šmeižia Lietuvos tautą, jos istoriją, kalbą ir t.t.,
tuo „Alkui” ir kt. tautiškos pakraipos svetainėms geriau. – Jie į kiekvieną mūsų komentarą paneigimu ar pašaipa atsiliepia, mes tuoj jiems atsiliepiame, jie vėl mums, mes jiems ir t.t., ir tik žiū, „Alkas” lankomumu tuoj ir Delfi pralenks! Na, ar blogai?
Būtent jų darbštumas, jų uolumas didina šių svetainių lankomumą! Manau, o gal net reikia įsteigti jiems apdovanojimus? Už tai, kad padeda pasiekti skaitomumo rodiklius. Žiū, ir valdžios liausis ignoruoti, „nežinoti”, jog yra Lietuvoje tokia tautiškoji žiniasklaida – gal susivoks, jog reikia ją remti, suteikti LYGIAS GALIMYBES?
Sutinku, “trolių” darbas parodo žiniasklaidos vertę. Jei nėra “trolių”, vadinasi tiek tos ir vertės…
Atviras Laiškas Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui Tomui Vytautui Raskevičiui
– infa.lt/58620/atviras-laiskas-seimo-zmogaus-teisiu-komiteto-pirmininkui-tomui-vytautui-raskeviciui/